REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gamtos reiškiniai nuolat pasiūlo mums netikėtų siurprizų, išvarto elektros stulpus palikdami žmones be elektros, kaip kad nutinka po netikėto škvalo. Dėl audrų bei škvalų kenčia ir miškai, virsta medžiai, o tai nutinka kasmet.

Gamtos reiškiniai nuolat pasiūlo mums netikėtų siurprizų, išvarto elektros stulpus palikdami žmones be elektros, kaip kad nutinka po netikėto škvalo. Dėl audrų bei škvalų kenčia ir miškai, virsta medžiai, o tai nutinka kasmet.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Audros miškus niokoja kasmet

Artimiausiomis dienomis daugelyje Lietuvos rajonų trumpai palis, vietomis galima perkūnija. Naktį kai kur formuosis rūkas. Temperatūra naktį nukris iki 13–18 laipsnių, dieną pakils iki 21–26 laipsnių. Taigi, didelių škvalų artimiausiomis dienomis nenumatoma, tačiau jų šiltuoju sezonu pasitaiko dažnai, tai paveikia ir miškus. Pasak GMU Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vyriausiojo specialisto Šarūno Anikevičiaus miškai nukenčia kasmet.

REKLAMA

„Mes kaip Generalinė miškų urėdija esame atsakingi už valstybinius miškus ir privataus sektoriaus mes nefiksuojame, ir pas mus, sakykime, po birželio 17-os dienos audros labiausiai nukentėjo Alytus, Druskininkai, Varėna, o iš tikrųjų, daug kur audros padarinių nutinka. Tos audros pridaro žalos, vėjas kasmet verčia medžius ir dažnai verčia, tiesiog tie mastai būna skirtingi”, – teigė Š. Anikevičius.

Šios savaitės audra miškams nepakenkė

Šį ketvirtadienį smogęs škvalas miškams žalos nepridarė, audra labiau pakenkė miestui. „Ketvirtadienio audra miškams žalos nepadarė, arba žala buvo nedidelė. Dažniausiai po didelių audrų, mes iš karto siunčiame urėdijoms užklausą, kad jos atsiųstų duomenis, ar yra padaryta žala, ar ne ir mes tada jau sprendžiame koks tai yra mastas ir kokių priemonių imsimės”, – teigė Š. Anikevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Vėjas žalos pridaro visais metų laikais, o vasarą, kai medžiai lapuoti atsiranda didesnė tikimybė, jog jie nukris, bus išversti vėjo.

„Vėjas padaryti žalos gali tiek vėsesniu metų laiku, tiek vasarą, tik žinoma, vasarą medžiai su lapais, jų didesnis paviršiaus plotas ir medžiai lengviau išvrista. Šiuo atveju lapai nepadeda”, – teigė Š. Anikevičius.

Po didesnių audrų miškams reikia pagalbos, kitaip mediena supūva, ją užpuola kenkėjai. „Žinoma, kad reikia miškui pagelbėti bet kuriuo atveju, miškas augęs toje vietoje jis turi būti sutvarkytas, nes gali užpulti ir dažniausiai užpuola netvarkant miško kenkėjai, vabzdžiai, kitos ligos gali taip pat užpulti ir tiesiog būtina sutvarkyti tą mišką ir negalima palikti likimo valiai. Tai vis dėlto valstybės turtas ir mes turime jį saugoti ir realizuoti, kol mediena dar nespėjo pagesti”, – teigė Š. Anikevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2010- aisias metais miškai kentėjo labiausiai

Pasak GMU Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vyriausiasis specialistas Šarūno Anikevičiaus miškai daugiausia žalos patyrė 2010-aisias metais. Beje, tų metų birželio 3d. Šakių apylinkėse per 2 val. iškrito net 78 mm kritulių. Tai rodo, kad būta stiprių audrų.

„2010- aisiais metais buvo labai didelė audra ir ji pridarė labai didelį kiekį žalos, ir galima sakyti, kad čia pas mus birželio 17 dienos audra pas mus buvo dešimt kartų mažesnė, buvo labai didelė audra, apie milijoną kubinių metrų medienos buvo išversta, iš tikrųjų, mastai buvo dideli ir kai kuriose urėdijose buvo tiesiog ištisais kvartalais išversti miškai. Ši audra apėmė didelę Lietuvos teritorijos dalį”, – teigė Š. Anikevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų