miškai

Savaitgalį Lietuvoje siautė stiprūs vėjai su lietumis. Daugelyje šalies regionų stichija laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Aplinkos ministerija kviečia privačių miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir juose operatyviai pradėti tvarkyti vėjo pažeistus medžius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje ketvirtadienį toliau siautė miškų gaisrai, o dėl kaitros ir stipraus vėjo plintančios liepsnos privertė tūkstančius žmonių palikti savo namus. Kovojant su gaisrais žuvo trys ugniagesiai. Pietų Europoje tęsiasi itin karštų orų laikotarpis, kai kuriose vietovėse oro temperatūra viršija 40 laipsnių.

Aplinkos ministerijos atstovai primena, kad iki šių metų gruodžio 16 d. gyventojai, turintys ne miško paskirties žemės sklypus ir norintys gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Paramai iš viso skirta 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

Ugniagesiai ir miškininkai antrą dieną kovoja su gaisru Žaliojoje girioje, Panevėžio rajone. Nors atvirą liepsną ugniagesiams pavyko suvaldyti, jiems vis dar tenka gesinti nuolat atsinaujinančius smilkstančius židinius durpingoje miško paklotėje. Darbus sunkina tvyrantis karštis. Ugniagesiai įspėja, kad dalyje Lietuvos miškų gaisringumas pasiekė trečią ir ketvirtą klases, o tai reiškia didelį gaisrų pavojų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Maras viduramžių pabaigoje, taip pat žinomas kaip Juodoji mirtis, tapo didžiausia demografine ir humanitarine katastrofa Europos istorijoje. Per kelis metus epidemija sunaikino nuo 30 iki 60 % žemyno gyventojų. Net Antrasis pasaulinis karas nė iš tolo neprilygo jai savo žmonių netekčių mastu. Kaip rašo leidinys „Phys.org“, neseniai atliktas italų mokslininkų tyrimas parodė, kad Europos miškai iki šiol savyje neša tiesioginius pandemijos, siautusios Europoje prieš septynis šimtmečius, pėdsakus.

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) šių metų spalį į Svalbardo pasaulinę sėklų saugyklą Norvegijoje ketina išsiųsti naują Lietuvos augalų ir miško medžių sėklų siuntą. VMT penktadienį pranešė, kad siunta bus skirta atnaujinti vertingiausių mūsų šalies augalų bei miško medžių sėklų kolekciją, skirtą ilgalaikiam saugojimui vienoje svarbiausių pasaulio genetinių išteklių apsaugos vietų.

Pirmadienį ir antradienį daugelyje Lietuvos rajonų numatomas didelis miškų gaisrų pavojus – šalyje vyraus IV gaisringumo klasė, pranešė Valstybinė miškų urėdija (VMU). „Vien per šį ilgąjį savaitgalį kilo net 16 miško gaisrų, kurių metu išdegė beveik 6,5 ha ploto. Daugiausiai miško gaisrų praėjusį ilgąjį savaitgalį kilo VMU Šalčininkų regioninio padalinio teritorijoje“, – rašoma VMU pranešime.

Vienoje iš Vilniaus gyvenviečių „Facebook“ grupių gyventojas pasidalino nuotrauka – joje matyti, kaip miške palikta krūva šiukšlių. Taip pat apie miške paliekamas šiukšles skundžiasi ne vienas Vilniaus miesto gyventojas. Prieš daugiau nei savaitę vienoje Vilniaus miesto gyventojų „Facebook “ grupėje pasidalinta nuotrauka. Joje matyti gyvenvietės miškelyje palikta šiukšlių krūva.

Atėjus pavasariui ir šylant orams, kasmet padaugėja žolės deginimo atvejų. Tai pavojingas ir vis dar gajus įprotis, keliantis grėsmę ne tik atviroms teritorijoms, bet ir miškams. Valstybinių miškų urėdija (VMU) siekia užkirsti kelią žolės deginimui, informuodama visuomenę apie daromą žalą gamtai ir stiprindama miškų priešgaisrinę apsaugą visoje Lietuvoje.

