mokslininkai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „mokslininkai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „mokslininkai“.
Mokslininkai žlugdo viltis – Havajų laukia pragaras
Havajų ugnikalnis, iš kurio jau kelios dienos teka lava ir veržiasi garai, netrukus gali labai smarkiai išsiveržti, perspėjo mokslininkai, todėl penktadienį buvo uždarytas Ugnikalnių nacionalinis parkas. Didžiojoje saloje esančio Kilauėjos ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo praėjusios savaitės ketvirtadienį, pranešė Nacionalinių parkų tarnyba. Pasak mokslininkų, lavos lygis krateryje krinta, o tai reiškia, kad krateris kemšasi, ir gali įvykti galingas sprogstamasis išsiveržimas.
Lavos ir drebėjimų siaubiamiems Havajams – kraupus įspėjimas: kyla naujas mirtinas pavojus
Šalia Kilauėjos ugnikalnio Havajų didžiojoje saloje atsivėrus naujiems plyšiams, per kurios pradėjo veržtis lava, buvo sunaikinti penki namai, o daugiau kaip 1,7 tūkst. gyventojų buvo evakuoti ir turi susitaikyti su mintimi, jog namo negalės grįžti dar ilgą laiką. „Nenumanau, kada galėsime sugrįžti“, – sakė Toddas Corriganas, kartu su žmones išvykęs iš gyvenvietės „Leilani Estates“ penktadienį, kai lava prasiveržė iš gelmių vos už trijų ar keturių kvartalų nuo jo namo.
Mokslininkai: tai – revoliucija
Mokslininkai trečiadienį paskelbė Europos kosminio teleskopo „Gaia“ sudarytą „stulbinantį“ trimatį žvaigždėlapį, kuriame pavaizduota daugiau nei milijardas mūsų Paukščių tako galaktikos žvaigždžių bei jų spalva, atstumas nuo Žemės ir judesys kosmose. Ilgai lauktas katalogas apjungia maždaug 1,7 mlrd. žvaigždžių duomenis, kuriuos zondas rinko daugiau nei 22 mėnesius 2014–2016 metais iš savo unikalaus kosmoso stebėjimo taško, esančio apie 1,5 mln. km atstumu nuo Žemės.
REKLAMA
REKLAMA
Inovacijų reforma: mokslininkai bus skatinami padėti verslui kurti inovatyvius produktus
Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo principus ir užtikrins mokslininkų įsitraukimą į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą.
Rusijos mokslininkai – prieš sankcijas Vakarams
Mokslo taryba prie Rusijos švietimo ir mokslo ministerijos pasisako prieš atsakomąsias sankcijas Vakarams, kurios paliestų techninės ir programinės įrangos importą bei suvaržytų užsienio specialistų darbo galimybes. „Šiuolaikinis mokslas remiasi aktyviu tarptautiniu bendradarbiavimu ir pats iš esmės yra internacionalinis.
Gedimino kalno radiniai kelia aistras – laukia ypatingi tyrimai
Sostinės Gedimino kalne rastus 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų palaikus tyrinėjantys mokslininkai siekia genetiniais tyrimais išsiaiškinti, kurie iš palaikų priklauso Konstantinui Kalinauskui. Antropologas Rimantas Jankauskas ketvirtadienį paskaitoje Vilniuje pasakojo, kad K. Kalinausko brolis yra palaidotas Baltarusijoje. Vis dėlto jis teigė, kad mažai tikėtina, jog Minskas sutiktų leisti mokslininkams atlikti šių kapų ekshumaciją ir genetinius tyrimus.
REKLAMA
REKLAMA
Mokslininkai rado būdą išgelbėti Žemę – kaina šokiruoja
Siekiant sustabdyti ledynų tirpimą ir vandens patekimą į vandenynus, mokslininkų grupė, Antarktidoje ir Grenlandijoje, siūlo įgyvendinti keletą radikalių inžinerinių projektų. Siūlomos idėjos apima povandenines sienas, dirbtines salas ir milžiniškus siurblius.
Naujausias tyrimas atskleidė, kaip sujaudinti moteris: paneigė seną mitą
Vokiečių ginekologas Ernstas Gräfenbergas 1950 metais sujaukė viso pasaulio žmonių sąmonę pranešdamas, kad egzistuoja taškas, kurį stimuliuojant moterys patiria didžiausią malonumą. Net ir pačio moterys nenujautė apie jo egzistavimą, o vyrai kaip mat išsiruošė jį surasti. Šio gydytojo vardu ta vieta ir pavadinta „G tašku“, bet ar ji tikrai egzistuoja. Mokslininkams teko tyrinėti net 97 metų moteris, kad tai išsiaiškintų.
