musulmonai

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per pastaruosius metus smarkiai išaugo. Kol vieni sako, kad be atvykėlių dalis verslų nebesusitvarkytų, kiti perspėja, jog toks migracijos tempas jau per didelis ir ilgainiui gali keisti pačią šalį. Apie tai laidoje diskutavo Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir Vytautas Sinica, Seimo narys. Ar visi migrantai yra problema? Srautas yra labai skirtingas.

Vilniuje vos kelių dešimčių metrų atstumu vyko du priešingas pozicijas atstovaujantys protestai – vieni pasisakė prieš migraciją, kiti stojo ginti migrantų ir musulmonų bendruomenės. Manoma, kad tokį visuomenės susiskaldymą dar labiau išryškino ir pastarieji incidentai prie Kauno mečetės.

Vilniuje vienu metu skambėjo dvi priešingos žinutės – viena prieš migraciją, kita prieš rasizmą. Vieni ragina griežčiau riboti atvykstančiųjų skaičių ir į Lietuvą priimti tik iš kultūriškai artimesnių šalių atvykstančius žmones, kiti pabrėžia, kad tautybė, rasė ar religija neturėtų lemti žmogaus vietos visuomenėje.

Migracijos tema Lietuvoje vis dažniau tampa visuomenę skaldančiu klausimu. Vis daugiau lietuvių nepalankiai vertina musulmonus ir migrantus, o pastarųjų mėnesių įvykiai šias nuotaikas dar labiau paaštrino. Ekspertai sako, kad tokio požiūrio priežasčių reikėtų ieškoti ne tik dabartinėje politikoje, bet ir istorijoje.

Musulmonų bendruomenė Lietuvoje sako susidurianti su maldos vietų trūkumu ir tikina leidimų statyti mečetę prašanti jau kelis dešimtmečius. Tačiau dalis politikų tam prieštarauja ir perspėja, kad daugiau mečečių gali tapti papildomu traukos veiksniu migrantams. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.

Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijui Romui Jokubauskui pareikšti įtarimai dėl prekybos žmonėmis. Vienas aukščiausių šalies musulmonų dvasininkų teisėsaugos akiratyje atsidūrė dėl užsieniečių įdarbinimo, o klausimų dėl jo aplinkos kilo ir anksčiau. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.

Musulmonų bendruomenės integracija Lietuvoje kelia ne tik kalbos ar papročių, bet ir saugumo klausimų. Tuo metu bendruomenės atstovai pabrėžia, kad migrantų keliamos problemos neturėtų būti perkeliamos vietos musulmonams, kurie jau kelis dešimtmečius siekia Vilniuje pasistatyti mečetę. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.

Europos musulmonų lyga reiškia susirūpinimą dėl neseniai Lietuvoje įvykusių incidentų, nukreiptų prieš musulmonų bendruomenę ir jos religinius simbolius. Savaitgalį viešai išplatintame pareiškime organizacija mini du incidentus. Vienas jų fiksuotas Vilniuje, kuomet viešai galimai buvo deginama islamo išpažinėjų pagrindinė religinė knyga – Koranas.

Lietuvoje po kelių su musulmonų bendruomene susijusių incidentų imta garsiau kalbėti apie radikalizacijos ir smurto riziką. Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad konkrečių radikalizacijos atvejų kol kas nenustatyta. Kodėl kilo neapykanta musulmonams? Apie tai laidoje diskutavo Seimo narys Šarūnas Birutis, Vytauto Didžiojo universiteto filosofas prof.