Praėjusiais metais aplinkosaugininkai sulaukė daugiau nei 700 pranešimų apie miškuose paliktas atliekas – daugiausia statybines ar buitines šiukšles ir padangas, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Departamento duomenimis, iš gautų 748 pranešimų apie atliekas miškuose buvo sutvarkyta 616 atvejų. Dar 17 atvejų buvo duoti privalomieji nurodymai susitvarkyti atliekas, 6 atvejais aplinkosaugininkai surašė administracinio nusižengimo protokolus.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad kovo 15d.–rugpjūčio 1 d., paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.  Iki paukščių perėjimo laikotarpio pradžios turi būti baigti kirtimai ir iš kirtaviečių išvežta technika.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) koreguotas pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) 2025-aisiais augo 2,1 karto iki 113,6 mln. eurų (prieš metus – 54,6 mln. eurų). Įmonė pernai, palyginti su 2024 metais, gavo 4,4 proc. mažiau koreguoto grynojo pelno – 87,1 mln. eurų (91,1 mln. eurų 2024 metais), o jos pajamos ūgtelėjo 5,7 proc. iki 288,6 mln. eurų (272,9 mln. eurų), neaudituotus praėjusių metų finansinius duomenis antradienį skelbia VMU.

Kompensacijos privačių miškų savininkams, numatytos pakeitus Miškų įstatymą, šiuo metu yra vertinamos kaip valstybės pagalba, kurios bendra suma per trejus metus negali viršyti 300 tūkst. eurų, teigia Aplinkos ministerija. Anot liberalo Simono Gentvilo, tai reiškia, jog miško savininkas, pasiekęs maksimalią valstybės pagalbos sumą, kompensacijos už veiklos ribojimus savo miško teritorijoje gali nebegauti.

Pernai dėl ES gamtos atkūrimo reglamento pradėjus skaičiuoti Miško paukščių indeksą, Miškų tarnybos ir miškininkų atstovai teigia, kad nuolatinis paukščių populiacijos stebėjimas padės geriau ir iš anksto įvertinti miškų ekosistemos būklę, tikslingiau formuoti miškų politiką. Nacionalinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas teigia, kad Lietuva viena paskutiniųjų ES pradėjo skaičiuoti miško paukščių indeksą.

Rytą keliuose vyko išskirtinis reidas – pareigūnai kartu su miškininkais stabdė vairuotojus ir, sveikindami artėjančių švenčių proga, jiems dalijo gyvas eglutes. Tokia akcija Lietuvoje vyksta jau penktą kartą. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į tvarumą ir stabdyti miškų kirtimą. Nudžiugę vairuotojai žadėjo eglutes puošti namuose, o po švenčių – pasodinti savo kiemuose.

Praėjusios kadencijos metu beveik 120 juridinių ir fizinių asmenų bandė daryti įtaką su miškų politika susijusiems sprendimams, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) tyrimas. Tyrimo duomenimis, dažniausiai įtaką darė medienos pramonės ir aplinkosaugos atstovai – kas trečias atstovavo medienos pramonei, o kas ketvirtas – aplinkosaugos interesams. Daugumą asmenų pavyko identifikuoti iš Seimo narių darbotvarkių ir pasiūlymų Miškų įstatymo projektams.

Lietuvoje miškų plotas šiemet pasiekė 2 212 972 hektarus. Palyginti su praėjusiais metais, tai 2 562 ha daugiau, pranešė Aplinkos ministerija. Per šiuos metus šalyje įveista apie 300 ha naujų miškų –  140 ha valstybinės reikšmės ir 160 ha privačių.  Lietuvos miškuose užauginta 19,59 mln. kub. m medienos. Valstybiniuose, privačiuose ir rezervuotuose atkurti nuosavybei miškuose šiemet iškirsta 9,84 mln. kub. m žalių medžių dar 4,83 mln. kub.

Sinoptikams perspėjant dėl stipraus snygio ir galimos šlapio sniego apdrabos, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai įspėja apie galimą žalą miškams ir pateikia rekomendacijas, kaip ją sumažinti. VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko teigimu, gausus ir ant medžių šakų susikaupęs sniegas gali pridaryti nuostolių tiek jaunuose, tiek brandžiuose medynuose.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kuršėnų regioninio padalinio miškininkai dalinasi neraminančia informacija – šių metų spalio mėnesį Gruzdžių girininkijoje buvo surinkta daugiau nei 5 t išmestų padangų. Tai yra beveik dvigubai daugiau negu šioje girininkijoje buvo surinkta per visus 2024 m. Artėjant padangų keitimo sezonui VMU miškininkai akcentuoja, kad padangų išmetimas miške yra ne tik administracinis nusižengimas, bet ir itin didelė žala gamtai bei visuomenei.

Miškus Lietuvoje saugantis „Girių spiečius“ iš premjerės sulaukė pažado neperduoti Valstybinių miškų urėdijos Žemės ūkio ministerijai. Aplinkosaugos organizacijos baiminasi, kad perdavus urėdijas gali išaugti kirtimų apimtys. Su šiuo teiginiu nesutinka miškų savininkai, pabrėžiantys, jog miškingumo situacija Lietuvoje gera – miškų esą daugėja, o ne mažėja. Susirūpinimą Lietuvos miškais reiškia aplinkosaugos organizacija „Girių spiečius“, kurios atstovai susitiko su ministre pirmininke.

Kovotojai prieš miškų kirtimą susirėmė su urėdijos pareigūnais dėl klampynių karaliais vadinamų juodalksnių miško. Ukmergės rajone išgirdę medkirčių techniką visuomenininkai pasistatė palapines ir ėmėsi stabdyti aliuvinio miško kirtimą.

Miškus dabar drebina galingi elnių balsai ir jų kovos garsai. Rungdamiesi dėl patelių dėmesio galiūnai demonstruoja ne tik kūno grožį ar balso stiprumą, bet ir ragus suremia. Dabar pats raguočių tuoktuvių įkarštis, tad miškininkai prašo savarankiškai vakarais po miškus neslampinėti ir netrikdyti gyvūnų. Girininkas smalsuoliams pasakoja, kaip keičiasi elnio ragai, jam tampant vis vyresniu, o jo kalbą pertraukia mišką skrodžiantys elnių balsai.

Būsimasis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, kad Lietuvoje yra daug laisvos valstybinės žemės, kurią būtų galima apsodinti mišku. Jis tiki, jog šalies miškingumas iki 2030-ųjų gali pasiekti daugiau nei 35 proc. Dabar jis yra apie 34 proc.   „Radome labai daug plotų Lietuvoje nesuformuotos, neįveiklintos valstybinės žemės, kurią galėtume įveisti miškais.

Lietuvos miškų sektoriaus atstovai penktadienį Kaune vykusiame suvažiavime priėmė rezoliuciją, kuria naujoji Vyriausybė ir Seimas raginami parengti ilgalaikę miškų ūkio vystymo strategiją. Rezoliucijoje taip pat prašoma užtikrinti miškininkystės specialistų įtraukimą į sprendimų priėmimą, atlikti saugomų teritorijų inventorizaciją bei peržiūrėti pastaraisiais metais didėjusius ūkinės veiklos ribojimus miškuose.

Aplinkos ministerijai liepos pradžioje atšaukus Valstybinių miškų urėdijos valdybą, skelbiama trijų nepriklausomų jos narių atranka.  Kandidatų ieškoma trijose srityse: miškininkystės ar gamtos apsaugos, finansų, taip pat strateginio planavimo ir įmonių valdysenos, penktadienį pranešė ministerija.  Kandidatai paraiškas gali teikti iki rugsėjo 11 dienos.

Kauno mokslininkai kuria išmaniuosius inkilus, kurie būtų ne tik namais sparnuočiams, bet ir rinktų įvairiausius duomenis. Kadangi miškininkų itin trūksta, apžiūrėti didelius plotus sudėtinga, o išmaniu tapęs miškas tarsi stebėtų pats save, tad pavyktų kone realiu laiku aptikti įvairius ekosistemos pokyčius, įsiveisusius kenkėjus ir net nelegalius kirtimus ar gaisrus.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valstybinių miškų urėdija (VMU) tęsia humanitarinę paramą Ukrainai – į Charkivą išsiųsta 15 automobilių iš VMU regioninių padalinių Biržuose, Druskininkuose, Jurbarke, Kazlų Rūdoje, Radviliškyje, Raseiniuose, Šakiuose, Šalčininkuose, Telšiuose ir Varėnoje. Pasak urėdijos, prieš išsiunčiant automobilius į Ukrainą, jie buvo suremontuoti ir paruošti naudojimui.

Ketvirtadienį smarkus miško gaisras nusiaubė kelis pajūrio miestelius į rytus nuo Atėnų, populiarioje Graikijos ir užsienio turistų lankomoje vietoje nukentėjo namai, dešimtys žmonių turėjo evakuotis.  Gaisras kilo po vidurdienio netoli dviejų miestelių, esančių maždaug už 50 kilometrų į rytus nuo Atėnų. Graikijos ugniagesiai pranešė, kad buvo evakuoti penki kaimai.

