Nemuno aušra

Partijos „Nemuno aušra“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui socialiniame tinkle paviešinus galimai kultūrininkų organizuojamame proteste dalyvausiančių mokinių pavardes, konservatorių atstovė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė dėl tokių politiko veiksmų kreipėsi į Valstybės duomenų apsaugos inspekciją ir policiją. Politikė kelia klausimą, ar tokiais veiksmais „aušrietis“ negalėjo sulaužyti Seimo nario priesaiką.

Kultūros asamblėjos mitingo išvakarėse valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui socialiniame tinkle „Facebook“ sukritikavus ir paviešinus į renginį ketinančių važiuoti vaikų vardus ir pavardes, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jos vedama partija dėl tokių „aušriečio“ veiksmų kreipsis į teisėsaugą.  „Vakar buvo toks simbolinis sutapimas.

Situacija dėl besikartojančio meteorologinių balionų antplūdžio ir valdančiųjų reakcijos į tai gali tapti Vyriausybės griūties priežastimi, sako Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė toliau gilina konfliktą – kaltina socialdemokratus, kad jie neprileidžia jos prie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Tiesa, kai dar ėjo ministrės pareigas, D. Šakalienė šio komiteto posėdžiuose buvo retas svečias, vengdavo nepatogių klausimų ir galiausiai pati pasiprašė į kitą komitetą. Socdemai į mestus kaltinimus moja ranka tvirtindami, kad nacionalinio saugumo komitete D. Šakalienei nėra laisvos vietos.

Nors socialdemokratai į kultūros ministrus paskyrė partietę Vaidą Aleknavičienę, kultūros atstovai protestų nenutraukia ir penktadienį prie Seimo organizuoja mitingą „Kokios valstybės mes norime?“. Juo bus užbaigta mėnesį trukusi akcija „Mes esame kultūra“. Pasak vienos iš iniciatyvinės grupės narių Gintarės Masteikatės, Kultūros asamblėja tampa platesniu pilietiniu judėjimu. „Mes nenorime ir negalime sustoti.

Kultūros bendruomenei reiškiant nepasitenkinimą dėl formuojamos Kultūros ministerijos politinės komandos, Vaida Aleknavičienė sako, kad Liudvikos Raslanienės kandidatūra į viceministres nebėra svarstoma. „Kai aš pradėjau dirbti, prie manęs prisijungė lapkričio 12 dieną Renata Kurmin. Šiandien, lapkričio 20 dieną, pradėjo darbą Matas Drukteinis ir nuo kitos savaitės darbą pradeda Viktoras Denisenko, toliau mes vedame diskusijas. Prie komandos Liudvika Raslanienė neprisijungs.

Seimas svarstys valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo kitų metų pavasario ketvirtadaliu padidinti akcizą stipriam alkoholiui bei apie triskart – e. cigarečių skysčiui. Tokioms Akcizų įstatymo pataisoms ketvirtadienį po pateikimo parlamentas pritarė 39 Seimo nariams balsavus už, dar 12 prieštaravus ir 20 susilaikius. Jos toliau bus svarstomos Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetuose. Tikimasi, jog pakeitimai padėtų mažinti šių kenksmingų produktų prieinamumą, nes jie reikšmingai pabrangtų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą, pats visuomeninis transliuotojas tokią iniciatyvą vertina neigiamai. Pasak LRT atstovų, mažinant biudžetą, visuomeninis transliuotojas tampa pažeidžiamas. „Dabartinis pasiūlymas įšaldyti LRT lėšas pažeidžia ES Žiniasklaidos laisvės akto nuostatas, nurodančias, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas turi būti pakankamas, tvarus ir nuspėjamas.

Premjerė Inga Ruginienė sako „jaučianti skaudulį“, kad Seimo nariai, kuriems yra pareikšti įtarimai, patys neatsisako teisinės neliečiamybės. Taip ji kalbėjo ketvirtadienį Seimui neleidus prokurorams baudžiamojon atsakomybėn patraukti socialdemokrato Antano Nedzinsko vadinamoje „čekiukų“ byloje. „Aš jaučiu skaudulį, kad Seimo nariai, kuriems yra pareikšti įtarimai, patys neatsisako neliečiamybės ir man atrodo, kad turi atsisakyti.

Aiškėja, kad kultūros viceministrės pareigas gali užimti socialdemokratė Liudvika Raslanienė. Jos patirtis – darbas Kupiškio savivaldybėje, o aukščiausios pareigos – Seimo narių patarėja. Ir nors kultūros ministrė žadėjo, kad jos politinėje komandoje nebus „aušriečių“, panašu, kad kandidatus renkasi ne pagal kompetencijas, o lojalumą Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Tai, kad L. Raslanienė gali tapti viceministre, BNS patvirtino pati kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.

