miškai

Rusijos prokurorai skelbia, kad dalis katastrofiškų gaisrų Sibire galėjo būti sukelti tyčia, norint paslėpti nelegalius miškų kirtimus. Tuo metu pasaulio nevyriausybininkai „Greenpeace“ skaičiuoja, kad Rusijos skelbiamas gaisro mastas iš tiesų yra kur kas didesnis ir mūsų atmosferą anglies dvideginiu teršia tiek, kiek per visus metus jo į orą išmeta dešimtys milijonų automobilių. NASA jau anksčiau skelbė, kad katastrofiškų Sibiro gaisrų dūmai pasiekė Aliaską ir Kanados vakarų pakrantę.

Vyriausybė neatšauks nutarimo dėl pernai patvirtintos miškų kirtimų normos. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė ministrų kabinetas, nutaręs netenkinti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojos Ievos Budraitės ir kitų pareiškėjų peticijos reikalavimų. Peticijos autoriai teigė, jog sprendimas 6 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Miškų įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. Prezidentūra pranešė, kad G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo siūlo Seimui laikyti pataisas nepriimtomis. Tai jau ketvirtasis šalies vadovo veto. „Jau dabar aišku, kad Miškų įstatymo pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pavyzdžiui, per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalinimą atskiriems subjektams.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui grąžino pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisą, sudarančią sąlygas riboti pirmumo teisę įsigyti mišką turinčių asmenų nuosavybės teises, trečiadienį pranešė prezidento komunikacijos grupė.

Miškuose prasidėjo grybų sezonas – dygsta voveraitės. Bet situacija liūdna, sako grybautojai. Pastarosiomis dienomis kad ir lyja, tačiau miškuose vis dar labai sausa ir grybai dygsta vangiai. Duris atvėrė pirmosios grybų uogų supirktuvės, tačiau į jas žmonės atneša mažai grybų. Dzūkai nerimauja – nemažai žmonių per vasarą grybauja ar uogauja ir taip užsidirba. Bet ar pavyks šiemet – nežinia. Šiuo metu supirktuvės už kilogramą voveraičių duoda penkis eurus.

Valstybinių miškų urėdijos vyriausiasis urėdas Marius Pulkauninkas kol kas lieka poste – aplinkos ministras nepatenkino jo prašymo atleisti iš darbo. „Sprendimo nėra. Sutarėm dar pagalvoti“, – penktadienį BNS sakė Kęstutis Mažeika. „Buvo prašymas direktoriaus atleisti jį, mes pasikalbėjom, paprašiau direktoriaus dar pagalvoti, nes turės dar atostogų, ir susitiksime po jų, tada apsitarsime“, – teigė ministras.

Karščių bangas paprastai lydi anomaliniai reiškiniai, pavyzdžiui, Rokiškio rajone pati gamta sukėlė gaisrą Vyžuonėlių kaime, prie pat Onuškio, kai trenkęs žaibas uždegė durpyną. Laimei, laiku pastebėtas gaisras neišplito, bet sudegino visą kalną sausų kelmų ir durpių. Ugniagesiai sako, kad šiemet dėl sausros kilo kone dvigubai daugiau gaisrų. Rokiškio rajone gaisras kilo nuo žaibo iškrovos. Kadangi užsidegę kelmai buvo sausi it parakas liepsnos akimirksniu išplito.

Šiandieninis karštis Lietuvoje sumušė visų laikų birželio 5-osios rekordus. Prieš šimtmetį birželio pradžioje termometrų stulpeliai nerodė ir 30-ies, o šiandien ši padala peržengta Varėnoje, ir greičiausiai – ne tik. Dzūkijos ūkininkai sako, kad jei sausra užsitęs dar, jie neturėsią ne tik derliaus, bet ir gyvulių. Regione paskelbta ekstremali situacija. Vyriausybė nutarė, kad žemdirbiai turėtų steigtis piniginius fondus nuostoliams nuo panašių stichijų.

