Visgi, dėl šio siūlymo komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę. Tiesa, atsižvelgiant į konservatoriaus Audroniaus Ažubalio pastebėjimą, Ministrų kabinetui bus pateikta idėja NT įsigijimo ribojimus numatyti ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečiams.
„Pasiūlymas yra lygiai toks pat, kokį mes antradienį pateikėme opozicijos darbotvarkėje. Balsavimo metu tetrūko vieno balso, matosi, kad projektas turi ir priešininkų palaikymą“, – komiteto posėdyje kalbėjo siūlymą registravęs konservatorius Mindaugas Lingė.
„Yra itin svarbu, kad būtų institucija, kuri kontroliuoja ir išduoda leidimus dėl įsigyjamo nekilnojamojo turto šalia valstybei strategiškai svarbių objektų (karinių, energetinių, susisiekimo). Tai nėra draudimas ar intervencija į didelius įsigijimus“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu socialdemokratas Ruslanas Baranovas sakė, kad konservatorių siūlymą įtraukus į ribojamųjų priemonių projektą, pastarasis gali nesulaukti pakankamai valdančiosios daugumos palaikymo.
„Nemanau, kad kažkas prieštarauja problemos egzistavimui. (...) Kodėl aš dabar nenorėčiau, kad mes jį palaikytume? Bijau, kad nežinia, kas paskui bus salėje dėl viso projekto. Apsisaugodami dėl mažo gabaliuko paskui kažkam iš keturių koalicijos partnerių gali kilti įvairių minčių ir, kad nebūtų taip, kad mes išvis sustosime kažkur“, – kalbėjo politikas.
Tiesa, antradienį Seimas taip pat nepritarė analogišką siūlymą numatančiam konservatorių įstatymo projektui ir grąžino ji tobulinimui.
Seimas ketvirtadienį svarstys siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Pirmadienį parlamentas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomiems įstatymų pakeitimams ir nutarė juos svarstyti skubos tvarka.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.
Rusijos ir Baltarusijos piliečių ar įmonių turtas būtų įšaldomas tais atvejais, jei pastarieji kenkia Ukrainos teritorijos vientisumui, remia karą ir represijas prieš Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, numatant tam tikras išimtis dėl lėšų, reikalingų maisto produktams, vaistams ir kitiems būtiniems produktams ar paslaugoms.
Tuo metu taikant sektorines sankcijas siekiama drausti technologijų, paslaugų ir programinės įrangos iš Rusijos ir Baltarusijos importą bei tiekti su šių prekių tiekimu ar gamyba susijusias paslaugas, taip pat eksportuoti technologijų ir programinės įrangos, kuri galėtų būti naudojama Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėje.
Visgi, sankcijos negaliotų tais atvejais, kai paslaugos reikalingos farmacijos, medicinos, humanitariniais tikslais.
URM siūlo numatyti ir papildomas sektorines ribojamąsias priemones, jeigu nustatoma, kad atitinkamas Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos sektorius gali būti naudojamas remiant karinę agresiją prieš Ukrainą, kariuomenės ir technologijų tobulinimui, pramonės pajėgumų didinimui, Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės kenkimui, įskaitant manipuliavimą informacija.
ELTA primena, kad Seimas balandį metams pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.
Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
