Nemuno aušra

Lietuvos valdžiai nusitaikius į visuomeninį transliuotoją ir šalyje prasidėjus protestams, Estijos visuomeninio transliuotojo vadovas Erikas Roose pažymi, kad su panašiu spaudimu susiduria ir ERR. Lietuvos parlamentas šiuo metu svarsto įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai lengviau atleisti transliuotojo generalinį direktorių. Be to, neseniai parlamentas įšaldė dabartinį LRT finansavimą trejiems metams.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga palankiai vertina Seime kelią besiskinančias įstatymo pataisas, paprastinančias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką. Europarlamentaras tvirtina nematąs nieko blogo, jeigu visuomeninio transliuotojo taryba slaptu balsavimu spręstų dėl LRT vadovo atleidimo. „Nežinau, įdomu būtų šiaip žmonių nuomonės paklausti, ar gerai, ar negerai.

Seimo opozicijai prašant atlikti, kokį poveikį turės valdančiųjų siūloma pataisa lengviau iš pareigų atleisti nacionalinio transliuotojo vadovą, šio projekto svarstymas atidedamas, sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas. „Taip, nusikels (projekto svarstymas – BNS), nežinau kuriam laikotarpiui, kada gausime ekspertizę“, – trečiadienį LRT radijui sakė socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Tęsiantis diskusijoms dėl LRT vadovo atleidimą lengvinančių įstatymo pakeitimų ir Seimui ruošiantis antrajam kitų metų biudžeto svarstymui, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su parlamento vadovu Juozu Oleku. „Bus aptartos vidaus politikos aktualijos“, – BNS susitikimo išvakarėse sakė parlamento vadovo atstovė Gitana Letukienė.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį ketina apsispręsti, ar savo kalbomis apie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbuotojas „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nepažeidė politikų elgesio kodekso normų.  „Darbotvarkėje yra klausimas dėl jo pasisakymų apie kai kurias Žemės ūkio ministerijos darbuotojas“, – Eltai posėdžio išvakarėse teigė komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba artimiausiu metu nebalsuos dėl nepasitikėjimo transliuotojo vadove, sako tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. „Tikrai ne, šito nėra įtraukta į jokius planus“, – Žinių radijui antradienį nurodė M. Jurkynas, paklaustas, ar LRT taryba ketina balsuoti dėl nepasitikėjimo generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene.

Trečiadienį Seimo Kultūros komitetui rengiantis svarstyti prieštaringai vertinamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, parlamento opozicija prašys atlikti ekspertinį siūlomų teisės aktų pakeitimų vertinimą. Kreipimąsi dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pasirašė 42 opozicijoje dirbantys Seimo nariai iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų.

Statutiniams pareigūnams protestavus dėl mažų atlyginimų ir daliai politikų raginant skirti tam daugiau lėšų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad šis klausimas svarstomas valdančiojoje koalicijoje, tačiau jis pabrėžia – papildomų lėšų būtų galima rasti tik sumažinus kitų sričių finansavimą. „Koalicijos viduje tariamės (dėl statutinių pareigūnų atlyginimų didinimo – BNS), sumos šiek tiek kuklesnės yra negu su mokytojais. Dar vyksta derinimas pozicijų.

Seimui svarstant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus atleidimą palengvinančias įstatymo pataisas, valdantieji ir opozicija teikia joms naujus pasiūlymus.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad Seimo narių gretose gimstančios iniciatyvos dėl visuomeninio transliuotojo panašėja į siekį užvaldyti LRT. Ir nors šių klausimų vėliavnešys yra „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, visuomeninio transliuotojo vadovės manymu, esminį žodį šioje situacijoje turi didžioji valdančioji partija – socialdemokratai.

