lietuviai

Vilniaus Antakalnio kapinės – vieta, kuri priglaudė ne vieną Lietuvą kūrusią, gynusią ir garsinusią asmenybę. Čia amžinojo poilsio atgulė scenos grandai, aktoriai, rašytojai, politikai bei visuomenės veikėjai. O šviesus jų atminimas amžiams liko įsirėžęs mūsų atmintyje. Prieš artėjant Vėlinėms, prisiminkime, kaip atrodo Lietuvos legendų kapai.

Vilniaus Antakalnio kapinės – vieta, kuri priglaudė ne vieną Lietuvą kūrusią, gynusią ir garsinusią asmenybę. Čia amžinojo poilsio atgulė scenos grandai, aktoriai, rašytojai, politikai bei visuomenės veikėjai. O šviesus jų atminimas amžiams liko įsirėžęs mūsų atmintyje.  Antakalnio kapinėse anapilin iškeliavusių garsių Lietuvos žmonių atminimą pažymi ir įvairios su jų profesija susijusios statulos bei monumentai.

Apsipirkimas gali būti ne tik būdas įsigyti reikalingų daiktų, bet ir emocijų valdymo priemonė – vieniems jis suteikia malonumą, kitiems padeda užpildyti nuobodulį ar spręsti vidines problemas. Klinikinės psichologijos specialistė Vilma Tarasevičė ir psichologas Gediminas Navaitis aiškino, kaip atpažinti, kada santykis su daiktais ir pirkimu tampa probleminis. Jie taip pat paaiškino, kodėl mūsų vartojimo įpročiams įtakos turi visuomenės vertybės ir ankstesnė gyvenimo patirtis.

2001 metų rugsėjo 11-oji visam laikui įsirėžė į pasaulio istoriją kaip kruviniausia teroristinė ataka JAV istorijoje. Lygiai prieš 25-erius metus „Al Qaeda“ teroristams užgrobus keturis komercinius lėktuvus ir nukreipus juos į Pasaulio prekybos centrą (PPC) Niujorke bei Pentagoną Vašingtone (ketvirtajam nukritus Pensilvanijoje), žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.

Trys lietuviai buvo nuteisti už dalyvavimą sudėtingame sąmoksle, kurio tikslas buvo pavogti prabangius „Land Rover“ ir „Range Rover“ automobilius, kurių bendra vertė viršijo 500 tūkst. svarų sterlingų (apie 580 tūkst. eurų), 2025-ųjų rugpjūtį skelbė BBC. Šių metų rugsėjo 7-ąją apie jų nusikaltimų schemą ir policijos tyrimą pranešama ir naujausioje britų televizijos „Channel 4“ dokumentinio serialo „999: What Happened Next“ serijoje.

Toliau bręstant įtampai Artimuosiuose Rytuose JAV rekomendavo amerikiečiams būti pasiruošusius palikti dalį regiono šalių. Tuo metu lietuviams panašias rekomendacijas yra pateikusi ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, kuri nurodo, kad į kai kurias regiono valstybes lietuviams patariama nevykti, o iš kitų – nedelsiant išvykti. Iranui ir JAV nepavykus susitarti dėl paliaubų ir toliau plėtojant karinius veiksmus visame Artimųjų Rytų regione, įskaitant ir tokias šalis, kaip Egiptas.

Iš JAV į Lietuvą buvo deportuota 26-erius metus JAV pragyvenusi lietuvė Airida Kesilienė Gould. Dar gegužės mėnesį Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) sulaikyta moteris į Lietuvą buvo deportuota antradienio vakarą, praneša „Newsweek“.  Kaip skelbia „Newsweek“, beveik 3 dešimtmečius JAV pragyvenusi lietuvė čia sukūrė šeimą. Ji jau 14 metų susituokusi su JAV kariuomenės veteranu Marku Gouldu bei kartu pora turi 3 vaikus.

Palangos gatvėse užvirusi diskusija atskleidė neįtikėtinų tiesų apie lietuvių pasirinkimus ir asociacijas, susijusias su žmonių vardais. „Power Hit Radio“ radijo laidų vedėjas Laurynas Matonis praeiviams uždavė, regis, paprastą, tačiau intriguojantį klausimą: „Kokio vardo niekada neduotumėte savo vaikui ir kodėl?“ Atsakymai privertė ne kartą nusišypsoti. Vardas – lyg diagnozė? Pirmoji Lauryno kalbinta praeivė, po skėčiu slėpdamasi nuo lietaus, nė nedvejodama rėžė vyrišką vardą: Tomas.

Narkotikais prekiavusiam lietuviui leista likti Didžiojoje Britanijoje, nes šioje šalyje jis susilaukė dukters, nors anksčiau jis teigė, kad „nenori turėti nieko bendro“ su tuo vaiku. Lietuvis laimėjo imigracijos bylą Britanijos prieglobsčio teisme, įrodęs, kad negali būti deportuotas dėl ryšių su savo dukra, skelbia šalies spauda. 26 metų lietuvis, kurio tapatybė neatskleidžiama, buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme Jungtinėje Karalystėje už kanapių auginimą.

Vilniaus Antakalnio kapinės – vieta, kuri priglaudė ne vieną Lietuvą kūrusią, gynusią ir garsinusią asmenybę. Čia amžinojo poilsio atgulė scenos grandai, aktoriai, rašytojai, politikai bei visuomenės veikėjai. O šviesus jų atminimas amžiams liko įsirėžęs mūsų atmintyje.  Antakalnio kapinėse anapilin iškeliavusių garsių Lietuvos žmonių atminimą pažymi ir įvairios su jų profesija susijusios statulos bei monumentai.

Ar sovietmetis ir trėmimai – tik tolima senelių istorija, neturinti nieko bendro su šiuolaikine karta? Nors dažnai norisi nuo šios praeities atsiriboti, psichologai perspėja, kad neiškalbėtas istorinis skausmas niekur nedingo – jis tiesiog įgavo slaptą formą, tyliai perduodamą iš kartos į kartą, ir iki šiol veikia mūsų elgesį. Kaip tai mus veikia? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje, pokalbis su profesore Danute Gailiene.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras pristato išankstinius 2025 metų Lietuvos gyventojų mirties priežasčių duomenis. Jie rodo, kad bendras mirtingumas šalyje išlieka stabilus, o pagrindinės mirties priežastys nesikeičia – didžiąją dalį jų sudaro kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos –  šios keturios priežastys sudaro net 83,9 proc. visų mirties priežasčių.

Airijoje be žinios dingo lietuvė Eglė Tekutytė, praneša Airija.info. Lietuvė paskutinį kartą matyta balandžio 30 d. Kaip pranešama soc. tinkluose, Kingscourt mieste, Cavan grafystėje gyvenanti lietuvė paskutinį kartą buvo matyta Navan mieste, Meath grafystėje. Mergina buvo pastebėta balandžio 30 d. apie 11 val., kai įlipo į autobusą. Šeimos nariai ir vietos policija prašo, jei pastebėjote Eglę.

Eurostato duomenimis, lietuviai – vienišiausia tauta Europoje. Būtent pas mus suskaičiuojama daugiausiai namų ūkių, kuriuose gyvena po vieną žmogų. Gyventojai pasakoja, kodėl pasirinko gyventi vieni ir dalijasi, kad tai – ne visuomet neigiamas dalykas. 46-erių vilnietis Martynas apie 15 metų gyvena vienas. Vyras pasakoja, kad išsiskyręs su partnere, jis taip ir nerado draugijos, o grįžti į gimtinę nesinori. Martynas sako, kad vienas iš didžiausių pliusų gyvenant vienam yra laisvė.

Gyventojams balandį atsiimant pinigus iš antrosios pensijos pensijų pakopos, nesnaudžia ir sukčiai. Ekspertai įspėja, kad šį mėnesį sukčiai turėtų kaip reikiant suaktyvėti, o institucijos pastebi ir pirmuosius bandymus išvilioti gyventojų sukauptus pinigus.  Kaip alkanas šuo kimba į gardų kąsnį, taip ir sukčiai be skrupulų taikosi į svetimus pinigus.

Lietuva – ne tik laimingiausių, bet ir vienišiausių žmonių šalis. Eurostato duomenimis, 2024 metais Lietuvoje apie pusę – 40,1 proc. – suaugusiųjų gyveno vieni. Tai yra didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje (ES).  Antroje vietoje – Estija, kurioje 35,6 proc. suaugusiųjų gyveno vieni. Trečioje vietoje – Suomija (31,1 proc.), toliau rikiuojasi Danija (30,7 proc.). Penketuką uždaro Norvegija (25,6 proc.). Mažiausias skaičius gyvenančių po vieną yra Slovakijoje (4,1 proc.

Po to, kai prieš kiek daugiau nei dvi savaites Izraelis sudavė smūgius Iranui, o Iranas pradėjo atsakomąsias atakas prieš JAV karines bazes regione, tarp jų – ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, buvo uždaryti oro uostai. Ten atostogaujantys žmonės pradėjo panikuoti. Skrydžiai buvo atšaukti, todėl lietuviams kurį laiką teko likti Artimuosiuose Rytuose. Dabar dauguma jų jau grįžę į Lietuvą.

Londono aukštajame teisme užfiksuotas neįprastas sukčiavimo atvejis: teisėja konstatavo, kad ieškovas lietuvis Laimonas J., duodamas parodymus, naudojosi išmaniaisiais akiniais, per kuriuos jam buvo diktuojami atsakymai, rašoma „The Guardian“. Bankroto bylų teisėja Raquel Agnello KC nusprendė, kad L. J. melavo neigdamas naudojęsis išmaniaisiais akiniais, o jo liudytojo parodymai „akivaizdžiai buvo parengti kitų asmenų“. Kaip pirmasis pranešė leidinys „Legal Futures“, teisėja pastebėjo, kad L. J...

Vilniaus oro uoste vėlų penktadienio vakarą, prieš pat vidurnaktį, nusileido „FlyDubai“ lėktuvas, kuriuo iš Dubajaus evakuota apie 120 Lietuvos piliečių. Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, į lėktuvą netilpusios dvi lietuvių šeimos grįš kitu skrydžiu. Iš viso turėjo grįžti 166 keleiviai Ministerijos teigimu, „FlyDubai“ lėktuvu iš viso turėjo grįžti 166 keleiviai, tarp jų Latvijos ir Estijos piliečiai.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą Vilniaus oro uoste (VNO) nusileido bendrovės „FlyDubai“ užsakomasis lėktuvas, kuris iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) į Lietuvą pargabeno dalį Artimuosiuose Rytuose užstrigusių šalies piliečių. Su pirmąja grupe ankstyvą ketvirtadienio rytą į Lietuvą sugrįžęs keliautojas pasakojo, kad Dubajuje įstrigo dėl jungiamojo skrydžio. „Mes ten strigom, nes tiesiog jungiamasis skrydis buvo, mes atostogų buvom kitur. Tiesiog atskridom ir uždarė“, – žurnalistams sakė jis.

Didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose, Lietuva pradeda Jungtiniuose Arabų Emyratuose įstrigusių savo piliečių evakuaciją, tačiau tik dalinę. Nacionalinis krizių valdymo centras iš Dubajaus ar Abu Dabio žada išskraidinti tik senjorus, sergančiuosius, nėščias moteris ir vaikus. Tokių asmenų centras suskaičiavo apie 20. Valdžia jų gelbėti „Spartano“ nesiųs – tikisi parskraidinti vietinėmis Arabų Emyratų avialinijomis, neatmeta ir evakuacijos sausuma.

Savaitgalį Norvegijoje nutiko vos per plauką žmonių gyvybių nenusinešusi nelaimė, kai nuo kalno nusirito milžiniška nuošliauža, kurios akmenų dydis siekė net 4–5 metrus. Akmenys užvirto ant pakrantėje stovėjusių automobilių, tarp kurių buvo ir automobilis su lietuviškais numeriais. Norvegijos Lietuviai pasakoja, kad tai jau ne pirma nelaimė, mat prieš kelis metus ten įvyko dar didesnė tragedija.

Sekmadienį vieną pakrantės kaimelį Norvegijoje sudrebino baisi nelaimė – nuo kalno nusirito milžiniška nuošliauža, kuri traiškydama viską savo kelyje, užvirto ir ant automobilių. Tarp sunaikintų transporto priemonių – automobilis su lietuviškais valstybiniais numeriais. Pasak naujienų portalo BT.no, nelaimė įvyko Fjæros gyvenvietėje, netoli E134 kelio Etne savivaldybėje.

