lietuviai

 Š.m. gegužės 13-18 dienomis Minske, Baltarusijoje vyksta Atviras Baltarusijos fechtavimo čempionatas. Gegužės 15 d. vyko moterų špagos varžybos, kuriose dalyvavo 47 dalyvės iš 3 šalių – Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos. Turnyre triumfavo lietuvė Paulina Bajorūnaitė, kuri tądien neturėjo sau lygių ir iškovojo čempionės titulą. Viktė Ažukaitė pasipuošė bronzos medaliu. Paulina Bajorūnaitė pogrupyje laimėjo visas 6 pergales.

Savaitgalį Estijoje įvyko tris dienas trukęs diskgolfo turnyras „Prodiscus Baltic Sea Tour '2014 – Joulumae Open“. Estijoje vykęs etapas buvo antrasis Baltijos šalių ture ir lietuviai sėkmingai tęsė savo pasirodymą. Pagrindiniame atvirajame divizione antrą pergalę iš eilės pasiekė aukščiausio reitingo žaidėjas Gabrielius Gricius, konkurentą estą Marion Kull įveikęs net 9 taškais, teigiama pranešime spaudai. „Esu patenkintas savo pasirodymu Estijoje.

Biochemijos bakalaurą Vilniaus universitete įgijęs Valdas Valintėlis tęsia studijas Danijos sostinėje Kopenhagoje. Jo teigimu, ten universitetų kultūra labai skiriasi nuo lietuviškos. „Skirtumas akademijoje ir paskaitų vedime nemažas. Čia labai daug neformalaus bendravimo. Nėra keista, jei kažkokį penktadienį su dėstytoju išeisi iškart į barą alaus arba paprašysi, kad ne paskaitų metu kažką paaiškintų papildomai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo V. Valintėlis.

  Lietuvybės išlaikymas yra svarbus keturiems iš penkių užsienio lietuvių, o sprendžiant dėl grįžimo į Lietuvą ne mažiau nei ekonomika svarbus psichologinis klimatas, rodo antradienį paskelbti tyrimo rezultatai. Užsienio lietuvių apklausoje, kurioje geriau atspindima aukštesnį išsilavinimą turinčių emigrantų nuomonė, devyni iš dešimties respondentų teigė, kad domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau didžioji dalis lietuviškoje žiniasklaidoje pasigenda pozityvios informacijos apie tėvynę.

 Tik pabaigą laidos „yra – kaip yra“ vakar pavyko nugriebti... Kalbėjo žmogus telefonu, kad lietuviai tarptautiniame leksikone vadinami „labasais“ (nuo žodžio – labas). Esą lotyniškai tai reiškia vergą... „ Jūs geri žmonės, bet Lietuvoje niekada nebus maidano“... „ Jūs galite tik kentėt, nes esate vergai“... Visaip tokius žodžius galima vertinti, bet jie užkabina, verčia susimąstyti... Organizmas Žmogaus ar gyvūno, didelis ar mažas, turi abipusę nervų sistemą.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt „Užsienyje apie lietuvius sako „jūs juk rusai“. Negirdėjote nė karto? [...] Matrioškas daro paprasti žmonės, o ne politikai“, – sako Pilies gatvėje prekiaujantis vyras, aiškindamas, ką rusiškos medinės lėlės veikia ant lietuviškų suvenyrų prekystalio. Savo ruožtu filosofas Gintautas Mažeikis teigia, kad šis neatsakingas ir politinės potekstės dažniausiai neturintis naivumas vieną dieną gali atsirūgti.

Jie perdažė sienas, pakeitė baldų apmušalus ir paklojo naują kilimą. Sandra ir Karolis Matulevičiai taip pat sutvarkė langus, sodą ir iššveitė kiekvieną ilgą laiką apleistos buvusios Sinfin'e, Derby'io priemiestyje, esančios „County Hotel“ aludės centimetrą. Dabar jiems reikia vietos bendruomenės paramos, kad šis šeimyninis projektas pavyktų. „Pastaruosius šešis mėnesius dirbome kaip šunys, kad ši aludė gerai atrodytų,– vietos laikraščiui „The Derby Telegraph“ sakė 26 metų Sandra.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje paminėtos 28-osios Černobylio avarijos metinės. Likviduoti avarijos padarinių iš Lietuvos vežti žmonės sako dabar atsiremiantys į abejingumo sieną, o kaimyninėje Latvijoje vis dar rūpinamasi specialiu černobyliečių gydymu ir socialinėmis garantijomis. 1986 m. naktį į balandžio 26 d. įvyko iki šiol didžiausia atominės energetikos katastrofa istorijoje – sprogo ketvirtasis Černobylio jėgainės reaktorius.