Dėl netolygaus ir mažo lietaus kiekio gaisringumas Lietuvos miškuose išlieka aukštas. Kaip pirmadienį skelbia Hidrometeorologijos tarnyba, pietiniuose, centriniuose ir rytiniuose rajonuose vyrauja ketvirtosios ir aukščiausios penktos klasės gaisringumas. Jis kiek mažesnis vakarinių rajonų miškuose: antros ir trečios, vietomis ketvirtos klasės. Penktosios klasės miškų gaisringumas apima daugiau kaip trečdalį Lietuvos: miškus dalyje Panevėžio, Kauno, Marijampolės, Vilniaus ir Alytaus apskričių.

Seime 2017 metų liepą priimtos Miškų įstatymo pataisos, įteisinusios urėdijų pertvarką, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad ypatingos skubos tvarka, kuria jos buvo priimtos, gali būti naudojama tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, iškilus grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui.

 Lietuvoje ir toliau nerimsta kova dėl kertamų miškų. Tačiau net patys gamtos mylėtojai vis dažniau prabyla, kad šis karas prieš miškų kirtimą neretu atveju yra ne kas kita, kaip pasipiktinusiųjų urėdijų reforma projektas. Garsus gamtos fotografas Marius Čepulis įsitikinęs, kad visuomenėje žmonių konfliktas dėl miškų kilo todėl, jog yra labai daug suinteresuotų žmonių, tačiau nėra aišku, ar jiems iš tikrųjų rūpi miškas. „Viskas prasidėjo tada, kai įvyko urėdijų reforma.

Graikija ketvirtadienį skaičiuoja daugiausiai aukų per kelis pastaruosius dešimtmečius pareikalavusių miškų gaisrų kainą, o gelbėtojai ieškodami dingusiųjų toliau tikrina sudegusius namus ir automobilius. Pareigūnai patvirtino, kad žuvo mažiausiai 81 žmogus. Ugniagesiai dar gesina ugnies židinius po beprecedenčio ugnies siautėjimo aplink Atėnus, o smarkiai kritikuojama vyriausybė paskelbė virtinę priemonių dėl kompensavimo nukentėjusiems žmonėms.

Po maždaug mėnesio pertraukos įsivyravus karštesniems orams Lietuvoje pastarosiomis dienomis vėl išaugo miškų gaisrų pavojus. Ši rizika auga tęsiantis didžiuliams miškų gaisrams Latvijoje, Švedijoje ir Graikijoje. Antradienį Valstybinės miškų urėdijos paskelbtame žemėlapyje matyti, kad beveik visoje Lietuvoje vyrauja trečioji – vidutinė – gaisringumo klasė. Iš viso miškų gaisringumas pagal pavojų skirstomas į penkias klases, kur penktoji yra aukščiausia.

 Panevėžio pakraštyje Rožyno kvartale gyvenantys ir malkomis besišildantys miestiečiai sunerimę. Malkų kainos kyla be perstojo. Tad vieni jau prikaupė atsargų žiemai, kiti svarsto, gal verta palaukti pigesnių. Nors dar vidurvasaris, žmonės jau su nerimu galvoja apie artėjančią žiemą ir kiek ji patuštins pinigines.  Kad malkos per metus pabrango 40 proc.

Stichinė sausra toliau alina Lietuvos savivaldybes, tačiau urėdai praneša apie gerėjančią situaciją miškuose. Sausra antradienį buvo paskelbta keturiose – Joniškio, Kazlų Rūdos, Jurbarko ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu toliau alina Alytaus, Marijampolės, Birštono, Druskininkų, Varėnos, Elektrėnų ir Trakų rajonus.

Dėl didelio gaisrų pavojaus artimiausiu metu ketinama apriboti gyventojų lankymąsi miškuose pietų ir pietryčių Lietuvoje. Šiuo metu didžiausias miškų gaisrų pavojus yra Marijampolės, Alytaus, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų, Valkininkų, Trakų ir Nemenčinės apylinkėse, taip pat Kupiškio rajone ir kai kuriose Šilutės rajono vietovėse. Jei situacija nesikeis, Valstybinė miškų urėdija pirmadienį žada kreiptis į savivaldybes, kad jos priimtų sprendimą apriboti gyventojų patekimą į miškus.