Pasakė, kam sunkiausia laikytis darbotvarkės: to net neįtarėte
Mes stengiamės planuoti savo darbotvarkę, dienos darbus išdėlioti taip, kad juos atliktume efektyviai ir per daug savęs neapkrautume. Žinome, kaip svarbu viską atlikti laiku, tačiau vis tiek sunku susikaupti. Kodėl taip yra? Mokslininkai sako, kad ši problema kamuoja daugelį žmonių. Neuromokslininkas Adamas Gazzaley ir psichologas Larry Rosenas teigia, kad daugeliui žmonių yra labai sunku susikaupti.
REKLAMA
REKLAMA
Mokslininkai atskleidę netikėtus faktus apie Sibiro radinius
Senovės medžiotojai Sibiro šiaurėje naudojo karolius ir apyrankes kaip tapatybės identifikavimo priemones, teigia Rusijos mokslų akademijos Materialinės kultūros istorijos instituto archeologai. Kaip skelbiama šios įstaigos pranešime, tokią versiją mokslininkai iškėlė išanalizavę radinius iš senovės gyvenvietės Janos įlankos rajone. „Senovės medžiotojai, gyvenę Sibiro Arktyje prieš 30 tūkst.
Rumunijos mokslininkai ištyrė, ar saugu valgyti sniegą
Vienas Rumunijos universitetas neseniai paskelbė tyrimo, ar saugu valgyti sniegą, išvadas. Transilvanijos vengrų universiteto „Sapientia“ profesorius Istvanas Mathe agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad praėjusiais metais atliktas eksperimentas parodė, jog sniegą saugu valgyti maždaug pusdienį nuo jo iškritimo. Be to, sniegą saugiausia valgyti šalčiausiu metų laiku. Tačiau jau po dviejų dienų sniegą valgyti tampa nebesaugu, pridūrė tyrėjas.
Verta suklusti rūkantiems vos po vieną cigaretę per dieną: mokslininkai turi blogų naujienų
Net ir viena cigaretė per dieną sukelia mirtiną pavojų žmogui. Apie tai, atlikus įvairių tyrimų analizę, paskelbė leidinys „The BMJ“. Specialistai nustatė, kad net ir nedidelis surūkytų cigarečių kiekis gali iššaukti koronarinį nepakankamumą ir didina insulto riziką. Jie taip pat perspėja, kad surūkytų cigarečių „saugaus“ skaičiaus nėra – vos viena cigaretė per dieną gali nulemti širdies ir kraujagyslių susirgimus.
REKLAMA
REKLAMA
Mokslininkų atlyginimams paskirstyti beveik 23 mln. eurų
Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti paskirstyti 23 mln. eurų, algos vidutiniškai turėtų didėti 20 proc., pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms – 3 mln. eurų, mokslinių tyrimų institutams – 2,8 mln. eurų.
Mokslininkų tyrimas: mikrobangų krosnelės žala gąsdina
Nedideli elektriniai buitiniai prietaisai, tokie kaip mikrobangų krosnelės, virduliai ir plaukų džiovintuvai, daugeliu įvairių būdų kenkia aplinkai ir vartotojai gali padaryti kur kas daugiau, kad sumažintų šį poveikį, pareiškė mokslininkai. Europos Sąjungoje (ES) dėl 130 mln. mikrobangų krosnelių suvartojamos elektros energijos į atmosferą kasmet patenka 7,7 mln. tonų anglies dioksido, o tai yra lygu kiekiui, kurį per metus išmeta beveik 8 mln.
Nustebsite sužinoję kas nutiks, jei nėštumo metu valgysite kiaušinius
Nėščios moterys, kurios per dieną suvalgo iki 9 kiaušinių, susilaukia aukštesnį intelekto koeficientą turinčių kūdikių, teigia mokslininkai. Kaip rašoma Dailymail.com, kiaušiniuose aptinkama daug cholino, gerinančio naujagimių atmintį ir sugebėjimus apdoroti informaciją. Tiesa, 9 kiaušiniai per dieną yra gana daug. Dėl to gali padidėti cholesterolio kiekis organizme, atsirasti rimtų sveikatos sutrikimų, netgi ištikti mirtis.
