Nemuno aušra

Siūlymą dėl naujos LRT vadovo atleidimo tvarkos palaikantis Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikina – negalima nereaguoti į Valstybės kontrolės atlikto audito išvadas. Tiesa, žiniasklaidos atstovų kritikos dėl tokios savo pozicijos sulaukęs parlamento vadovas akcentuoja palaikantis žurnalistų žodžio laisvę.  „Aš komentavau, kad mes turime atliepti audito išvadas.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako neatmetantis galimos interpeliacijos užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui. Visgi, politikas viliasi, kad to neprireiks ir bus surengtos derybos su Baltarusija bent viceministrų lygiu.  „Manau, kad visko gali būti, tikrai gali būti. Aš girdžiu, ką politikai prie kavos kalba“, – žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis.

„Aušriečiui“ Remigijui Žemaitaičiui spekuliuojant, neva užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ruošiasi dalyvauti 2029 metų Prezidento rinkimuose, sureagavo pats K. Budrys. „Tai yra niekaip nesusijusios temos. Jokių aš planų neturiu“, – paklaustas, ar ketina dalyvauti 2029-ųjų Prezidento rinkimuose, atsakė K. Budrys. „Kalbant apie tolimesnius planus – ką aš žinau, 2028 metų (Seimo – red. past.) rinkimai irgi yra ne taip ir toli, gal ir svarstysiu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, klausiamas, ar neketina kandidatuoti į prezidentus, sako neatmetantis galimybės dalyvauti rinkimuose, kurie vyks 2028 m. Tuo metu turėtų būti renkamas naujas Seimas. Vis dėl, Lietuvos diplomatijos vadovas tikina – šiuo metu jo tikslas yra vykdyti Vyriausybės programą ir tinkamai paruošti Lietuvą pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) tarybai.  „Šiai dienai aš vykdau užsienio politiką.

Viešos „aušriečių“ kritikos sulaukiantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad susitikimas su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama Seimo narių frakcija buvo konstruktyvus. Pasak Vyriausybės atstovo, iš „Nemuno aušros“ atstovų jis išgirdo, kad „šauniai vykdo užsienio politiką“. „Kaip tik išgirdau, kad užsienio politiką vykdau šauniai“, – po susitikimo su „aušriečių“ frakcija žurnalistams sakė K. Budrys.

Seime ketvirtadienį rengiantis pateikti dalies valdančiųjų pataisas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovo atleidimo tvarkos, LRT taryba pareiškė nesutinkanti, kad generalinis direktorius galėtų būti atšaukiamas iš pareigų už tai nubalsavus pusei jos narių. Ji ragina išlaikyti dabartinę kartelę, kai vadovo atleidimui reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.

Ketvirtadienio rytą su „Nemuno aušros“ atstovais Seime susitinkantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog nepaisant jam žeriamos kritikos į frakcijos posėdį jis iki šiol niekada nebuvo kviestas.  „Norėčiau pabrėžti, kad aš nei karto nebuvau kviestas į frakcijos posėdį, nepaisant visų pranešimų. Nei svarstant 19-os Vyriausybės programą, nei svarstant 20-os Vyriausybės programą, nei kokia nors kita proga.

Trečiadienį koalicinės tarybos posėdžio metu tarp valdančiosios daugumos partnerių nekilo diskusijų dėl kitų metų biudžete gynybai numatyto finansavimo, sako premjerė Inga Ruginienė.  „Daugiau mes kalbėjome turbūt apie kitas sritis. Šito diskusinio klausimo iš tiesų net ir nekilo – nei viena, nei kita prasme“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Ruginienė, klausiama, ar visi koalicijos partneriai sutarė remti 5,38 proc. BVP biudžetą krašto apsaugai.

5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančiam gynybos biudžetui pritaria pusė gyventojų, rodo agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, tam pritaria ar labiau pritaria 51,1 proc. apklaustųjų, nepritaria arba labiau nepritaria – 39,2 proc., likusieji nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) reiškia viešą susirūpinimą dėl parlamentarų siūlomų pokyčių Lietuvos visuomeniniam transliuotojui (LRT). Kaip teigiama EBU vadovo Noelio Currano kreipimesi, parlamentarų siūlomos reformos susilpnintų LRT veiklą. „Ypač nerimaujame dėl to, kad šie pakeitimai yra stumiami skubotai, be jokios prasmingos viešos diskusijos ar konsultacijų.