Praėjusiais metais vardus pasikeitė 756 didmiesčių gyventojai, aktyviausiai tą darė vilniečiai. Kaip BNS nurodė sostinės savivaldybė, 2025 metais Vilniaus civilinės metrikacijos skyrius gavo 605 prašymus pakeisti asmens vardą, tuo metu 2024 metais tokių prašymų buvo 517. Kaune pernai vardą pakeitė 67 suaugusieji, 2024-aisiais šis skaičius siekė 72. Klaipėdoje 2025 metais vardą pasikeitė apie 50 žmonių, Šiauliuose gauti 22 prašymai, Panevėžyje – 12. „Iš Marytės į Mariją“ Anot Vilniaus savival...

JAV teisingumo departamento paviešinti seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino failai sudrebino visą pasaulį. Juose galima rasti daug įžymių žmonių, tarp jų – ir lietuvių. Lietuvos vardas dokumentuose minimas beveik 1300 kartų, o Vilnius – daugiau nei 1100 kartų. Rastos kai kurių garsių lietuvių pavardės daugelį nustebino, tarp jų – ir Adamkaus pavardė. Ekspertas paaiškino, ką tai reiškia, kodėl minimas buvęs Lietuvos prezidentas.

Paviešinus bylų dokumentus, susijusius su mirusiu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu, viešojoje erdvėje kilo tikra audra. Skandalas, susijęs su nepilnamečių merginų seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis, neaplenkė ir Lietuvos – dokumentuose minimi kai kurie lietuvių verslininkai, modeliai ir netgi viena gydytoja.

Įsiplieskus konfliktui žemyninėje Jemeno dalyje, vienoje šaliai priklausančioje saloje užstrigo grupė lietuvių. Dėl uždarytos oro erdvės jie į Lietuvą parskristi negali jau antra para. Keliautojas ir kelionės organizatorius sako, kad konfliktai šalyje vyko ir anksčiau, tačiau būtent Sokotros sala visada likdavo saugi ir nepaliesta, todėl ir vyko į pažintinę kelionę.

Trys lietuviai su dar vienu bendru, kurie susitarė tiekti A, B ir C klasės narkotikus, įskaitant padirbtas farmacines tabletes, juodojo interneto rinkose visoje Jungtinėje Karalystėje, buvo bendrai sudėjus įkalinti daugiau nei 47 metams. Kokios bausmės skirtos kiekvienam atskirai, neskelbiama. Po Pietryčių regioninio organizuoto nusikalstamumo skyriaus (SEROCU) kibernetinės komandos atlikto tyrimo, O. N., J. A., J. A. Kh. ir M. S. buvo nuteisti Kingstono karūnos teisme.

Esekso policija pranešė, kad labdaros rūbai buvo imami iš viešų surinkimo konteinerių ir parduodami užsienyje, o pinigai skiriami kitiems nusikaltimams.

Antradienį Egipte du žmonės žuvo, kai netoli miestelio prie Raudonosios jūros susidūrė turistinis autobusas ir sunkvežimis, pranešė vietos valdžia.  Per avariją, įvykusią už 5 kilometrų nuo Ras Garebo, esančio į pietryčius nuo Kairo, žuvo egiptietis ir rusė.  Autobusu važiavo 38 įvairių tautybių keleiviai, pranešė Egipto Raudonosios jūros gubernatoriaus biuras.

Apie 500 lietuvių įstrigo Turkijos oro uoste ir dalis jų negali sugrįžti į Lietuvą. Kai kurie tautiečiai Antalijos oro uoste teigia praleidę beveik parą. Išvargę, be miego ir su mažamečiais vaikais laukimo salėse priversti laukti lietuviai pasakoja, kad kelionių agentūros juos paliko be vandens ir maisto, o vietoj nakvynės viešbutyje – ratais vežiojo autobusais.

Antradienį Lenkijos žiniasklaida garsiai skelbė kalnų gido istoriją, kuris esą Tatrų kalnuose išgelbėjo 9 mėnesių kūdikį. Anot gido, leisdamasi nuo aukščiausio Lenkijos viršukalnio Rysy, ledu ir sniegu padengtais takais, šeima iš Lietuvos su devynių mėnesių kūdikiu pateko į pavojingą situaciją. Tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ pranešimą išplatinę tėvai teigia, kad viskas buvo ne taip.

Kraupus nusikaltimas rytų Londone – vyras įtariamas savo žmonos nužudymu, praneša BBC. Anot leidinio, abu jie – lietuviai. Vyras buvo apkaltintas savo žmonos nužudymu jų namuose rytų Londone. Policija ir greitosios pagalbos medikai buvo iškviesti į Cranham Road gatvę Hornchurch rajone, apie 1 val. nakties šeštadienį. Atvykę medikai ir pareigūnai rado 40-metę moterį su durtinėmis žaizdomis. Metropoliteno policija pranešė, kad moteriai įvykio vietoje konstatuota mirtis.

Sekmadienio rytą Lenkijoje susidūrus autovežiui ir mikroautobusui, kuriame buvo septyni Lietuvos piliečiai, žuvo žmogus, praneša portalas dostawczakiem.pl. Kaip nurodo Luko rajono policijos nuovada, tragiška avarija įvyko greitkelyje S61 netoli Černių miestelio. Sekmadienį, spalio 5 d., apie 7 val. ryto, septynis žmones vežęs mikroautobusas atsitrenkė į autovežio galą. Įvykio metu žuvo 48 metų keleivis, važiavęs mikroautobusu. Be to, penki žmonės buvo sužeisti.

74 metų Lietuvos pilietis antradienio vakarą nuskendo La Matos paplūdimyje, Torreviechoje, nepaisant draugų, gelbėtojų ir greitosios pagalbos darbuotojų pastangų išgelbėti jo gyvybę, rašo „The Leader“. Nelaimė įvyko apie 20:02 val. paplūdimio pietinėje dalyje. Liudininkų teigimu, vyras plaukiojo su draugais, kai šie pastebėjo, kad jis atsidūrė pavojuje ir nebegali išsilaikyti vandens paviršiuje. Gelbėtojams padedant, draugams pavyko jį ištraukti į krantą.

Aiškindamiesi, kokie genai ir požymiai būdingi lietuvių populiacijai, mokslininkai nustatė įdomų faktą – lietuviai genetiškai gana gerai virškina riebalus.

Turbūt ne taip dažnai susimąstome, kaip mūsų protėvių perduoti genai atsispindi šiuolaikinių lietuvių populiacijoje – kodėl atrodome vienaip, o ne kitaip, kokių dar turime ypatybių ir kaip galėtume keistis veikiant šiuolaikinio pasaulio sąlygoms? Atsakymų į tai, kaip genai lemia prisitaikymą prie aplinkos, mūsų genetinius ryšius su kitomis tautomis ieškantys Vilniaus universiteto mokslininkai pirmieji yra nuskaitę visą lietuvio genomą.

Vakar dieną nuaidėjo žinia apie Lietuvoje pasirodžiusią žvaigždę IShowSpeed. Lydinčiu asmeniu buvo paskirtas Paulius Mikolaitis, kitaip žinomas, kaip pauldemiko. Paulius neslepia, jog patirtis buvo tikrai įdomi: „Kad tokia minia sektų vieną žmogų ir būtų dėl jo pamišusi, gyvai dar nesu matęs“. Paulius susilaukė ir kritikos dėl neteisingos informacijos. Transliacijos metu Paulius prasitarė, jog lietuvių kalba priklauso slavų kalbų grupei.

Ketvirtadienį Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ketvirtajai pirmininkės kadencijai perrinkta Dalia Henke sako nepalaikysianti jokių naujų iniciatyvų surengti referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.  „Nepalaikysiu trečio referendumo, jokiu būdu. Turime išspręsti gimimu gautos pilietybės klausimą visais galimais teisiniais būdais, esame teisinė valstybė.

Iš Ukrainos karių mokymo misijos „Interflex“ Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį grįžta šeštoji Lietuvos kariuomenės instruktorių pamaina. Kaip pranešė kariuomenė, misijos metu Lietuvos kariai su sąjungininkais Ukrainos kariams vedė bazinius karinius mokymus, reikalingus dalyvauti kovos veiksmuose.