Seimui ketvirtadienį nepanaikinus „čekiukų“ byloje figūruojančio parlamentaro Antano Nedzinsko teisinės neliečiamybės, opozicija tokį sprendimą vadina gėdingu. Anot Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, valdantieji jau ne pirmą kartą balsuodami dėl neliečiamybės panaikinimo apsaugo socialdemokratų frakcijai priklausantį kolegą. „Socialdemokratai jau ne pirmą kartą tingiai balsuoja už neliečiamybės atėmimą vienam iš savo Seimo narių – jau ne pirmas toks kartas.

Seimui ketvirtadienį neleidus prokurorams baudžiamojon atsakomybėn „čekiukų“ byloje patraukti socialdemokrato Antano Nedzinsko, jis pats sako, kad taip nubalsavę kolegos suprato situaciją esant sistemine problema. „Aš manau, kad kolegos suprato, kad tai yra sisteminė bėda.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, kad Seime svarstant 2026 m. biudžeto projektą, pakaks parlamentarų balsų ir gynybai bus skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Labai konkrečiai pasakau, kad turėsime tiek balsų, kad gynybos biudžetas būtų apgintas“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kalbėjo R. Kaunas.

Užsienio žiniasklaida „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio susitikimą su Vengrijos užsienio reikalų ministru traktavo kaip politikos įtampas atskleidusį diplomatinį kuriozą, rodo žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ BNS užsakymu atlikta analizė. Kaip skelbė BNS, R. Žemaitaitis praėjusį pirmadienį Šiauliuose susitiko su ten viešėjusiu Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto, o politiką dėl to kritikavo centrinės Lietuvos valdžios atstovai.

Įvyko tai, kas ir buvo prognozuota – Vyriausybė nesulaukė sankcijų termino pabaigos ir šiandien jau oficialiai nusprendė vėl atidaryti sieną su Baltarusija. Atidaromi du punktai – Medininkų ir Šalčininkų. Tiesa, nesulaukę oficialaus sprendimo, baltarusių verslininkai jau pradėjo skelbti, kad atkuriami autobusų maršrutai iš Minsko į Lietuvą ir paragino baltarusius pirkti bilietus. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis vėl sviedė naujų ultimatumų Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) – jei nebus atliktas auditas krašto apsaugos sistemoje, jis su partija trauksis iš koalicijos. R. Žemaitaitis nenurimsta ir dėl rekodinio gynybos biudžeto, vadina jį pertekliniu, esą koalicijoje partneriai sutarė tik dėl iki 5 procentų, o socdemai išlaidas gynybai padidino. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Įvyko tai, kas ir buvo prognozuota – Vyriausybė nesulaukė sankcijų termino pabaigos ir šiandien jau oficialiai nusprendė vėl atidaryti sieną su Baltarusija. Planuoja du punktus – Medininkų ir Šalčininkų atidaryti vidurnaktį. Tiesa, nesulaukę oficialaus sprendimo, baltarusių verslininkai jau pradėjo skelbti, kad atkuriami autobusų maršrutai iš Minsko į Lietuvą ir paragino baltarusius pirkti bilietus.

Netrukus kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės politinę komandą gali papildyti viceministrė Liudvika Raslanienė. Tai BNS patvirtino pati ministrė. Pasak jos, šiuo metu vyksta L. Raslanienės dokumentų patikra. „Kaip viena iš kandidačių, taip, ji yra. Vyksta dabar dokumentų patikra, tai laukiam dabar tiesiog dokumentų patikros“, – BNS trečiadienį sakė kultūros ministrė. Kandidatė į viceministrus yra Kupiškio rajono mero socialdemokrato Algirdo Raslano žmona.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui prakalbus, kad „aušriečiai“ paliks koaliciją, jei socialdemokratai nenorės atlikti krašto apsaugos audito, sureagavo premjerė Inga Ruginienė. „Auditai visiškai nesusiję su R. Žemaitaičiu, o jeigu kažkam nepatinka būti koalicijoje, gali iš jos išeiti“, – po Vyriausybės posėdžio atsakė ji.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) pritarus siūlymui įšaldyti LRT skiriamą finansavimą, socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tikina, kad pritarus šiai iniciatyvai, biudžete atsilaisvinę pinigai būtų patikėti kultūros sektoriui.  „Tie pinigai atsidurs Kultūros ministerijos dispozicijoje“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė M. Sinkevičius.  „Viena labai įdomi (idėja buvo – ELTA). Čia, turbūt, „Nemuno aušros“ lyderis galėtų ją pakomentuoti, ten tokia idėja fiks.

