Įmonės vadovas paaiškino, kad trąšų tranzitas per Lietuvą be finansinių pasekmių galėtų būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu atitinkamus sprendimus priimtų Seimas arba Vyriausybė.
Be tokių sprendimų apribojus trąšų pervežimą „Lietuvos geležinkeliams“ esą tektų kompensuoti galimus nuostolius Baltarusijos pusei. Kokia gali būti nuostolių suma M. Bartuška nepatikslino. Paklaustas, ar prisiims atsakomybę, ar atsistatydins, jis tokią galimybę atmetė.
Valstybės įmonei grėstų bankrotas
Pasak M. Bartuškos, dabartinės sankcijos nesustabdo „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nes ES sankcijos galioja tik naujoms sutartims, kurios sudarytos po 2021 metų birželio 25 dienos. „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metais, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Tuo metu JAV sankcijos teisiškai įpareigoja tik JAV fizinius bei juridinius asmenis.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas ilgai nedelsiant gali būti sustabdytas tik ES ar pačios Lietuvos iniciatyva – priimant sprendimus, įteisinančius galiojančios „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutarties nutraukimą. Kitu atveju trąšų tranzito sustabdymas grėstų dideliais finansiniais nuostoliais.
„Lietuva pirmą kartą susiduria su tarptautinių sankcijų taikymu tokių didelių finansinių apimčių sutartims. Todėl reikia papildomo laiko joms įgyvendinti. Esame išnagrinėję galimus variantus ir siūlome sprendimus, kaip pasiekti sankcijų keliamus tikslus. Tikime, kad visiems kartu susitelkus bus rastas teisėtas būdas sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą“, – komentavo M. Bartuška.
Pasak jo, sutartyje su „Belaruskalij“ numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama įspėjus apie tai prieš 12 mėnesių. To nepadarius ir nutraukus sutartį anksčiau, kita pusė gali reikalauti atlyginti prarastas pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio, tai grėstų „Lietuvos geležinkeliams“ bankrotu.
Svarstytina kita alternatyva – Lietuvos valstybei priimti teisės aktą, kuriuo vadovaujantis būtų galima nutraukti sutartį su „Belaruskalij“. Valstybės priimtas įstatymas esą apsaugotų lietuviškų įmonių grupę teismuose.
Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ gabena trąšas pagal iš anksto gautus mokėjimus už paslaugas. Prie išankstinių apmokėjimų bendrovė perėjo šių metų spalio pabaigoje.
Taip buvo siekiama išvengti neatsiskaitymo rizikos, jei bankai nustotų aptarnauti „Belaruskalij“ mokėjimus. Tačiau artėjant gruodžio 8 d., „Belaruskalij“ savo nuožiūra per kelis kartus pervedė pinigų, kurių pakaktų atsiskaityti už paslaugas 2-3 mėnesius. LTG dar iki gruodžio 8 d. mėgino grąžinti dalį avanso, tačiau „Belaruskalij“ aptarnaujantis Rusijos bankas atmetė šį pavedimą. Todėl LTG toliau ieško būdų, kaip grąžinti „Belaruskalij“ avansą.
Spręs dėl ministrų atsakomybės
Primename, kad gruodžio 8 d. įsigaliojo JAV paskelbtos sankcijos bendrovei „Belaruskalij“ ir jos antrinėms įmonėms. Jas valdo neteisėtu Baltarusijos vadovu laikomo Aliaksandro Lukašenkos režimas.
Nepaisant paskelbtų sankcijų, „Lietuvos geležinkeliai“ ir toliau perveža baltarusiškas trąšas. Už šias paslaugas jai buvo sumokėta avansu. Dėl to trąšos bus ir toliau vežamos dar bent iki sausio vidurio.
„Lietuvos geležinkelių“ akcininkų teises įgyvendina Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė esąs pasiruošęs prisiimti atsakomybę dėl to, kad baltarusiškos trąšos per Lietuvą vežamos toliau. Panašų pareiškimą paviešino ir Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Premjerė Ingrida Šimonytė žada, kad savo sprendimą dėl ministrų ateities paskelbs kitos savaitės pradžioje.
Ji pati teigia, kad JAV paskelbtos sankcijos Lietuvos įmonėms tiesiogiai netaikomos. Lietuvai aktualios tik Europos Sąjungos sankcijos. Bendrija paskelbė tik dalines sankcijas „Belaruskalij“, jos esą neįpareigoja Lietuvos visiškai nutraukti trąšų tranzitą per mūsų šalį.
Sankcijos Baltarusijos bendrovėms ir pareigūnams įvestos po to, kai A. Lukašenka susidorojo su opozicija, protestavusia dėl nedemokratiniais Vakaruose pripažintų prezidento rinkimų, priverstinio į Vilnių skridusio lėktuvo nutupdymo Minske ir dėl pasienyje sukeltos pabėgėlių krizės.
