lietuviai

Britanijos premjerui šiomis dienomis paskelbus apie pašalpų imigrantams iš Rytų Europos šalių apribojimą, pasipylė lietuvaičių komentarai – ir gerai, seniai taip reikėjo, privažiuos čia rumunų ir bulgarų pašalpų kaulyti. O mes pašalpų neprašom, duokit darbo. Mano tautiečiai, matyt, beveik šventieji, tik aš viena to nepastebiu. Daugelis tvirtina, kad seniai laikas nedalinti išmokų į kairę ir į dešinę, nes visokie valkatos ir pašalpų turistai plūsta į JK. O lietuviui pašalpų net nesiūlyk - neima.

Nors oficiali statistika Lietuvoje rodo, jog lytiškai plintančios infekcijos epidemija pastaraisiais metais yra kontroliuojama, epidemiologai labai abejoja tokios statistikos pagrįstumu. Išsivysčiusioms Vakarų šalims įgyvendinus specialias profilaktikos ir kontrolės programas, pavyko stabilizuoti tokių ligų plitimą, tačiau Lietuva, kaip ir Rytų Europos šalys, patenka į grėsmingos lytiškai plintančių ligų plėtros regioną.

 Neseniai startavęs daiktų pirkimo, pardavimo ir apsimainymo socialinis tinklas „Kickerpicker.com“ į savo komandą prisitraukė garsios sportinių automobilių gamintojos „Ferrari“ viceprezidentą pasaulinei rinkodarai ir pardavimams Luca Gualco. Jis tapo vienu iš „Kickerpicker.com“ valdančios bendrovės akcininkų. L. Gualco šiuo metu taip pat yra startuolio „Uber Technologies“, į kurį bendrovė „Google“ yra investavusi 258 mln. JAV dolerių, komandos narys. L. Gualco „Kickerpicker.

Ostersunde (Švedija) vykstantį pasaulio biatlono taurės etapą Lietuvos komanda pradėjo istorine sėkme. Mišrių estafečių rungtyje lietuviai finišavo penkiolikti bei pirmą kartą aplenkė daugiau nei dešimt ekipų. Prieš kelerius metus Tarptautinė biatlono sąjunga (IBU) įvedė taisyklę, pagal kurią ratu atsilikusioms komandoms nebėra leidžiama pasiekti finišo. Po šių pokyčių Lietuvos biatlonininkams iki starto Ostersunde niekad nebuvo pavykę finišuoti.

Su policijos inspektoriumi detektyvu John Reynolds susitikome Rytų Londone įsikūrusioje Forest Gate nuovadoje. Nesenos suvestinės skelbia, kad kiekvienais metais Britanijos sostinėje yra areštuojama apie 70 tūkst. nusikaltusių užsieniečių ir tai sudaro bemaž ketvirtį visų Londono nusikaltėlių. Kai kuriuose, atvykėlių tankiau apgyventuose rajonuose, tas procentas didesnis.

Daug kalbama apie tai, kad Kinijoje verslumo lygis yra labai aukštas, o jų įmonių investicijos Europoje žymiai didėja. Nors Lietuva yra maža, kinų investuotojai čia mato gerą galimybę įžengti į Europos Sąjungos rinką. Tačiau ar mes, lietuviai, sugebame užmegzti tiesioginius santykius su Kinijos verslu ir ko reikia, kad dar plačiau atsivertų vartai verslo plėtrai, investavimui ar įmonių įsigijimui užsienyje.

Kauno technologijos universiteto profesorius Petras Ramutis – Bansevičius sukūrė pjezoelektrinę orientavimo sistemą, kuri kosminius palydovus leis erdvėje valdyti itin tiksliai. Pasak kūrėjo, šios išradimo perspektyvos – labai geros. P. Ramutis – Bansevičius laidoje „Verslo ritmu“ pasakojo, kad kosmoso tyrimuose šiuo metu labai didelis dėmesys yra skiriamas įvairiausiems nano palydovams. Pasak pašnekovo, dabar juos raketa tiesiog išmeta kosminėje erdvėje ir jie ten vartydamiesi įvairiai laksto.