Reaguojant į „aušriečių“ ultimatumus dėl finansavimo gynybai, socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad rinktųsi suplanuotą biudžetą krašto apsaugai, o ne Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą partiją valdančiojoje daugumoje. „Jeigu socialdemokratų partija bus priversta rinktis koaliciją ir „Nemuno aušrą“ ar 5,38 proc. (gynybai – ELTA), mes liksime prie 5,38 proc.“, – trečiadienį žurnalistams teigė M. Sinkevičius.

Trečiadienį Vyriausybei planuojant atidaryti du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ne meteorologinės sąlygos lėmė tai, jog fiksuojama mažiau į Lietuvą įskrendančių, kontrabandą gabenančių oro balionų. Šalies vadovo teigimu, Aliaksandro Lukašenkos režimas veiksmų ėmėsi dėl Lietuvos ir jos sąjungininkų parodytos pozicijos.

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis toliau kritikuoja užsienio reikalų ministrą Kęstuti Budrį. Pasak jo, Lietuvos diplomatijos vadovas yra atsakingas už sienų su Baltarusija uždarymą, nors sprendimą priėmė Vyriausybė. „Jo siūlymu (siena buvo uždaryta – BNS), – Žinių radijui antradienį kalbėjo R. Žemaitaitis.

Jeigu valdantieji socialdemokratai nesutiks atlikti audito krašto apsaugos sistemoje, „Nemuno aušra“ trauksis iš koalicijos, sako „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, neseniai baigtas valstybinis LRT auditas buvo gerasis valdančiųjų bendro darbo pavyzdys.  „Kai atliksime krašto apsaugos auditą, ko aš reikalauju. O jeigu čia socdemai nenorės atlikti – tai tikrai „Nemuno aušra“ pasitrauks. (...) Aš įsivaizduoju, kad krašto apsaugoje apie 20 proc.

Koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis mano, jog trečiadienį Vyriausybė nutars atidaryti pasienio punktus su Baltarusija. Jis taip pat tikino, kad uždaryti sieną su šia šalimi dėl į Lietuvą plūstančių kontrabandinių balionų buvo pats blogiausias sprendimas. „Koks ten gali būti sprendimas? Aišku, kad atidarysime. Man tik yra gaila, kad valstybė yra valdoma emocijomis, valstybė nesiremia sveiku protu“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė R. Žemaitaitis.

Pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas stringa ir brangsta. Valstybės kontrolė skelbia, kad šis „Ignitis grupės“ projektas dar net nepradėjus statybų pabrango puse milijardo eurų, ir užtrukti gali dar 7-erius metus, tai yra vėluos iki 2 metų. „Ignitis“ vadovai dėl to atsakomybės kratosi ir kaltę verčia pasaulinėms jūrinės energetikos problemoms.

Seimas imasi svarstyti Vyriausybės iniciatyvą sudaryti sąlygas, kad ekstremaliųjų situacijų, krizių ar mobilizacijos metu gyventojams ir verslui būtų skubiai suteikiamos transporto ir logistikos paslaugos. Parlamentas po pateikimo antradienį pritarė tą numatančioms Valstybės rezervo įstatymo pataisoms. Jomis siūloma leisti į valstybės rezervą įtraukti susisiekimo paslaugas sudarant preliminarias sutartis remiantis Vyriausybės patvirtintu kriterijų sąrašu.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį vykusiame posėdyje sutarė dalį posėdžių transliuoti viešai. „Buvo atlikti pakeitimai LRT tarybos darbo reglamente – nuspręsta, kad nuo gruodžio mėnesio dalis LRT tarybos posėdžių bus vieši ir transliuojami. Taip pat bus skelbiama LRT tarybos darbotvarkė ir metinis planas, ko anksčiau nebuvo daroma“, – BNS teigė LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.

Seimas atmetė „Nemuno aušros“ frakcijos nario Karolio Neimanto siūlymą 2 ir daugiau vaikų auginančias šeimas laikyti daugiavaikėmis.  Parlamentarai nepritarė, kad tokia daugiavaikės šeimos sąvoka atsirastų Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje. Antradienį už tai balsavo 18 parlamentarų, prieš buvo 33, susilaikė 28. Seimas nesutiko, kad projektas būtų tobulinamas ir jį atmetė. Imtis iniciatyvos K. Neimantą paskatino, jo vertinimu, liūdnos gimstamumo tendencijos Lietuvoje.

„Aušriečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis sako, kad Valstybės kontrolei atlikus jūros vėjo parko projekto auditą toliau bus stebima Energetikos ministerija bei projektą įgyvendinanti valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“. „Reikės spręsti kontrolę, auditai vyksta. (...) Dabar paties „Igničio“ turim auditą, dėl galimybės atrinkti, kas bus direktorius – kyla įtarimų, kad bandoma pasistatyti savo žmogų, tai darbo užtektinai yra“, – žurnalistams antradienį Seime sakė R. Žemaitaitis.

Praėjusią savaitę Seimo narys Antanas Nedzinskas buvo paguldytas į ligoninę. Vakar iš gydymo įstaigos jis buvo išrašytas. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su politiku, šis sutiko papasakoti apie patirtį ligoninėje ir pasidalinti dabartine savo savijautą. Savijauta ir laikas ligoninėje Paklaustas, kaip jaučiasi, Antanas trumpai atsakė, kad „savijauta – normali“. Anot jo, gulėjimas ligoninėje buvo planuotas. „Hospitalizacija buvo planuota pusę metų, gulėjau Santaros klinikose.

Kilus klausimams dėl pasenusios informacijos koalicinės sutarties priede, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako nematantis poreikio perrašyti priedo, kuriame numatytas partnerių pasiskirstymas ministerijomis.  „Ne, kol kas nematau (poreikio perrašyti koalicinės sutarties priedą – ELTA)“, – žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis.  „Dėl viceministrų gali būti, kad yra keliamas klausimas. Aš bent jau kol kas jų nekeliu, o diskusijos vyksta įvairios“, – akcentavo jis.

Seimas antradienį nesiėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) atmestą Vyriausybės siūlymo kitąmet mažiau nei planuota didinti dyzelino akcizą. Valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio prašymu parlamentas pritarė, jog tokios Akcizų įstatymo pataisos būtų išbrauktos iš darbotvarkės.

„Nemuno aušros“ atstovams išreiškus norą grįžti prie derybų dėl politinių postų, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius tikina – „aušriečiai“ papildomų postų negaus.  „Ne (postų skirta nebus – ELTA)“, – pirmadienį Seime sakė M. Sinkevičius.  „O kodėl jie galėtų tikėtis? Kas čia? Koks kalėdinis noras, pageidavimas? Čia ne pageidavimų koalicija. Čia yra valdančioji koalicija. Mes susitarėme, priėmėme tam tikrus sprendimus ir (jų – ELTA) laikomės.

Seimo narys socialdemokratas Antanas Nedzinskas, būdamas Trakų savivaldybės tarybos nariu, galimai suklastojo aštuonis dokumentus ir pasisavino per 2 tūkst. eurų, teigia generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Prokurorai nori jam pateikti įtarimus dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė antradienį ketina pateikti parlamentui įstatymo pataisas, leisiančias tėvams nuspręsti, ar jų vaikams mokyklose reikalingos gyvenimo įgūdžių programos pamokos lytiškumo temomis. Jo įsitikinimu, tėvai turi konstitucinę teisę ugdyti vaikus pagal savo pasaulėžiūrą, religinius ir dorovinius įsitikinimus.

Vienam iš koalicijos partnerių, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pastaruoju metu kvestionuojant Vyriausybės pasirinktą užsienio politikos kryptį ir žadant nepalaikyti kitų metų biudžeto projekto, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, jog dėl tokių bendražygių išsišokimų premjerė Inga Ruginienė silpna neatrodo.

Kultūros viceministrė Anna Kuznecovienė iš pareigų pasitraukė savo noru, toliau planuoja dirbti Seimo pirmininko komandoje, sako kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. „Tiesiog dėl asmeninių priežasčių ji priėmė sprendimą, kad labiau norėtų kuruoti regioninę politiką ir ji labiau save mato įstatyminėje bazėje. Taigi, ji galimai tęs savo darbą būtent Seimo pirmininko kabinete“, – pirmadienį žurnalistams Kaune sakė ministrė.

Daliai parlamentarų įregistravus siūlymą gynybai skirti tik 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o likusią sumą – 0,38 proc. BVP – nukreipti vidaus saugumui ir keliams, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tikina, jog tai – nepriimtina.  „Tai yra visiškai nepriimtina pozicija“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Matulionis.  Kaip skelbta anksčiau, siūlymą gynybai skiriamų lėšų dalį sumažinti iki 5 proc.

