Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 70 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, du politikai susilaikė.
Opozicinės frakcijos balsavime nedalyvavo.
Įšaldymą palaikė valdantieji socialdemokratai, „aušriečiai“, „valstiečiai“ ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Vytautas Sinica bei Vitalijus Šeršniovas. Tarp balsavusiųjų „už“ buvo ir Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis, premjerė Inga Ruginienė, Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Pagal priimtą pataisą, 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 metų LRT skirtiems valstybės biudžeto asignavimams.
Tai reiškia, kad nacionalinio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais sieks po 79,6 mln. eurų.
Pagal iki šiol galiojusią transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas kitąmet turėjo augti apie 11 proc. iki beveik 88,2 mln. eurų.
„Gerbiami socialdemokratai, pasakykite, kuri valstybės įstaiga įšaldys trejiems metams savo biudžetą? Jeigu pasakysite, balsuosiu „už“. (...) Nėra Lietuvoje tokios valstybės įstaigos, kurią taip nuskriaustumėte su biudžeto augimu. Ir dar tuo metu, kai vyksta karas. Gėda jums“, – tvirtino liberalas Simonas Gentvilas.
„Aušrietis“ Artūras Skardžius sakė, kad LRT misijos vykdymas niekaip nesusijęs su dabar nustatytu finansavimo modeliu.
„Tiesiog gaunamas aukso puodas, visai nesusietas su misijos vykdymu, su programos finansavimu ir visa kita, tiesiog jį reikia kažkaip išleisti. Tada ir kyla tokios idėjos – pasistatyti naujus rūmus už 150 mln. eurų ar dar kur nors juos padėti“, – teigė jis.
Vienas iš projekto iniciatorių „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad LRT finansavimo augimas išsiskiria iš kitų valstybės institucijų.
„Seimas padarė, ko gero, vieną ryškiausių, teisingiausių ir protingiausių sprendimų. Negali būti taip, kad viena institucija gautų didesnį finansavimą negu Valstybės saugumo departamentas, negali vienos institucijos finansavimas didėti, kai kitos institucijos mažina savo finansavimą būtent dėl gynybos, saugumo dedamųjų“, – sakė jis.
Anot jo, LRT nepaskirtos lėšos atiteks kultūrai.
Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius taip pat yra sakęs, kad Seimui nusprendus įšaldyti LRT finansavimą, nacionalinio transliuotojo biudžeto didinimui anksčiau numatyti pinigai turėtų būti skirti kultūrai.
Be to, Seimas patvirtino, kad nuo 2029 metų LRT kasmet bus skiriama 0,75 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. iš akcizo surinktų pajamų.
Dabar transliuotojui priklauso atitinkamai 1 proc. ir 1,3 proc. užpraėjusiais metais faktiškai gautų pajamų iš minėtų mokesčių.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtino finansavimo mažinimą vertinanti kaip politinį spaudimą.