Konservatorių baimes dėl galbūt suradikalėjusio musulmonų bendruomenės muftiato išsklaidė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Uždarame Seimo komiteto posėdyje saugumiečiai pareiškė, kad neturi duomenų apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Tačiau vidaus reikalų ministras sako, kad artimiausiu metu apsunkins galimybes į Lietuvą atvykti migrantams iš Centrinės Azijos šalių. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po incidentų prie Kauno mečetės kilo diskusijos apie migracijos politiką. Musulmonų bendruomenė prašo teritoriją prie Kauno mečetės aptverti tvora ir stiprinti jų pačių saugumą. Įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad po baikerių surengto protesto su kiaulės galva prie mečetės, vaizdo stebėjimo kamerų ir net tvorų pageidavo ir patys musulmonai. Susitikti su bendruomene atvykęs muftijus sako, nariai jaučiasi nesaugūs, ir pats esą sulaukė grasinimų.

Antradienį Seime vyko Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikimas su migracijos departamento direktore Indre Gaspere, kurioje ji atsakinėdama į klausimus dalijosi, kad Lietuvoje užsieniečių skaičius ir toliau auga. Šiuo metu jų yra apie 222 tūkst., tačiau, Migracijos departamento duomenimis, augimo tempai yra gerokai mažesni nei ankstesniais metais. Tuo metu filosofas Kęstutis Girnius teigia, kad visuomenėje migracijos grėsmė yra labiau įsivaizduojama nei reali.

Socialinio tinklo „Instagram“ tiesioginėje transliacijoje verslininkas Gytis Volkavičius, vilkėdamas išskirtinę aprangą, pasidalijo naujienomis apie savo gyvenimo būdą, santykius su trimis žmonomis ir pareiškė įkūręs naują religinę bendruomenę – „Trečiąjį Kauno muftiatą“. Transliacijos metu jis išsamiai papasakojo apie savo šeimos struktūrą, požiūrį į moterų laisves, santuokos teisinius ypatumus bei ateities planus.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuriuo būtų ribojamas užsieniečių mokinių skaičius vienoje klasėje ir uždrausta mokyklose dėvėti burkas bei nikabus. Apie tai ji pareiškė sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, skelbia „Reuters“. Pasak G. Meloni, atitinkamą įstatymo projektą artimiausiu metu planuojama pristatyti Ministrų Tarybos posėdyje.

Lietuvoje daugėja atvykėlių iš islamo šalių, o vietiniai gyventojai neretai piktinasi atvykėliais. Savaitgalį prie Kauno mečetės įvykęs baikerių protestas sulaukė viso pasaulio dėmesio. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Be Tabu“ komanda. Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas teigia, kad Lietuvoje trūksta musulmonų maldos namų. Esą šalis pati įsileidžia migrantus, pasiima jų mokesčius, o sielovada niekas nesirūpina.

Po baikerių protesto su kiaulės galva prie Kauno mečetės toliau verda aistros. Situaciją ištirti prašoma ir Valstybės saugumo departamento. O musulmonų muftijus reikalauja tvorų ir kamerų. Kauno savivaldybė tikina, jau seniai užsakiusi papildomas 10 kamerų aplink parką, o dėl tvorų – turi kitą nuomonę. Savivaldybė visą teritoriją paskelbė neveikiančiomis istorinėmis kapinėmis ir rengia jos detalųjį planą. O būtent tai ir gali apriboti viešas musulmonų pamaldas.

Praėjusią savaitę prie Kauno mečetės grupė baikerių sutrukdė tuo metu vykstančias pamaldas – rodė kiaulės galvą. Dėl kurstymo prieš bet kokią žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas Kauno apskrities policija pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Įvykis visuomenėje sukėlė nuomonių audrą: vieni itin kritiškai vertino prie mečetės protestavusius baikerius ir jų daromus veiksmus.

Lietuvoje surengtas protestas dėl augančios migracijos ir islamizacijos sulaukė dėmesio ne tik šalies viduje – apie jį kalbama ir užsienyje. Diskusijų centre atsidūrė tiek pasirinkti protesto simboliai, kaip kiaulės galva, tiek klausimas, ar nerimas dėl didėjančio musulmonų skaičiaus Lietuvoje yra pagrįstas. Apie tai laidoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto arabistas prof. Egdūnas Račius ir Seimo narys Vytautas Sinica.

Lietuvoje daugėja atvykėlių iš islamo šalių, o vietiniai gyventojai neretai piktinasi atvykėliais. Savaitgalį prie Kauno mečetės įvykęs baikerių protestas sulaukė viso pasaulio dėmesio. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Be Tabu“ komanda. Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas teigia, kad Lietuvoje trūksta musulmonų maldos namų. Esą šalis pati įsileidžia migrantus, pasiima jų mokesčius, o sielovada niekas nesirūpina.

Po Kaune, Ramybės parke, prie mečetės penktadienį įvykusio baikerių susibūrimo musulmonų pamaldų metu, policija pradėjo administracinę teiseną ir aplinkybių patikslinimą dėl kurstymo prieš žmonių grupę. Kaip pranešė portalas „Kas vyksta Kaune“, penktadienio vidurdienį Ramybės parke, prie mečetės, susirinko būrys baikerių. Musulmonų pamaldų metu jie garsiai leido muziką, burzgino motociklus, skandavo patriotinius šūkius, demonstravo atsivežtą kiaulės galvą.

Kilus aršioms diskusijoms, kas yra intymus fizinis artumas, kurio vengti paprašė Kauno mečetės administracija, kauniečiai kaip atsaką Ramybės parke surengė simbolinę akciją, taip paminėdami bučinių dieną. Susirinkusieji vaikščiojo susikibę už rankų, draugiškai bučiavosi ir tikino nenorintys nieko provokuoti, o tik parodyti, kad galima tai, ko nedraudžia Lietuvos įstatymai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Musulmonams užkliuvo, kad lietuviai parke prie mečetės demonstruoja intymų fizinį artumą. Socialiniame tinkle jie paragino to vengti, tačiau sulaukė itin aštrios lietuvių kritikos. Mūsų tautiečiai piktinasi, kokią teisę musulmonai turi ne savo teritorijoje nurodinėti, kaip elgtis, ir drausti tai, kas mūsų visuomenėje įprasta – bučiuotis ar laikytis už rankų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kol skirtingos musulmonų bendruomenės Lietuvos nesutaria, ar Vilniuje reikia mečetės Vilniuje, viešojoje erdvėje sklinda įvairūs mitai apie musulmonus ir jų gyvenimo būdą. Kembridže studijuojantis lietuvis papasakojo, kaip iš tiesų gyvena musulmonai ir kokios taisyklės svarbios islame. Dar mokydamasis mokykloje Paulius susidomėjo islamiškosiomis šalimis ir ten vykusiais konfliktais. Jis ėmė domėtis islamu, o bėgant metams suprato, kad šiuo keliu nori eiti.

Ar Vilniuje reikia statyti mečetę musulmonams? Valdas Benkunskas tol, kol bus Vilniaus miesto meru, sako, kad mečetės statyti neleis. O tai papiktino vieną iš 2 Lietuvoje veikiančių muftiatų vadovą Aleksandrą Beganską – jis pareiškė, kad meras nusiteikęs prieš islamą ir musulmonai neva apksritai tuoj bus pradėti žymėti žvaigždėmis, kaip žydai II pasaulinio karo metais.

Vilniuje netylant diskusijoms dėl musulmonų maldos namų, sostinės meras Valdas Benkunskas teigia, kad prioritetas turėtų būti migracijos kontrolė, o ne naujų religinių objektų plėtra. Savivaldybė primena, kad Vilniuje šiuo metu nėra planuojama naujų mečečių ar islamo centro statybų. Tuo metu musulmonų bendruomenės atstovas ir institucijos akcentuoja apie religijos laisvės bei lygių galimybių principus.

Toliau tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose, dėmesys krypsta į Lietuvos musulmonų bendruomenę. Pasak Lietuvoje gyvenančio muftijaus, jie nepritaria dabar vykstančiam karui, tačiau tai tikrai nieko bendro neturi su tikėjimu. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus Aleksandras Beganskas.

Vakarų intervencijos, džihado samprata ir vertybių skirtumai – Lietuvoje gyvenantis muftijus atskleidė, kodėl musulmoniškame pasaulyje vakarietiška kultūra taip ir neprigijo ir ką iš tikrųjų reiškia džihadas. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus Aleksandras Beganskas. Kas yra džihadas? Apie džihadą daug dalykų yra.

Irako šiitų lyderis ajatola Seyyedas Ali al Sistani išleido fatvą, raginančią pradėti šventąjį karą prieš JAV ir Izraelį, „The Moscow Times“ cituojama Irano revoliucinė gvardija (KSIR). „Sistani, vienas aukščiausių Irako šiitų religinių autoritetų, atsakydamas į vieno iš savo pasekėjų religinį paklausimą (istifta), pabrėžė kolektyvinio džihado privalomumą ginant Irano Islamo revoliuciją“, – pareiškė organizacija.

Iki kovo 19 d. musulmonai mini Ramadaną. Šiuo laikotarpiu galima pamatyti užsipildžiusias mečetes, o Užsienio reikalų minsiterija (URM) pasveikino vietos musulmonus su jų švente. Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos vadovas muftijus Aleksandras Beganskas papasakojo, kuo išskirtinis Lietuvoje yra Ramadanas, kaip klostosi planai dėl mečetės Vilniuje ir koks iš tiesų santykis su politikais, kurie garsėja pasisakymais prieš imigrantus.

Nuo vasario 17 iki kovo 19 d. musulmonai mini religinę šventę Ramadaną. Nors daugelį nemaloniai nustebino Užsienio reikalų ministerijos (URM) sveikinimas šia proga pamirštant Gavėnią, kol kas Lietuvoje musulmonų norai nėra pildomi tiek, kiek kitose šalyse. Šalyse, kur musulmonų bendruomenės didesnės, Ramadanas minimas kur kas ryškiau: stovi iškabos „Linksmo Ramadano“, o prekybos centrai siūlo specialias tai progai skirtas prekes.

Lietuvoje vis dažniau keliami klausimai, kiek iš tiesų šalyje gyvena užsieniečių ir ar visi jie registruoti teisėtai. Ekspertai sako, kad nelegaliai atvykusiųjų skaičiai, apie kuriuos kalba kai kurie verslininkai, yra gerokai perdėti, o kontrolės sistema – griežta ir veikianti. Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ir SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė.

Lietuvoje sparčiai daugėjant migrantų, valdžia griežtina migracijos politiką. Ar šie pokyčiai padės išspręsti darbo rinkos ir socialines problemas, ar sukels naujų iššūkių? Apie tai, kaip Lietuva ruošiasi kovoti su nauja imigrantų banga portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ir SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė. Lietuvoje jau yra išnaudota įleidžiamų atvykti migrantų kvota – 24 tūkst.

Lietuvos totorių bendruomenės netrukus gali nebelikti, anot jos atstovų, svetimtaučiai musulmonai, padedami lietuvių, atėmė iš jų Kauno mečetę. Negana to, svetimtaučiai musulmonai kėsinasi į Keturiasdešimties totorių kaime esančią mečetę. Pasiaiškinti į Seimą pakviestas naujasis muftijus parlamentarą Lauryną Kasčiūną išvadino naciu, tačiau netrukus gavo aštrų politiko atkirtį. Pasak L. Kasčiūno, naujieji musulmonai kelia nerimą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

Pernai Lietuvoje demaskuota ekstremistinių pažiūrų grupuotė, vykdžiusi smurtinius nusikaltimus prieš gyventojus. Nors terorizmo aktų Lietuvoje kol kas pavyksta išvengti, žvalgyba perspėja apie imigrantų keliamas grėsmes. Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, Lietuvoje išlieka dešiniojo ekstremizmo ideologijų plitimo rizika. 2024 m. rugsėjį užkardyta šalyje veikusios ekstremistinės grupuotės veikla.

Vilniaus Baltupių mikrorajono gyventojus nustebino naujiena – šalia daugiabučių, rūsyje buvo įrengti musulmonų maldos namai. Bendruomenės atstovas teigia, kad žmonės apie įsteigtus maldos namus nebuvo informuoti, todėl tai sukėlė didelį nerimą ir daug klausimų. Sostinės gyventojams šalia namų pastebėjus cikliškus jaunų vyrų susibūrimus, kilo įtarimų ir klausimų, ypač po to, kai buvo rasta informacija internete apie ten įsikūrusius musulmonų maldos namus.

Socialiniuose tinkluose išplito nuotrauka, kaip, tikriausiai kurjeriu Vilniuje dirbantis vyras, tarp biuro pastatų vidiniame kiemelyje, panašu, kad nulipęs nuo savo dviračio meldžiasi. Tiesa, po nuotrauka pasipylė nemažai negražių komentarų, apie tai pakomentavo ir ekspertas.

Musulmonai visame pasaulyje trečiadienį švenčia Id al Fitrą, pažymėdami islamo šventojo ramadano pasninko mėnesio pabaigą šeimų susitikimais, naujais drabužiais ir saldumynais. Tačiau šias iškilmes temdo gilėjanti humanitarinė krizė Gazos Ruože ir numatomas Izraelio puolimas Rafacho mieste, nepaisant Vakarų sąjungininkų pastangų sustabdyti jau pusmetį trunkančias kovas.

Du trečdaliai lietuvių nenori gyventi kaimynystėje su psichinę negalią turinčiais asmenimis, dar maždaug pusė – greta homoseksualų, musulmonų, o trečdalis – šalia migrantų iš Rusijos, rodo trečiadienį paskelbtas tyrimas. Remiantis jo duomenimis, su šių grupių asmenimis nenorima ir kartu dirbti.

Danijos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, kuriuo kriminalizuojamas netinkamas elgesys su religiniais tekstais ir uždraudžiamas Korano deginimas po to, kai šią vasarą virtinė islamo šventosios knygos išniekinimo atvejų šioje Skandinavijos šalyje sukėlė musulmonų šalių pyktį.

Izaelio ir „Hamas“ teroristų karas vis labiau skaldo pasaulį. Amerikiečiai per Katarą bando išlaisvinti „Hamas“ laikomus įkaitus, Izraelio kariai nekantrauja pradėti sausumos operaciją, o Irano remiami regiono teroristai vienijasi kovai prieš Izraelį. Žibalo į ugnį dar pila ir Turkija – Erdoganas pareiškė, kad „Hamas“ –  ne teroristai, o išlaisvintojai. Tačiau patys „Hamas“ pasauliui rodo, kad kitaip nei teroristais jų nepavadinsi.

Čečėnijos vadas, Kremliaus statytinis Ramzanas Kadyrovas paskelbė, kad „užbaigus reikalus Ukrainoje, žygiuos toliau į tas šalis, kuriose įžeidinėjamas Koranas“. Jis taip pat kurstė musulmoniškas valstybes imtis priemonių „ginti musulmonus ir religiją“. Paviešintame vaizdo įraše vietos informavimo priemonių atstovų kalbintas R. Kadyrovas eilinį sykį bandė Rusijos imperinių ambicijų išprovokuotą karą Ukrainoje paaiškinti religine kova – tariamai Vakarų „ateistai gviešiasi musulmonų vertybių“. R....

Irano pietuose esančioje musulmonų šiitų šventykloje sekmadienį per šaudymą žuvo mažiausiai keturi žmonės, pranešė valstybinė žiniasklaida, praėjus mažiau nei metams po toje pačioje vietoje įvykdyto panašaus išpuolio. Po dviejų ginkluotų vyrų įvykdyto teroristinio išpuolio Šacho Čerago mauzoliejuje Širazo mieste žuvo keturi žmonės, pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu penktadienį mobilizavo kariuomenės ir policijos rezervininkus, per išpuolius Vakarų Krante ir Tel Avive žuvus trims žmonėms, įskaitant italų turistą. Nors buvo raginama laikytis rimties, smurtas nuo trečiadienio, kai izraeliečių policija susirėmė su palestiniečiais Jeruzalės Al Aksos mečetėje, intensyvėjo. Reaguodamas į palestiniečių paleistas raketas Izraelis bombardavo taikinius Gazos Ruože ir Libane.

Kovo pabaigoje šimtams milijonų musulmonų visame pasaulyje prasidėjo mėnesį trukantis šventasis maldų ir pasninkavimo mėnuo Ramadanas. Kad maldoms šį mėnesį skiriamas nepertraukiamas dėmesys, galima įsitikinti peržiūrėjus vienoje Alžyro mečečių nutikusį įvykį. Bordj Bou Arreridj miesto dvasininko išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip ant jo mečetėje giedant giesmę užsiropštė baltos spalvos katinas.

Smurto protrūkis Švedijoje. Šalies miestus sudrebino įsiutusių musulmonų susirėmimai su Švedijos pareigūnais. Riaušes išprovokavo vietos parlamente siekiantis kraštutinių dešiniųjų politikas, kuris sudegino šventą musulmonų knygą Koraną ir pagrasino šį įžeidžiantį veiksmą pakartoti. Tai – visai nepanašu į ramybe garsėjančius Skandinavijos miestus. Tačiau būtent tokie susirėmimai tarp musulmonų imigrantų ir pareigūnų šiomis dienomis drebino Švedijos miestus.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) ketvirtadienį paskelbė pareiškimą, kuriame patvirtino savo lyderio Abu Ibrahimo al Qurashi žūtį ir paskyrė Abu Hasaną al Hashemi al Qurashi jo įpėdiniu. IS džihadistai „prisiekė ištikimybę Abu Hasanui al Hashemi al Qurashi kaip tikinčiųjų emyrui ir musulmonų kalifui“, sakė grupuotės atstovas garso įraše, kuriame patvirtinta buvusio IS vadovo ir buvusio atstovo žūtis.

Sekmadienį Ruklos pabėgėlių pagalbos centre mirė negalią turėjęs 11 metų berniukas. Pirmadienį buvo pranešta, kad berniukas atgulė Vilniaus musulmonų kapinėse, kuriose buvo laidojamas pagal visas islamo tradicijas. Ši mirtis buvo pirmoji pabėgėlių tarpe, tad pagalbos buvo kreiptasi ir į Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos vadovą muftijų Aleksandrą Beganską. Jis naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip atrodo musulmoniškos laidotuvės.

Kaukėti piligrimai traukia prie milžiniškos scenos Mekoje. Baltais ir juodais drabužiais apsirengę žmonės į sieną mėto akmenis. Tiesa, ne šiaip sau – tai „velnio užmėtymo akmenimis“ ritualas. Šiomis dienomis Mekoje vyksta kasmetinis hadžas – musulmonų piligrimų kelionė, kurios metu jie atlieka religines apeigas. Tai yra vienas iš penkių pagrindinių įsakymų, kurių privalo laikytis kiekvienas musulmonas. Hadžo metu tikintieji septynis kartus apeina Kaabos šventyklą.

Viso pasaulio musulmonų pradeda šventąjį mėnesį. Pirmąją Ramadano – mėnesio trukmės pasninko – dieną Afganistano gyventojai pradeda giesmėmis ir maldomis. Šalies sostinės Kabulo gatvėse zuja daug daugiau gyventojų nei įprasta. Vieni aplink spalvotomis prekėmis nukrautus prekystalius besisukantys žmonės perka maldoms skirtus karoliukus, vadinamuosius Subha. Kiti – maistą ir specialius skanėstus vėlesniam laikui, kai valgyti galima – po saulėlydžio.