„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kartojant, kad jo vadovaujama politinė jėga gali nepalaikyti kitų metų valstybės biudžeto projekto, „valstiečių“ pirmininkas Aurelijus Veryga ragina nusiraminti ir sulaukti galutinio biudžeto varianto. Kaip pabrėžia jis, natūralu, kad dėl pirminio projekto kyla diskusijų, nes kritišką nuomonę dėl jo turi ir kiti koalicijos partneriai.

Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sako, kad bet koks bandymas atsitraukti nuo Vyriausybės siūlomo 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo gali sudaryti įvaizdį, kad Lietuva nėra patikima partnerė. Taip jis kalbėjo grupei parlamentarų raginant kitų metų gynybos biudžetą mažinti iki 5 proc. BVP, o dalį anksčiau suplanuotų lėšų nukreipti vidaus saugumui ir kelių priežiūrai. „Jeigu jau Lietuvos Vyriausybė pasakė, kad skirs gynybai 5,38 proc.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ įgyvendinamas komercinis pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl pokyčių rinkoje nuo 2023 metų pabrango 27 proc., o jo planuojama grąža smuko 40 proc., skelbia jo auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Auditorių vertinimu, projektas stringa, auga rizikos, jog jis bus neįgyvendintas iki 2030-ųjų.

„Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius teigia, kad jo atstovaujama partija po ateinančių metų valstybės biudžeto tvirtinimo ketina grįžti prie politinių postų klausimo ir inicijuoti koalicinės sutarties atnaujinimą. Politikas pabrėžia, kad opcijų, ką mainais galėtų gauti Kultūros ministeriją praradusi „Nemuno aušra“, tikrai yra. Todėl, pasak jo, koalicijos partneriams reikia tiesiog susėsti prie derybų stalo ir susitarti.  „Tą sutartį mes jau seniai pamiršome.

Darbą pradėjusi kultūros ministrė, socialdemokratė Vaida Aleknavičienė jau renkasi savo komandą ir žada, kad „Nemuno aušros“ Kultūros ministerijoje nebus nė kvapo. Tačiau protestus organizuojantys aktyvistai iš kultūros srities vis tiek neatsisako planų rengti protestą ir tvirtina, kad Kultūros sąjūdis, susibūręs kovoti prieš Remigijaus Žemaitaičio įtaką, žada plėsti veiklą ir persekioti R. Žemaitaitį toliau.

Lietuvos gyventojų požiūris į situaciją Lietuvoje pastaruoju metu nesikeitė, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Spalio mėnesį atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 30 proc. šalies gyventojų galvoja, kad reikalai valstybėje pastaruoju metu krypsta gerąja kryptimi, 69 proc. mano atvirkščiai.  Pernai spalį situacija buvo panaši – 32 proc. manė, kad situacija gerėjo, 66 proc. nurodė, kad blogėjo.

Ilgai besitęsęs chaosas, stringantys sprendimai dėl baltarusių kontrabandinių balionų, neištęsėti pažadai dėl didesnių algų pareigūnams ir mokytojams – visa tai atsirūgsta Ingos Ruginienės Vyriausybei. Spalį net du trečdaliai gyventojų socdemų Vyriausybę vertino neigiamai. Politologų teigimu, nepasitikėjimas Vyriausybe tęsiasi dar nuo buvusio premjero Gintauto Palucko skandalų.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) savo ataskaitoje neseniai pareiškė, kad transporto sektorius Lietuvoje – didžiausias pavojingų emisijų šaltinis. Todėl organizacijos specialistai pasiūlė įvesti visuotinį taršos mokestį.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas įžvelgia koalicinės „Nemuno aušros“ keliamas rizikas. Pasak jo, „aušriečių“ ir kitų politinių jėgų siūlymai dėl biudžeto, nepateikiant galimų finansavimo šaltinių – nėra atsakingas žingsnis. Tokių siūlymų įgyvendinimas, ministro vertinimu, galėtų sukelti rimtų pasekmių valstybei.  „Kiekvienas pasiūlymas, jeigu ateina be lėšų šaltinio, iš finansų ministro varpinės jis kelia riziką, nes tuomet reikėtų tiesiog pažeisti fiskalinio tvarumo taisykles.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas kritikuoja grupės parlamentarų registruotą siūlymą kitais metais gynybai numatytus 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) mažinti iki 5 proc. Pasak jo, likusi suma negalėtų būti skiriama kitų sričių finansavimui. „Turėčiau nuliūdinti iniciatorius, nes net ir priėmus tokį pakeitimą – tų pinigų panaudoti kitoms sritims galimybės nebūtų.