mokesčiai

Rusijos finansų ministerija antradienį pristatė siūlymą padidinti mokesčius gaunantiesiems dideles pajamas, taip pat didinti pelno mokesčio tarifus įmonėms. Šiuo metu nustatyta aukščiausioji pajamų mokesčio riba būtų didinama nuo 15 proc. iki 22 proc., tuo tarpu per metus uždirbantiems iki 2,4 mln. rublių (26 000 JAV dolerių) toliau galiotų dabartinis mažiausias 13 proc. mokesčių tarifas. Be to, nuo 20 proc. iki 25 proc. būtų didinamas ir įmonių pelno mokestis.

Šuo metu Lietuvoje vis yra 60 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios, praneša „Sodra“. Bendra dėl pandemijos ir karantino atidėtų PSD įmokų skola yra 13,6 mln. eurų. Taigi kiekvienam iš skolingų gyventojų išeina vidutinė 226 eurų skola.

Šią savaitę Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip padidinus mokesčius surinkti daugiau pinigų, kuriuos reikėtų skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui. Vienas iš tokių – labiau branginti alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius. Vis dėlto kai kurie specialistai įspėja, kad ministerijos užmojai gali sukelti priešingą efektą – esą padidinus akcizus taip, kaip siūloma, pinigų į biudžetą bus surinkta mažiau.

Ekonomistai jau skelbia, kiek dėl gynybos keliami mokesčiai patuštins gyventojų pinigines. Jei Seimas palaimins Finansų ministerijos idėjas, dyzelino litras, įvertinus ir kitus mokesčius, kitąmet brangtų maždaug 16 centų, o benzino beveik 9 centais. Brangesni degalai – brangesnės ir prekės: esą vien didesni akcizai šalies infliaciją pašokdintų puse procento, brangtų ir maisto produktai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ekonomistai jau skelbia, kiek dėl gynybos keliami mokesčiai patuštins gyventojų pinigines. Jei Seimas palaimins finansų ministerijos idėjas, dyzelino litras, įvertinus ir kitus mokesčius, kitąmet brangtų maždaug 16-a centų, o benzino beveik 9-iais centais. Brangesni degalai – brangesnės ir prekės: esą vien didesni akcizai šalies infliaciją pašokdintų puse procento, brangtų ir maisto produktai.

Degalų, alkoholio ir rūkalų papildomas branginimas, didesnės išlaidos verslo liudijimams, didesni pelno mokesčiai, naujas draudimo sektoriaus apmokestinimas – taip iš gyventojų ir verslo planuojama surinkti daugiau pinigų krašto apsaugai. Trečius metus tęsiantis Kremliaus režimo karinei agresijai prieš Ukrainą, antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė visuomenei pristatė planus dėl mokesčių įstatymų keitimo.

Daugiau nei 10 metų Šveicarijos prancūziškoje dalyje gyvenanti finansų specialistė Ringailė Desperez pasakoja, kad nors ši šalis daug kam atrodo kaip svajonių, uždirbdami daugiau gyventojai nemažai priversti išleisti ir pragyvenimui. Tuo metu mokėdami kasmėnesines sveikatos draudimo įmokas gaunami paslaugas žmonės daug kur dar turi susimokėti papildomai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojams, kurie turėjo, tačiau nepateikė pajamų deklaracijos, pradėjo siųsti priminimus. Pirmieji jų sulaukė 24 tūkst. gyventojų, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025 -ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį. Parlamentarai įregistravo tai numatantį Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektą. Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.

Balandžio 30 d. yra paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nemokėtas einamąsias privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Galimybe laikinai nemokėti įmokų naudojosi apie 115 tūkstančių savarankiškai dirbančių žmonių, iki šiol nuo karantino likusią skolą sumokėjo apie 40 tūkstančių. Mokėti PSD svarbu dėl to, kad prireikus žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gautų kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.