Kartais pati savęs klausiu, ko lietuviai labiausiai nekenčia. Žmogžudžių ir prievartautojų? Gėjų? Žydų? Ar tam tikrą amžiaus ribą peržengusių, liaudiškai „klimaksinėmis“ vadinamų moterų? Panašu, kad lietuvių sąmonėje - ne tik vyrų, bet ir pačių moterų - labai aiškiai nubrėžta riba, nuo kada moteriai privalu nustoti egzistavus. Ir ne tik kaip moteriai. Ji neturi maišytis darbo rinkoje - po penkiasdešimties, jei esi bedarbė, darbo nebegausi, o jei dirbi – karjeros laiptais nebekilsi.

Po penkių mėnesių užsieniečiai galės oficialiai pirkti Lietuvos žemę. Bet užsieniečiai seniai valdo nemažą dalį Lietuvos. Žemės savininkus ir perpardavinėtojus svaigina įsivaizduojami eurai. O jauni ūkininkai bijo žlugti, nes už turimus litus žemės niekas jiems neparduoda.

Trečiadienį sužaista dar keturiolika 2013-2014 metų sezono Europos taurės (Eurocup) vyrų krepšinio turnyro trečiojo turo rungtynių, kuriose keturi lietuviai pelnė 55 taškus. Antrąją pergalę turnyre iškovojo ir į trečiąją vietą C grupėje pakilo Liublianos "Union Olimpija" (Slovėnija) komanda su Deividu Gailiumi, namuose 67:64 (14:14, 16:14, 23:12, 14:24) įveikusi pirmąją nesėkmę patyrusius grupės lyderius Valensijos "Basket" (Ispanija) krepšininkus.

Londono lietuvių regbio klubas „London Lithuanian“ ir toliau skina pergales. Šįkart 58:6 (24:3) buvo sutriuškinti „Wanstead“ regbininkai. Šio savaitgalio rungtynėms lietuviai rengėsi itin atsakingai, nes „Wanstead“ ekipa buvo vienintelė kita Esekso lygoje pralaimėjimo nepatyrusi komanda. Įtemptos pirmosios minutės gerai atspindėjo lietuvių lūkesčius ir aikštėje vyko kieta kova.

Rūta JANKUVIENĖ Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 25-metis minimas tylomis. Ar viskas apie Sąjūdį jau pasakyta? Mintimis dalijasi Sąjūdžio pirmeiviai šiauliečiai – Nepriklausomybės akto signataras Donatas Morkūnas ir du Steigiamojo suvažiavimo delegatai – Vaidas Bacys ir Arūnas Gumuliauskas. Visi trys – istorikai. Jaunimas – suaugusiųjų atspindys Vaidas BACYS, istorijos mokytojas, politikas. Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatu tapo būdamas moksleivis.

Blogiausia vieta gyventi Jungtinėje Karalystėje – Londonas. Tokia kategoriška išvada pateikta naujoje knygoje, kurioje britų sostinė kritikuojama dėl didelių kainų, per didelio žmonių skaičiaus ir bendruomenės jausmo trūkumo. Ar Londonas per prastas ir Britanijos lietuviams, domėjosi Anglija.lt. Londonas – nekenčiamiausias Knygos „Crap Town Returns“ autoriai Samas Jordisonas ir Danas Kieranas Londoną vadina nekenčiamiausia Britanijos vieta.

Beveik trečdalis (28 proc.) mūsų šalies gyventojų per ateinančius 10 metų svarstytų galimybę dirbti užsienyje. Kas dešimtas lietuvis, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje, turi darbo patirties kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Tokius rezultatus parodė atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Paprašyti įvardinti pagrindines priežastis, kodėl rinktųsi darbą kitoje ES šalyje, 78 proc. respondentų paminėjo norą gauti didesnį atlyginimą.

Lietuvos gyventojai kviečiami paaukoti maisto nepasiturintiems žmonėms. „Maisto banko“ savanoriai penktadienį ir šeštadienį maisto produktų lauks didžiuosiuose prekybos centruose. Jau dešimtmetį vykstančios „Maisto banko“ akcijos rengėjai sako, kad nepaisant ekonomikos atsigavimo, dalis Lietuvos žmonių gyvena skurdžiai. Statistikos departamento duomenimis, šalyje skurdo riziką patiria kas penktas žmogus. Lietuvos gyventojai maistui išleidžia beveik trečdalį savo pajamų.

