lietuvos geležinkeliai

Reaguodamos į vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir siekdamos padėti nuo karo baisumų bėgantiems žmonėms „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonės pradeda teikti pagalbą. Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ nuo kovo 1 d. Ukrainos piliečiams pasiūlė nemokamą susisiekimą vietiniais maršrutais Lietuvoje. Nemokamu susisiekimu pasinaudoti norintiems Ukrainos piliečiams pakaks pateikti Ukrainos pasą ar asmens tapatybės kortelę, vaikams – gimimo liudijimą.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija užkirto kelią dviem privačioms krovinių geležinkeliais vežimo bendrovėms – „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkeliui“ – vežti per Lietuvą „Belaruskalij“ trąšas. Šios įmonės, kaip ir anksčiau, tikina negalinčios ir neketinančios to daryti.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinė infrastruktūros valdymo įmonė „LTG infra“ europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas rangovėms turės grąžinti beveik 2,2 mln. eurų skolą su netesybomis, dar kartą nusprendė teismas.

Į Seimą iškviestas susisiekimo ministras Marius Skuodis opozicijai ir profsąjungoms vėl priverstas aiškintis dėl Lietuvos geležinkelių ir iki 300 atleidžiamų darbuotojų. Tačiau ministrui didžiausią nerimą kelia ne būsimi atleidimai – jis sako, kad dar didesnė bėda, jog kasmet iš darbo savo noru išeina maždaug 700 darbuotojų. Profsąjungos vadovo ministro pasiūlyti sprendimai visai netenkina, jis aiškina, kad atleidus darbininkus, geležinkelių priežiūra gali gerokai suprastėti.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad Vyriausybės sprendimu sustabdžius „Belaruskalij“ krovinių tranzitą per Lietuvą, mūsų šalis patirs didelių praradimų, kuriuos kompensuoti bus galima tik per kelerius metus. Kaip žinia, dėl šio sprendimo nuostolių patirs „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos jūrų uostas ir krovos kompanijos. Apie tai ministras kalbėjo antradienį dalyvaudamas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ dėl sustojusių baltarusiškų trąšų tranzito atleis mažiau darbuotojų negu planuota, sako laikinoji įmonės vadovė.  Pasak Eglės Šimės, bus atleista 40 žmonių.  „LTG Cargo“ dalyje numatytas darbuotojų mažėjimas 40 žmonių. Tie 40 darbuotojų susiję su trąšų krovinių praradimu“, – antradienį Seimo Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ teigė ji.

Didžiausios „Lietuvos geležinkelių“ (LTG)  profsąjungos vadovas teigia, kad su susisiekimo ministru sutarta dar kartą peržiūrėti numatomų atleisti darbuotojų skaičių, įvertinti galimybes mokėti premijas bei šiemet didinti darbuotojų atlyginimus.  Geležinkelių profsąjungos federacijos, turinčios per 1,8 tūkst. narių vadovas Vilius Ligeika su Mariumi Skuodžiu antradienį aptarė numatomą 300 LTG darbuotojų atleidimą.

Daugiau nei trečdaliui „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) darbuotojų atstovaujančios profesinės sąjungos teigia, jog valstybės valdomoje grupėje iki metų pabaigos planuojami iki 300 įvairių sričių specialistų atleidimai yra skuboti. Profsąjungos Susisiekimo ministeriją ragina įvertinti, kur grupėje trūksta darbuotojų, taip pat įpareigoti įmonę sumokėti darbuotojams pažadėtas premijas.