Ieškant gynybos finansavimo šaltinių ir kai kuriems politikams siūlant labiau apmokestinti draudimo įmonių paslaugas, premjerė neatmeta tokio specifinio mokesčio idėjos. Finansų ministrė sako, kad toks mokestis pabrangintų paslaugas. Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasipiktino valdančiųjų svarstymais ir planais. „Pirmadienis, nauja darbo savaitė. Bet iš valdančiųjų – ta pati panika ieškant, kaip dar eurą kitą išpešt iš žmonių.

Ieškant gynybos finansavimo šaltinių ir kai kuriems politikams siūlant labiau apmokestinti draudimo įmonių paslaugas, premjerė neatmeta tokio specifinio mokesčio idėjos, o finansų ministrė sako, kad toks mokestis pabrangintų paslaugas.  Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau Seime teigė, kad draudimo paslaugoms pagal Europos Sąjungos teisę negalima taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tačiau ji neatmetė galimybės joms taikyti specifinį mokestį.

Ne paslaptis, kad dalis žmonių sugalvoja įvairiausių gudrybių, kaip išvengti mokesčių. Tačiau specialistai įspėja, kad dėl to gali nukentėti nieko nenutuokianti pusė, tad pataria išlikti budriems. Socialiniame tinkle „Facebook“ anonimas pasidalijo įrašu, kuriame teigė norintis įsigyti bendrabučio kambarį už 15 tūkst. eurų. Anot jo, pardavėja 8 tūkst. eurų nori gauti bankiniu pavedimu, oficialiai, o likusią dalį – 7 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad „laisviečių“ idėja – dalį lėšų gynybos finansavimui surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį – prieštarauja regionų politikai. Anot jo, toks pinigų „pavogimas“ stabdytų atotrūkio tarp didžiųjų miestų ir regionų mažinimą. „Savivaldybių pinigų pavogimui – ne. Manau, kad tai netinkama priemonė. Ypatingai kai šiais laikais, kai kalbame, jog reikia mažinti atotrūkį tarp centrų ir savivaldybių, vykdyti regioninę politiką.

Populiariausios pasaulio vietos, tokios kaip Venecija, Barselona ir Naujoji Zelandija, stengiasi suvaldyti lankytojų skaičių. Viena iš taktikų, kuria turistinės vietovės remiasi tiesiogine prasme, yra turizmo mokesčiai: mokesčiai, kuriuos lankytojai turi mokėti be įprastų išlaidų, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maisto. Žinoma, tai nėra nauja koncepcija. Jei esate keliavę į užsienį, greičiausiai jau esate mokėję turizmo mokestį.

Kalbų apie gynybą sūkuryje prezidentas Gitanas Nausėda pasidalina savo vizija, kaip užtikrinti valstybės saugumą. G. Nausėda atsakė apie oro gynybą ir tankų pirkimą, kad šiuo metu dar niekas nieko neperka, nes tai yra, viso labo, tiktai platformos pasirinkimas ir sutartys, tiekimo terminai, pinigų sumos. Pats derybų procesas dar nėra prasidėjęs. Išskirtiniame interviu jis teigė, kad pinigus gynybos klausimams spręsti reikėtų imti iš verslų, o ne iš visų Lietuvos gyventojų.

SEB bankas padidino įkainį už pinigų išgryninimą nuo 0,8 proc. iki 2 proc. Taigi, nuo balandžio 9 d. išsigryninę tūkstantį eurų SEB paslaugų planų neturintys klientai paklos 20 eurų, nors prieš savaitę būtų sumokėję 8 eurus.  SEB naudotojai nustebo daugiau nei perpus išaugus mokesčiui. Tuo tarpu, naujienų portalo tv3.lt kalbinta SEB atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė tvirtina, jog informavo apie tai klientus sausio mėnesį.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino įstatymo projektą dėl saldintų gėrimų mokesčio arba vadinamojo „limonado mokesčio“. „Šiuo mokesčiu siekiama gerinti visuomenės sveikatos būklę, skatinant gyventojus vartoti gėrimus, kuriuose yra mažiau arba visai nėra cukraus ar saldiklių“, – po vyriausybės posėdžio kalbėjo premjerė Kaja Kallas.