 Lietuvoje laikantis karštiems ir sausiems orams, gaisringumas kai kuriuose miškuose pasiekė stichinį lygį. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, aukščiausios penktosios klasės gaisrų pavojus nustatytas Trakų, Alytaus ir Veisiejų bei dalyje Prienų urėdijų miškų. Dar apie 15 miškų urėdijų vyrauja ketvirtos klasės gaisringumo pavojus, beveik visoje likusioje šalies teritorijoje – vidutinis trečios klasės gaisringumo pavojus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, gegužės 25–26 d. vyraus antros ir trečios, vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, ketvirtos, kai kur penktos klasės miškų gaisringumas. Šiuo metu dėl kritulių stokos miškuose labai sausa, o dėl šiltėjančių ir vėjuotų orų miškų gaisringumo rodiklis kasdien didėja vis sparčiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet miškuose kilo 135 gaisrai.

  Valstybinių miškų urėdijai vadovaus naftos produktų krovos bendrovės ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ finansų direktorius Marius Pulkauninkas.   Aplinkos ministro atstovas Mindaugas Bajarūnas BNS informavo, kad M. Pulkauninkas laimėjo ministerijos skelbtą atranką. Pats M. Pulkauninkas BNS teigė kol kas nenorintis atskleisti jo laukiančių iššūkių ir pirmųjų darbų, kol nėra oficialiai paskirtas į naujas pareigas.

Atostogauti išvykusi lietuvė Asta Murauskaitė dingo Mauricijaus miškuose. Šeima Lietuvoje ryšį palaikė tol, kol išsikrovė Astos mobilusis telefonas. Į naujienų portalą tv3.lt paskambino dingusiosios sesuo Dalia. Ji papasakojo, kad 31 metų Asta į Mauricijų išvykusi atostogauti viena. Ji nusprendė naudodamasi žemėlapiu pasivaikščioti Juodosios upės nacionaliniame parke, nueiti iki krioklio. Tačiau lietuvė itin miškinguose didžiuliuose plotuose pasiklydo.

Būsimos miškų urėdijų valdymo įmonės Valstybinių miškų urėdija vadovo konkursą ketinama skelbti kitų metų pradžioje. Aplinkos ministro atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas BNS teigė, kad konkursas bus skelbiamas, pakoregavus konkurso sąlygas. Lapkričio pradžioje nutrauktas pirmą kartą skelbtas įmonės vadovo konkursas, nes nė vienas iš kandidatų neatitiko minimalių reikalavimų. Tuomet aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS teigė, kad konkurso sąlygos bus keičiamos.

Šeštadienį Kauno rajone, Raudondvaryje, rengiamas steigiamasis sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ suvažiavimas. „Steigiamos nepolitinės organizacijos tikslas – įgyvendinti iniciatyvas, kurios užtikrintų tvarios ir darnios miškininkystės Lietuvoje tolesnį vystymą, padėtų išsaugoti miškininkų darbo vietas regionuose, o miškai teiktų maksimalią naudą valstybei ir visuomenei“, – tvirtina iniciatoriai.

Įsisiūbavus grybavimo sezonui, lietuviai į supirkimo punktus tempia grybus. Grybų nėra daug, užtat supirkimo kainos nemenkos. Už kilogramą voveraičių supirkėjai siūlo maždaug keturis eurus, neseniai davė ir visus penkis. Kai kurie grybautojai sako, kad su tokiomis grybų supirkimo kainomis visai neblogai išgyventi įmanoma. Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje sutiktas Petras sako ką tik į supirkimo punktą pridavęs tris su puse kilogramo voveraičių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo praėjusią savaitę priimtas Miškų įstatymo pataisas, numatančias daug ginčų visuomenėje sukėlusią urėdijų pertvarką. Pataisas prezidentė pasirašė praėjusį penktadienį, BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba. Pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio. Praėjusią savaitę D.Grybauskaitė žurnalistams teigė pasirašysianti pataisas dėl urėdių reformos, tačiau sukritikavo pataisų priėmimo procesą.