Valstybinei miškų tarnybai nuo ketvirtadienio vadovaus buvęs susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas, pranešė Aplinkos ministerija. Jis pakeis laikinai įstaigai vadovavusį Albertą Kasperavičių. Ministro Povilo Poderskio teigimu, lūkestis M. Tarnauskui – būti nešališku, skaidriu ir profesionaliu vadovu.  M. Tarnauskas teigė sieksiantis modernizuoti tarnybos veiklą, didinti veiklos efektyvumą ir tvarų miškų valdymą.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai: žmonės Lietuvoje vis dažniau fiksuoja meškas. Tačiau gamtininkai sako – stebėtis jau seniai nebeverta. Meškos mūsų šalies miškuose gyvena nuolat ir jų skaičius tik auga. Apie meškas Lietuvoje „Žinių radijas“ laidoje kalba gamtininkas ir fotografas Marius Čepulis. Daug kas stebisi, kad mešką Lietuvoje pamatė, laikus deda įvairiose socialinėse platformose.

Neleistinų žolės deginimo atvejų mažėja, tačiau daugėja gaisrų, susijusių su neatsakingu miškų lankytojų elgesiu, trečiadienį pranešė Valstybinė miškų urėdija (VMU). VMU tai nustatė kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais balandžio mėnesį atlikusi kasmetinius prevencinius reidus. „Praėjusį sekmadienį skubėjome gesinti net keturių gaisrų, trys iš jų – miško.

Grupei parlamentarų siūlant leisti miškuose statyti nedidelius poilsio statinius, aplinkos ministras Povilas Poderskis sako, kad jie galėtų būti įteisinti, bet tik ateityje.   „Gal ir būtų galima kalbėti kažkada ateityje. Dabar ne prioritetas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė P. Poderskis.

Aplinkos ministerijai siūlant pertvarkyti miškų sistemą didinant saugomų teritorijų plotus ir labiau ribojant kirtimus, aplinkosaugininkai tikina iš Vyriausybės ir toliau pasigendantys didesnės gamtos apsaugos ambicijos ir siūlymų ūkinės veiklos apribojimams. Susitikime su premjeru dėl Aplinkos ministerijos parengtos išvados Miškų įstatymui ketvirtadienį dalyvavo Vyriausybės atstovai, aplinkosaugos organizacijos ir suinteresuotos miškininkų grupės.

Lietuvą šiandien žalina tūkstančiai tautiečių – prasidėjo nacionalinis miškasodis. 5 tūkstančiai gyventojų visoje šalyje atkuria miškus, o sutapus su 35-osiomis nepriklausomybės atkūrimo metinėmis, tai simboliškai įprasmina bendromis jėgomis atkurtą laisvę. Išsijuosę pluša ir politikai, atvykę į miškasodį Vilniaus rajone. Kai kurie sodinti medžius moko savo mažuosius, primindami, kad miškai ir žaluma – tai ne tik gamtos turtas, bet ir mūsų šalies tapatybė. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Organizacijas ir gyventojus vienijančios Aplinkosaugos koalicijos atstovai pareiškė, kad Vyriausybė nesilaiko pažado saugoti miškus – plyni jų kirtimai vyksta toliau. „Jausmas yra dviprasmiškas.

Organizacijas ir gyventojus vienijančios Aplinkosaugos koalicijos atstovai pareiškė, kad Vyriausybė nesilaiko pažado saugoti miškus – plyni jų kirtimai vyksta toliau. „Jausmas yra dviprasmiškas.

Naudos iš gamtos ieškantys gyventojai skuba į Lietuvos miškus, kur gausiai žaliuoja meškinio česnako plotai. Žmonės juos skina pilnais krepšiais ir giria dėl unikalių savybių. O specialistai patvirtina, kad šis augalas itin vertingas. Ir nors jis nebėra saugomas, prašo tausoti meškinio česnako plantacijas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Po uosiais, kur geras dirvožemis, drėgmė ir pavėsis plyti meškinio česnako sąžalynai. „Aromatas tai… ai, labai skaniai kvepia.

Seime atsiradus siūlymui leisti ūkiniuose miškuose statyti nedidelius poilsinius vasarnamius, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis ragina svarstyti galimybes gyventojams leisti jų turimus miškų plotus išnaudoti saugumo reikmėms – pavyzdžiui, įsirengiant bunkerius. „Gal ne apie namelius dabar reikia šnekėti, o apie žiemines, apie bunkerius – ir paklauskite, ar galima įsirengti bunkerį miške savo saugumui, savo šeimos saugumui.

