mokslininkai

Magiškieji grybai ir LSD „turėtų būti vartojami gydant nerimą ir priklausomybė“, sako ekspertas, tvirtinantis, jog šie narkotikai turi būti priskirti žemesnei (ne tokių pavojingų) narkotikų klasei. Magiškieji grybai ir LSD turi būti perklasifikuojami, kad gydytojai galėtų juos paskirti gydant nerimą ir priklausomybę, teigia Karališkojo koledžo Londone psichiatras.

Lietuvos mokslo taryba paskelbė paraiškų konkursą vykdyti Lietuvos ir Šveicarijos mokslo ir studijų institucijų partnerystės projektus. Pagal partnerystės projektus dvišalėms mokslinėms stažuotėms, vizitams, konferencijoms ir kitiems bendriems renginiams bei mokslo publikacijų rengimui 2015–2016 metais bus skirta 0,909 mln. eurų (1 mln.

Kai kurie mokslininkai, inžinieriai būna kuklūs. Jie užsidarę dirba ir nerodo. Dirba paslapčia, įdeda visas savo jėgas, tačiau nesigiria ir neskelbia. Rodos jie gyvenime įpratę daugiau dirbti nei kalbėti. Vienas iš jų darbų - tai autonominis mobilus vežimėlis, asmeninis asistentas. Roboto kūrėjai - viena lietuviška aukštųjų technologijų įmonė. Tai šiuo metu yra didžiausias robotikos iššūkis Lietuvoje.

Pasaulyje kasmet vis labiau ryškėjant klimato kaitai ir siekiant sumažinti visuotinio atšilimo padarinius, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Notre Dame universiteto mokslininkai sukūrė indeksą („ND-Gain Index“), kuris sudarytas remiantis duomenimis apie įvairių pasaulio valstybių pažeidžiamumą klimato kaitai ir jų galimybes prisitaikyti. Tarp 197 pasaulio valstybių, per kelias pozicijas atsilikdama nuo Estijos, tačiau aplenkdama Latviją, Lietuva yra 31 indekso vietoje.

 Šiųmetis kovas buvo šilčiausias nuo 1880-ųjų, per visą instrumentinį stebėjimo laikotarpį, o pirmieji trys šių metų mėnesiai taip pat pažymėti naujais aukštos vidutinės temperatūros ženklais. Tokius duomenis prieš keletą dienų paskelbė JAV Vyriausybei pavaldi Nacionalinė vandenyno ir atmosferos administracija (NVAA), nuolat stebinti pasaulio sausumos ir vandenynų klimatą.

Nors mokslininkai nuolat kalba apie klimato kaitą ir pateikia neginčijamus įrodymus, dažnai žmonių tai neįtikina. Skepticizmas visuomet buvo didžiulė opozicija mokslui, o dabar, kai informaciją galima skleisti internetu, be niekieno pagalbos, jis ypač paplitęs.

Vos prieš kelias savaites į Baltijos jūros krantą audros išmestų ir Lietuvos jūrų muziejuje globojamų nusilpusių ir išsekusių ruoniukų būrys – tarsi gyva iliustracija iš Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos ataskaitos, kurioje pateikti mokslininkų įrodymai apie Žemės planetai iškilusius rimtus pavojus. Lietuvos biologus nustebino ne tik šį pavasarį į krantą išmestų ruoniukų gausa, tačiau ir prasti jų fiziologiniai duomenys.

 Moksliškai įrodyta, kad naminės katės turi asmenybės bruožų. Mokslininkai, stebėję suaugusių kačių elgesį, nustatė, kad katės renkasi individualius elgesio modelius, ir kiekvienas gyvūnas turi savitą charakterį. Katės turi platų spektrą ženklų, kuriais geba išreikšti emocijas. Tai kūno kalba (ausų, uodegos padėtis, viso kūno įtampa ar atsipalaidavimas) taip pat garsiniai signalai: murkimas, šnypštimas ir įvairių tonų miaukimas.

 Parengė Sergejus Stonkus Pasaulis – įdomi, nuostabi, bet kartais labai jau keistų klausimų kelianti vieta. Todėl mokslininkai ir nusprendė atsakyti į kai kuriuos iš jų, kad mes pagaliau liautumėmės kamavęsi. Kodėl mūsų pačių knarkimas mūsų nepažadina? Todėl, kad garsiausiai knarkiame, kai miegame giliausiai ir būname sunkiausiai pažadinami.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF) išsikėlė sau svarbų tikslą. Suvieniję jėgas jie ketina išsaugoti jaunų Lietuvos krepšinio talentų sveikatą ir garantuoti, kad jų karjeros nesustabdytų traumos. Veiksminga traumų profilaktika Kaip teigia LSMU Sporto instituto vadovas profesorius Rimtautas Gudas, norint užkirsti kelią sportininkų traumoms, itin svarbus yra duomenų klasifikavimas ir surinkimas.