Liepos 13-oji gali tapti lemtinga šalies miškininkams - skubantys patvirtinti urėdijų reformą „valstiečiai“ būtent tą dieną planuoja uždegti žalią šviesą miškų ūkio pertvarkai. Nuo penktadienį suplanuotos liepos 7-osios atsitraukiama, nes Aplinkos apsaugos komitetas šią savaitę nespėjo apsvarstyti iš Aplinkos ministerijos atnešto planuojamos pertvarkos projekto, jo pataisų bei dviejų ekspertų išvadų.

Pertvarkant valstybinius miškus, vietoj 42 miškų urėdijų ketinama įsteigti 25-is miškų valdymo įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padalinius. Anot aplinkos ministro, padaliniai turės panašų miškų plotą ir savo dydžiu labai nesiskirs, kaip yra dabar. Ministras Kęstutis Navickas tikisi, kad pertvarką numatantį įstatymą Vyriausybė svarstys kitą trečiadienį. „Tikimės, kad Seimą pasieks pavasario sesijos pradžioje“, - Seimo liberalų frakcijoje antradienį kalbėjo ministras.

Žymiojo 1999 m. filmo „Bleiro raganos projektas“ tęsinys „Bleiro ragana“ buvo filmuojamas didžiausioje paslaptyje – net ir patys aktoriai galvojo, kad dalyvauja visai kito filmo – juostos „Miškai“ – filmavime. Tik keli filmą kūrusios studijos „Lionsgate“ vadovai žinojo tiesą. Prieš beveik 20 metų sukurta juosta tapo visų laikų pelningiausiu kino projektu: pastatytas vos už 60 tūkst. dolerių, viso pasaulio kino teatruose filmas uždirbo apie ketvirtį milijardo.

Lietuvos miškuose – ekologinės katastrofos grėsmė – miškininkai skambina pavojaus varpais dėl uosių - jie gali išnykti. Vieną vertingiausių šalies medžių pakerta grybas, nepaliekantis jokių vilčių išlikti. Specialistai stebintys medžius sako, jau dabar uosynų Lietuvoje nėra, o dar po kelių dešimtmečių, gali nebelikti net ir pavienių medžių. Tautodailininkai sako, jeigu neliks uosių, neliks ir įspūdingų medžio dirbinių. Tautodailininkas Adomas Kaušinis ruošia uosį apdirbimui.

Gamtos reiškiniai nuolat pasiūlo mums netikėtų siurprizų, išvarto elektros stulpus palikdami žmones be elektros, kaip kad nutinka po netikėto škvalo. Dėl audrų bei škvalų kenčia ir miškai, virsta medžiai, o tai nutinka kasmet. Audros miškus niokoja kasmet Artimiausiomis dienomis daugelyje Lietuvos rajonų trumpai palis, vietomis galima perkūnija. Naktį kai kur formuosis rūkas. Temperatūra naktį nukris iki 13–18 laipsnių, dieną pakils iki 21–26 laipsnių.

Ukrainos Černobylio atominės elektrinės zonoje užgesinus miškų gaisrus, Lietuvoje radiacinio fono pokyčių nėra, teigia Radiacinės saugos centras. „Radiacinio fono pakitimų Lietuvoje nepastebėta, todėl nėra pagrindo manyti, kad vaikams ir suaugusiems pavojinga būti lauke. (...) Apie bet kokius radiacinio fono pakitimus Lietuvoje gyventojai bus informuojami papildomai“, - pranešė centras.

Lietuvos kariuomenės karinių poligonų Rukloje ir Pabradėje išplėtimo projektą prieš dvejus metus pripažinus ypatingos valstybinės svarbos projektu, šiemet pradėti kirsti nemaži valstybinių miškų plotai. Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis sako, kad procesas bus sudėtingas, nes reikės greitai parduoti daug medienos, kuri nėra labai kokybiška.