Miestuose ar jų savivaldybių teritorijose esantys privatūs miškai gali būti paimami visuomenės poreikiams, jei tai būtina viešajai rekreacijai. Vyriausybė trečiadienį priėmė tai numatantį nutarimą, kuriuo aiškiau reglamentuojamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas.  Aplinkos ministerijos siūlymu buvo patikslintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra gerai tai, kad Lietuvoje 80 proc. miškų yra ūkiniai, vadinasi, jų pagrindinė paskirtis – nepertraukiamai teikti medieną. Didelį pavojų šalies miškams, pasak Eltos pašnekovo, kelia tradicinis miškininkystės modelis – kai su mišku elgiamasi kaip su javų lauku – užauginai, nukirtai, pasodinai.

Teismas patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistės, neteisėtai suteikusios leidimą plynam kirtimui miško sklype Šimonių girioje, veiksmų, pranešė Generalinė prokuratūra. Teismas patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą VMT specialistės L. B. atžvilgiu pagal laidavimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo.

Siekdama tausoti miško infrastruktūrą Valstybinių miškų urėdija (VMU) praneša įsigijusi 1040 vienetų laikinųjų kelio plokščių. Pastarąsias ūkinėje veikloje naudos miškininkai. „Vykdant kompleksinę miškų ūkio veiklą – laikinosios kelio plokštės padės užtikrinti atsakingą bei racionalų miškų išteklių naudojimą, nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui.

Aplinkosaugos organizacija Pasaulio gamtos fondas (WWF) ketvirtadienį apkaltino Švediją ir Suomiją, miškingiausias Europos šalis, kad jos naudojasi įstatymų spragomis, kad galėtų kirsti miškus, kurie turėtų būti saugomi, ir nukrypsta nuo Europos Sąjungos politikos.

Rugsėjo pabaigoje Rokiškio rajono savivaldybė dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo rajono miškams padarytos žalos paskelbė stichinę nelaimę. Toks sprendimas priimamas jau nebe pirmą rudenį, o miškininkai linguoja galvomis – šios kirmėliuko padaryta žala ateityje gali stipriai pakeisti kraštovaizdį. Situacija – kasmet aštresnė Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, stichinė nelaimė savivaldybių miškuose skelbiama tada, kai bendras pažeistų medžių kiekis pasiekia 25 tūkstančius kubinių metrų.

Didžiausiame pasaulyje Amazonės atogrąžų miške per keturis dešimtmečius buvo iškirstas plotas, prilygstantis Vokietijos ir Prancūzijos plotui kartu sudėjus, rodo pirmadienį atliktas tyrimas. Per devynias šalis besidriekiančios Pietų Amerikos džiunglės laikomos labai svarbiomis kovojant su klimato kaita dėl jų savybės sugerti planetą šildantį anglies dioksidą iš atmosferos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo rugsėjo 16 d. planuojama pradėti rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės naudojant orlaivius. Vakcinavimas gamtoje vykdomas iš lėktuvų išmetant specialius jaukus su vakcina. Šiuos jaukus suėdę gyvūnai tampa atsparūs pasiutligės užkratui.

Dėl įsisukusio žievėgraužio tipografo Trakų miškuose aplinkosaugininkai skelbia stichinę nelaimę. Miškininkai turi apžiūrėti kone kiekvieną eglę, ir ten kur yra kenkėjų, medžius būtina išpjauti ir kuo greičiau išvežti iš miško. Laiku nepastebėjus kenkėjo, gali kilti pavojus visiškai sveikiems medžiams, o ilgainiui tose vietose gali nelikti spygliuočių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, o privačių miškų savininkams nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tikina, jog su savininkais sieks kompromiso, be to, jiems liks visa iškirsta mediena. „Tiek dabar galioja, tiek ir ateityje išliktų ta pati taisyklė, jog ESO atlikus proskynų valymą miškingoje vietovėje visa mediena lieka miško savininkui.

Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, privačių miškų savininkai nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta. Be to, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio teigimu, priėmus tokius pakeitimus visoje šalyje būtų iškirsta apie 10–12 tūkst. hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet. „Nenorima atlyginti už tas proskynas.