Baltijos šalių gyventojų skolinimosi elgsena skiriasi – po sunkmečio atsigavę Lietuvos ir Estijos namų ūkiai vis drąsiau kreipiasi į bankus dėl būsto finansavimo, kai tuo tarpu Latvijoje būsto paskolų portfelis vis dar tebemažėja, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Baltijos šalių centrinių bankų duomenimis, Estijoje gyventojų būsto paskolų portfelis pradėjo augti nuo 2013 metų balandžio, Lietuvoje – nuo birželio.

Liepos 10-13 dienomis įvyksiantis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas kviečia aktyvius ir atsakingus jaunus žmones prisidėti prie renginio. Šiais metais organizatoriai planuoja surinkti beveik 200 savanorių komandą, dalis kurios – lietuviai iš užsienio. Praėjusio renginio patirtis parodė, kad savanoriauti tautiečiai ryžtasi atvykdami iš tolimiausių pasaulio kampelių.

Žinių radijas Keletą metų rimtai užsiėmęs lengvąja atletika, Paulius Vainauskas visgi nusprendė išvykti studijuoti į Anglijos Braitono universitetą. Jį visada traukė diplomatija, svarstė ir apie Lietuvos Jono Žemaičio karo akademiją, bet galiausiai nutarė mokslus baigti tarptautinėje aplinkoje. „Tuo pat metu buvo dvejonių dėl Lietuvos švietimo sistemos, nes labai daug pokyčių vyko: kiekvienais metais kažkas naujo, reformos, nauji planai – trūko stabilumo jausmo.

Nors 86 proc. mūsų šalies gyventojų teigia, kad prieš imdami vartojimo paskolą apgalvoja, kokios tiksliai sumos jiems reikėtų, penktadalis (22 proc.) tokią paskolą ėmusių žmonių yra pasiskolinę daugiau negu iš tiesų reikėjo. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Tarp teigiančių, kad paskolos sumos sprendimą priimtų gerai apgalvoję, kiek daugiau vyrų nei moterų ir jaunimo (18-29 m.) atstovų.

Nauja Lietuvos jaunųjų futbolo talentų karta įžengia tarptautinę areną. Antradienį Klaipėdoje ir Gargžduose startuoja tarptautinis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Jaunųjų talentų (iki 16 metų) futbolo turnyras. Jame dalyvaus gimę 1998 metais ir jaunesni žaidėjai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Kazachstano. Nacionalinės futbolo akademijos filialo Šiauliuose auklėtinių pagrindu sudaryta Lietuvos rinktinė turnyrui rengėsi pajūryje nuo praėjusio trečiadienio.

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų sako nesijaučiantys užtikrinti dėl savo ir savo šeimos ateities finansinio saugumo, tačiau patys nesiima pasirūpinti finansine apsauga. Reprezentatyvios apklausos duomenimis, 69 proc. apklaustųjų šalies gyventojų pripažįsta, kad nelaimingas įvykis, kurio metu jie netektų darbingumo ar net gyvybės, sukeltų finansinių sunkumų artimiesiems.

Net 40 proc. dirbančiųjų Lietuvos įmonėse teigia dalį savo darbo dienos skiriantys tam, kad padarytų jiems pagal pareigas nepriklausančius darbus. Kas penkto darbo laiką ėda perteklinis popierizmas. „Netiesioginiai darbai dažniausiai atima iki 30 proc. dirbančiųjų Lietuvoje darbo laiko“, pažymi specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. „Maži dirbančiųjų Lietuvoje atlyginimai ekonomistų neretai aiškinami ir nedideliu, palyginti su Vakarais, darbo našumu, - sako cvmarket.

 IX-ajame tarptautiniame jaunimo (iki 18 metų) bokso turnyre, kuris skirtas pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako atminimui, aukso medalius iškovojo trys Lietuvos boksininkai. Tai – Tadas Šakočius (svorio kategorija iki 75 kg), Tomas Olberkis (91 kg) ir Dovydas Šernas (virš 91 kg). Arnoldas Taraškevičius (91 kg) iškovojo sidabro medalį, o Modestas Zmuidina (49 kg), Deividas Mikalauskas (60 kg) ir Darius Ašmontas (81 kg) pelnė bronzos apdovanojimus.

Gyventojų apklausa atskleidė, jog net 9 iš 10 gyventojų Lietuvoje pastaraisiais metais jautė streso simptomus. Stresą lietuviai linkę išlieti šaukdami ir bardamiesi ant artimųjų arba pasinerdami į alkoholio vartojimą. Malšina pykčiais ir alkoholiu Kovo mėnesį vykdyta gyventojų apklausa atskleidė, jog net 9 iš 10 patiria stresą, o 8 iš jų teigė, jog artimieji bando stresą įveikti bardamiesi, šaukdami ant artimųjų.

Giedrė Sankauskaitė Tūkstančiai Nepriklausomybės aikštės protestuotojų tris mėnesius atviromis gerklėmis rėkė ir dantimis kovojo už laisvą ir vakarietiškas vertybes propoguojančią Ukrainą. Šioje šalyje, rodos, besimaišantis dangus su žeme Lietuvos verslininkų labai neišgąsdino, jie teigia įžvelgiantys kitokių grėsmių.  Į visas puses kylant sąmyšio burbulams, svarbu suprasti, kad verslui ir politikai įtaką daro skirtingi veiksniai.

Situacija Ukrainoje tebėra įtempta, o šalies sostinėje Kijeve Maidano aikštėje keletas tūkstančių žmonių susirinko į protestą. Scenoje, kurioje paskutinius keletą mėnesių buvo galima išvysti galima išvysti garsiausius Ukrainos bei kitų šalių politikus, pasirodė ir du lietuviai, kurie atliko Lietuvos himną ir taip išreiškė solidarumą su protestuojančiais Maidane ir pasisakė prieš Rusijos veiksmus Krymo autonominėje srityje.

Lietuvoje gyvenimu patenkinti beveik du trečdaliai lietuvių. Naujo tyrimo duomenimis, pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra kiek mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), bet didesnis nei krizės kol kas neįveikiančiose Pietų Europos šalyse. Per Eurobarometro tyrimą gyventojų buvo klausiama, ar jie patenkinti gyvenimu, kurį dabar gyvena. Labiausiai gyvenimu patenkinti danai ir švedai (po 97 proc.), mažiausiai - bulgarai (35 proc.), graikai (38 proc.), portugalai (39 proc.

Orams skelbiant apie artėjančio pavasario pradžią, lietuviai vis dažniau renkasi šviežius vaisius ir daržoves. Iš daržovių populiariausi buvo špinatai, avokadai, agurkai bei pomidorai, o iš vaisių - kriaušės, bananai, apelsinai bei obuoliai. Lyginant pastarųjų keleto savaičių „Iki“ tinklo šviežių vaisių pardavimus, paaiškėjo, kad šiemet populiariausios – kriaušės. Jų parduota net keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Zita Čepaitė Nors visada optimistiškai tvirtinu, kad neturiu vilties pasenti, visgi kartkartėmis dingteli mintis – o kur dėsiuosi išėjusi į pensiją. Gyvensiu apšepusiame daugiabutyje Vilniuje arba Londone? Tikrai ne. Mano svajonė – įsigyti gabaliuką žemės kur nors Prancūzijos pietuose ir auginti figas. Ir nenustebčiau, jei koks nors anglas svajoja nusipirkti žemės Lietuvoje ir auginti bulves.

Viso pasaulio lietuviai beveik trijose dešimtyse Lietuvos atstovybių, lietuvių bendruomenėse ir kitose lietuvybę puoselėjančiose organizacijose vasario 22 dieną aktyviai dalyvavo Nacionalinio diktanto akcijoje.

Viena iš trijų pretendentų laimėti „Eurovizijos“ nacionalinę atranką Vilija Matačiūnaitė šiandien gyvena tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. Pasak dainininkės, palankiai susiklosčius aplinkybėms, ji ketina kelis ateinančius metus praleisti toli nuo gimtosios šalies.   Šį šeštadienį laidai „Tapatybė.

Jau ne kartą įvairiose akcijose ir renginiuose išreikštas lietuvių solidarumas už laisvą ir demokratišką valstybę kovojantiems ukrainiečiams nebėra vien tik moralinis. Šią savaitę Ukrainą pasiekė pirmoji neabejingų Lietuvos piliečių paaukotų pinigų dalis – beveik 10 tūkst. litų. Kaip ir buvo žadėta, visos lėšos bus panaudotos tik taikiems tikslams.

Jolanta Terminaitė Į Angliją atvykusios lietuvių šeimos gyvenimą apkartino vaiko pritapimas anglų mokykloje. Dėl to jie netgi svarstė galimybę grįžti į Lietuvą. Kaip paruošti vaiką išvykimui į naują šalį ir ką daryti, jei vaiką britų mokykloje skriaudžia, domėjosi Anglija.lt. Nepritapo dėl kalbos Raminta su vyru ir dviem atžalomis Britanijos vakaruose esančiame Bristolio mieste įsikūrė prieš trejus metus.

LRT.lt Barsukas, bebenčiukas, ežiukas, koldūniukas, kempiniukas – tai ne animacinių filmų ar pasakų personažai. Taip į savo antrą pusę kreipiasi lietuviai. Beveik pusė apklausos dalyvių (48 proc.) teigė į mylimą žmogų meiliai besikreipiantys dažnai, o kas trečias respondentas (35 proc.) – visuomet. Kiek daugiau nei kas dešimtas gyventojas (14 proc.) meiliais mažybiniais žodžiais antrą pusę pavadina kartais, 2 proc. tai daro tik išskirtinėmis progomis, o 1 proc.

Vakaruose pamėgti lengvai ir greitai surenkami skydiniai–karkasiniai namai po truputį skinasi kelią ir į lietuvių širdis. Pasak tokių namų gamintojų, per pastaruosius dvejus metus susidomėjimas šio tipo būstais Lietuvoje išaugo maždaug ketvirtadaliu. „Pastaruoju metu gauname apie 25 proc. daugiau paklausimų dėl skydinių–karkasinių namų statybos. Netgi prieš krizę, didžiausio ekonominio pakilimo metu nejautėme tokio susidomėjimo. Žmonės ne tik domisi – auga ir užsakymų skaičius.

Didysis Lietuvos laisvės pranašas ir kovotojas dėl jos – V. Landsbergis net taip seniai paaiškino, kad kovojo ne dėl laisvės, o dėl to, jog pats taptų „liaudies vadu“, sprendžiančiu, ką lietuviai privalo mylėti, kur gyventi ir kaip elgtis. Toks šlykštus veidmainiavimas, kurį daugelis buvo permatę dar nepriklausomybės aušroje, primena seną tiesą: visada labiausiai reikia vengti tų, kurie žino, kas yra gėris ir blogis, ir kurie niekuo neabejoja.

Vokietijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį aplankė lietuvišką Vasario 16-osios gimnaziją Hiutenfelde ir dėkojo jos rėmėjams. Pasak prezidentės, tai, kad Vokietijos lietuvius telkiančią gimnaziją remia ne tik Lietuva, bet ir Vokietija, yra gražus šalių bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo pavyzdys, konkretus stiprių Lietuvos ir Vokietijos politinių ryšių rezultatas, sakoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

„Normali reakcija būtų jo atleidimas iš Seimo pirmininkės pavaduotojo pareigų, – pokalbį pradėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma apie Seimo vicepirmininko Jaroslavo Narkevičiaus poziciją, kad lietuviai nori sunaikinti šalyje gyvenančius lenkus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys J. Narkevičius, pasak delfi.lt, prabilo laikraščiui „Nasz Dziennik“ apie lietuvių ryžta sunaikinti lenkus.

Sąmokslo teorijų galėtume prikurti nemažai, juolab, kad Lietuvoje jos gajos, greitai prigyja ir turi puikią terpę išvešėjimui. Jos puikiai tinka kelti vyriausybės, neva ginančios skriaudžiamą tėvynę, reitingus, nors šiaip jau vyriausybė ne itin gali pasigirti per metus konkrečiais nuveiktais darbais ar išspręstais strateginiais klausimais. Sąmokslo teorijos leidžia pasišildyti aršios retorikos šlovės spinduliuose ir esamiems bei galimiems kandidatams į prezidentus.

Už vagystę iš parduotuvės Didžiojoje Britanijoje nuteistas benamis lietuvis teigia buvęs priverstas vogti, nes keli tautiečiai grasino jį sumušti ar dar sunkiau sužaloti, jei jis atsisakys, skelbia vietos leidinys „This is Cornwall“. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis 31 metų Andrius Pranauskas stojo prieš Truro magistratų teismą ir prisipažino kaltu dėl 48 svarų sterlingų vertės „PlayStation“ žaidimo vagystės iš „Tesco Extra“ parduotuvės Pool'e praėjusių metų gruodžio 19 d. Vyras taip pa...

 Nors daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų žino, kad turi viršsvorio, tik kas trečias jų bando sublogti. Tuo tarpu estai šiuo atžvilgiu ryžtingesni – šalyje metančiųjų svorį ir pripažįstančiųjų šią bėdą santykis yra lygiavertis, atskleidė Baltijos šalyse atliktas nepriklausomos tyrimų bendrovės „Nielsen“ tyrimas. Specialistų pastebėjimu, tokias tendencijas lemia ne tik atsainus didelės gyventojų dalies požiūris į viršsvorį, bet ir pasirenkami netinkami lieknėjimo būdai.

Pasieniečių laivo „Christina“ įgula antradienį ant Kuršių marių ledo sulaikė tris Nidos ir Šilutės rajono gyventojus. Jie sniego motociklu pažeidė sieną su Rusija. Techninėmis priemonėmis kontroliuodami Kuršių marias ir jomis einančią sieną su Rusija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai stebėjo vieną iš ant ledo buvusių sniego motociklų. Pasieniečiai užfiksavo, kad jis neteisėtai kirto sieną iš Lietuvos į Rusiją.

Į egzotiškus kurortus ir Pietų Europos šalis dažnai keliaujantys lietuviai nevengia atrasti ir kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos ir Estijos. Tiesa, į šias šalis lietuviai dažniausia vyksta tik savaitgaliui. „Lietuva ir Latvija yra kaimyninės šalys, turinčios ir bendrą istoriją.

Keturioliktą pralaimėjimą 22-ose Latvijos vyrų krepšinio čempionato rungtynėse patyrė devintą vietą dvylikos komandų turnyre užimantis dviejų lietuvių "BK Saldus" klubas, namuose 80:87 (17:24, 24:16, 27:17, 12:30) nusileidęs vienuoliktojoje pozicijoje esantiems "Latvijas Universitate" (6 pergalės ir 14 pralaimėjimų) krepšininkams. Rezultatyviausiai šeimininkų gretose žaidę Raimundas Danys ir Mindaugas Stašys pelnė atitinkamai 27 ir 14 taškų.

Vyriausybei ruošiantis kitais metais įvesti eurą ir siekiant įtikinti gyventojus bendros ES valiutos nauda, premjeras sako, kad apie eurą žmonėms reikia aiškinti paprasta kalba. Anot jo, viešinimui bus skelbiami tarptautiniai konkursai. Pasak Algirdo Butkevičiaus, svarbiausia apie eurą aiškinti paprastai, o ne kalbėti apie fiskalinę drausmę ar monetarinę politiką. „Svarbiausia, kad reikia išaiškinti paprasta, suprantama kalba.

Simona PUŽAITĖ Indija gali tapti šoko terapija, jei apsilankai joje savaitei ar dviem. Šiaulietė žurnalistė Viktorija Samarinaitė beveik pusmetį gyvena Indijoje, Naujajame Delyje, su dar 22 milijonais ten registruotų žmonių ir gal 5 milijonais nė neturinčiais paso. Palikusi komforto zoną ji keliauja po pasaulį ir jame išmoksta savo pamokas. Magija – už komforto zonos „Naujųjų metų rytą stovėjau metro stotelėje ir žiūrėjau žemyn į gatvę.

Policija suskaičiavo, kad šventiniu laikotarpiu nuo pirotechnikos gaminių šalyje nukentėjo 31 žmogus. Nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki šios dienos nuo pirotechnikos nukentėjo 21 suaugusysis ir 10 nepilnamečių. Nukentėjo septyni vaikai iki 12 metų amžiaus ir trys vaikai nuo 13 iki 18 metų. Pagal sužalojimų sunkumą 11 žmonių buvo gydoma ligoninėje, kitų 20-ies sužalojimai buvo lengvesni. Trylikai žmonių sužalotos rankos, dvylikai – akys, šešiems – kitos kūno dalys.

