Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, tam pritaria ar labiau pritaria 51,1 proc. apklaustųjų, nepritaria arba labiau nepritaria – 39,2 proc., likusieji nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Tarp labiausiai palaikančiųjų išlaidų krašto apsaugai didinimą – gyventojai iki 40-ies ir vyresni nei 70 metų respondentai, turintieji aukštąjį išsilavinimą, specialistai, tarnautojai, gaunantieji aukštesnes pajamas, gyvenantys didmiesčiuose.
Tokiam siūlymui labiausiai nepritaria 50–69 metų apklaustieji, gaunantys mažesnes pajamas, gyvenantys kaime.
Rekordinį gynybos finansavimą labiausiai palaiko ketinantys balsuoti už konservatorius, liberalus ir „valstiečius“, mažiausiai – „Nemuno aušros“ rinkėjai ir išvis neketinantys rinkimuose balsuoti apklaustieji.
Ženklus pasitikėjimas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga palaikymą gynybos finansavimo didinimui vadina solidžiu.
„Turint omenyje, kad tas (finansavimo – BNS) didėjimas yra tikrai ženklus, palyginus net su šiais metais, (...) įvertinus tai, kad yra vis dėlto klaustukų, pripažinkime, kaip bus įsisavintos tos lėšos, (...) manau, kad toks pasitikėjimo kreditas yra labai ženklus ir reikšmingas“, – BNS sakė politologas.
Tuo metu politikos antropologas Bernaras Ivanovas pritarimą 5,38 proc. BVP siekiančiam gynybos biudžetui įvardijo kaip adekvatų ir atspindintį visuomenės nuotaikas.
„Aišku, jeigu būtų Lietuvoje plataus masto socialinis kažkoks konsensusas ir paktas, tas nuošimtis galėtų būti ir kitoks“, – teigė jis.
Politikos antropologas sako, kad vyresni žmonės didesnį finansavimą gynybai palaiko, nes mano, kad tai jų piniginės nepalies, o vidutinio amžiaus gyventojai kaip tik susirūpinę, kaip augantys asignavimai krašto apsaugai atsilieps jų gaunamoms pajamoms.
„Ta vidurinioji amžiaus grupė, kas dirba, uždirba arba kaip tik priešingai, nelabai uždirba, ji suinteresuota atlyginimų kilimu ir panašiai, tai jie vertina pagal savo situaciją“, – BNS kalbėjo politologas.
Savo ruožtu S. Spurga pastebi, kad politikai pastaruoju metu linkę prisidengti didėjančiu gynybos finansavimu aiškindami, kodėl lėšų nepakanka kitoms sritims.
„Aš pastebiu tokią tendenciją, kad politikai, kalbėdami dabar apie biudžetą, apie mažas algas, apie nepakankamą socialinę apsaugą, apie tai, kad nedidėja atlyginimai, labai linkę ištraukti kortą, kad didėja išlaidos gynybai, mes jums nieko negalime duoti. Aš truputį įžvelgiu čia tokią pavojingą tendenciją, nes kiekvienas toks pasakymas, pasiteisinimas tarnauja galbūt ne visai geriems tikslams“, – teigė MRU docentas.
„Aš labai bijau, kad tai netaptų tokia tendencija, kad gynybos išlaidų didėjimui bus galima nurašyti bet ką“, – pridūrė jis.
Rodo skirtį tarp kairės ir dešinės
Kalbėdamas apie partijų simpatikų pasiskirstymą, S. Spurga teigia, kad rezultatai šiuo atveju nuspėjami – dešinieji didesnį finansavimą gynybai palaiko labiau nei kairieji, nes jų požiūris į Rusiją yra labiau neigiamas.
Pavyzdžiui, 5,38 proc. BVP gynybai pritaria 8 iš 10 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų, kai socialdemokratų – 5 iš 10.
Tuo metu 6 iš 10 palaikančiųjų „aušriečius“ nepritaria tokiam siūlomam krašto apsaugos finansavimui.
„Matyt, ir patiems rinkėjams, simpatikams tos partijos yra aišku, apie ką yra šita partija, kam ji atstovauja, kokia jos kryptis, atitinkamai ir partijos lyderis išreiškia tas mintis. Ir, suprantama, rinkėjai to klauso“, – sako S. Spurga.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ne kartą kritikavo siūlymą gynybai skirti daugiau nei 5 proc. BVP, teigė, kad papildomi pinigai galėtų būti skirti pareigūnams, keliams.
Apklausos duomenimis, didžiausią palaikymą siūlomam finansavimo didinimui iš valdančiųjų rinkėjų pareiškė palaikantieji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) – 62,2 procento.
B. Ivanovas teigia, kad LVŽS programinės nuostatos – dešiniosios, tad ir dalis respondentų, kurie Rusiją mato kaip grėsmę ir anksčiau balsavo už TS-LKD, šioje apklausoje galėjo įvardyti „valstiečius“ kaip politinę jėgą, už kurią ketina balsuoti.
„Matome faktiškai tą patį konservatorių elektoratą, tik nusivylusį liberaliąja partijos flango puse, o gal dėl kitų priežasčių: gal Laurynas Kasčiūnas kam nepatinka, gal Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis nepatiko. Tai Ramūnas Karbauskis, o dabar Aurelijus Veryga, jie akumuliavo šitą grupę žmonių“, – sakė politikos antropologas.
Kaip rašė BNS, Vyriausybė krašto apsaugai kitų metų biudžete yra suplanavusi skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tam dar turės pritarti Seimas.
Šių lėšų kariuomenei reikia Lietuvoje siekiant iki 2030 metų išvystyti diviziją ir iki 2027-ųjų pabaigos priimti Vokietijos brigadą.
Tikslūs apklausos rezultatai
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:
Kitų metų valstybės biudžete siūloma numatyti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Krašto apsaugos ministerijai. Ar tam pritariate, ar nepritariate?
Atsakymai:
1. Pritariu 26,2 proc.
2. Labiau pritariu 24,9 proc.
3. Labiau nepritariu 17 proc.
4. Nepritariu 22,2 proc.
5. Neturiu nuomonės 9,7 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko lapkričio 6–16 dienomis, jos metu apklaustas tūkstantis šalies gyventojų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