REKLAMA
REKLAMA
5 svorį mažinančios operacijos: padeda net labiausiai nutukusiems
Kai pirmą kartą buvo atlikta svoriui mažinti skirta operacija, jos tikslas buvo išgydyti nutukusius žmones. Šiais laikais ji atliekama ne tik dėl šios, bet ir dėl kitų priežasčių. Pasak amerikiečių mokslininkų, vien tik 2016-aisiais šio tipo operacijos buvo atliktos daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Didžiajai daliai pacientų ši procedūra davė gerokai daugiau naudos, nei tik padėjo sumažinti kūno apimtis.
Mokslininkai šokiruoja pasaulį: mama su gimusia dukra – beveik „bendraamžės“
Mokslo pažanga dažnai jau nieko nebestebina tol, kol paliečiama itin jautri tema. Tokių temų sąraše tikrai yra ir pagalba šeimoms, kurios negali natūraliai susilaukti vaikų. Paviešinta, kad moteriai JAV pavyko susilaukti kūdikio iš daugiau nei 20 metų šaldyto embriono, rašo washingtonpost.com. Prieš 7 metus ištekėjusi Tina Gibson žinojo, kad jai su vyru natūraliai susilaukti vaikų tikriausiai nepavyks. Jos vyras, 33 metų Benjaminas Gibsonas serga cistine fibroze, kuri nulemia vyrų nevaisingumą.
Mokslininkai atskleidė informaciją apie asteroidą ir ateivius
Spalio mėnesį mūsų Saulės sistemoje pastebėtas cigaro formos asteroidas, atskriejęs iš tarpžvaigždinės erdvės, neskleidžia jokių nežemiškų signalų, ketvirtadienį sakė mokslininkai, ieškoję nežemiškos technologijos pėdsakų. Asteroidas, atradėjų pavadintas Oumuamua, prieš du mėnesius buvo pastebėtas teleskopais iš Žemės. Keista šio objekto judėjimo trajektorija nustebino mokslininkus: jie padarė išvadą, kad šis objektas atkeliavo iš kitos žvaigždės sistemos.
REKLAMA
REKLAMA
Naktis praleidžiate skaičiuodami avis? Mokslininkai jums siūlo paprasčiausią sprendimo būdą
Vitamino D papildai gali pagerinti nuo miego sutrikimų kenčiančių žmonių miego kokybę, rodo atliktas mokslinis tyrimas. Tiems, kurie praleidžia naktis besivartydami ir skaičiuodami avis, tai gali atrodyti kaip stebuklingi vaistai, tačiau ar tikrai paprasčiausi maisto papildai gali būti sudėtingų miego sutrikimų sprendimas? Grupė Irano mokslininkų šiemet vykdė klinikinį tyrimą, kurio metu tyrė 89 20-50 metų asmenis, kenčiančius nuo miego sutrikimų, rašo portalas iflscience.com.
Ar Kalėdų Senelis tikrai gyveno? Mokslininkai pateikia galimą įrodymą
Ar Kalėdų Senelis buvo tikras? Mokslininkai pateikė vieną iš galbūt šią prielaidą patvirtinančių įrodymų: jie nustatė, kad Šv. Mikalojui, dabartinio Kalėdų Senelio prototipui, priskiriamas kaulas mus tikrai pasiekė iš tų laikų ir tos vietos dabartinėje Turkijoje, kurioje šis šventasis mirė. Oksfordo universiteto mokslininkai ištyrė mažytį dubens kaulo nuolaužos mėginį ir nustatė, kad jis priklauso žmogui, gyvenusiam IV mūsų eros amžiuje. Kaip skelbiama, Šv.
Štai kas nutiks, jei kasdien išgersite 3 puodelius kavos: gali net išgelbėti gyvybę
3 puodeliai kavos per dieną gali padėti išgelbėti jūsų gyvybę, teigia mokslininkai. Naujausio tyrimo išvadose rašoma, kad toks gėrimo kiekis sumažina kepenų ligų, kepenų vėžio ir cirozės riziką beveik 70%. Šis karštas gėrimas savo sudėtyje turi žmogaus organizmui naudingų medžiagų – kofeino, antioksidantų, kaveolio ir kafestolio. Šių medžiagų mišinys apsaugo kepenis ir neleidžia susidėvėti tam tikriems audiniams bei saugo nuo uždegimų.
REKLAMA
REKLAMA
Atvėrė Pandoros skrynią: po medikų pergalės dėl atlyginimų į kovą kimba ir kiti darbuotojai
Medikams pavyko pasiekti savo tikslą – Lietuvos gydytojų sąjunga ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutarė, jog nuo kitų metų gegužės algos gydytojams galėtų augti 20 proc. Tačiau medikai – toli gražu ne vieninteliai darbuotojai, kuriems kelti algas jau seniai pribrendo laikas. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai vidutinis etatinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių.
Gluminanti mokslininkų žinia: greitai bijosite sapnuoti
Mokslininkai iš Londono teigia atradę būdą kaip sutrikdyti žmogaus protą ir pakeisti jo supratimą apie tai, kas tikra. Kitaip tariant, kaip priversti žmogų sapnuoti nemiegant. Priešingai nei galėjote pamanyti, šiam fenomenui pasiekti nereikia jokių narkotikų ar virtualios realybės akinių - tik šiek tiek konteksto inžinerijos. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad vienas iš būdų priversti žmogų sapnuoti jam nemiegant gali būti garsų supratimo sutrikdymas. Į tyrimą buvo pakviestas būrys savanorių.
Mokslininkų eksperimentas pribloškė: greitai visi naudosime voro tinklą?
Dar mokykloje išmokstame, kad voro šilkas yra neįtikėtinai stiprus - kur kas stipresnis už daugelį to paties storio metalo vijų. Nors voratinkliai domina mokslininkus, platesnio panaudojimo pramonėje kol kas jiems nėra. Tačiau dabar mokslininkai sugalvojo, kaip voratinklius padaryti dar 5 kartus stipresniais - tiesiog pamaitinti vorus grafenu. Ką būtų galima padaryti iš tokios medžiagos? Aišku, tikriausiai galvojate, kaip vorui sumaitinti grafeno.
REKLAMA
REKLAMA
Mokslininkai įsilaužė į žmogaus smegenis – kūną gali valdyti per atstumą
Įsivaizduokite, kad kažkas įsibrauna į jūsų smegenis ir pradeda jas valdyti. Nors jūs viską suvokiate, jūsų kūnas elgiasi ne taip, kaip jūs norėtumėte. Staiga pakyla jūsų ranka, nors to neketino daryti, spiriate į orą ar apsisukate kėdėje. Mokslinė fantastika? Mokslininkams ką tik pavyko tai padaryti. Magnetinė-šiluminė stimuliacija - tai procesas leidžiantis per atstumą kontroliuoti žmogaus smegenis.
Mokslininkai sukūrė naujo tipo bateriją, įkraunamą ašaromis
Efektyvūs energijos saugojimo būdai yra viena iš didžiausių šių laikų mįslių. Nors ličio jonų baterijos dabar yra galingos ir kompaktiškos, jos gali būti naudojamos tikrai ne visur. Mokslininkai iš Fudano Universiteto Kinijoje sukūrė bateriją, kuri gali būti įkraunama nors ir ašaromis. Aišku, į savo telefonus verkti pradėti tikrai nereikės. Šios baterijos turi labai konkrečią paskirtį ir tikslą - gaminti energiją medicininiams implantams.
Kaip atrodo tikra automobilio dydžio gyvūno širdis?
Štai taip atrodo didžiausia pasaulyje žinduolio širdis, kuri priklausė net 23 metrų ilgio mėlynajam banginiui. Jis, deja, nugaišęs prie Kanados Niufaundlendo krantų, buvo išmestas prieš trejus metus. Ir nors tuomet pasaulis neteko šio įspūdingo gyvūno, tai mokslininkams suteikė neeilinę progą pirmą kartą ištirti galiūno vidaus organus. Praėjus trejiems metams, milžiniška banginio širdis eksponuojama Karališkajame Ontarijo muziejuje.
REKLAMA
REKLAMA
Specialistai skelbia: pelėsiai gali ir pražudyti, ir net išgelbėti gyvybę
Kodėl pelėsinis sūris toks mėgstamas ir net naudingas organizmui, o štai apipelijusi duona ar siena jau pavojinga sveikatai? Mokslininkai iki šiol tiria vieną mistiškiausių gyvių planetoje. Ir atradimai stulbina. Pelėsiai gali ir pražudyti, ir net išgelbėti gyvybę. Gali pasirodyti, jog iš tolo stebime nepažįstamos planetos relfeją. Visgi šis vaizdo įrašas ne iš NASA archyvų. Pro mikroskopą matome, kaip gimsta ir dauginasi pelėsis.