Milijoninius nuostolius patiriantys „Lietuvos geležinkeliai“ jau pradeda atleidinėti darbuotojus – 300 darbuotojų. Kol kas nedetalizuojama, kokie specialistai neteks darbo, galutinis sąrašas dar nesudarytas. Dėl to, anot profsąjungos, įtampą jaučia daugybė darbuotojų ir sako, kad viena iš priežasčių – Lietuvos politikų sprendimas uždrausti Lukašenkos trąšų tranzitą.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei vasario 1-ąją nutraukus „Belaruskalij“ trąšų tranzitą ir netekus apie 11 mln. tonų krovinių per metus, grupė iki šių metų pabaigos planuoja atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų. Daliai jų gali būti pasiūlytos laisvos darbo vietos kitose grupės įmonėse, pranešė LTG. „Su darbuotojais jau pasidalijome informacija apie laukiančius pokyčius“, – pranešime teigė  LTG personalo direktorė Irena Jankutė-Balkūnė.

Vyriausybei apsisprendus, kad baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvos teritoriją prieštarauja mūsų šalies nacionalinio saugumo interesams, krovininiai traukiniai nuo vasario sustojo, bet teisiniu aspektu gali kilti bėdų. Bent jau taip mano Prezidentūra, paprašiusi ministrų kabineto pateikti savo vertinimą, ką daryti su Lietuvos tarptautiniais ir europiniais įsipareigojimais.

Privatūs Lietuvos vežėjai geležinkeliais teigia, kad dėl baimių praleisti į sankcijų sąrašus įtrauktą baltarusišką produkciją „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vasariui atsisakė derinti paraiškas vežti į Lietuvą naftos bei kitus produktus iš Rusijos ir Kazachstano. LTG atstovas pripažįsta, kad tokių faktų būta dėl skirtingo Europos Sąjungos sankcijų traktavimo.

Pirmadienį baigiantis vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pranešė, jog netenkins prašymų vežti „Belaruskalij“ krovinius, kol neturės vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvados, pranešė LTG,   Tokią tvarką numato Sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimo kontrolės, atitikties ir prevencijos politika, kurią su akcininko pritarimu penktadienį patvir...

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) po vasario 1-osios negabens į JAV sankcijų sąrašus įtrauktos vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų, kaip to prašė trys Baltarusijos bendrovės-tarpininkės.  LTG pranešė neišpildžiusi bendrovių prašymų vežti kalio trąšas. Jei jos pateiktų naujus prašymus su naujais argumentais, tokiems prašymams atmesti reikėtų tvirto teisinio pagrindo, rašoma pranešime spaudai.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei nuo vasario 1-osios nutraukiant sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, LTG pranešė gavusi trijų nesankcionuotų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti šias trąšas. Visi prašymai grindžiami skirtingais argumentais, todėl LTG kreipėsi į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją, teigia LTG.

 „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pranešė oficialiai informavę į JAV sankcijų sąrašus įtrauktą Baltarusijos kalio trąšų gamintoją „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 dienos nutraukti bendrovių sutartį. Oficialus raštas Baltarusijos bendrovei buvo išsiųstas sausio 17 dieną, o sausio 18 dieną Baltarusijos bendrovei taip pat pranešta, kad pagal 2018 metais sudarytą ilgalaikę sutartį teikiamos paraiškos jos krovinių vežimui nuo vasario 1 dienos nebus suderintos.

Lietuvai nutraukiant baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją ir Klaipėdos uostą, dalis klaipėdiečių gali prarasti darbo vietas, uostas – maždaug trečdalį krovinių. Pasak uosto ir mesto vadovų, tam ruošiamasi, bet tikimasi blogiausio scenarijaus išvengti.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia kol kas negavę jokių prašymų, susijusių su „Belaruskalij“ trąšų pervežimu po vasario 1-osios. Į valstybės valdomą įmonę nesikreipė nei kitos krovinių vežimo įmonės su prašymu suteikti galimybę joms vežti trąšas, nei tarpinininkės, teoriškai galinčios jų užsakymu vežti trąšas „Lietuvos geležinkelių“ vagonais.

„Lietuvos geležinkelių“ elgesys parodė pernelyg didelę įmonės  priklausomybę nuo kontrakto su „Belaruskalij“ dėl šios trąšų gamybos milžinės tranzito, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia negalintis garantuoti, kad nusprendus nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“ dėl kalio trąšų tranzito, pats trąšų gabenimas sustos.