Vasario 11 d. (trečiadienį) 14.00 val. Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centre (Saulėtekio al. 9, jungiamuosiuose rūmuose, EF JR10 auditorijoje) vyks naujai sukurto Nacionalinio atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvo (MIDAS) pristatymas, pranešė VU atstovai. Vilniaus universitetas kartu su VU Santariškių klinikomis ir kitais partneriais sukūrė atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvą, leidžiantį teikti el.

Žvejai sunerimę, kad Lietuva, vykdydama Europos Sąjungos reikalavimus nustatyti saugomas teritorijas Baltijos jūroje, nepersistengtų ir nepaliktų jų be žvejybos plotų, rašo „Vakarų ekspresas“. Šiuo metu Lietuva Baltijos jūroje steigia saugomas teritorijas - vadinamuosius poligonus.

 Arvydas Praninskas Maroke beveik prieš 4 metus aptiktas meteoritas iš Marso sukėlė didelį mokslininkų susidomėjimą. Manoma, kad jis liudija, jog šioje planetoje egzistavo gyvybė. Svetimas akmuo Tačiau tai – ne vienintelė šio iš dangaus nukritusio kosminio akmens užminta mįslė, pastebi Prancūzijos mokslo populiarinimo žurnalas „Sciences et Avenir“. Daugelis skaitytojų nesupranta, kaip šis akmuo iš Marso apskritai galėjo patekti į Žemę.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumas mokslinių tyrimų pagrindu kuria darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį (toliau – socialinis modelis). Projekto tikslas – tobulinti darbo rinką ir socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus taip, kad būtų didinamas užimtumas, gerinamas darbo santykių reguliavimas, skatinamos investicijos ...

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje vyks mokslo premijų užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams įteikimo ceremonija. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius. Mokslo premijas gaus Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katarzyna Korzeniewska–Wolek (Katažyna Korženevska-Volek) iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV.

Lapkričio 4 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje vyks mokslo premijų  užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams apdovanojimo ceremonija, pranešė ministerijos atstovai. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius.

Harvardo medicinos universiteto mokslininkai atrado kelią, kaip paversti kamienines ląsteles „žudymo mašinomis“, kurios kovotų prieš vėžį., rašo BBC Eksperimentuose su pelėmis, kamieninės ląstelės buvo genetiškai modifikuotos gaminti ir išskirti toksinus, kurie žudo smegenų auglius nepažeidžiant kitų ląstelių ar jų pačių. Mokslininkai teigia, kad kitas žingsnis yra išbandyti procedūrą su žmonėmis. Kamieninių ląstelių specialistas teigia, kad tai yra vėžio gydymo ateitis.

Monrealio Neurologijos Instituto darbuotojai nustatė muzikos ir pozityvių emocijų ryšį.  Pristatome 5 kūrinius, kurie sukelia laimės pojūtį, padėdamos išskirti natūralų organizme gaminamą junginį dopaminą.

Prieš penkerius metus pradėtas projektas „Konkursinis trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas“ didelis apimtimi ir gilus turiniu. Pagrindinis jo tikslas – stiprinti mokslininkų gebėjimus, skatinti tęsti mokslinę veiklą, raginti juos likti Europoje ir kartu pritraukti geriausius protus. Todėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijos gali pasikviesti tarptautinio lygio mokslininkų, kurių kompetencija ir žinios padeda stiprinti mūsų šalies mokslinį potencialą.

Lietuvos mokslininkai, norintys kelti profesinę kvalifikaciją ir vykstantys tęsti karjeros Europos šalyse, gali pasinaudoti EURAXESS centrų teikiamomis nemokamomis paslaugomis, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). EURAXESS – Europos Komisijos iniciatyva įkurtas Europos mokslininkų mobilumo centrų tinklas. Šiuo metu jis veikia 40 Europos valstybių.

Naujas italų mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad moterys ir pažeidžiamos visuomenės grupės, tarp jų ir LGBT* asmenys, yra neigiamai veikiami neapykantos kalbos socialinės žiniasklaidos platformose, praneša Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL.

Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai dirba prie naujos technologijos, kuri vadinasi Wi-Fi Backscatter. Jos esmė – leisti Wi-Fi moduliams, esantiems išmaniuosiuose telefonuose, planšetėse ir mobiliuose kompiuteriuose dirbti praktiškai neeikvojant juose esamų energijos šaltinių. Kitais žodžiais tariant, tokių modulių darbui turėtų užtekti vien tik maršrutizatoriaus siunčiamo signalo.

ES paramos lėšos įmonėms moksliniams tyrimams, reikalingiems naujiems gaminiams ar paslaugoms kurti.  ...

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, dirbantys inžinerinės informatikos ir programų inžinerijos srityse, su tarptautine verslo įmone kuria modernią kalbinę-semantinę vertimo technologiją. Ji padės verslo įmonei sutaupyti IT specialistų darbo laiko apdatuojant ir diegiant verslo valdymo sistemas įmonėse. VGTU mokslininkų sukurtas automatinis ataskaitų vertimas nereikalaus vertėjo paslaugų, o supaprastintas jų sugeneravimas bei taisymas atlaisvins programuotojų rankas.

Vakar virš Rytų Ukrainos, kaip manoma, zenitine raketa numuštu „Malaysian Airlines“ keleiviniu lėktuvu „Boeing 777“ skrido ir grupė žymių mokslininkų, vykusių į mokslinę konferenciją Australijoje. Pranešama, kad tarp žuvusiųjų buvo AIDS specialistai, mokslininkai ir gydytojai, skridę į Melburne (Australijoje) netrukus prasidėsiančią XX tarptautinę konferenciją, skirtą kovai su šia liga. Apie tai informavo Tarptautinės kovos su AIDS sąjungos (IAS) atstovai.

Žinių radijas Pasitelkdami technologijas, mokslininkai įprastas chemines medžiagas suskaido į mikroskopines nanodaleles, kurios, pasirodo, gali turėti kitokių savybių nei pradinė medžiaga. Dėl šių savybių nanodalelės plačiai naudojamos kosmetikos, kuro, dažų, tekstilės, elektronikos, vaistų, sporto įrankių pramonėje. Teigiama, kad į nanodaleles vis dažniau ėmė dairytis ir maisto pramonės atstovai.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) ir Japonijos mokslo finansavimo agentūra „Japan Society for the Promotion of Science“ (JSPS) netrukus pradės rengti konkursus finansuoti mokslinės veiklos projektus, plėtosiančius dviejų šalių mokslininkų ryšius ir judumą mokslinių tyrimų tikslais. Dėl bendradarbiavimo schemos susitarta praėjusią savaitę Japonijoje vykusiame Tarybos ir JSPS vadovų susitikime, pranešė LMT atstovai. Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof.

Vytauto Didžiojo universiteto studentai, doktorantai, jaunieji mokslininkai turi originalių verslo idėjų bei ryžtingai imasi jas įgyvendinti. Pasibaigus pirmajam projekto „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas (INOVEKS)“ etapui, buvo atrinkti geriausi verslo projektai, kurių pagrindu bus kuriamos aukštos pridėtinės vertės technologinės įmonės.

Pirmoji Lietuvoje mokslinių vizualizacijų paroda „Art in Science“ (liet. menas moksle) tapo puikia galimybe šalies mokslininkams atrasti grožį savo laboratorijose. Nors, kaip teigė projekto sumanytojai, menas ir mokslas paprastai yra suprantami kaip skirtingi ir visiškai nesusiję dalykai, meniškų detalių paieškos moksle tyrėjams tapo nesudėtinga užduotimi.

Lietuvos mokslininkų inovacijos pripažįstamos pačiu aukščiausiu lygiu. JAV Kongresui ir Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūrai pristatyta Kauno technologijos universiteto Telematikos mokslo centro mokslininkų sukurta galvospūdžio neinvazinių matavimų technologija.

Iškiliausiems mokslininkams įteiktos Lietuvos mokslo premijos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Šiais metais paskirtos septynios premijos humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse. Lietuvos mokslo premijos teikiamos už reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus.

Paskelbtas Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkų bendradarbiavimo programos „Žiliberas“ 2015–2016 m. konkursas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Mokslininkai iki 2014 m. gegužės 15 d. kviečiami teikti bendrus mokslinių tyrimų projektus. Skelbiama, kad konkursui pateiktus mokslinių tyrimų projektus vertins kiekvienos šalies ekspertai.