Mokslininkai perspėja: pasaulis susiduria su biologinės įvairovės nykimu
Kaip paaiškėjo naujame tyrime, pasaulyje prarandama gyvūnų rūšių biologinė įvairovę, tai vyksta dėl žmonių poveikio Žemei. Tyrėjai surinko 27 600 paukščių, varliagyvių, žinduolių ir roplių rūšių, o tai yra beveik pusė žinomų sausumos stuburinių rūšių ir padarė išvadą, kad vykstantis šeštasis planetos masinis gyvūnų nykimas yra daug blogesnis, nei anksčiau manyta.
Katastrofiška mokslininkų žinia: artėja masinis gyvybės Žemėje nykimas
Šeštasis masinis gyvybės Žemėje nykimas rutuliojasi greičiau nei baimintasi ir prilygsta planetos laukinės gamtos „biologinei anihiliacijai“, perspėja mokslininkai. Daugiau nei 30 proc. stuburinių gyvūnų – žuvų, paukščių, amfibijų, roplių ir žinduolių – nyksta tiek arealų, tiek populiacijų lygmenimis, sakoma pirmoje pasaulinėje šių tendencijų analizėje.
REKLAMA
REKLAMA
Vairavimas su muzika jums apkars: pasakė, kokią įtaką tai turi
Muzikos klausymasis vairuojant gali ryškiai paveikti tavo gebėjimus susikoncentruoti, rašo dailymail.co.uk. Moklininkai išmatavo smegenų darbą, kol savanoriai buvo susikoncentravę į garsą, sklindantį iš kolonėlių. Kai tyrimo dalyviai žiūrėjo ne į šaltinį, iš kurio sklido garsas, jų reakcija buvo lėtesnė, o patiriamas stresas didesnis.
Teismas nutraukė bylą dėl didesnių reikalavimų mokslininkams
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą pagal Seimo nario Stasio Šedbaro skundą, kuriuo parlamentaras ginčijo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) sprendimą padidinti reikalavimus socialinių mokslų srities projektams. Teismas konstatavo, kad LMT kvietimas teikti paraiškas projektams nėra norminis administracinis aktas, todėl byla turi būti nutraukiama.
Žinia patiriantiems stresą: rado būdą, kuris neabejotinai padeda
Be abejo, ne kartą patyrėte, kaip išgirdus prastas žinias, ima skaudėti skrandį, suktis galva ar pykinti. Galbūt tai patyrėte net jaudindamiesi prieš darbo pokalbį. Pasirodo, žmogaus fizinės ir psichinės būsenos yra glaudžiai susiję. Ir kad šis ryšys – akivaizdus, ypač patiriant stresą ar baimę, rašo indy100.com. Dabar mokslininkai atliko dar išsamesnius tyrimus ir nustatė, kad kvėpavimas padeda sumažinti šiuos streso keliamus pojūčius.
REKLAMA
REKLAMA
Vilniaus ir Berlyno mokslininkams – Danijos premija
Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys ir prancūzų mokslininkė Emmanuelle Charpentier, dirbanti Berlyno institute, apdovanoti Danijos fondo „Novo Nordisk” premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų). Mokslininkai apdovanoti už genomo redagavimo technologijos CRISPR-Cas9 tyrimus, pranešė Vilniaus universitetas. Šiuos tyrimus jie vykdė atskirai. „Tai didžiulė garbė ir privilegija bei, žinoma, staigmena.
Mokslininkai sukūrė chimerą: sujungė žmogų ir kiaulę
Biologai iš JAV, Ispanijos ir Japonijos sukūrė chimerą – kiaulės ir žmogaus hibridą. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Cell“, apie mokslinius bandymus pranešė ir „Nature News“. Hibridą pavyko išgauti 1,4 tūkst. kiaulių embrionų suleidus vieną iš trijų tipų žmogaus indukuotų kamieninių ląstelių. Vėliau embrionai buvo persodinti kiaulėms, kur jie sėkmingai vystėsi.
