„Aš dar kartą sakau, aš nepalaikau. Manau, kad K. Budrys neatliepia ir visiškai nereaguoja į politinį lauką. K. Budrys žaidė kažkokį asmeninį žaidimą, koalicijoje yra nederinti šitie dalykai“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo jis.
„Politinis klausimas – ar šiandien K. Budrys atstovauja koalicijai, ar K. Budrys žaidžia pats savo žaidimą? Mano galva, per K. Budrį dabar mes turim tokias problemas ir jos tęsiasi ketvirtą savaitę“, – teigė R. Žemaitaitis.
Jo teigimu, spalį beveik mėnesiui uždarius sieną su Baltarusija išsipildė „blogiausias scenarijus“, o jo rezultatas, anot R. Žemaitaičio, Lietuvai ir vežėjams kainuoja brangiai.
R. Žemaitaitis siūlo atkreipti dėmesį į Lenkiją, kurioje, anot jo, didėja kiniškų prekių krovinių ir baltarusiškų trąšų krovinių skaičius.
„Aišku, mūsų nuomonės su ponu Budriu išsiskirs, bet dar kartą sakau: K. Budrys nėra rimtas, jis neturi politinio mandato, jis yra paskirtas į ministrus politinės daugumos. Politinėje daugumoj prieš kalbėdamas turi susiderinti savo pozicijas, o ne kalbėti, kas jam patinka“, – kalbėjo „aušrietis“.
„Aš esu mėgėjas epitetais pasimėtyti, bet kai kam reikėtų ramintis“, – pridūrė jis.
Budrys įvardijo, kokių sankcijų Baltarusijai siekia Lietuva
Lietuvai susiduriant su iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų grėsme, K. Budrys sako, jog Vilnius siekia ES sankcijų baltarusiškų azoto trąšų importui, platesnių sankcijų aviacijos sektoriui.
„Pirma, yra aviacijos sektorius, ten (reikalingas – BNS) ribojimų išplėtimas. Dabar Baltarusijos orlaiviai negali skraidyti Europos Sąjungos erdvėje, bet ne Baltarusijoje registruoti gali. Mes norime, kad būtų ne tik Baltarusijoje registruoti, bet Baltarusijos asmenims nuosavybės teise priklausantys orlaiviai apriboti“, – trečiadienį Seimo opozicinių frakcijų posėdyje kalbėjo ministras.
„Kitas svarbus dalykas – ir čia yra nebaigti namų darbai – yra importo apribojimai azoto trąšoms. Azoto trąšos (...) turėtų būti įtrauktos (į sankcijų sąrašą – BNS). Rapsų aliejus, druskos ir kitos produktų grupės“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, taip pat turėtų būti taikomas draudimas investuoti į Baltarusijos laisvąsias ekonomines zonas, ribojamas paslaugų teikimas kaimyninės šalies įmonėms.
„Europos Sąjungos įmonės teikia teisines paslaugas, audito paslaugas, IT konsultavimo, dirbtinio intelekto ir kitas paslaugas. Norime, kad visos jos būtų uždraustos Europos Sąjungos sankcijomis. Ir taip pat įskaitant ir turizmo paslaugas – kaip tai beskambėtų šiame geopolitiniame kontekste“, – sakė K. Budrys.
Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo maždaug trims savaitėms uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija, nusprendė ją atverti dešimčia dienų anksčiau nei planuota. Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla atnaujinta nuo praėjusio ketvirtadienio.
Siekia, kad Minsko ataką ir ES įvardytų hibridine
Reaguodamas į uždarytą sieną Minskas uždraudė šalyje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį, kol ji nebus atverta. Nepaisant atnaujinto dviejų pasienio punktų darbo, Minsko režimas neleidžia vilkikams grįžti į Lietuvą.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.
Pasak K. Budrio, itin svarbu, jog toks traktavimas atsirastų ir ES dokumentuose.
„Pirmas dalykas, ir čia yra svarbiausias: kad atsirastų Baltarusijos sankcijų režime naujas kriterijus. Tame reglamente naujas kriterijus – kokiu pagrindu ES įveda sankcijas Baltarusijai. Mes siekiame, kad ten atsirastų hibridinės veiklos ir keliamos hibridinės grėsmės. Šiuo metu Bendrija tokio kriterijaus neturi“, – sakė jis.
Anot ministro, taip pat siekiama, kad ir NATO leidžiamus kontrabandinius balionus vertintų kaip hibridinę veiklą prieš Lietuvą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