Lietuvos gamtosaugininkų organizacijos skambina pavojaus varpais – Aplinkos ministerija (AM) užsimojo prieš saugomose teritorijose augančius šimtamečius medžius. Gamtininkai sunerimę dėl ministerijoje svarstomų miškų kirtimo taisyklių pakeitimų, kurie leistų draustiniuose kirsti ilgaamžius medžius. Tuo metu valdininkai atkerta, jog baimintis nėra reikalo, mat kirviu švaistytis bet kur nebus leidžiama.

Lietuvoje tęsiantis sausiems orams, keliolika savivaldybių dėl gaisro pavojaus apribojo lankymąsi miškuose. „Bent dvylikoje (savivaldybių) jau yra paskelbti ribojimai arba draudimai lankytis miškuose, kitose dar yra svarstoma“, – BNS trečiadienį sakė Generalinės miškų urėdijos atstovas Dainius Adžgauskas.

Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias urėdijos būtų įpareigotos į buhalterinę apskaitą įtraukti valstybei priklausančio miško ir miško žemės vertę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Kol kas nėra bendros metodikos, kaip šis turtas turi būti įvertintas. Be to, urėdijos baiminasi, kad padidėjus jų valdomo kapitalo vertei gali kilti urėdijoms privalomi mokesčiai. Iš Lietuvoje esančių daugiau kaip 2 mln. hektarų miškų valstybei priklauso beveik pusė-per 1 mln. hektarų.

Visuomenė gali laisvai ir nemokamai naudotis miškų rekreacine infrastruktūra, sukurta paramos lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama supažindinti visuomenę su pagal šią priemonę įgyvendintais projektais, pakviesti žmones laisvalaikį praleisti patogiai ir saugiai, projektų įgyvendinimo vietas pažymėjo žemėlapyje.

Šių metų pradžioje Seimas pakeitė Miškų įstatymą ir nustatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti miško valdytojai nuo kitų metų privalės mokėti 5 procentų atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Aplinkos ministerija parengė ir beveik su visomis valstybinėmis institucijomis suderino Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatyta šio mokesčio mokėjimo tvarka.

Lina ABROMAVIČIENĖ Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad į miškus grybauti išsiruošę gyventojai turėtų išlikti budrūs, nuolat prisiminti apie galimą pavojų užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, nes prasidėjo antrasis erkių aktyvumo periodas. Šiemet stebimas didesnis sergamumas erkių platinamomis ligomis Šiaulių apskrityje.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) atstovai perspėja, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos valdomus miškus perdavus urėdijoms, dėl keliamų komercinių tikslų galėtų kilti grėsmė aplinkosaugai. „Mes esame pranešę UNESCO pasaulio paveldo centrui, kad miškus abiejuose - tiek Rusijos, tiek Lietuvos - pusėse tvarko nacionalinių parkų direkcijos.

Žinių radijas Neringos savivaldybė apribojo gyventojų lankymąsi jos administruojamoje teritorijoje esančiuose miškuose. Toks sprendimas priimtas dėl padidėjusio miškų gaisringumo bei įvertinus kaimyninėje Kaliningrado srityje vakar kilusį gaisrą. „Atsižvelgiant į tai, kad gaisringumas Kuršių nerijoje pasiekė trečią klasę, gyventojai ir kurorto lankytojai yra įspėjami nesilankyti miškuose. Išskyrus dviračių ir pažintinius takus. Eiti pažintiniais takais ir važiuoti dviračių takais galima.

Į Žemaitijos miškus iškeliavo dar 3 lūšys. Šie žvėrys, gimę ir užauginti Telšių miškų urėdijos žvėrinčiuje, nuo rudens buvo laikomi specialiame adaptaciniame voljere, kur pasiruošė savarankiškam gyvenimui gamtoje. Lūšys, laikomos ir veisiamos pagal Aplinkos ministerijos programą dėl lūšių ir didžiųjų apuokų grąžinimo į laisvę, išleidžiamos į gamtą iš anksto parinktose vietose, kuriose išbus pirmąsias dienas. Vėliau jos ilgai keliaus po miškus, o kitą pavasarį jau ves jauniklius.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Miškininkystė Lietuvoje nemodernėja, o prisitaikymo prie klimato kaitos programos, jei ir yra kur nors „ant popieriaus“, praktiškai netaikomos, sako gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pasakoja, kad yra patvirtinta daug programų, kuriose numatyta, kaip mišką padaryti atsparų klimato kaitai.