Daliai visuomenės nerimaujant dėl parlamentarų siūlymo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo tvarką, premjerė Inga Ruginienė ragina šiuo klausimu neieškoti slaptų iniciatyvos autorių kėslų. Vyriausybės vadovės vertinimu, šis siūlymas visuomeninio transliuotojo tarybos nariams leis laisviau reikšti savo nuomonę.  „Dėl balsų kiekio, jeigu kažkam atrodo, kad tai yra neigiamas sprendimas – Seimo salėje galima tai koreguoti.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad koalicija linkusi iki 2026 metų liepos nedidinti CO2 dedamosios ne tik dyzelinui, bet ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams, suskystintoms naftos dujoms bei buitiniam krosnių kurui.

Žurnalistams nerimaujant dėl parlamentarų siūlymo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo tvarką, vienas iš iniciatyvos autorių, valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako nesuprantantis, kodėl baiminamasi dėl tokio siūlymo. Parlamentaras toliau kartoja, kad visuomeninis transliuotojas turi prisiimti atsakomybę už Valstybės kontrolės atliktas audito išvadas.  „Dabar vargšai darbuotojai renka parašus, peticijas daro, kad išgelbėti (Moniką – ELTA) Budrienę.

Valdančiosios koalicijos partneriams „aušriečiams“ kritikavus kai kurias 2026 metų biudžeto projekto išlaidų eilutes, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad valdančiosios partijos artėja prie kompromiso.   „Labai priartėjome prie bendrų pozicijų.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui prakalbus apie sankcijas Baltarusijai dėl hibridinių atakų prieš Lietuvą, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad ministras žaidžia asmeninį žaidimą. „Aš dar kartą sakau, aš nepalaikau. Manau, kad K. Budrys neatliepia ir visiškai nereaguoja į politinį lauką. K. Budrys žaidė kažkokį asmeninį žaidimą, koalicijoje yra nederinti šitie dalykai“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja  „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotų pataisų, kuriomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba galėtų lengviau atleisti transliuotojo generalinį direktorių. „Konkrečių, pirminėse įstatymų leidimo stadijose esančių teisės aktų projektų prezidentas nekomentuoja“, – BNS trečiadienį nurodė Prezidento komunikacijos grupė.

Seimo konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė pakartotinai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie kultūros protestuose dalyvavusius Čiurlionio menų mokyklos ir Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleivius. Pakartotinis ir papildytas kreipimasis etikos sargams pateiktas po to, kai baigėsi anksčiau teikto prašymo terminas jį išnagrinėti dėl to, kad komisija nesirinko į posėdžius dėl pirmininkų pasikeitimo.

Kitų metų valstybės biudžetas turėtų būti sudarytas iki gruodžio 9 dienos, sako Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas.  „Manau, kad iki gruodžio 9 d. mes iš tikrųjų turėsime biudžeto variantą, kuris bus labai naudingas Lietuvos žmonėms, mūsų ūkiui, verslui ir turės pritarimą koalicijos, o gal net ir ne tik koalicijos, gal ir opozicija matys, kad iš tikrųjų tą biudžetą <...> jį parems ir platesnis ratas Seimo narių“, – kalbėjo J. Olekas.

Seime pasirodžius iniciatyvai keisti LRT direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą, premjerė Inga Ruginienė tikina, kad šis siekis neturėtų būti siejamas su laisvesniu vieno ar kito vadovo keitimu. Visgi, Vyriausybės vadovė pabrėžia, kad skiriant ar atleidžiant visuomeninio transliuotojo vadovą turėtų būti užtikrinamas slaptas balsavimas. „Mes norime nuimti spaudimą. Nes šiuo metu, kuomet yra balsuojama atvirai, kaip tik yra daromas spaudimas tarybos nariams.

Šiaulių apylinkės teismas antradienį nusprendė fizinio skausmo sukėlimu, riaušių organizavimu ir kurstymu prieš žmonių grupę kaltinamą į Seimą kandidatavusią Irmą Gajauskaitę pašalinti iš teismo salės iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Antradienio posėdžio metu turėjo būti apklausti liudytojai, tačiau jiems neatvykus, bylos nagrinėjimas neįvyko. Buvo tik aptarti kaltinamosios pateikti prašymai.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako palaikantis „aušriečių“ lyderio inicijuotas pataisas, kuriomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba galėtų lengviau atleisti transliuotojo generalinį direktorių. „Aš tikrai galvočiau, kad tie pakeitimai galėtų atsirasti ir galėtų būti priimti, kad LRT taryba galėtų atlikti jai numatytas funkcijas“, – Žinių radijuje trečiadienį kalbėjo J. Olekas.

Valdančiosios koalicijos taryba trečiadienį tarsis dėl fiskalinės drausmės taisyklių savivaldai, akcizų politikos ir kovos su kontrabandiniais balionais. „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio teigimu, valdantieji kalbės, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant užkardyti kontrabandinių balionų įskridimus, trikdančius civilinę aviaciją. Politikas tvirtino nepritarsiąs naujam sienos su Baltarusija uždarymui.

Į Lietuvą iš Baltarusijos toliau plūstant kontrabandiniams balionams, o pasienio stovėjimo aikštelėse iki šiol strigus Lietuvos bendrovių vilkikams, valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikina, kad išspręsti susiklosčiusią situaciją įmanoma tik politiniu lygmeniu.  „Be pokalbių diplomatiniame lygmenyje jis (kontrabandinių balionų klausimas – ELTA) yra nebeišsprendžiamas“, – Eltai antradienį Seime teigė politikas.

Premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, kad ji jau seniai nebendravo su valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu, pastarasis sako priešingai. Pasak politiko, jis su Vyriausybės vadove bendrauja.  „Vyksta tas bendravimas. Trečiadienį susitinkame. Premjerė buvo Islandijoje, po to dar turėjo konferencijų“, – Eltai antradienį teigė politikas.

Seimas nusprendė tęsti diskusijas dėl Vyriausybės siūlymo kitąmet mažiau nei planuota didinti dyzelino akcizą – keturiais, o ne 10 centų už litrą. Tokioms Akcizų įstatymo pataisoms anksčiau lapkritį nepritarė vienintelis jas svarstęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK). Parlamentas antradienį nepritarė BFK siūlymui pataisų nebesvarstyti – kad jos būtų atmestos, pritarė tik 28 Seimo nariai, 70 balsavo prieš, dar 15 susilaikė.  „Tai valdančiosios daugumos nesutarimų pavyzdys.

Parlamentas antradienį baigė pirmąjį 2026 metų biudžeto svarstymą bei kitų metų viešųjų finansų planą grąžino Vyriausybei tobulinti. Parlamentas siūlo Ministrų kabinetui įvertinti valstybės galimybes finansuoti Seimo komitetų ir pačių parlamentarų siūlymus, kurių pateikta už maždaug 1,1 mlrd. eurų. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, kad prašydami papildomo finansavimo parlamentarai nesilaikė fiskalinių reikalavimų.

Daugiau kaip keturių tūkstančių įvairių profesijų atstovai dar penktadienį surengė mitingą prie Seimo. Nors socdemų pažado – pašalinti „Nemuno aušrą“ iš Kultūros ministerijos – sulaukė, jie sustoti neketina – reikalauja, jog Remigijaus Žemaitaičio ir aušriečių apskritai neliktų valdžioje.  Negana to, laiko pyktį ant socdemų ir prezidento, kuris nepasakė „ne“ R. Žemaitaičiui koalicijoje.

„Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariams įregistravus siūlymą supaprastinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą, šalies žurnalistai kreipėsi į parlamentarus. Kreipimosi autoriai reiškia nepasitenkinimą dėl tokių Seimo narių veiksmų ir tikina, jog tai yra panašu į bandymą užvaldyti šalies nacionalinį transliuotoją.

Premjerė Inga Ruginienė sako su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu aptarusi poreikį Gynybos resursų agentūroje (GRA) atlikti auditą. „Aš dabar labai tikiuosi, kad krašto apsaugos ministras naujasis – mes jau esame aptarę tam tikrus dalykus – esame aptarę, kad auditas turės būti Gynybos resursų agentūroje“, – „Delfi“ tinklalaidėje „Kalbėkim paprastai“ pirmadienį sakė premjerė.

Valdančiojoje koalicijoje neblėstant įtampai dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus pareiškimų, premjerė Inga Ruginienė sako jau seniai nebebendraujanti su „aušriečių“ pirmininku.  „Mes su juo (R. Žemaitaičiu – ELTA) labai seniai bendravome. Aš nenoriu net apie jį kalbėti ir suteikti jam daugiau reikšmingumo negu reikia“, – pirmadienį tinklalaidėje „Kalbėkim paprastai“ sakė I. Ruginienė.

Žurnalistų atstovai sako, kad „Nemuno aušros“ pirmininko inicijuotos pataisos, kuriomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai lengvinamas transliuotojo vadovo atleidimas, yra pavojingos ir panašios į bandymą pakirsti šios valstybinės žiniasklaidos organizacijos nepriklausomumą. „Šitas pasiūlymas yra skubotas ir pavojingas, kadangi mes pirmiausia turime pradėti nuo pradžios.

Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos kybo virš sienos kaip nuolatinis priminimas, kad provokacijos nesibaigia, o Lietuvoje tuo pat metu kaista vidinė politinė virtuvė. Kol Minskas testuoja kantrybę, koaliciją skaldo ultimatumai dėl gynybos audito ir biudžeto kovų. Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys ir Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius.

Naujoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė priešingai nei prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė ar socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius, stengiasi suprasti susiklosčiusią situaciją kultūros sektoriuje, sako vienas iš Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narių Karolis Kaupinis.  „Naująją ministrę jūs matėte atėjusią į lapkričio 21 d. mitingą – priešingai negu prezidentą ar premjerę arba valdančiosios partijos pirmininką. Ministrė ten buvo, atėjo.

Po penktadienį sostinėje vykusio mitingo, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai sako dar turintys neįgyvendintų tikslų – nerimą jiems kelia kultūros darbuotojų padėtis regionuose. Siekiant skatinti saviugdą bei savišvietą, Kultūros asamblėja gruodį skelbia švietimo mėnesiu ir planuoja surengti tarptautinį forumą, sako vienas iš iniciatyvinės grupės narių Karolis Kaupinis.

Grupė Seimo „aušriečių“ ir „valstiečių“ siekia palengvinti nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. Pirmadienį registruotomis pataisomis siūloma, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė įstaigos Tarybos narių.

Kodėl „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui staiga taip parūpo užsienio politika? Kas jam leidžia tikėtis, kad visuomenė jį išgirs? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo politologė Jolanta Bielskienė ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius. R. Žemaitaičio susitikimas su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjartu atskleidė kelias reikšmingas žinutes visuomenei ir kelia tam tikrų klausimų apie alternatyvią diplomatiją.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ragina politikus neinterpretuoti, ar koalicinė „Nemuno aušra“ galėtų kelti grėsmę. Pasak jo, jei kuri nors politinė jėga keltų realių rizikų nacionaliniam saugumui, apie tai informuotų atitinkamos tarnybos.  „Mes mėgstame interpretuoti: grėsmė, nesaugumas, tačiau tai reikėtų paremti faktais“, – ketvirtadienį Liberalų sąjūdžio Seimo frakcijoje paklaustas apie „Nemuno aušros“ keliamas rizikas, atsakė R. Kaunas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus, kad dabartinei generalinei prokurorei Nidai Grunskienei jis gali siūlyti tęsti darbus antrosios kadencijos metu, į „čekiukų“ skandalus įsivėlę parlamentarai negarantuoja, jog palaikytų minėtos pareigūnės kandidatūrą Seime. Jie kartu su kitais valdančiųjų atstovais teigia turintys daug klausimų N. Grunskienei, tarp kurių – kodėl su politikais susijusiose panašiose bylose prokurorai taiko skirtingas praktikas.

Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė sako, kad pastarąjį mėnesį vykstančio judėjimo tikslas nėra tapti politine partija. Pasak jos, judėjimu norima reaguoti į valdančiosios daugumos priimamus sprendimus. „Mes galime užtikrinti, kad mūsų tikslas nėra tapti politine partija, tai nėra politinis judėjimas. Pilietinė veikla natūraliai yra susijusi su politika plačiąja prasme“, – penktadienį LRT televizijai teigė G. Masteikaitė.

Penktadienį sostinėje prasidėjo finalinis Kultūros asamblėjos mitingas „Kokios valstybės mes norime?“. Juo užbaigiama mėnesį trukusi akcija „Mes esame kultūra“. Mitinge pasirodė ir garsūs Lietuvos žmonės. Į gatves išėjo ir žinomi veidai Į Vilniaus gatves protestuoti atvyko ir žinomi Lietuvos žmonės: verslininkai, meno atstovai, sportininkai. Minioje buvo galima pamatyti plaukikę Rūtą Meilutytę, disko metiką Andrių Gudžių.

Penktadienį sostinėje surengtas finalinis Kultūros asamblėjos mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ baigėsi muzikiniu traktorių pasirodymu. Su sunkiąja technika į Vilnių atvykę žemės ūkio atstovai atliko bendrą kūrinį su Lietuvos džiazo bei moderniosios muzikos kolektyvais. Mitingo organizatoriai kvietė visuomenę pasipriešinti demokratijos pamatų ardymui bei reikalauti valdančiųjų atsakomybės už savo veiksmus.

Vilniuje penktadienį maždaug 5 tūkst. žmonių susirinko į kultūrininkų inicijuotą mitingą dėl Lietuvos ateities. Akcija prasidėjo vidurdienį prie Katedros aikštės, iš kur vyko eitynės iki Seimo, trumpam sustojant prie Vyriausybės rūmų. Žygiuodami protestuotojai nešė kultūros protesto ženklus, Lietuvos vėliavas, plakatus „Gana tyčiotis iš Lietuvos“, „Už kiek pardavei Lietuvą?“, „Pasigarsink kultūrą!“, Man rūpi Lietuva“ ir panašius, mušė būgnais, grojo kitais instrumentais.

Kultūros ministerija atvira kultūros bendruomenei, bus stiprinama ir plečiama prie ministerijos veikianti patariamoji Kultūros ir meno taryba, sako ministrė Vaida Aleknavičienė. Penktadienį ji atvyko prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniuje stebėti Kultūros asamblėjos inicijuotą mitingą.  Akcijos organizatoriai sakė, kad politikams nebus suteikta galimybė kreiptis į susirinkusiuosius nuo scenos.

Vilniuje vykstant kultūros bendruomenės protestui, premjerė Inga Ruginienė sako, kad tai yra ženklas, jog reikia daugiau kalbėtis ir ieškoti kompromiso. „Aš tikrai matau, kad pilietinė visuomenė yra aktyvi“, – Kaune žurnalistams komentavo I. Ruginienė. „Šiandien aš džiaugiuosi lygiai taip pat, kad jau daugybę dalykų, nepraėjus 2 mėnesiams, mes išsprendėme. Kultūros ministerija dirba, ten atsirado nuostabi ministrė.

 Prie Seimo rūmų penktadienio popietę dėl valstybės ateities mitinguojanti kultūros bendruomenė ragina telktis ginant teisingumą. Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įrengtoje scenoje savo poziciją išsakė keliolika žmonių.

Prie Seimo vykstančiame Kultūros asamblėjos mitinge, ministrei Vaidai Aleknavičienei nebus leista pasisakyti ant scenos, sako iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė.  „Ji (ministrė – ELTA) šiandien bus minioje, scenoje šiandien kalbės žmonės, paprastai nepaprasti. Ministrė šiandien nekalbės. Šiandien ne jos diena, šiandien – mūsų diena“, – žurnalistams Nepriklausomybės aikštėje teigė G. Masteikaitė.

Kultūros bendruomenės protesto įkvėpti tūkstančiai žmonių penktadienį susirinko Vilniuje, prie Seimo, išreikšti nerimą dėl valstybės ateities. BNS skaičiavimu ir policijos pareigūnų duomenimis, į mitingą susirinko daugiau kaip 5 tūkst. žmonių. Su sostinės savivaldybe suderintas leidimas renginiui iki 10 tūkst. žmonių.

Vilniaus pareigūnai pradėjo aplinkybių patikslinimą dėl Seimo nario, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio paviešintų moksleivių asmens duomenų. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS penktadienį nurodė, kad šių veiksmų pareigūnai ėmėsi gavę pareiškimą dėl nepilnamečių asmens duomenų paviešinimo. Ketvirtadienį vakare R. Žemaitaitis savo „Facebook“ paskyroje išplatino įrašą, kuriame kritikavo penktadienį vykstantį kultūrininkų mitingą.

Penktadienį sostinėje prasidėjo finalinis Kultūros asamblėjos mitingas „Kokios valstybės mes norime?“. Juo užbaigiama mėnesį trukusi akcija „Mes esame kultūra“. Mitingo organizatoriai kviečia pasipriešinti demokratijos pamatų ardymui bei reikalauti valdančiųjų atsakomybės už savo veiksmus.