Politikams kartu su socialiniais partneriais ieškant būdų padidinti finansavimą krašto apsaugai, verslo atstovai linkę pritarti pelno bei pridėtinės vertės mokesčių (PVM) didinimui. Tuo metu profsąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai tikina, kad PVM neturėtų būti didinamas, ir siūlo didinti pelno mokestį bei atsisakyti kai kurių lengvatų. Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.  Vertinant papildomą poreikį 2024-2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys.

Dauguma žmonių turi sąskaitas banke ir paslaugų planus, leidžiančius nemokamai atlikti neribotus pervedimus. Vis tik, mokant mokesčius ar baudas valstybinėms institucijoms, gali tekti susimokėti papildomai iki 85 euro centų. Taip yra todėl, kad institucijos pasitelkia tarpininkus, o už jų paslaugas, t. y. greitą ir patogų pervedimą, turi susimokėti pats gyventojas. Vis tik būdų mokėti yra ne vienas.

Sąskaitos faktūros prašymas parduotuvėse iš pradžių gali pasirodyti nekaltas, tačiau šis dokumentas kartais yra naudojamas sukčiavimo tikslais, kai iš to neteisėtai pasipelno darbuotojas, įmonė ar jos savininkas. Į tv3.lt portalą kreipęsis skaitytojas Deividas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad vienas jo giminaitis nuolat visų prašo, jog pirkdami didesnius pirkinius, pvz., kompiuterį ar telefoną, prie kasos prašytų sąskaitos faktūros „ant“ jo įmonės.

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas. Išsamiau apie tai – pranešime žiniasklaidai.

Lietuva tragiškos būklės keliams tvarkyti prašo Lenkijos pagalbos: į Seimą atvykę jos atstovai dalijasi patirtimi, kaip reikia finansuoti kelių tvarkymą. Pasak prezidentūros, tam, kad Lietuvos keliai būtų patenkinamos būklės, per metus reikia atseikėti vieną milijardą eurų. O vairuotojai netveria pykčiu – po žiemos keliuose vien duobės, vairuotojai nespėja remontuoti savo transporto priemonių.

Dar neseniai atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią tiesą: beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos, o socialinės atskirties skalėje renkame 35 balus, kas reiškia, kad Europos Sąjungoje esame antri nuo galo. Seimo narys Algirdas Sysas tvirtina, jog priiminėjami vyriausybės sprendimai netenkina paprastų žmonių poreikių, o labiau atliepia elito ir įvairių interesų grupėms, o kalbos apie pagalbą skurstantiems taip ir lieka kalbomis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kreipėsi į nepriklausomus elektros tiekėjus ir reikalauja jų grąžinti klientams pritaikytas netesybas ar kitus mokesčius, antradienį praneša rinkos reguliuotojas. „Kad šie grąžintų nuo 2021 m. liepos 15 d. iš buitinių vartotojų ir mažų bei labai mažų įmonių gautas netesybas ir kitus mokesčius, pritaikytus keičiant elektros tiekėją ar nutraukiant sutartį“, – informuoja VERT.

Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi. Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų.

Rudaminoje veikiantis Vilniaus paukštynas yra didžiausia pagal darbuotojų skaičių gamybinė bendrovė Vilniaus rajone. Bendrovė pastebi, kad ji didelę vertę sukuria ir šalies biudžetui – per metus sumoka apie 13–14 mln. Eur mokesčių. „Dauguma mūsų darbuotojų yra vietos gyventojai. Neretai paukštyne dirba ir keli tos pačios šeimos nariai, kuriems darbas šioje 60 metų veikiančioje įmonėje yra tarsi šeimyninė tradicija.

Bahamų salos, Belizas, Seišeliai bei Turkso ir Caicoso Salos buvo išbrauktos iš Europos Sąjungos sudaryto mokesčių srityje bendradarbiauti nelinkusių jurisdikcijų sąrašo. ES sąraše – šalys, kurios nesivadovauja su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartais suderintais gerojo mokesčių valdymo kriterijais. Su ES nebendradarbiaujančių ar visų savo įsipareigojimų nevykdančių šalių sąraše dabar yra dvylika šalių.