Seimui pradėjus svarstyti valdančiųjų siūlymą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai sudaryti galimybę lengviau atleisti įstaigos generalinį direktorių, premjerė Inga Ruginienė sako darysianti viską, kad visuomeninis transliuotojas nebūtų politizuotas. „Darysiu viską, kad LRT nebūtų politizuota ir išlaikytų laisvą žodį“, – antradienį žurnalistams kalbėjo ministrė pirmininkė. „Aš noriu nuraminti visą bendruomenę.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sako, kad „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų bei Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų siūlomos įstatymo pataisos, kuriomis būtų lengvinama LRT vadovo atleidimo tvarka, buvo skubotos. Dėl to, kaip pats tikina, priešingai nei partijos kolegos, balsuodamas už šią iniciatyvą politikas susilaikė.  „Susilaikiau, nes manau, kad įstatymas yra per daug skubotas, viską reikėtų kompleksiškai spręsti.

Seime kelią skinantis įstatymo pataisoms, kurios palengvintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką, viena iš siūlymo iniciatorių, valdančioji „Nemuno aušros“ partija ragina žmones pasirašyti peticiją dėl visuomeninio transliuotojo vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės atleidimo.  „Visuomeninis transliuotojas turi tarnauti visiems – o ne vienos ar kelių politinių grupių interesams.

Seime kelią skinantis įstatymo pataisoms, kurios palengvintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikina, kad pateiktas projektas bus tobulinamas.  „Pateiktas projektas bus tobulinamas siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp veiksmingo valdymo ir demokratinių vertybių bei visuomenės pasitikėjimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė politikė.

Seime kelią skinantis įstatymo pataisoms, kurios palengvintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką, Kultūros ministerija bei jai vadovaujanti Vaida Aleknavičienė situacijos dėl siūlomų pataisų nekomentuoja. Kaip Eltai nurodė ministerija, V. Aleknavičienė šiuo metu yra išvykusi, todėl atsakyti į klausimus negali.

Praėjusį ketvirtadienį Seimui nusprendus trejiems metams įšaldyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimą, parlamento opozicija rengiasi kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl šio projekto vetavimo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojo Mindaugo Lingės teigimu, šiuo tikslu jau pradėti rinkti opozicijai priklausančių Seimo narių parašai.

Šeštadienį vykstant platformos „Lietuvos galia“ apdovanojimams, kultūros dirbtuvės „Šilainių sodai“ bendraįkūrėja Evelina Šimkutė šeštadienį atsisakė priimti prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimą.  Vilniaus universiteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas sutinka, kad priešintis prezidentui ar valdantiesiems jau tapo savotiška tendencija, tačiau pabrėžia, kad ji specifiška ir turi labai aiškias kilmės priežastis.

Valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui nevengiant kritiškai pasisakyti įvairių žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atžvilgiu, ekspertai tokią politiko retoriką vertina neigiamai. Pasak žiniasklaidos tyrėjo Deimanto Jastramskio, „aušriečių“ lyderis sąmoningai menkina profesionalią žurnalistiką, o toks elgesys, anot jo, yra chuliganiškas.

Seimui svarstant „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos iniciatyvą supaprastinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus atleidimo tvarką, Seimo narys Artūras Zuokas siūlo atsisakyti, jo nuomone, visuomeninio transliuotojo tarybos narius ribojančios nuostatos, reikalaujančios atleidimą pagrįsti viešuoju interesu.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba sako norinti suprasti, kaip transliuotojo užvaldymu ją apkaltinusi vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė mato savo tolesnį darbą LRT. Kaip teigiama LRT tarybos pirmadienį išplatintame pranešime, transliuotojo vadovės vieši pareiškimai gali signalizuoti apie polinkį į vienvaldiškumą.

Seime kelią skinantis įstatymo pataisoms, kurios palengvintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką, žiniasklaidos bendruomenė pradeda savaitę truksiančias protesto akcijas, kurias vainikuos kitą savaitę prie Seimo vyksiantis mitingas.  „(Mes – ELTA), Žurnalistų bendruomenė ir Kultūros asamblėja, kviečiame jus į protesto savaitę, kurios metu kviesime įsitraukti į įvairias pilietines akcijas (…), o gruodžio 9 d. 12 val.

Sunkios dienos dyzelino pirkėjams. Vairuotojai jau griebiasi už galvų, pildamiesi apie 1,7 euro kainuojantį dyzeliną. Ekonomistai aiškina, kad dabar jis pabrangęs, sumažėjus pasiūlai dėl Ukrainos ir Vakarų spaudimo Rusijos naftos sektoriui. Vairuotojams gresia ir dar vienas kainų šuolis nuo Naujųjų metų, kai turėtų įsigalioti dar didesni degalų mokesčiai. Visgi ilgai ginčijęsi valdantieji sutarė dyzelino akcizų didinimą atidėti.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime atstovas Eugenijus Gentvilas sako, kad socialdemokratai kolaboruoja su „Nemuno aušra“ ir aukoja valstybės interesus, siekdami išlikti valdžioje. Pasak jo, tai atskleidžia ir socdemų parama koalicijos partnerių siūlymui supaprastinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką. „Socialdemokratai yra kolaborantai. Jie bendradarbiauja, kolaboruoja su „Nemuno aušra“, vykdydami „Nemuno aušros“ nurodymus.

„Nemuno aušrą“ iš koalicijos verčiantys kultūros atstovai apsisprendė eiti į politiką ir ruošiasi būsimiems savivaldos tarybų ir merų rinkimams. Kol kas naujos partijos kurti neketina – žada jungtis prie jau egzistuojančių politinių darinių. Konservatorių lyderis protestuojančių kultūrininkų laukia išskėstomis rankomis, esą pasiruošęs su jais pasikalbėti ir net priimti į partiją.

Kultūros dirbtuvės „Šilainių sodai“ bendraįkūrėja Evelina Šimkutė šeštadienį atsisakė priimti prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimą. Tai išvydęs dainininkas Egidijus Dragūnas-SEL socialiniuose tinkluose išliejo tulžį.  Lapkričio 29-ąją šalies vadovas Prezidentūroje teikė savo kuruojamos pilietinės platformos „Lietuvos galia“ apdovanojimus, jie organizuoti ketvirtą kartą.

Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas šeštadienį pareiškė, kad partija principingai priešinsis Seime svarstomoms iniciatyvoms, kuriomis, anot jo, bandoma užvaldyti nacionalinį transliuotoją LRT. „Nuolatiniai „Nemuno aušros“ partijos išpuoliai prieš gynybos sritį, kovojančią Ukrainą, sankcijų Rusijai politiką, energetikos nepriklausomybę išsiplėtė ir į bandymą užvaldyti nepriklausomą nacionalinį transliuotoją“, – partijos tarybos posėdyje šeštadienį sakė L. Kasčiūnas.

Kultūros dirbtuvės „Šilainių sodai“ bendraįkūrėja Evelina Šimkutė šeštadienį atsisakė priimti prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimą. Šalies vadovas Prezidentūroje teikė savo kuruojamos pilietinės platformos „Lietuvos galia“ apdovanojimus, jie organizuoti ketvirtą kartą. Tiesioginėje renginio transliacijoje buvo matyti, kaip E. Šimkutė keliolika sekundžių kažką sako G. Nausėdai ir atsisako priimti padėkos statulėlę. To, ką menininkė ir edukatorė sakė prezidentui, nebuvo girdėti.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas, konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis šeštadienį pareiškė, kad šalyje viešpatauja „melagiai, smurtininkai ir nepraustaburniai“, o situacija dabar primena laikotarpį Vokietijoje prieš pat nacių atėjimą į valdžią praėjusiame amžiuje. „Melagiai, smurtininkai, nepraustaburniai viešpatauja ir spjauna į barzdą visiems padoriems žmonėms.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimas toliau tęsti darbą su „Nemuno aušra“ panašėja į Stokholmo sindromą. Anot konservatorių lyderio, valdančioji „aušriečių“ partija toliau kelia sumaištį valstybėje.

Seime kelią skinantis parlamentarų siūlymui supaprastinti LRT vadovo atleidimo procedūrą, Prezidentūra pabrėžia, kad šioje situacijoje svarbiausia užtikrinti žurnalistų žodžio laisvę ir objektyvumą. Todėl, anot šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovų, tokie siūlymai turi būti vertinami atsižvelgiant į skaidrumo ir nešališkumo principus.