Nepaisant to, kad dalyvauti prevencinėse programose ir gauti profesionalių medikų įvertinimą apie sveikatos būklę nieko nekainuoja, vis tik tai daroma vangiai. VLK kviečia žmones nebūti abejingais savo sveikatai ir išnaudoti visas valstybės siūlomas galimybes nemokamai ją išsitirti.

 Savo darbe šiuo metu užtikrinti jaučiasi vos penktadalis darbuotojų, o kiek daugiau nei pusė sako, kad dėl darbo vietos turi abejonių, bet vis dėlto mano, kad tos abejonės nėra labai pagrįstos. Kas penktas darbuotojas dabartinėje darbo vietoje jaučiasi labai nestabiliai, parodė darbo portalo CVbankas.lt apklausos rezultatai.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais ten išleido 2,157 mlrd. litų - 9,1 proc. daugiau nei per devynis 2012-ųjų mėnesius. Po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai per tris šių metų ketvirčius išleido 337,1 mln. litų, arba 5,7 proc. daugiau nei atitinkamu metu 2012-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Irena Budrienė Šiauliuose lankęsis Andrius Nikitinas, Lietuvos komercijos atašė Jungtinėje Karalystėje, interviu „Šiaulių kraštui“ sakė, kad lietuviai, dirbdami ir atkakliai siekdami tikslo, dažnai pranoksta pačius britus, kurie mėgsta gyventi atsipūtę. Nenuostabu, kad Didžiojoje Britanijoje kuriasi vis daugiau lietuviško verslo įmonių, didėja ir eksportas iš Lietuvos.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Spaustuvininkai pastebi, kad lietuviai vakariečius pasivijo technologijomis, bet išmokti planuoti darbus sekasi ne visiems. Uostamiesčio spaustuvėse beveik pustrečio mėnesio trukęs įtemtas darbymetis pamažu baigiasi. Ant konvejerio – paskutiniai kalendoriai. Spaustuvininkai pastebi, kad skandinavai šiomis kalėdinėmis dovanomis rūpinasi iš anksto, užsakymų gauna jau vasarą. O kai kurie lietuviai vis dar laukia paskutinės minutės.

 Metai artėja į pabaigą ir jau įsibėgėja Kalėdinė prekyba. Kaip ir kiekvienų metų pabaigoje, taip ir dabar norisi suvesti sąskaitas, įvertinti, ar gyvename geriau ir ar šiemet Kalėdoms galėsime išleisti daugiau. Prekybininkai atrodo pakankami optimistiškai nusiteikę – pirkėjai pagaliau sugrįžo ir pardavimai atsigauna. Augimo ir pasitikėjimo ekonomikos ateitimi esama ir to nenuneigsi.

„Tu ir be tų knygų maža teturi razumo, dar skaitydama to paties nustosi“, – trumpai ir aiškiai sakė vyras savo žmonai Žemaitės apsakyme „Topylis“. Jo žmona nesivėlė į diskusijas apie lygias vyrų ir moterų teises. Kai šiomis savaitėmis itin daug kalbama apie smurtą prieš moteris, nutariau priminti gerbiamiems „Omni Laiko“ skaitytojams keletą lietuvių vyrų ir moterų tarpusavio santykių ypatumų XIX amžiuje. O jie tikrai nebuvo idealūs.

Aistė Plaipaitė, LRTradijas, LRT.lt Ukrainoje tęsiasi protestai. Opozicija baiminasi valdžios provokacijų. Taip pat į Kijevą važiuoja ir lietuviai – ten jų jau apie 40. Vyriausybė pasiuntė milicijos pajėgas išvaikyti minią, tačiau pareigūnai nesikišo į protesto akciją. Demonstrantų vadovai paprašė nepulti policininkų. LRT korespondentas Kijeve Giedrius Vitkauskas sako, kad kol kas situacija Kijeve nesikeičia. „Aukščiausiosios Rados, Prezidentūros ir Euromaidano centrinėje aikštėje.

Žinių apie senovės lietuvių meilės ypatumus mažai išlikę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie nemylėjo ar mažai mylėjo. Ko vertas vien šis faktas: 1205 metais viename kaime, pasak Henriko Latvio, 50 moterų, sužinojusių, kad jų vyrai žuvo mūšyje, pasikorė, nes tikėjo kitame gyvenime vėl gyventi kartu su savo vyrais. Aišku, kad korėsi jos ne vien tik iš begalinės meilės savo vyrams - buvo ekonominės, socialinės priežastys. Tačiau jausmų juk irgi negalime atmesti.