Po vandeniu užfiksavo keisčiausią padarėlį: to dar nepavyko niekam
Australijos San Diego universiteto mokslininkų po vandeniu filmuotoje medžiagoje, atrodo, nieko neįprasto nematyti. Bet pažiūrėjus iš arčiau matoma lėtai vandenyje sklendžianti, beveik pasyvi keistos formos figūra. Kažkuo primenanti jūrų arkliuką. Pasirodo ši filmuota medžiaga – tikras atradimas jūrų biologams – mat joje pirmą kartą gyvas nufilmuotas raudonasis jūrų drakonas. „Aptikau trečią jūrų drakonų rūšį, o tuo pačiu naują gyvūnų rūšį, apie kurios egzistavimą vandenynuose mes nežinojome.
REKLAMA
REKLAMA
Tai bus amžiaus reginys: astronomai pasidalijo prognoze dėl kosminės katastrofos
Astronomų komanda išsakė drąsią prognozę: 2022-aisiais (± 1 metai), susijungs ir sprogs pora žvaigždžių, trumpam tapdama vienu iš ryškiausių dangaus objektų – Gulbės žvaigždyne esančios žvaigždės ryškis padidės 10 000 kartų. Tokių kosminių katastrofų tikslų laiką prognozuoti sunku, bet šios žvaigždės jau šoka gerai dokumentuotą mirties šokį, neišvengiamai pasibaigsiantį per kelis metus, sako jie.
Pirmasis toks radinys per visą mokslo istoriją: gintare įstrigusi dizonauro uodega
Gruodžio 8 dieną žurnale Current Biology pranešta apie gintaro gabalėlyje rastą išlikusią 99 milijonų metų amžiaus dinozauro uodegą su kaulais, minkštaisiais audiniais ir netgi plunksnomis. Nors atskirų dinozaurų eros plunksnų gintare jau buvo rasta ir anksčiau, o plunksnuotų dinozaurų įrodymai išlikę fosiliniuose atspauduose, tai – pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko tiesiogiai susieti gerai išlikusia plunksnas su dinozauru, ir taip geriau suprasti dinozaurų plunksnų vystymąsi ir struktūrą.
Sūrio mėgėjams: svarbi žinia apie šio produkto naudą
„Gamtos medicinos“ (ang. „Nature Medicine“) žurnalas neseniai atliko tyrimą, pagal kurį paaiškėjo, kad sūrio mėgėjai gyvena ilgiau. Pasirodo, sūrio sudėtyje yra specialaus chemikalo, kuris padeda sumažinti riziką susirgti širdies ligomis, sulėtina senėjimą bei padidina vidutinę gyvenimo trukmę, rašo brightside.me. Mokslininkai pratęsė bandymus ir laboratorijoje. Išsiaiškinta, jog gyvūnai, valgę sūrį, gyvena ilgiau. Italijoje buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 800 žmonių.
REKLAMA
REKLAMA
Mokslininkai nustatė, kiek ilgiausiai gali gyventi žmogus
Tikėtina, kad negalės viršyti 122 metų gyvenimo trukmės rekordo, užfiksuoto per visą duomenų kaupimo istoriją, sakoma trečiadienį paskelbtose tyrimo išvadose, kuriose taip pat teigiama, kad buvo nustatytos maksimalios žmogaus amžiaus „lubos“. Tikrindami demografinius duomenis iš daugiau kaip 40 valstybių, Niujorke dirbantys mokslininkai nustatė, kad galimas maksimalios žmogaus gyvenimo trukmės padidėjimas „jau buvo pasiektas“ 10-ajame dešimtmetyje.
Lietuvos kariuomenė prašo pagalbos: kviečia kurti radijo ryšio technologiją
Valstybės institucijos kviečia verslininkus ir mokslininkus sukurti Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkančią radijo ryšio technologiją, kuri leistų kariams neatskleisti tikslių savo pozicijų. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija, paskelbė šios technologijos konkursą.
Senovės Ledo žmogus Ecis nešiojo skrybėlę iš lokenos
Mokslininkai sako, kad Ecis, Ledo žmogus, vilkėjo drabužius iš rudojo lokio kailio ir stirnos odos, kai mirė Alpėse prieš 5 300 metų.
Italijos mokslininkai genetinės analizės metodais nustatė, kad iš lokenos buvo pasiūta Ecio skrybėlė, o iš stirnenos – strėlinė.
REKLAMA
REKLAMA
DNR revoliucija: dar joks pastarojo šimtmečio mokslinis atradimas neteikė tiek daug vilčių
Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR. Apie naujausius mokslinius tyrimus ir, kaip jie gali pasitarnauti gydant AIDS, persodinant organus ar išvengiant maliarijos ir Zikos viruso rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio numeryje.
Paslaptingų terasų paslaptis atskleista: pamatykite, kaip atrodė mįslingiausi senovės pastatai
Mokslininkai ne vienerius metus tyrinėja paslaptingas terasas, kurias prieš šimtus metų pastatė inkų civilizacija. Jų sumanumas ir organizuotumas, regis, pranoktų net šių laikų mokslininkus. Inkų civilizacija Peru aukštumose klestėjo maždaug XIII amžiuje. Paskutinė jų tvirtovė ispanų buvo užkariauta 1572 metais. Šios civilizacijos palikimas – terasos stūkso Morėjaus mieste, maždaug 50 km į šiaurės vakarus nuo Kusko.
Mokslininkai atskleidė kokią žalą daro antibiotikais šeriamos karvės
Antibiotikais šeriamų karvių mėšlas į atmosferą išskiria 1,8 proc. daugiau metano dujų, negu mėšlas galvijų, kuriems šių preparatų nebuvo duodama, skelbia žurnalas „Proceedings of the Royal Society“. Mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu pusei karvių buvo tris dienas duodama antibiotiko tetraciklino, o kitai pusei šio vaisto nebuvo duodama. Biologai sako, kad per didelis antibiotikų naudojimas skatina antibiotikams atsparių ir metaną gaminančių mikroorganizmų atsiradimą karvių žarnyne.
REKLAMA
REKLAMA
Mokslininkų triumfas: atrado tris „potencialiai gyventi tinkamas“ planetas
Tarptautinė mokslininkų grupė pirmadienį paskelbė atradusi tris į Žemę panašias planetas, kurios geriausiai tiktų gyvybės paieškoms už mūsiškės Saulės sistemos ribų.
„Skanėstai“ su lervomis: švarūs produktai Lietuvos taip ir nepasiekia?
Užsimanėt džiovintų vaisių ar riešutų? Nenustebkite, jei parduotuvėje ar turguje nusipirkę skanėstų pakelį, jame dar rasite ir papildomų dovanų – gyvų lervų, kenkėjų kūno dalių, ar net gyvių ekskrementų. Absoliučiai švarūs produktai Lietuvos dažnai taip ir nepasiekia. O jeigu ir pasiekia, čia apsiginti nuo kenkėjų, pasak mokslininkų, labai sudėtinga. Tiesa, medikai juokaudami ramina – į paniką pulti neverta, juk kenkėjai žmogaus organizmui - papildomi baltymai už dyką.
Mokslininkai: Saulės sistemoje galbūt egzistuoja „devinta planeta“
Mūsų Saulės sistemos tolimiausiame pakraštyje galbūt buvo aptikta anksčiau nežinoma milžiniška planeta, pavadinta Devintoji Planeta (Planet Nine), trečiadienį pranešė JAV mokslininkai. Objektas, kurio „masė yra dešimt kartų didesnė už Žemės“, skrieja „neįprasta, itin ištįsusia orbita Saulės sistemos pakraštyje“, – sakoma tyrėjų iš Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) pranešime.
REKLAMA
REKLAMA
Mokslininkai jau susidomėjo mokslo duomenų archyvu
„Pažanga neįmanoma be mokslinių duomenų, tyrimų ir kitos informacijos mainų. Todėl idėja sukurti mokslo informacijos duomenų archyvą yra sveikintina, nes mokslininkai gali naudoti vieni kitų pasiekimus, keistis svarbia informacija“ – teigia medicinos mokslų doktorantas Julijus. Pasak mokslininko, „Nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas (MIDAS) yra labai vertingas, nes vis daugiau įvairių sričių mokslininkų pradeda talpinti savo duomenis, tyrimus šioje sistemoje.
Lietuvos mokslininkai ieškos būdų, kaip prailginti lietuvių gyvenimo trukmę ir palengvinti senatvę
Lietuvos mokslininkų grupės pasirašė sutartis ir pradėjo vykdyti valstybės lėšomis finansuojamus plataus masto mokslinius tyrimus – nuo minkštųjų audinių inžinerijos iki efektyvesnių profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos metodų diabetu, Alzhaimerio liga ar širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms paieškos bei plėtros.