REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Verslui Maidanas dar tik prasidės

„Produkcija parduota, tačiau kol atgauni pinigus, ir dar mažesnius dėl nuvertėjusios grivinos – praeina nemažai laiko"

Giedrė Sankauskaitė

Tūkstančiai Nepriklausomybės aikštės protestuotojų tris mėnesius atviromis gerklėmis rėkė ir dantimis kovojo už laisvą ir vakarietiškas vertybes propoguojančią Ukrainą. Šioje šalyje, rodos, besimaišantis dangus su žeme Lietuvos verslininkų labai neišgąsdino, jie teigia įžvelgiantys kitokių grėsmių.

 Į visas puses kylant sąmyšio burbulams, svarbu suprasti, kad verslui ir politikai įtaką daro skirtingi veiksniai. Politika formuoja žaidimo taisykles, o verslas turi prie jų prisitaikyti. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti Ukrainoje veiklą vykdantys lietuvių verslininkai pabrėžia, kad verslas turi mokėti prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.

„Verslininkai privalo prisiderinti prie visų valdžių, galiojančių įstatymų ir tvarkų“, – tvirtino „Vičiūnų“ imperijos savininkas Visvaldas Matijošaitis.

REKLAMA
REKLAMA

„Grigiškių“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis pabrėžė, kad pradėjus veiklą tam tikroje rinkoje pasitraukti iš jos yra sudėtinga. „Greitai parduoti verslo neįmanoma, vadinasi, pagrindinė užduotis yra išgyventi tą laikotarpį“, – leidiniui sakė jis.

REKLAMA

Nuvertėjusi valiuta

Panašios nuomonės laikosi ir kiti savaitraščio kalbinti Lietuvos verslininkai. Žinoma, dėl revoliucijos pasikeitusi valdžia negalėjo visiškai nepaveikti ir mūsų verslo, turinčio reikalų su šia šalimi. „Berkut“ smūgiai kai kuriuos palietė, netgi tiesiogiai. Vienos bendrovės biuras, esantis netoli Nepriklausomybės aikštės Kijeve, buvo nusiaubtas, o lietuvis verslininkas sumuštas. Iš kito lietuvių verslininko Odesoje bandyta atimti įsigytą sanatoriją. Tačiau tai tik pavieniai atvejai.

Didžiausią galvos skausmą verslo atstovams kelia vietinės Ukrainos valiutos grivinos nuvertėjimas. Šalies nacionalinė valiuta pasiekė rekordines žemumas per pastaruosius 10 metų. Skaičiuojama, kad vien vasarį valiutos vertė nukrito 18 proc. Ukraina iš donorų prašo dešimčių milijardų, o kreditoriai ragina imtis reformų. Šalies gyventojams subsidijuojamos dujų, elektros, šilumos kainos. Tarptautinis valiutos fondas siūlo to atsisakyti, bet tai padaryti nebus lengva.

REKLAMA
REKLAMA

Vos pulsuojanti Ukrainos ekonomika kelia susirūpinimą ne tik Europos Sąjungos (ES) institucijoms, bet ir mūsų verslininkams. Nors konkrečiais skaičiais nuostoliai nėra įvardyti, jų tikrai buvo. Problemų kelia ne tik valiutos nuvertėjimas, bet ir pailgintas jos konvertavimo laikas.

„Produkcija yra parduota, tačiau kol atgauni pinigus, ir dar mažesnius dėl nuvertėjusios grivinos – praeina nemažai laiko“, – kalbėjo G. Pangonis.

Lietuvišką transporto valdymo, stebėjimo, navigacijos ir komunikacijos sistemą diegiančios įmonės „Ruptela“ direktorius Andrius Rupšys viliasi, kad pailgėjęs valiutos konvertavimo klausimas didelių nuostolių įmonės rezultatams neturės. „Atsiskaitoma, bet ilgesnis procesas kelia nemalonų pojūtį, – sakė A. Rupšys, tačiau pabrėžė, kad darbas nesustoja. – Žmonės dirba, tik sprendimus klientams tokioje aplinkoje priimti sunkiau. Džiaugiamės, kad turime įdirbį Ukrainos rinkoje, tai padeda.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pavojingiau už Maidaną

Verslininkams nerimą kelia ne tik rekordinis grivinos nuvertėjimas, bet ir visai neseniai iškilęs Ukrainos teritorinio vientisumo klausimas. Krymo Aukščiausioji Rada neeiliniame plenariniame posėdyje priėmė sprendimą pareikšti nepasitikėjimą Krymo ministrų taryba ir nutraukti jos įgaliojimus. Buvo pritarta iniciatyvai dėl pusiasalio ateities rengti referendumą ir paleisti Antolijaus Mohyliovo vadovaujamą vyriausybę. Gegužės pabaigoje, kartu su prezidento rinkimais, bus skelbiamas ir referendumas dėl Krymo Autonominės Respublikos statuso.

Tokia situacija mūsų šalies verslininkams kelia net didesnį nerimą nei tris mėnesius trukę ir jau dviženkliais skaitmenis žuvusiųjų skaičių žymintys neramumai Maidane. A. Rupšys pasakojo, kad neramumų metu darbas vyko įprastu režimu, tai labiau palietė paprastus darbuotojus, kurie į darbą vesdavosi ir vaikus. „Mane labiausiai gąsdina Krymo situacija, – kalbėjo verslininkas. – Kylantis teritorinio vientisumo klausimas, kai valstybė dar yra ir ant bankroto ribos, gali būti pražūtingas“.

REKLAMA

Panašias grėsmes įžvelgė ir V. Matijošaitis. „Didžiausia grėsmė yra, kad Ukrainą ištiks Balkanų variantas, – kalbėjo „Vičiūnų“ savininkas. – Kai šalis yra išdraskoma į gabalus, tuomet ir prekės bei pinigai lieka toje vietoje.“

Pasitraukti neketina

Savaitraščio kalbinti verslininkai teigė dėl kilusių neramumų ir neaiškios ateities neketinantys trauktis iš Ukrainos, mat šioje šalyje gausu gamtinių išteklių, yra didelė rinka, gyvena beveik 46 mln. gyventojų – apie 15 kartų daugiau nei Lietuvoje. Pasak verslo atstovų, vien įeiti į rinką nepigiai atsieina, todėl palikti šią turtingą šalį būtų neracionalu. Faktas, kad Ukrainoje dominavo oligarchai ir ši rinka nėra stabili, – ne naujiena.

REKLAMA

„Iš principo buvome numatę rizikos veiksnius“, – leidiniui sakė Mantas Makulavičius, granitą ir dolomito skaldą Ukrainoje skaldančios bendrovės „Milsa“ vadovas. Vis dėlto jis teigė, kad dėl pastarųjų įvykių pradeda svarstyti apie Baltarusijos rinką. „Manau galėtume pereiti prie didesnio tiekimo iš Baltarusijos“, – sakė M. Makulavičius.

A. Rupšys pabrėžė, kad rinkoje, į kurią įžengiama, bendrovė stengiasi likti ilgam laikotarpiui. „Matome, kad mūsų paslaugos yra reikalingos, tai nepriklauso nuo politinės situacijos“, – teigė „Ruptela“ vadovas. Vis dėlto verslininkas atkreipė dėmesį, kad pasikeitus padėčiai pasikeis ir įtakos zonos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Apie 80 proc. Ukrainos BVP yra sukuriama įmonių, susijusių su oligarchais, – kalbėjo A. Rupšys. – Neaišku, kaip dabar pasikeis pinigų judėjimas ir panašiai.“

Palankesnė Lietuvai

Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda įžvelgia teigiamų aspektų Lietuvos verslininkams, pasikeitus valdžiai Ukrainoje. „Valdžia tampa palanki Lietuvai, bendras klimatas gerėja“, – dabartinėje sumaištyje pliusų mato R. Šėgžda. Diplomatas įsitikinęs, kad korupcijos lygis šalyje ateityje tik mažės. „Ukrainos dabar tikrai nereikėtų bijoti“, – leidiniui tvirtino atašė.

Paklaustas, ar susidariusi padėtis Kryme galėtų kelti nerimą lietuvių verslininkams, R. Šėgžda pripažino, kad teritorinio vientisumo klausimas ir yra viena didžiausių grėsmių. „Bandymai Krymo parlamente priimti sprendimus, neatsižvelgiant į Ukrainos nuomonę, ir kelia didžiausią nerimą“, – teigė komercijos atašė Ukrainoje.

REKLAMA

NUOMONĖS:

Šiandien pagrindinė mūsų užduotis yra išsilaikyti. Tikimės, kad po tam tikro laiko Ukrainos ekonomika sustiprės, valiuta atsigaus ir vėl bus galima matyti geresnę perspektyvą. Tad pagrindinė užduotis – išgyventi tą laikotarpį.

Gintautas Pangonis, „Grigiškių“ generalinis direktorius

Esant tokiai situacijai, kai valiuta kiekvieną dieną nuvertėja, lietuvių eksportuotojai dažniausiai prašo atsiskaityti iš karto. Dėl to partneriai tampa šiek tiek nemokūs, bankai atsisako juos akredituoti. Čia ir atsiranda tam tikras pavojus. Bet prekyba vyksta, darbas nesustoja.

Rimantas Šėgžda, Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje

Mūsų „Vičiūnų“ grupė yra didelė, dirbame daugybėje pasaulio šalių. Per visą veiklos laikotarpį nėra buvę mėnesio, kad kurioje nors šalyje nebūtume susidūrę su problemomis tose rinkose. Yra kaip yra. Ne nuo verslininkų priklauso tokie dalykai.

Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų