mokslininkai

Naujo tipo vaistas, galintis sunaikinti vėžines ląstelės, buvo pirmą kartą išbandytas ant žmonių, rašo telegraph.co.uk. Sautamptono universiteto mokslininkai sukūrė naują vaistą, norėdami išgydyti sunkaus tipo vėžį (kasos, galvos ir kaklo). Dabartinėmis priemonėmis kasos, galvos ir kaklo vežinius susirgimus yra itin sudėtinga pagydyti. Naujas vaistas padidina imuninės sistemos gebėjimą atpažinti vėžines ląsteles ir su jomis kovoti.

Mokslininkai išrado mirties testą, kuris gali parodyti kiek laiko tu gyvensi, rašo mirror.co.uk. Naudojant neskausmingą lazerį, kuris nukreiptas į odą gali parodyti kaip žmogaus kūnas kis bėgant metams. Tokį lazerį sukūrė mokslininkai. Lazerio spindulys yra visiškai neskausmingas, be to jis parodys ne tik, kiek metų tu dar gyvensi, bet gali aptikti vežinius susirgimus ir silpnaprotystę. Lazeris yra įmontuotas į panašų į laikrodį prietaisą, kuris irgi dėvimas ant riešo.

Šią savaitę Biržuose darbuojasi kelių šalių akademikų, renkančių informaciją apie čia gyvenusius žydus, ekspedicija. Studentai ir jiems vadovaujantys profesoriai tiria vietos žydų ir karaimų kapinių antkapius bei bendrauja su vyresniosios kartos biržiečiais, menančiais tarpukariu mieste gyvenusius žydus.

Korėjos mokslo ir technologijų instituto (Korea Advanced Institute of Science and Technology, KAIST) darbuotojai sukūrė magnetinį rašiklį, kuriuo galima ne tik rašyti telefono ar planšetinio kompiuterio ekrane, bet ir šiuos prietaisus valdyti rašiklio judesiais, net nesiliečiant prie ekrano. Beveik visi išmanieji telefonai turi įdiegtus magnetometrus – nedidelius magnetinio lauko jutiklius, naudojamus navigacijos, kompaso ar metalo aptikimo programėlėse.

Mokslininkai užaugino danties užuomazgas naudodami žmogaus šlapimą, rašo bbc.co.uk. Rezultatai, paskelbti žurnale „Cell Regeneration Journal“, parodė, kad šlapimas gali būti kamieninių ląstelių šaltinis, iš kurio galima išauginti mažas į dantis panašias struktūras. Mokslininkų komanda iš Kinijos tikisi, jog tokia technika gali būti pakoreguota, kad būtų įmanoma pakeisti prarastą dantį.

Liepos 11 d. Lietuvos kariuomenės Pabradės poligone Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono apžvalgos radarų periodiškai atliekamuose bandymuose dalyvavo Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų instituto mokslininkai, galėję pagal radarų duomenis įvertinti savo sukurtus raketinius taikinius.

2013 m. liepos 8 d., Vilnius – Lietuvos mokslų akademija paruošė trumpą mokslo populiarinimo vaizdo reportažą„Medicinos ateitis genomikos rankose“, kuriame vienas iš „Thermo Fischer Scientific“ vadovų pasakoja, kaip žmogaus genomo tyrimai pakeis žmonių gyvenimus.

Gebėjimas mesti kažkokį daiktą ar objektą didele jėga ir tiksliai buvo vienas kertinių momentų žmogaus evoliucijoje, tvirtina George‘o Washingtono universiteto mokslininkai, pateikdami savo tyrimų rezultatus žurnale „Nature“. Beisbolo kamuoliuko metimas 160 km/val. greičiu įmanomas tik dėl anatominių gebėjimų, kurie atsirado maždaug prieš du milijonus metų ir leido efektyviai bei saugiai užmušti stambius gyvūnus.

Drezdeno Fraunhoferio instituto (Vokietija) mokslininkai sukūrė naują akumuliatorių baterijų konstrukciją, kuri leis ličio – sieros akumuliatoriaus įkrovos periodiškumą pailginti net 7 kartus. Nedidelė energijos įkrovos talpa ir aukštos kainos kol kas tebėra pagrindiniai trūkumai, keliantys nemažai problemų daugeliui elektra varomų transporto priemonių.

Miuncheno technologijos grupės (MTG, Vokietija) mokslininkai kartu su AB “Metallux” specialistais baigia parengti serijinei gamybai, o vėliau pateiks ir rinkai naujai sukurtą jutiklių – daviklių sistemą, pritaikytą transporto priemonių vairuotojams. Tikimasi, jog ši įranga padės išvengti autoįvykių, kurie susiję su vairuotojų ribotomis fizinėmis galimybėmis dėl nuovargio, ligos ar ūmaus priepuolio.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia konkursą ir kviečia užsienio šalių lietuvių bendruomenes, Lietuvos mokslo ir studijų institucijas iki šių metų balandžio 30 d. siūlyti kandidatus mokslo premijoms užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams gauti. Premijų tikslas - skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė skelbianti konkursą ir kviečianti užsienio šalių lietuvių bendruomenes, Lietuvos mokslo ir studijų institucijas iki 2013 m. balandžio 30 d. siūlyti kandidatus mokslo premijoms užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams gauti. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Šiauliuose smogas tampa kasdienybe. Sausis buvo rekordinis pagal oro taršą kietosiomis dalelėmis. Mokslininkai atlieka tyrimą ir tariasi, ką daryti. Atliekų surinkėjai nuo lapkričio jaučia pakuočių badą – plastiką ar kartoną gyventojai kiša į krosnis. Pasiektas rekordas „Praėjusiais metais sustojome ties 35 dienų, kai oro tarša viršijo leistinas normas, riba, – sako Romaldas Šemeta, miesto Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas. – Bet šių metų sausis buvo rekordinis.

Londono universiteto (London Metropolitan University) mokslininkai priėjo prie išvados, kad klasikinės muzikos klausymasis prie vairo pavojingas vairuotojui. Mokslininkai nurodo, jog ši muzika silpnina reakciją ir dėmesį, o kai kurios kompozicijos veikia migdančiai. Mokslininkai sudarė savotišką „pavojingų“ kūrinių reitingą. Pirmojoje vietoje tarp kūrinių, kurių nerekomenduojama klausytis vairuojant, atsidūrė Bethoveno penktoji simfonija.

Lankasterio universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, jog iš augalų žaliavos pagaminti biodegalai kenksmingi gamtai. Tyrėjai įvertino tokių greitai augančių medžių kaip tuopos, ievos, eukaliptai, laikomų idealia žaliava biodegalams gaminti Europoje, įtaką aplinkai. Mokslininkai pažymi, jog šiems medžiams augant, išsiskiria izoprenas, kuris susimaišo su ore esančiais teršalais ir kenkia aplinkai.

Mokslininkai nustatė, jog vos vienam specialiai atrinktų gyventojų procentui atsisakius nuosavų automobilių, likusių vairuotojų spūstyse praleidžiamas laikas galėtų sumažėti net iki penktadalio. Mokslinis darbas paskelbtas „Scientific Reports” žurnale, o sutrumpintas perpasakojamas Masačiusetso technologijos universiteto interneto puslapyje.

Visi tikime, kad Kūčių naktį Kalėdų Senis atneša dovanų visiems geriems pasaulio vaikams – na, ir jų nusipelniusiems suaugusiesiems... ...tačiau kaip jis sugeba tai padaryti pasaulyje, kur galioja griežti fizikos dėsniai, paaiškinimo tenka ieškoti jau ne pasakose, o šiuolaikiniame moksle. Ekstremalas „turbo“ rogėse Pasaulyje gyvena apie 2 milijardai vaikų.

Santa Cruzo grafystės (JAV, Kalifornija) pakrantėje sekmadienį aptikta šimtai į krantą išplautų negyvų kalmarų, informuoja „CBS San Francisco“. Pasak liudytojų, vadinamieji Humboldt kalmarai po sekmadienio potvynio patys pasilieka mirti krante. Liudytojai bandė dalį kalmarų nunešti atgal į vandenį, tačiau giliavandeniai padarai vėl išplaukdavo į krantą. Manoma, kad paprastai kranto niekada neišvystantys gyvūnai gali visiškai nesiorientuoti.

Beveik pusė britų vaikų nori suaugę tapti mokslininkais, rašo „The Telegraph“. Kaip rodo sociologų atlikta paklausa, kurioje dalyvavo Didžiosios Britanijos piliečiai nuo 8 iki 18 metų, apie 47 proc. vaikų svajoja apie mokslinę veiklą. Tarp populiariausių sričių vardinamos medicina ir aukštosios technologijos. Didelė dalis vaikų, norinčių savo darbinę veiklą paskirti mokslui, aiškina savo pasirinkimą tuo, kad tokį darbą dirbdami jausis laimingi.

Nauji tyrimai įspėja: senka laikas, likęs imtis konkrečių veiksmų ir išvengti tragiškų klimato šilimo padarinių, praneša „WorldBank.org“. Pasak specialistų, bendra pasaulio temperatūra per ateinančius 100 metų gali pakilti maždaug keturiais laipsniais, o tą mes pajusime didžiulėmis karščio bangomis bei smarkiai menkesniu žemės ūkio derliumi. Išnyks daugybė unikalių ekosistemų ir žymiai kils jūrų lygis.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija kviečia teikti kandidatus stipendijai gauti. Rekomenduoti kandidatus turi teisę mokslininkai ir mokslo bei studijų institucijos. Nepriklausomybės stipendija yra skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus. Konkurso dokumentų pateikimo pabaigoje, gruodžio 31 dieną, pretendentė ar pretendentas negali būti vyresni nei 33 metai.

Kaip atsiranda vėžys ir kaip jis progresuoja tyrinėjantis biochemikas Skirmantas Kriaučionis pastebi, kad tai nėra vienalytė liga. Anot jo, nustačius, kokie konkretūs pakitimai ląstelėse vėžinius susirgimus sukelia, būtų galima efektyviau juos gydyti. Jis – vienas trijų mokslininkų, praėjusią savaitę už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva atsiėmęs Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą.

Idėja durpes naudoti šilumos gamybai sėkmingai skinasi kelią. Brangios dujos ir kylanti biokuro kaina verčia ieškoti pigiausių šilumos šaltinių, rašo „Lietuvos rytas“. Sovietmečiu plačiai naudotos durpės vėl gali būti reikalingos šilumos ūkyje. Tuo kandidatą į premjerus Algirdą Butkevičių susitikime bandė įtikinti durpių pramonės atstovai. Pasitelkę mokslininkus, karjerų valdytojai sako, kad šiandien galima šildytis deginant durpes. Ir netgi tai atsieitų gerokai pigiau.

Lapkričio 8 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje bus teikiamos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet bus apdovanoti trys užsienio lietuviai. Mokslo premijas pelnė Vokietijoje gyvenantis chemikas Vilius Lėnertas, biochemikas Skirmantas Kriaučionis iš Jungtinės Karalystės ir psichologas Romualdas Kriaučiūnas iš JAV.

Nustatyta, kad  8 proc. visų sapnų – seksualinio pobūdžio. Yra duomenų, kad apie 60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų „žiūri“ erotinius sapnus. Pavyzdžiui, iš 500 moterų tai prisipažino net 240 moterų (beje,  111  moterų erotinis sapnas baigėsi orgazmu). Moterys dažnai tampa prievartautojų aukomis Tiesa, vyrų ir moterų erotiniai sapnai – skirtingi. Pavyzdžiui, vyrai dažniau sapnuoja, kad mylisi su kitomis, nepažįstamomis moterimis, kartais grupinį seksą.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pranešė kviečianti mokslininkus, tyrėjus ir studentus, turinčius idėjų, kaip mokslo žinias paversti verslu, dalyvauti konkurse. Konkurso dalyviai raginami įsteigti naują įmonę, kuri galėtų pateikti rinkai inovatyvų produktą, naują technologiją ar paslaugą. Konkursas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimo yra organizuojamas šiais metais jau antrą kartą, sakoma agentūros pranešime.

Šeši Italijos mokslininkai ir vienas buvęs vyriausybės pareigūnas nuteisti kalėti po šešerius metus dėl 2009 metais Akvilos miestą nuniokojusio ir daug gyvybių nusinešusio žemės drebėjimo, skelbia BBC. Regioninis teismas įtariamuosius pripažino kaltais dėl daugybinio netyčinio nužudymo. Prokurorai tvirtino, kad kaltinamieji, ištyrę miestą drebinusius virpesius, pateikė apgaulingai raminamą ataskaitą prieš mirtiną žemės drebėjimą.

Sekmadienį Lietuva mini iškilaus dvasininko, poeto, mokslininko Jono Mačiulio-Maironio 150-ąsias gimimo metines. Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, gimė 1862 m. spalio 21 d. (pagal Julijaus kalendorių) Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis.

Bulgarijoje archeologai aptiko seniausią Europos miestą, gyvavusį daugiau nei prieš 6 tūkstančius metų. Profesorius Vasilis Nikolovas aptiko miestą netoli druskos įdubų Provadijos miesto kaimynystėje. Provadijos savivaldybė yra Varnos regione, Šiaurės rytų Bulgarijoje. Ten pat aptikta ir pirmoji druskos gamykla Europoje.

VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras pradėjo vykdyti Vilniaus konferencijų ambasadorių programą, kuria siekiama suburti įvairių sričių specialistus, kad jie savo profesiniais ir asmeniniais ryšius padėtų pritraukti į Vilnių daugiau tarptautinių mokslo ir verslo asociacijų renginių.

Peru karinės pajėgos dalyvavo neįprastoje operacijoje, kurios metu buvo sugautas milžiniškas šikšnosparnis, kurio išpuoliai gąsdino vietinius gyventojus. Daugelis buvo įsitikinę, kad jų naminiu augintinius puola mistinė būtybė čiupakabra. Apžiūrėję gyvūną mokslininkai nuramino vietinius, kad šis mistiniu laikytas padaras iš tiesų yra šikšnosparnis, tiesa, neįprastai didelis, mat atstumas tarp jo sparnų siekia net du metrus.

Spalio 5 dieną vyko NATO komiteto Mokslas taikai ir saugumui bendro Lietuvos ir Rusijos mokslininkų projekto „Galimų naftos išsiliejimų Baltijos jūroje neigiamų pasekmių mažinimas“ pristatymas, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Mokslininkai, naudodami NASA „Spitzer“ kosminį teleskopą, tiksliau nei kada nors anksčiau išmatavo visatos plėtimosi greitį. Nustatyta, kad kosmosas plečiasi 74,3 kilometrų (plius minus 2,1 kilometrų) per sekundę vienam megaparsekui greičiu (1 megaparsekas apytiksliai prilygsta 3 mln. šviesmečių). Jei šie skaičiai atrodo nesuprantami, belieka pasakyti, kad tai vyksta iš tiesų greitai. Be to, tempas nuolat auga, rašo SPACE.com.

Rygoje vykusiame Baltijos Asamblėjos tarptautinės apdovanojimų komisijos posėdyje paskelbti Baltijos Asamblėjos premijos lauretai. Komisija nusprendė Baltijos Asamblėjos mokslo premiją skirti Lietuvos fizikui Algiui Petrui Piskarskui už tyrimus lazerių ir netiesinės optikos srityse.

Leonardo da Vinci yra nutapęs dvi „Mona Lizas“, tvirtina kai kurie mokslininkai. Ketvirtadienį Ženevoje turėtų būti pirmą kartą visuomenei pristatyta pirmoji paveikslo versija.

Britų mokslininkus sudomino klausimas, kodėl kai kurie žmonės itin stipriai seksualiai traukia priešingos lyties atstovus, o kiti – ne. Kokie yra pagrindiniai kriterijai, renkantis  sekso partnerį? – rašoma „News of the World“. Tyrimo autoriai eksperimento metu pateikė jos dalyviams – vyrams ir moterims, žmonių fotografijas, kurie buvo labai panašūs į juos pačius. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie išoriškai panašūs, rečiau patiria vienas kitam seksualinį potraukį.

1956 metais JAV branduolinės energijos komisija surengė du branduolinius sprogimus, kurių galia siekė 20 ir 30 kilotonų. Kartu buvo nuspręsta surengti ir dar vieną eksperimentą, pavadintą „Branduolinio sprogimo pasekmės gėrimams pramoninėje taroje“, siekiant išsiaiškinti, ar išgyvens gėrimai, buvę parduotuvėse, esančiose netoli sprogimo vietoje. Buteliai ir skardinės buvo tvarkingai sudėlioti skirtingu nuotoliu po visą sprogimo teritoriją. Kai kurie buvo užkasti, kitus tiesiog padėjo ant žemės.

Kitą penktadienį, rugsėjo 28-ąją, duris atvers dešimtys laboratorijų ir aukštųjų mokyklų fakultetų, kurie „Tyrėjų nakties“ dalyviams pristatys dažnai nežinomas mokslo pasaulio paslaptis ir atradimus. Daugiau kaip dvylikos valandų renginių maratonas, kupinas intriguojančių ir netikėtų atradimų, tęsis iki vėlyvo rugsėjo 28-osios vakaro, sakoma rengėjų pranešime.

Daugiau kaip 1000 susitikimų įvyko tarp verslo ir mokslo atstovų praėjusią savaitę tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2012“ metu. Bendradarbiavimo galimybių su lietuviais ieškojo verslininkai ir mokslininkai iš JAV, Izraelio, Austrijos, Švedijos, Šveicarijos, Rusijos, Vokietijos, JK, Kazachstano, kitų šalių.

Kanados mokslininkų įsitikinimu, šalia dviejų esminių ir iki skausmo žinomų lieknėjimo principų „saikingai valgyti“ ir „kuo daugiau judėti“ būtina pridurti dar vieną, lygiai tokios pačios svarbos, tačiau dažnai užmirštamą taisyklę – „gerai išsimiegoti“. Miego stoka – viena iš svarbiausių nutukimo epidemijos priežasčių, rašo Today.com.