Praėjusių metų spalio mėnesį „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) pasirašant susitarimą su „Belaruskalij“ dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo, kitos 2018 m. pasirašytos sutarties sąlygos liko galioti, rašoma pranešime spaudai. Tai reiškia, kad LTG ir toliau turi galimybę nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalis nesilaiko sutartyje numatytų įsipareigojimų. Taip pat išliko nepakeistos ir visos kitos sąlygos, dėl kurių galima nutraukti sutartį.

Vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai gruodį nutarus, kad europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica” geležinkelio tilto per Nerį konkursą laimėjusi Kinijos korporacijos valdoma Ispanijos įmonė kelia grėsmę šalies saugumui, Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokią išvadą.

Dar vienerius metus dirbti turėjęs, tačiau šalių sutarimu iš „Lietuvos geležinkelius“ paliekantis bendrovės vadovas Mantas Bartuška gaus penkiaženklę išeitinę išmoką. Dar daugiau pinigų jis galės gauti patvirtinus šių metų įmonės veiklos rezultatus. Kilus skandalui, kad net įsigaliojus JAV sankcijoms per Lietuvą ir toliau vežamos baltarusiškos trąšos, „Lietuvos geležinkelių“ valdyba nusprendė, kad su įmonės vadovu reikia atsisveikinti, nors didesnių priekaištų jam esą neturėjusi.

Iš pareigų besitraukiantį „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) generalinį direktorių Mantą Bartušką keičia laikinasis vadovas Egidijus Lazauskas. Jis šias pareigas eis pereinamuoju laikotarpiu – nuo sausio 4 d. iki kol bus paskirtas nuolatinis vadovas. Tokį sprendimą vakar (gruodžio 22 d.) vakare priėmė LTG valdyba, rašoma pranešime spaudai.  E. Lazauskas prie LTG vadovų komandos prisijungė 2017 m. sausį.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių gabenimo bendrovė „LTG Cargo“ kitąmet planuoja didinti krovinių srautus tarp Turkijos ir Lietuvos. Anot „Lietuvos geležinkelių“, didžiausio susidomėjimo sulaukė du potencialūs maršrutai: geležinkeliu sujungti Turkijos uostus per Juodąją jūrą, Odesą, su Klaipėdos uostu arba pratęsti vadinamąjį „Vikingo“ traukinį iki Turkijos.

Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šiuo metu politines aktualijas seka iš šalies, nes varsto teismų duris politinės korupcijos byloje. Tačiau tai nekliudo jam analizuoti baltarusiškų trąšų skandalo, nes puikiai žino ministerinio darbo subtilybes ir politinius užkulisius.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) sulaukė oficialaus JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (US Treasury Department‘s Office of Foreign Asset Control, OFAC) išaiškinimo, kaip turėtų traktuoti Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij“ paskelbtas sankcijas. LTG atsiųstame rašte išdėstyta informacija patvirtina, jog bendrovės priimti sprendimai atitinka galiojantį reglamentavimą – kitaip tariant, JAV sankcijų reikalavimai nepažeidžiami, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kol kas nekomentuoja, kokį  sprendimą ketina priimti dėl Klaipėdos uosto vadovo Algio Latako tolesnio darbo po to, kai valdyba pareiškė pasitikėjimą juo. Pasak ministro, jis ketina įvertinti visą informaciją ir tik tuomet priimti sprendimą.   „Formaliai dar nesu gavęs valdybos dokumento, noriu ramiai susipažinti. Antras dalykas svarbus, ką išgirdau iš valdybos ir jos pirmininko, kad valdyba prisiima atsakomybę dėl tolesnio darbo su vadovu.

Seimui šią savaitę priėmus Geležinkelių transporto kodekso pataisas, Susisiekimo ministerija teigia, kad jos leis efektyviau panaudoti geležinkelių infrastruktūrą, sklandžiai ir skaidriai skirstyti jų pajėgumus.  „Pataisomis siekiama apriboti galimybę geležinkelio įmonėms piktnaudžiauti prašant pajėgumų, kurių neketinama naudoti, sudaryti palankesnes sąlygas paskirstytus, bet nenaudojamus pajėgumus perskirstyti kitoms įmonėms“, – BNS teigė Susisiekimo ministerijai.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar Seimui bus teikiamas Susisiekimo ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuriuo būtų užkirstas kelias „Belaruskalij“ trąšų ar kitų baltarusiškų prekių tranzitui per Lietuvą. Pasak premjerės, Vyriausybė galbūt pateiks Seimui kitų įstatymų pataisas.  „Yra sutartis dėl ES veikimo ir ten yra tam tikri apribojimai, ką valstybės gali daryt ir ko negali.

Baltarusiškų trąšų skandalas pradeda aiškėti. Esmine jo ašimi tampa 2021 m. spalio mėnesio 21 d. sudarytas susitarimas tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“. Paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį pakeitė taip, jog galėjo gauti avansinius mokėjimus, bet nebegalėjo sutarties nutraukti anksčiau joje buvusiu pagrindu.

Vyriausybei nepavykus laiku įgyvendinti JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, susisiekimo ministras teigia, kad trąšas gabenantys „Lietuvos geležinkeliai“ derino avansinius mokėjimus su Baltarusijos bendrove, o sutarties su ja pakeitimai galėjo būti pasirašyti, kad sankcijos nesutrikdytų tranzito.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neturėtų tapti atpirkimo ožiu baltarusiškų trąšų tranzito istorijoje. Anot jos, už tebesitęsiantį „Belaruskalij“ prekių pervežimą per Lietuvą yra atsakingi politikai. „Įmonės vadovas, kuris sakosi derinęs savo veiksmus su Vyriausybe, neturėtų tapti atpirkimo ožiu, nes tai nėra atsakomybė, tai jos imitacija.

Baltarusiškų trąšų skandale Vyriausybė nusprendė didžiausiu kaltininku palikti ir aukoti Lietuvos geležinkelių vadovą Mantą Bartušką. Vienu metu jis sugeba sėdėti ant dviejų kėdžių skirtingose valstybės įmonėse.  Valstybinei geležinkelių įmonei jis vadovauja, o „Klaipėdos naftoje“ – valdybos narys. Taip kas mėnesį susižeria apie 10 tūkst eurų atlygį į rankas.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos pasitraukimo data turėtų būti paskelbta kuo greičiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Valdyba informavo, kad bus sutartas konkretus terminas, kada vadovas nebedirbs, būtų gerai, kad tie susitarimai būtų aiškūs ir paskelbti kaip įmanoma greičiau“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos atstatydinimas iš išorės atrodo kaip atpirkimo ožio paieška apsaugant užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet valdantieji aiškiai transliuoja nepasitikėjimą „Lietuvos geležinkelių“ vadovu dėl trijų dalykų: nepakankamo susisiekimo ministro informavimo apie procesus, ministro „pardavimo“ žiniasklaidai ir „apsimelavimo“ dėl avansų.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ valdybai ir įmonės vadovui Mantui Bartuškai sutarus, kad pastarasis pasitrauks iš posto po neįvardijamos trukmės pereinamojo laikotarpio, jis teigia, jog rastas geriausias sprendimas.  „Buvo konstruktyvios diskusijos, visi profesionalai. Manau, kad radome geriausią sprendimą iš esamos situacijos“, – BNS vėlų antradienio vakarą sakė penkerius metus geležinkeliams vadovaujantis M. Bartuška.

Kilus skandalui dėl sankcijų baltarusiškų trąšų tranzitui per Lietuvą, paraginta susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdyba paskelbė sprendimą dėl įmonės vadovo Manto Bartuškos ateities. Per nustatytą laiką jis dar vadovaus įmonei, tačiau vėliau pasitrauks. Tai paskelbė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Tačiau jis nepatikslino, kada tiksliai bus nuspręsta, per kiek laiko M. Bartuška atsistatydins.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad šiemet rudenį pasirašyti sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ pakeitimai nebuvo esminiai. Taip valstybės valdoma įmonė komentuoja premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymą, kad sutarties pakeitimai turėjo būti pateikti vyriausybinei komisijai, vertinančiai, ar sandoriai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. „Pakeitimas dėl išankstinių atsiskaitymų yra neesminis, dėl to nebuvo kreiptasi į komisiją.

Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje. Atsakomybę dėl to prisiėmė ir apie pasirengimą pasitraukti iš užimamų pareigų pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, pastarasis taip pat pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.

Vertybinė Lietuvos užsienio politika netapo kūnu, nes Lietuva nesugebėjo laiku ir solidariai su JAV įgyvendinti sankcijų Baltarusijos režimui bei užkardyti baltarusiškų trąšų tranzitą per mūsų šalį. Tai destabilizavo padėtį Vyriausybėje, kurioje už tai buvo atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Abu politikai pareiškė esantys pasirengę trauktis iš pareigų, jei taip nuspręstų premjerė.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, investuotojas Algimantas Variakojis teigia, kad Lietuvos žmonės ir ekonominiai klausimai mūsų šaliai yra svarbesni nei politinės reputacijos klausimas. Kai jis dar buvo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, Latvija dėjo didžiules pastangas, kad „Belaruskalij“ persiviliotų pas save. Jis svarsto, kad dabar viskas gali pasukti per Latviją. „Visos sankcijos ties tuo ir baigsis.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ieško būdų, kaip grąžinti  „Belaruskalij“ sumokėtą avansą už kalio trąšų vežimą kitų metų sausį ir vasarį.  „Mūsų tikslas – grąžinti pinigus už sausį ir vasarį, ieškosime būdų ir dar kartą bandysime juos grąžinti“, – BNS penktadienį sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupė, atsižvelgdama į rizikas ir planuodama veiklos diversifikaciją, iš strateginių krypčių pašalino „Belaruskalij“ krovinius. Toks sprendimas buvo priimtas šiemet spalį valdybai svarstant atnaujintą Grupės strategiją. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m. Grupės biudžetas, jis suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių, rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus abejonių dėl „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovų tolesnio darbo, pastarojo vadovas pareiškė, jog įmonė nepadarė jokių pažeidimų.  „Susisiekimo ministras yra tiesioginis uosto direkcijos generalinio direktoriaus vadovas, tad į jo nuomonę yra įsiklausoma ir ji yra gerbiama. Situacija yra analizuojama. Mūsų nuomone, įmonė jokių pažeidimų nėra padariusi“,– pranešime sakė uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad skandalas dėl baltarusiškų trąšų tranzito daro didžiulę reputacinę žalą Lietuvai, o ministrai, jei teigia, kad yra pasiruošę atsistatydinti, tą ir turėtų padaryti. „Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia, padaryta didelė žala valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės. Deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti.

Atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą ketvirtadienį prisiėmęs ir apie ketinimą trauktis iš posto pranešęs susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.   Jis pranešė paprašęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos įvertinti įmonės vadovo Manto Bartuškos veiksmus, be to, teigia sunkiai įsivaizduojantis, kaip toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto vadovybė.

Ketvirtadienį posėdžiavusi vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutarė prašyti „Lietuvos geležinkelių“ papildomos išsamios informacijos. Į komisiją kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, prašydamas įvertinti, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Ketvirtadienį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška paaiškino, kad jo vadovaujamai ir valstybei priklausančiai bendrovei grėstų bankrotas, jeigu ji nustotų pervežti baltarusiškas trąšas Seimui ar Vyriausybei nepriėmus atitinkamų sprendimų. Įmonės vadovas paaiškino, kad trąšų tranzitas per Lietuvą be finansinių pasekmių galėtų būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu atitinkamus sprendimus priimtų Seimas arba Vyriausybė.