Racionalus valstybinių miškų medienos išteklių naudojimas ir jo kontrolė yra nuolatinis Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų – Valstybinės miškų tarnybos (VMT) ir Generalinės miškų urėdijos (GMU) – veiklos prioritetas. Todėl aplinkos ministras Valentinas Mazuronis abejoms institucijoms pavedė organizuoti papildomus valstybinių miškų naudojimo patikrinimus.

Šiomis dienomis didesnėje šalies dalyje nustatytas didelis - ketvirtos klasės - miškų gaisrų pavojus. Aplinkos ministerija savivaldybės siūlo riboti žmonių lankymąsi tokiuose miškuose. „Padėtis Lietuvos miškuose šiuo metu gana grėsminga. Daugeliui miškų iškilęs gaisrų pavojus – gaisringumas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, juose pasiekė ketvirtą klasę.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gyvūnų populiacijas reguliuoti cheminiais preparatais nerekomenduojama, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomologė Milda Žigutienė. Ji tikina, kad tai – neefektyvu ir brangu. LRT radijo klausytoja, paskambinusi nuomonių telefonu, teiravosi, kodėl nuo erkių nepurškiami miškai ir pievos. „Kodėl nepurškiami mūsų miškai ir pievos nuo visokių parazitų, ypač nuo erkių. Jos tapo vos ne maru.

Tvorai, kuri turėtų izoliuoti Dzūkijos miškus ir apsaugoti nuo agresyvaus afrikinio kiaulių maro plitimo gilyn į šalį, bus skirta 1,9 mln. litų. „Šios lėšos bus panaudotos fiziniam barjerui – tvorai, kuri izoliuos maro židinius. Tvora bus statoma valstybės lygio ekstremaliosios situacijos židinio teritorijoje – Alytaus ir Varėnos rajonų Varčios, Gedimino ir Kalesnikų miškuose.

Žmogus aktyviai kerta miškus: tai žino praktiškai kiekvienas. Teisinga ir tai, kad, daugumos nuomone, tai vyksta kažkur ne čia, ir kai pradėsime stebėti šį reiškinį savo akimis, bus jau vėlu. Todėl kompanija „Google“ nusprendė imtis projekto „Google Global Forest Watch“, kuris leidžia žemėlapyje praktiškai realiuoju laiku matyti, kur pasaulyje vyksta aktyvūs miškų kirtimai. Tam naudojami „Google Maps“ ir „Google Earth“ „varikliukai“, o visą procesą seka palydovai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, siekdami įvertinti galimus šernų gaišimo Alytaus rajono miškuose mastus, surengė specialią šio rajono Varčios, Kalesninkų ir Gedimino miškų masyvų apžvalgą. Iš oro vykdytos apžvalgos metu įvertintas daugiau kaip 5 tūkst. ha miškų plotas, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas nugaišusių žvėrių paieškai.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis iškėlė tikslą dar griežčiau bausti nelegalius miškų kirtėjus. Laimei, per dešimtmetį jų gerokai sumažėjo. Vienas kitas, kaip sako Saulius Austrevičius, Tauragės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius, „pamalkauti“ ryžtasi tik mažais kiekiais (iš miško išgabendami iki 10 kubinių metrų talpos traktoriaus priekabą). Įvedus ministro numatomas naujoves pričiupti nelegalius miškų kirtėjus taptų dar lengviau: miško kontrolės pareigūnams bus suteikti inspektor...

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato šiltėjimo Grenlandija iki 2100 metų gali visiškai apaugti miškais, skelbia britų dienraštis „Guardian“. Šiuo metu Grenlandijoje auga tik keturios vietinės medžių rūšys, ir tik pietinėje salos dalyje. Tris ketvirčius Grenlandijos ploto užima ledynai. „Grenlandija potencialiai gali būti dar žalesnė.