„Jei nusprendėte grįžti į Lietuvą, nenutraukite ryšių su Anglija, nes gali tekti apsisukti atgal“ – anglija.lt skaitytojus įspėjo lietuvių šeima ir papasakojo, kodėl nusivylė persikrausčiusi į Lietuvą. Nors antrą kartą Anglijoje kuriasi nuo nulio, anot jų, čia pradėti gyvenimą vis tiek lengviau nei Lietuvoje. Trečią kartą – nuo nulio Anglija.lt tęsia temą apie grįžtančius į Lietuvą emigrantus.

Peterborough mieste esanti Linkolno gatvė yra išties turtinga įvairiausiais restoranais – čia galima rasti indiškų, afganistanietiškų, kiniškų ir kitokių valstybių virtuvių gėrybes siūlančių užeigų. Toje pačioje gatvėje yra įsikūręs ir lietuviškas restoranas, labai lietuvišku pavadinimu – „Kaimas“. Tai reiškia, kad didžiulis srautas išalkusių miesto gyventojų ir jo svečių kasdien praeina pro šią vietą, tik tai dar nereiškia, kad jie valgo būtent čia.

Šeši lietuviai stojo prieš Didžiosios Britanijos teismą dėl vyro pagrobimo. Lietuviai už jo paleidimą reikalavo sumokėti 20 tūkst. svarų sterlingų išpirką, skelbia BBC.

„Gal galite perduoti lauktuvių šiaulietei Elzbietai Jaroslavnai. Ji pas mus pernai lankėsi su dukra“, – paprašė Irkutsko lietuvių bendrijos pirmininkės pavaduotoja Liudmila Strižniova. Paaiškėjo, kad Elzbieta Jaroslavna yra Elzbieta Žibutė Rimkutė-Bagdonienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė. Pernai ji buvo grįžusi ten, kur prabėgo jos vaikystė ir paauglystė. Kelionė į praeitį E. Bagdonienė padeda ant stalo seną šeimos nuotrauką.

Po 10 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – Europos čempionato finale. Prieš dešimtmetį lietuvių kariauna šturmavo Stokholmą, o šį kartą žada tai padaryti Liublianoje. Jau ankstų šeštadienio rytą aistruoliai automobiliu įsiruošė palaikyti savo dievukų. Savo kelionės nuotraukas į Liublianą galite siųsti [email protected]. Kainos nesikandžioja Jau kovo 18 dieną paskelbus prekybą bilietais į Senojo žemyno pirmenybių finalą – šie akimirksniu buvo išgraibstyti.

APKLAUSA Jolanta VAITEKŪNIENĖ, mokytoja: – Jei žmonės išvyksta ir yra laimingi, nėra didelė blogybė. Jei dėl to išyra šeimos, žmonės jaučiasi vieniši, neranda draugų, gyvena nevisavertį gyvenimą – blogai. Mano sūnus su šeima gyvena Amerikoje jau beveik 12 metų. Lietuvoje baigęs universitetą sūnus negalėjo gauti tokio darbo, iš kurio galėtų išlaikyti save ir šeimą. Amerikoje baigus magistrantūrą viskas pasikeitė. Galima sakyti, tai jų šeimos sėkmės istorija, bet mūsų bendros šeimos – netekimas.

Lietuvius drąsiai galima vadinti konservatyviais automobilių pirkėjais. Net jei leistų finansinės galimybės, kas antras vairuotojas pirktų tos pačios markės automobilį, kurį vairuoja dabar, tik naujesnį ir brangesnį. Tokius lietuvių automobilių pirkimo įpročius parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo autoplius.lt apklausa. Pasak Viktoro Daukšo, autoplius.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Rusijos muitinėse nuo antradienio dar labiau sugriežtinta Lietuvos vežėjų patikra, taikoma nuo rugsėjo 11-osios. Padėtimi Latvijos ir Rusijos pasienyje, Terechovo poste, per kurį prarieda didžiausi srautai krovininių automobilių, domėjosi žurnalistė Zina Paškevičienė. Daugiau nei savaitė ties Terechovo pasienio punktu šurmuliuoja nepatenkinti Lietuvos vairuotojai.