Prezidento Gitano Nausėdos reitingai sparčiai krinta. Anot politologo Vytauto Dumbliausko, jo nenuoseklus, pasyvus ir neatsakingas elgesys – nuo ministrų pasirinkimo iki vengimo prisiimti lyderystę valstybės politikoje – galėjo sumenkinti visuomenės pasitikėjimą prezidentu ir parodyti jo negebėjimą atlikti pareigas. Tuo pat metu visuomenė mato ir kitus politikus, tokius kaip „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį, kurio reitingai taip pat smuko.

Seime kelią skinantis parlamentarų siūlymams įšaldyti LRT finansavimo modelį bei supaprastinti vadovo atleidimo procedūrą, tam nepritarianti Žurnalistų profesionalų asociacija gruodžio 9 d. planuoja surengti protestą šalia Seimo. Asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė pabrėžia, kad socialdemokratai turėtų įsivertinti, ar palaikydami tokius siūlymus, jų veiksmai atitinka tradicines demokratines vertybes ir žiniasklaidos laisvės principus.

Seimui pradėjus svarstyti siūlymą supaprastinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pareiškė, kad ne tik valdantieji, bet ir didžioji dalis LRT tarybos dalyvauja užvaldant transliuotoją. Dalį parlamento siūlomų pokyčių palaikantis tarybos narys Jonas Staselis kritiškai sutinka tokius LRT vadovės pasisakymus.

Ekspremjerė Ingrida Šimonytė mano, kad valdančiųjų iniciatyvos dėl visuomeninio transliuotojo biudžeto įšaldymo ir lengvesnės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarkos atsidurs Konstituciniame Teisme (KT). „Čia yra teisės aktai, kurie, mano supratimu, ir vienas ir kitas aiškiai prieštarauja KT doktrinai ir dėl to pirmas priimtas įstatymas (dėl LRT biudžeto įšaldymo – ELTA) neabejotinai, jeigu jis bus prezidento pasirašytas, antras, jeigu bus priimtas, ...

Valdančiosios „Nemuno aušros“ partijai užsimenant apie būtinybę surengti diplomatinio lygio derybas su Baltarusija, ekspremjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jos tokie koalicijos partnerių norai nestebina. Vis dėlto, kaip pabrėžia ji, derybos su Aliaksandro Lukašenkos valdomu Minsko režimu yra pavojingas žingsnis, nes būtent to ir siekia nedemokratiškai išrinktas Baltarusijos lyderis.

Jeigu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis imtų terorizuoti socialdemokratus dėl valstybės biudžeto projekto ar krašto apsaugai numatyto finansavimo, opozicijoje dirbantys konservatoriai galėtų diskutuoti dėl tam tikro palaikymo balsuojant šiuo klausimu, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Ingrida Šimonytė.

Prie Seimo posėdžių salės – balionai su pririštomis dėžėmis ir Vyriausybės narių skambūs pasisakymai. Tokį šou sugalvojo liberalas Eugenijus Gentvilas, jis kritikuoja Ingą Ruginienę ir ministrus, kad jie nežino, ką daro Baltarusijos krizėje. Ministrai atkerta, kad dabartinė opozicija taip pat neišsprendė šios problemos, o premjerė apskritai pasirinko kitą įėjimą, kad balionų iš arti nematytų.

Partijų reitinge po kurio laiko į pirmą vietą pakilo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, išstūmusi pasitikėjimą prarandančius socialdemokratus, tačiau šie pokyčiai fiksuojami paklaidos ribose, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už konservatorius balsuotų 13,7 proc. respondentų, rugsėjį palaikymas šiai politinei jėgai siekė 12,8 procento.

Prezidento Gitano Nausėdos reitingas yra pats žemiausias nuo darbo pradžios 2019 metais ir, nors jis išlieka populiariausių politikų lentelės viršuje, pasitikėjimas šalies vadovu tik paklaidos ribose yra aukštesnis nei opozicinių demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, G. Nausėda palankiai vertina – 45,2 proc., nepalankiai – 32,3 proc. Lietuvos gyventojų.