Europos Sąjunga (ES) antradienį iš savo „mokesčių rojų“ juodojo sąrašo išbraukė Bahamas, Seišelius ir dar dvi jurisdikcijas, žengdama žingsnį, kuris, kaip pareiškė kovos su skurdu organizacija „Oxfam“, parodė, kad šis sąrašas yra „laiko švaistymas“. ES šalių narių patvirtintame sąraše dabar yra 12 jurisdikcijų, laikomų nebendradarbiaujančiomis mokesčių mokėjimo tikslais, ypač kai kalbama apie dalijimąsi su mokesčiais susijusia informacija.

Daugybės skirtingų sąskaitų mokėjimas gyventojams kainuoja daug nervų ir laiko, tad dalis jų naudojasi internetinėmis platformomis, kuriose visas sąskaitas gali apmokėti vienu metu. Tiesa, tokios paslaugos kainuoja ir kartu su naujų paslaugų pristatymu kainos kils 50 proc. ar daugiau „Viena sąskaita“ atstovė paaiškino, kaip veikia ši paslauga ir kokias funkcijas ji suteikia.

Norintys dirbti savarankiškai neįkurdami įmonės turi du pasirinkimus: individualią veiklą su pažyma arba verslo liudijimą. Kaip žinia, pastarasis leidžia sutaupyti nemažai mokesčių. Todėl gyventojai įspėjami nesukčiauti, nes teks nemažai susimokėti. Skaitytojas Arvydas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) portalui tv3.lt papasakojo, kad dėl labai aiškios priežasties – mažesnių mokesčių – norėjo išsiimti būtent verslo liudijimą.

Iš restoranų 2023 m. daugiausia mokesčių sumokėjo UAB „Premier Restaurants“, „McDonald‘s“ restoranų valdytoja Lietuvoje. Tinklas per 2023-iuosius sumokėjo 7,585 mln. Eur, tai bemaž 32 proc.

Seimui pirmadienį pradedant kelias dienas truksiančią neeilinę sesiją, skirtą spręsti sausio pabaigoje Lietuvoje protestavusių žemdirbių reikalavimus, konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nuo šių metų itin pakeltą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą būtų galima kompensuoti 2025-aisiais pusei metų atidedant mokestį dėl išmetamo anglies dioksido (CO2). „Kadangi pats įsigaliojimas yra nuo 2025-ųjų, tai nėra šiuo metu degantis klausimas, bet komp...

Praėjusių metų gruodį sostinės daugiabučio namo rūsyje buvo rasta apie 5 kg išsiliejusio gyvsidabrio. Niekas nenukentėjo, tačiau valymo darbai vis dar vykdomi, o kaltininkas – nežinomas. Vis tik sąskaitas už „nugyvsidabrinimą“ namo administratorius siunčia visiems namo gyventojams. Pasirodo, jie apie pusę metų turės papildomai mokėti pusšimtį eurų, o kaltininkui išaiškėjus – kreiptis į teismą ir tuos pinigus prisiteisti.

Konkurencijos taryba pakeitė įmokų dydžius už pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą. Nuo šių metų kovo mėnesio ūkio subjektai už teikiamo pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą turės mokėti 21,1 tūkst. eurų dydžio mokestį, o už teikiamo prašymo leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą – 7 tūkst. eurų mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad mokesčius išskaičiuojantys asmenys iki vasario 15 dienos turi pateikti duomenis apie pernai metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui, nes šiemet biudžete numatomų 0,28 mlrd. eurų iš bankų solidarumo įnašo kitąmet nebus.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio mokėtojams, kurie norėtų patikslinti nekilnojamojo turto mokestines vertes, liko mažiau nei du mėnesiai pateikti prašymus.

Savaitės pradžioje įvykus diskusijai dėl šalies gynybos finansavimo, partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM) pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad norint reikšmingai sustiprinti šalies saugumą, krašto apsaugai reikėtų skirti 3,5 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Politikas teigia, kad susimokėti už savo saugumą turi visi, tačiau norinčių ir galinčių svariau prisidėti gyventojų grupių indėlis galėtų būti ir didesnis.  „Jei jau (norime – ELTA) energingai judėti į priekį, tai, matyt, valstybei reikėtų skirti 3,5 proc.

Pagal sumokėtus mokesčius valstybei, skaičiuojant sumas be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), praėjusiais metais lyderė buvo įmonė Valstybinių miškų urėdija, o skaičiuojant visus pervestus mokesčius, didžiausia mokėtoja pernai buvo akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“, skelbia „Verslo žinios“. Kaip nurodoma „Verslo žinių“ publikacijoje, daugiausiai mokesčių pernai valstybei sumokėjusių įmonių sąrašo pirmoje vietoje atsidūrusi naftos produktų gamintoja ir pardavėja „Orlen Lietuva“ praėjusiai...

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Ne visi gyventojai pragyvena iš vieno atlyginimo, todėl ieško papildomų galimybių užsidirbti. Tačiau žmonės piktinasi, kad dirbdami du ar tris darbus turi dvigubai ar trigubai daugiau sumokėti ir mokesčių. „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškina, kad gyventojų pajamos turi būti apmokestintos ir skaičiuoja, kiek jie turi mokėti dirbdami papildomai. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad vieno darbo jam neužtenka, todėl ketina dirbti papildomai.

Tarnybiniu automobiliu važiuojate į darbą ir namo – vadinasi, gaunate pajamas natūra, todėl nuo šiol turėsite susimokėti mokesčius. Taip nusprendė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), aptikusi, kad įmonių darbuotojai darbinėmis mašinomis keliauja ir po pajūrio kurortus, sustoja parduotuvėse, bet mokesčio nemoka. Nors teoriškai už pajamas natūra turėtų atsiskaityti darbuotojai, įmonių vadovai įsitikinę – pavaldiniai nesutiks, kad mažėtų jų alga. Taigi, našta guls ant įmonių pečių.

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurį pagal centrinės valdžios nurodymą turėjo priimti visos savivaldybės, jau atsispindi realybėje, nors iki šiol kelia daug klausimų, nesutarimų ir neaiškumų tiek patiems gyventojams, tiek politikams. Kėdainiuose gyventojai jau prašo savivaldybės juos nuo tokio mokesčio atleisti, tačiau ką tai reiškia? O tai reiškia, kad infrastruktūrą susikurti jie turės patys.

Reagentus kovido testams per pandemiją Sveikatos apsaugos ministerijai padėjęs nupirkti ir iš to apie 300 tūkst. eurų uždirbęs buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Šarūnas Narbutas, vadovavęs ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai, įstatymų nepažeidė. Nors jį prokuratūra kaltino sukčiavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, Apeliacinis teismas patvirtino Apygardos teismo sprendimą, kad Narbutas nekaltas.

Turint darbo sutartį mokesčius už darbuotoją sumoka darbdavys. Turint individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, pajamas reikia deklaruoti ir mokesčius susimokėti pačiam. Vis tik kyla klausimas, ką daryti su mažytėmis pajamomis, gaunamomis, pavyzdžiui, už svetainėje patalpintą reklamą. Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad gauna pasyvias pajamas – apie 20 eurų – už interneto puslapio reklamą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad diskusijos dėl mokesčių reformos dar nėra pasibaigusios ir klausimas dėl paketo priėmimo vis dar yra atviras. Pasak jos, Lietuva 10 metų gauna rekomendacijos dėl mokesčių sistemos peržiūros, tad reikia spręsti keliamas problemas bei ieškoti sprendimų, nors klausimai yra sudėtingi. „Man atrodo, to sprendimo paieška natūralu, kad užtrunka, klausimai yra sudėtingi.