Mokslininkų komanda neseniai atliko aviacinį bandymą su 170 keleivių talpinančiu „Boeing 727“ lėktuvu, kad išsiaiškintų, kokioje padėtyje sėdint įmanoma išgyventi ir kurioje lėktuvo dalyje skristi saugiausia. Kai tik 55 metų pilotas Jamesas Slocumas iššoka su parašiutu iš lėktuvo, šis, valdomas kito piloto nuotoliniu valdymo prietaisu, trenkiasi į žemę Meksikos Sonoros dykumoje. Lėktuve buvo pasodinti trys žmonių natūralius judesius imituojantys manekenai.

Nikaragvoje suaktyvėjus San Kristobalio ugnikalniui paskelbta masinė evakuacija, praneša AFP. Valdžios nurodymu savo namus turi palikti apie 3 tūkstančius žmonių, gyvenančių ugnikalnio šlaituose. Neatmetama galimybė, kad evakuacijos zona bus išplėsta, paskelbė Civilinės gynybos ministerijos atstovai. Šeštadienį San Kristobalio ugnikalnis išmetė į atmosferą dūmų ir pelenų kamuolį iki 5 tūkst. metrų aukščio. Mokslininkų prognozėmis, ugnikalnis artimiausiu metu gali sustiprėti.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

Sekmadienio rytmetį Pietų Kaliforniją sudrebino daugiau nei 300 silpnų žemės drebėjimų „spiečius“, kurio seisminiai virpesiai buvo registruojami iki pat pirmadienio popietės. Žemės drebėjimai buvo jaučiami nuo Arizonos iki San Diego. Kas vyksta Kalifornijos gelmėse ir ar tai Kalifornijos gyventojams gresia kur kas rimtesniais nemalonumais? Žemės drebėjimų „spiečiai“ – neįprastas, tačiau ne toks jau ir retas reiškinys, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Mokslininkai sukūrė „iškreiptos realybės" stiliaus šalmą, neleidžiantį žmogaus protui atskirti realybės nuo klastotės. Pavyzdžiui, kai žmogus žiūri kokias nors televizijos scenas dėvėdamas šalmą, jis nesugeba atskirti ar tai yra realu, ar įrašas. Pasak mokslininkų, šalmas veikia tokiu pat principu, koks pavaizduotas 2010 metais pasirodžiusiame filme „Pradžių pradžia“ (angl.

Klaipėdiečiams kyla elementarus klausimas – ar miesto Taryba pakankamai kompetentinga, kad galėtų suremti ietis su UAB „Sweco Lietuva“, parengusia suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Nerimą kelia ir tai, kad šios bendrovės specialistai, gaudami didžiulius pinigus iš užsakovų, gali pateikti tokius duomenis, kokius jie nori girdėti.

Jau tūkstančius metų žmonės mėgina atrasti atsakymą į klausimą, kur slypi protas. Sąmoningo paciento, stokojančio trijų iki šiol pagrindiniais savimonei laikytų smegenų regionų, atvejis atskleidžia, kad ligšioliniai bandymai įminti šią mįslę buvo abejotini. Tyrimo su šiuo pacientu rezultatai verčia galvoti, jog mentalinės funkcijos nėra susijusios vien tik su tam tikrais smegenų regionais, rašo newscientist.com.

Vykdant „Designing a Model Geared towards Participation of People at Social Risk Groups in the Labour Market“ – MODPART projektą Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas įsigijo modernią diagnostinę įrangą ERGOS II. Tai pirmoji tokio pobūdžio įranga Lietuvoje, įsigyta iš oficialaus šios įrangos gamintojo. Pasak šios įmonės projektų vadovo Algirdo Jasiulionio tai viena iš moderniausių įrangų, naudojama tiksliai įvertinti asmens darbinius gebėjimus.

Antsvoris kenkia kenkia ne tik figūrai, bet ir smegenims, teigia Didžiosios Britanijos mokslininkai. Ekspertai tiksliai nežino, kodėl taip yra, bet mano, kad su tuo susiję medžiagų apykaitos pakitimai, tokie kaip didelė cukraus koncentracija kraujyje ir aukštas cholesterolio lygis. Tyrėjai visą dešimtmetį stebėjo 6 tūkst. britų, kurių amžius nuo 35 iki 55 metų. Visą tyrimo laiką dalyviai reguliariai atliko atminties ir kitų kognityvinių sugebėjimų testus.