Seimo sprendimas įšaldyti nacionalinio transliuotojo LRT biudžetą trejiems metams sudaro sąlygas spaudimui, cenzūrai ir informacinės erdvės kontrolei, teigia Kultūros asamblėja. „Solidarizuojamės su žurnalistų bendruomene, raginame priešintis politiniam spaudimui ir ginti žodžio laisvę“, – nurodoma ketvirtadienį „Facebook“ paskelbtame asamblėjos komentare. Kultūrininkai tvirtina remiantys visus veiksmus, nukreiptus prieš bandymus politizuoti visuomeninį transliuotoją.

Seimo „aušrietis“ Karolis Neimantas kreipėsi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), prašydamas pateikti informaciją apie tai, kiek kartų kiekvienos politinės partijos atstovai buvo kviečiami ir dalyvavo visuomeninio transliuotojo radijo bei televizijos laidose. Be to, politikas prašo nurodyti laidų transliacijų tvarkaraščius. Pastaruoju kreipimusi socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Premjerė Inga Ruginienė sako palaikanti idėją, jog dėl LRT vadovo atleidimo būtų balsuojama slaptai, tačiau nepriimtinu vadina siūlymą, jog tą padaryti pakaktų lygiai pusės visuomeninio transliuotojo tarybos balsų. „50 ant 50 man irgi yra nepriimtina. Ir aš manau, kad mažiausias standartas turėtų būti 50 proc. plius vienas. Tai yra visiškai normali praktika ir tas turės būti pakoreguota.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį ir tikinant, jog jis savo pareiškimais yra atsakingas už Baltarusijos hibridinės atakos pasekmes, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, jog Lietuvos diplomatijos vadovas yra vienas kompetentingiausių Vyriausybės atstovų.

Siūlymas supaprastinti Lietuvos nacionalinio televizijos ir radijo (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką įveikė pirmąjį balsavimą Seime – įstatymo pataisos po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo. „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.

Ketvirtadienį Seimui nusprendus trejiems metams įšaldyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimą, visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikina iki galo kovosianti, jog LRT nebūtų užvaldytas.  „Šiomis dienomis patiriame, kaip yra užvaldomas visuomeninis transliuotojas. Tai vyksta įvairiais įrankiais ir būdais. Vieni uždari, kiti atviri.

Ketvirtadienį įvyko „Nemuno aušros“ frakcijos ir šios frakcijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio aršiai kritikuojamo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio susitikimas. Internete plinta trumpas vaizdo įrašas, ką per susitikimą R. Žemaitaitis pasakė K. Budriui. „Kęstai, nu, tu tikrai nesi politikas. Kaip ministras, aš suprantu, užsienio (reikalų – red. past.) – nesi. Nepyk, bičiuli. Esu pasakęs ne kartą, šikną reikia jausti ant kėdės.

Nacionalinio transliuotojo LRT biudžetas ateinančius trejus metus bus toks pats kaip šiemet, o vėliau jam bus skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar. Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 70 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, du politikai susilaikė. Opozicinės frakcijos balsavime nedalyvavo.

Socialdemokratams reiškiant palaikymą „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio siūlymui lengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką, ekspremjerai tokią iniciatyvą vertina neigiamai. Konservatorės Ingridos Šimonytės teigimu, socialdemokratų parama tokiam siūlymui rodo, jog ši partija yra tapusi „aušriečių“ pašluoste. „Man atrodo, kad čia yra nuošnekos kažkaip pateisinti savo sprendimus.

Valdantieji nesutaria, kiek nuo Naujųjų metų branginti degalus. Vyriausybė siūlo degalų mokesčius padidinti po 4–6 centus už litrą. Tačiau Remigijus Žemaitaitis ragina to nedaryti bent pusmetį ir pasižiūrėti, kaip sureaguos vairuotojai – gal pigesnių degalų jie pirks daugiau ir sumokės dar daugiau mokesčių.