Šis ruduo studijai ,,Just a moment” kaip niekada darbingas ir džiugus - net trys dokumentiniai studijos filmai ,,Tėvas”, ,,Igruški” ir ,,Marinos namai” įtraukti į 10 – ojo tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio Baltijos šalių konkursinę programą bei į tarptautinio Kauno kino festivalio programą.

TV3 eteryje kiekvieną darbo dieną 17.00 val. Egidijus Knispelis pristato tikras įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose vykstančias istorijas, o „TV Pagalbos“ gelbėtojų komanda skuba ištiesti pagalbos ranką į laidą besikreipiantiems žmonėms.

Sumuštinis – vis dar populiariausias valgis ant pusryčio stalo, juo dieną pradeda pusė apklausos dalyvių. Nemažai pusryčiaujančių (24%) renkasi pienu ar jogurtu užpilamus dribsnius, taip pat pieno produktus (39%): varškę, sūrelius, jogurtą. Lietuviai pusryčiams mėgsta ir įvairių grūdų košes, jas rytais verda 19% apklaustųjų.

 Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos parodų rūmuose atidaryta kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ir naujosios medijos“. Darbus siūlė menininkai iš įvairių Europos šalių, tačiau į parodą atrinkti tik rumunų ir lietuvių kūriniai. Klaipėda seniai vadinama Lietuvos kaligrafijos sostine.

Jei būtų nevaržomi nei finansinių galimybių, nei vietos, nei laikotarpio, vidutiniškai šeši iš dešimties besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu norėtų gyventi name, kotedže arba sodyboje. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių asmenų norėtų turėti namą priemiestyje (pusė respondentų), atskleidė didžiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai. Kiek daugiau nei po penktadalį respondentų namo norėtų mieste (22 proc.) arba užmiestyje (21 proc.

Pusė mūsų šalies gyventojų šiandien jaučiasi nebe tik lietuviai, bet ir europiečiai. Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų remia savo šalies narystę ES. Kita vertus, lietuviai vis dar mažai pasitiki savo šalies politine sistema ir mažiausiai Europoje tiki savo įtaka rinkimuose. Tai parodė Europos Parlamento užsakymu šią vasarą atliktas tyrimas, kurio rezultatai paviešinti penktadienį.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Skaitmeninių technologijų amžiuje kiekvienas turintis idėją gali šią perduoti visam pasauliui. Būtent tuo puikiai pasinaudojo lietuviškos garso technikos „LessLoss“ kūrėjai, sugebėję pagaminti nepamatuojamos kokybės produkciją. Retas kuris drąsiai galėtų teigti dirbantis tai, ką su mielu noru veiktų laisvalaikiu.

Net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (25 proc.), visiškai patenkinti savo atlyginimu būtų tik tuo atveju, jei jis pakiltų 100 ir daugiau procentų. Tai, atlikę apklausą, išsiaiškino specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. Pasak cvmarket.lt atstovės Raimondos Tatarėlytės, vos 2 proc. apklaustųjų atsakė, jog jiems užtektų ir 10 proc. padidinto atlyginimo. Anot jos, tokie rezultatai atskleidžia kelis svarbius dalykus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Į Jungtinę Karalystę išvykusi užsidirbti nuosavam būstui Lietuvoje alytiškė Rita Jegelevičiūtė sako žinanti ir tokių lietuvaičių, kurios į šią šalį atvyksta ieškoti turtingų vyrų. „Vienas iš būdų praturtėti emigracijoje – susirasti turtingą vyrą ir taip susitvarkyti gyvenimą. Galbūt skamba juokingai, tačiau tai egzistuoja, tik niekas nekalba garsiai. Dauguma į Didžiąją Britaniją atvykusių merginų ketina eiti šiuo keliu“, – konstatuoja lietuvė.

Lietuviai iš dalies vėl jaučia nuskriaustųjų „kaifą“. Britų dienraštis „The Independent“ paskelbė karikatūrą, kurioje pigiai reklamuojama lietuvių darbo jėga, o lenkai nupiešė plakatą. Po kelis lietuvių darbininkus už vieno kainą siūlantis leidinys parodė liūdną realybę. Tikslas anaiptol nebuvo kryptingai pasityčioti, tačiau gausiai emigruojančios tautos sąmonėje užkliudyta jautri kertelė, net šalies ambasada prabilo apie tariamai ksenofobišką karikatūrų pobūdį.

 Ministrų kabinetas trečiadienį apsisprendė suvienodinti Lietuvos gyventojų ir užsieniečių privalomojo sveikatos draudimo sąlygas bei tvarką. Tokį siūlymą teikusios Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tikėtina, kad 2014 metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tam prireiks iki 40 mln. litų. Vyriausybės kanceliarijos spaudos tarnyba pranešė, kad pakeitimai, kuriems dar turės pritarti Seimas, turėtų įsigalioti iki spalio 25 dienos.

Vis daugiau šalies gyventojų teigia, kad padengus būtinąsias pragyvenimo išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams bei kitiems mokesčiams, jiems lieka pinigų kitiems poreikiams tenkinti. Per pastaruosius trejus metus "laisvais" pinigais disponuojančių gyventojų skaičius išaugo nuo 45,3 proc. iki 57,4 proc. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas "TNS Atlas(tm)".   "Šių metų tyrimo duomenys nuteikia optimistiškai.

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis (62 proc.) gyvena butuose, o apie 39 proc. turi privačius namus arba kotedžus. Į nuosavus namus Lietuvos gyventojai pradeda kraustytis sulaukę 35 metų, o vėliau, artėjant pensijai, gyventojai vėl sugrįžta į butus. „Nuosavuose namuose linkusios gyventi vidutinio amžiaus šeimos. Dažniau tai yra nuosavą verslą turintys žmonės arba aukštesnės kvalifikacijos tarnautojai. Žinoma, kaimiškose vietovėse žmonės dažniau gyvena namuose nei butuose.

Žemėlapis – puiki priemonė apibūdinti, vizualizuoti pasauliui ir juose žymima ne tik kalnai ir upės, bet ir ekonominė, politinė situacija, itin vizualūs gyventojų nuomonės, pažiūrų žemėlapiai. O ką apie savo šalį galime sužinoti pažvelgę į pasaulio žemėlapiuose pavaizduotą Lietuvą? Planuojantiems atostogas ne pro žvilgtelti į žemėlapį, kuriame atvaizduota, kaip kuriose pasaulio šalyse sutinkami svetimšaliai.

Sakoma, kad šiais laikais nieko negausi nemokamai. Netiesa! Lietuvoje yra gerų žmonių, kurie noriai dalijasi jiems patiems nebereikalingais daiktais arba tiesiog gerumu. Tačiau yra vienas „bet“. Patikrinus, ką žmonės yra linkę atiduoti nemokamai ir tai, ko tuose pačiuose internetiniuose skelbimuose reikia kitiems – rasti bendrų taškų pasidaro itin sunku. Be abejo, ši prielaida dar nereiškia, kad toks gerumas yra neefektyvus. Tikrai atsiranda žmonių, kurie randa tai, kas jiems tiktų.

Britų laikraščio „The Independent“ redakcija laiške Lietuvos ambasadorei Jungtinėje Karalystėje (JK) Astai Skaisgirytei-Liauškienei apgailestauja, kad lietuviai įsižeidė dėl jų išspausdintos karikatūros. Anot laikraščio, karikatūra nukreipta ne prieš lietuvius migrantus, o prieš darbą reglamentuojančius įstatymus, BNS trečiadienį sakė ambasadorė. „Redaktoriaus pavaduotojas teigia, kad karikatūra jokiu būdu nekritikavo nei Lietuvos, nei lietuvių, nei ekonominių migrantų.

„Be specialiųjų tarnybų žinios tokių plakatų („Lietuvių chame, klaupkis prieš lenkų poną, – balsas.lt) pasirodymas yra neįmanomas“, – teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševkis trečiadienį kalbėdamas spaudos konferencijoje „Politinės aktualijos ir žiniasklaidos priemonių dezinformacija“. Anot jo, 50 metrų ilgio plakatas negalėjo pasirodyti atsitiktinai. Pasak V. Tomaševskio, tai gali būti ir buvusios valdančiosios koalicijos, ir specialiųjų tarnybų provokacija.

Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje (JK) Asta Skaisgirytė – Liauškienė šios šalies laikraštyje „The Independent“ pasirodžiusią lietuvius migrantus pašiepiančią karikatūrą pavadino pasibjaurėtina, ksenofobine ir rasistine. Ambasadorė sako parašiusi laišką laikraščio redaktoriui, išreikšdama apgailestavimą dėl tokios karikatūros pasirodymo.

Lietuva toliau stiprina savo, kaip paslaugų centrams patrauklios šalies, reputaciją – SEB grupė plečia Vilniuje veikiantį paslaugų teikimo centrą („Skandinaviska Enskilda Banken AB“ Vilniaus filialą). Šiemet čia darbą pradėjo 80 naujų darbuotojų, o iki metų pabaigos planuojama priimti dar apie 60 žmonių. Jie dirbs IT vystymo, finansinių operacijų ir paskolų administravimo operacijų srityse.

Kas antras gyventojas žino, kad į euro zoną pateksime jau 2015 – 2016 metais. Tačiau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar jaučia informacijos trūkumą apie euro įvedimą. Bendrą piliečių požiūrį į euro įvedimą atskleidė atliktas TNS LT Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse. 63 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje euro valiuta bus įvesta iki 2015-2016 metų. Kas antras lietuvis, arba 53 proc.

Nors beveik trečdaliui visų Lietuvoje veikiančių įmonių vadovauja moterys, dauguma lietuvių po senovei vadovo poste mieliau regi vyrą. Tokie apklausos, kurią atliko specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, rezultatai. Dirbti vadovaujami stipriosios lyties atstovo norėtų 56 proc. respondentų.Tik 11 proc. mieliau rinktųsi vadovę moterį, o 33 proc. nemato skirtumo – vyro ar moters nurodymus reikės vykdyti.

Tautiniu kostiumu mielai rengiasi ne tik liaudies dainų ir šokių kolektyvų nariai, garsios Lietuvos moterys (Prezidentė D. Grybauskaitė, politikės R. Juknevičienė, D. Bilotaitė), bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Optimistas pasakytų: „Valio, pagaliau didžiuojamės esą lietuviai!“. Pesimistas burbteltų, kad tai tėra nauja mada. Kaip bebūtų, tokios mados nėra niekuo blogos ir žalos tikrai nedaro.

  Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Išvedus Lietuvos karius jų vietą užimti raginami Lietuvos verslininkai, kuriems tai esą šansas atrasti viso regiono galimybes. Tuo metu ekspertai nurodo į vis prastėjančią saugumo padėtį ir naujo pilietinio karo galimybę. Vietos žmonių giriami Lietuvos kariai jau kraunasi lagaminus ir rengiasi palikti Afganistano Goro provinciją.

Sportas lietuvių sąmonėje siejamas su karingumu, tinklalapiui LRT.lt sako psichologas – psichoterapeutas Olegas Lapinas. „Kariams reikia ne meilės, o kritiško pastiprinimo. Baisiau, kai karys nuleidžia ginklą nei negauna vieno kito komplimento“, – priežastis, kodėl treneriai ar pergalių laukianti tauta suklupusiems sportininkams nežarsto komplimentų, vardija O. Lapinas. Savo ruožtu psichologas dr. Antanas Kairys priduria, kad žmonės mėgsta tapatintis su tautiniais herojais, kuriems sekasi.

Ši vasara, kaip reta, bent jau iki liepos vidurio tvarkos sergėtojams didelių rūpesčių nekėlė. Visas paežeres nutūpę bei užpildę prie jų esančias sodybas poilsiautojai gana ramiai iki tol leido savaitgalius ar atostogas. Tačiau neseniai vieną savaitgalį Vilniaus ir Trakų rajonuose santykius kumščiais aiškinosi dvi didelės kompanijos.

Lietuvoje norą bankrutuoti jau pareiškė beveik šimtas žmonių, tarp kurių yra ir kelios šeimos. Daugiausia siekiančių bankroto fizinių asmenų - didmiesčiuose, tačiau teismai yra sutikę nagrinėti kur kas mažiau bylų - daugelis prašymų dėl bankroto grąžinama papildyti. Bankrutavusiais jau paskelbti 7 gyventojai, tarp kurių yra vienintelė Stankų šeima iš Kauno. Šios šeimos atstovas yra vienintelis bankrutavęs vyras, kitos yra moterys.