Žinių radijas Vilniaus universiteto fizikos fakulteto bei Lazerinių tyrimų centro docentas daktaras Mikas Vengris sako, kad mokslininkų darbe pačio mokslo nedaug teliko – didesnę dalį laiko užima dokumentų projektams pildymas. „Mokslininkui, dirbant bet kuriame Lietuvos universitete, tų darbų, kurių iš tikrųjų neturėtų daryti, yra tiek daug, kad mokslas tampa beveik kaip hobis.

 Jaunųjų mokslininkų, tų, kurie studijuoja doktorantūrą bei mokslininkų iki 35 metų, Lietuvoje yra apie 10 tūkst. Skaičius šalyje mažai skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių, tačiau, prakalbus apie investicijas, atlyginimus, mokslinės veiklos finansavimus, šie skirtumai išryškėja. Dauguma Lietuvos tyrėjų mano, kad investicijos į mokslą šalyje yra tik žodinės.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Religija patvirtina, kad protas teisus, bet viršija jo galimybes. Taip teigia teigia buvęs ateistas, dabar – vyriausiasis Anglijos teologas ir Oksfordo universiteto profesorius Alisteris McGrathas. Anot jo, tai, kas peržengia proto ribas, nėra neprotinga. Prof. A. McGratho manymu, mokslas ir religija yra du nepriklausomi procesai, tačiau vienas kitam jie netrukdo.

Nemažai valiklius reklamuojančių filmukų gąsdina mus visur tūnančiomis bakterijomis ir siūlo įvairias priemones joms išnaikinti. Lietuvos įmonė „ProBioSanus“ siūlo švarą ir higieną palaikyti pasitelkiant gerąsias bakterijas. Kurti unikalius produktus bendrovei padės ES struktūrinių fondų lėšomis įrengta nauja tyrimų laboratorija. „Įprastuose valikliuose naudojami chemikalai, kurie naikina visas bakterijas iš eilės.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Harvardo mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių su motina vaikystėje ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis. Tačiau to galima išvengti, jei vėliau pavyksta sukurti tvirtus asmeninius santykius. Pasaulio šalys, kuriose gyvena nelaimingiausi žmonės, anot tyrimų, yra Čadas, Kongas, Afganistanas. Lietuva atsidūrusi šeštame dešimtuke.

Mokslininkams bus lengviau siekti karjeros aukštumų. Europos Sąjunga skatins verslo ir mokslo partnerystę, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tyrėjų įsidarbinimą inovatyviose įmonėse, o jaunuolius – rinktis mokslininko profesiją, sakoma Lietuvos mokslų akademijos pranešime. „Mokslininko karjera paprastai trunka gan ilgai. Kai Lietuvoje buvo dviejų mokslo laipsnių sistema, antros pakopos laipsnį apgindavęs mokslininkas įprastai būdavo sulaukęs ne mažiau kaip 40 metų.

Nerimstant kalboms apie „protų nutekėjimą“, personalo specialistai prognozuoja – vis daugiau perspektyvių lietuvių mokslininkų grįš dirbti į mūsų verslo įmones arba apsispręs neišvykti. Lemiamą vaidmenį šiame procese turėtų vaidinti ne kuo aukštesnis atlyginimas, o galimybė mokslininkams save realizuoti, teigiama bendrovės „Master Class Lietuva“ pranešime. „Žinoma, mokslininkams, viliojamiems į verslo sektorių, svarbu atlyginimo dydis ir darbo sąlygos.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) pranešė skelbianti 2013 m. LMA premijų konkursus. 1. Vardinių Kazimiero Būgos (kalbotyra), Juozo Matulio (chemija), Adolfo Jucio (teorinė fizika), Kazimiero Baršausko (elektronika, elektromechanika) premijų konkursus. Darbai priimami iki 2013 lapkričio 29 d. 2. Jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkursą. 3. Jaunųjų mokslininkų-ekonomistų mokslinių darbų konkursą akademiko Kazimiero Meškausko premijai. 4. Studentų mokslinių darbų konkursą.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mokslininkai sako, kad automobilių keliamą taršą mieste galima sumažinti beveik trečdaliu, jei daugiau gyventojų persėstų į autobusus, o šie būtų pakeisti į modernius ekologiškus. Skaičiuojama, kad vidutinio galingumo automobilis, per metus nuvažiuodamas 10 tūkst. kilometrų, išmeta apie 10 tonų dujų mišinio. Tiek sveria du drambliai. Kiek tokių dramblių į orą paleidžia šimtai tūkstančių automobilių, suskaičiuoti gal ir nėra taip svarbu.

Dėl šaltos arktinės vasaros beveik milijonu kvadratinių mylių padidėjo vasarą ledu padengtos teritorijos Arktyje, palyginti su tuo pačiu metų laiku 2012-aisiais. Tokia tendencija jau buvo išpranašauta „BBC“ televizijos prieš šešerius metus, todėl vis daugiau mokslininkų pradeda kalbėti, kad visuotinis atšilimas baigėsi, prasideda atšalimo periodas, rašo dailymail.co.uk.

Didžiosios pandos jauniklio gimimas – svarbus įvykis mokslo pasaulyje, kuris dažnai baigiasi tragiškai. Mokslininkai daro viską, kad penktadienį Vašingtono zoologijos sode gimęs mažylis išgyventų. Nors, anot zoologijos sodo darbuotojų, mažylė jaučiasi puikiai, o motina ja labai rūpinasi, tolimesnis pandos likimas kelia daug klausimų. 2012 m. rudenį tame pačiame zoologijos sode gimęs jauniklis buvo visiškai sveikas ir netikėtai nugaišo po šešių dienų.

Tai, kas pavaizduota paveiksliuke – tai laikrodis. Jis yra labai tikslus. Toks tikslus, kad visi kiti laikrodžiai savo laiką sinchronizuoja būtent su juo, kadangi tai yra etalonas. Ir kuo tikslesnis etalonas, tuo tikslesni gali būti mokslininkų tyrimai, tuo tiksliau bus galima siųsti kosminius palydovus į tolimiausius mūsų Visatos kampelius.

Mixstuff.ru pristato 10 neįtikėtinų istorijų, kurių herojai – genijai. Jei tiksliau, genijai-keistuoliai.       Jokių pupelių Žymusis senovės graikų matematikas Pitagoras padovanojo mokslui teoremą, kuri vėliau tapo geometrijos pamatu. Tačiau ne visos jo idėjos išlaikė laiko išbandymą. Pitagoras visais įmanomais būdais palaikė vegetarizmo idėją. Be to, jis tvirtino, kad visiškai negalima vartoti įvairias pupeles.

Griffitho universiteto (Kvinslandas, Australija) mokslininkai pakeitė įprasto alaus sudėti taip, kad jis nesukeltų pagirių. Mokslininkai šiek tiek pakeitė alaus sudėtį – pridėjo elektrolitų (elementas, dažniausiai naudojamas gėrimų sportininkams gaminimui) ir nežymiai sumažino alkoholio tūrį.

Mokslininkai vargsta bandydami paaiškinti, kodėl visuotinis atšilimas sulėtėjo per paskutinį dešimtmetį. Taip skelbiama neviešinamoje Jungtinių Tautų ataskaitoje apie klimato kaitą, rašo dailymail.co.uk. Tarpvyriausybinė studija teigia, kad mokslininkai 95 procentais yra užtikrinti, kad žmonės yra kalti dėl klimato kaitos, tačiau jie nesutaria dėl vieningos nuomonės, kodėl žemės paviršiaus temperatūra nepakito kaip prognozuota per paskutinius 15 metų.

Analizuojant smegenų nuotraukas, atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu metu, kartu su matematiniais modeliais galima atkurti žmogaus mintis tiksliau nei bet kada anksčiau. Mokslininkai atliko bandymus, kuriuose tokie metodų taikymai padėjo nustatyti apie kokią raidę galvoja žmogus, rašo sciencedaily.com. Magnetinio rezonanso tomografija tyrimo metu buvo naudojama kaip priemonė, nustatyti kurios smegenų vietos yra aktyvios, atliekant tam tikrą užduotį.

Šveicarijos, Vokietijos ir Prancūzijos mokslininkai tyrė, kaip veikia vabzdžio akis, ir sukūrė pirmas visiškai veikiančias miniatiūrines išlenktas dirbtines sudėtines akis. Miniatiūrinėms „vabzdžių“ akims sukurti projektui CURVACE skirta 2 mln. EUR ES lėšų. Jos turi didelį pramonės potencialą mobiliosios robotikos, išmaniųjų drabužių ir taikymo medicinoje srityse.   Ateityje dirbtinė sudėtinė akis galėtų būti naudojama srityse, kuriose itin svarbus panoraminis judesio nustatymas.