Po tarpinstitucinių ginčų Švietimo ministerija registravo naujausią siūlymą dėl reikalavimo dirbantiems karo pabėgėliams ukrainiečiams mokėti lietuvių kalbą – siūloma šios prievolės netaikyti dar bent pusmetį arba kol baigsis jiems suteikta laikinoji apsauga. Vyriausybė sprendimą šiuo klausimu turėtų priimti per posėdį trečiadienį.

Ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų protėvių perduoti genai atsispindi dabartinio lietuvio DNR sekoje ir kokias paslaptis apie lietuvių kilmę gali atskleisti genetikos mokslas? Būtent šiais klausimais domisi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, pirmieji nuskaitę visą lietuvio genomą. Jie ieško atsakymų į klausimus apie mūsų ištakas, genetinius ryšius su kitomis tautomis ir analizuoja, kaip genai lemia prisitaikymą prie aplinkos.

Po dvejų su puse metų atkaklios kovos su nesibaigiančiais biurokratiniais procesais bei besikeičiančiais įstatymais ir asmeniniais išbandymais, finansų ir draudimo konsultantė iš Lietuvos Roberta Kazilionienė su šeima oficialiai gavo darbo vizą Australijoje. Šis žingsnis, kaip sako pati Roberta, yra ne tik apie naują profesinį jos šeimos etapą, bet ir apie simbolinę pergalę prieš visas kliūtis, kurios lydėjo šeimą nuo pirmos jų kelionės dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje beveik dviem trečdaliais, arba 65-iais tūkstančiais, padaugėjo žmonių gyvenančių absoliučiame skurde: nuo 102 iki 167 tūkstančių. O skurdo rizikoje 2024-aisiais gyveno 620 tūkstančių, arba maždaug penktadalis Lietuvos, tarp jų daugiausia pensininkų, mažų miestelių ir kaimų gyventojų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Irutė jau 13 metų Panevėžyje dirba valytoja. Uždirba kiek daugiau nei 800 eurų į rankas.

Paaiškėjus, kad kas septintas Lietuvos gyventojas nėra pasiruošęs ekstremalioms situacijoms, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Jis taip pat mano, kad didelė dalis piliečių net ir krizės atveju planuoja pasilikti Lietuvoje. „Tas ruošimasis ar nesiruošimas yra asmeninis pasirinkimas. Tiesą pasakius, tie žmonės, tie asmenys, kurie specifiškai nesiruošia, matyt, ruošiasi toliau gyventi Lietuvoje, kurti Lietuvos ūkį, rūpintis savo šeimos reikalais.

Lietuva pirmajame 20-uke puikuojasi ne tik pagal laimės indeksą, bet ir pagal tai, kokią šalies populiacijos dalį sudaro pabėgėliai – tą rodo naujausi „World Happiness Report“ (liet. „Pasaulio laimės ataskaitos“) duomenys. Taip pat šalyje pastebimas reikšmingas savižudybių ir su nepriklausomybėmis susijusių mirčių sumažėjimas, tačiau ryškėja viena didelė problema.

„Slavka Channel“ kūrėjas, socialiniuose tinkluose skaičiuojantis per 60 tūkstančių sekėjų dėl politikus ir sovietmetį pašiepiančių dainų, Viačeslavas Mickevičius, geriau žinomas kaip Slavka, pasidalino patirtimi iš kelionių į Ukrainą karo metu. Taip pat paaiškino, kodėl dalį visuomenės vis dar traukia grįžti į sovietmetį ir kodėl jie jaučia nostalgiją prastai gyvenimo kokybei už geležinės uždangos.

Dar prieš kelias dienas visi lietuviai užgniaužę kvapą sekė keliautojo Aurimo Mockaus gelbėjimo operaciją patekus į šalia Australijos pasirodžiusį Alfredo cikloną. Kelias dienas lietuvis laukė pagalbos, kol galiausiai Australijos karinių pajėgų buvo sėkmingai išgelbėtas.  Po žinių apie sėkmingą gelbėjimo operaciją pasipylė galybė lietuvių komentarų. Didžioji dalis jų – palaikantys ir besididžiuojantys kraštiečiu.

Antrai kadencijai išrinktas Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) 47-asis prezidentas Donaldas Trumpas jau po truputį pradėjo vykdyti savo pažadėtus planus. Nelegalūs imigrantai yra deportuojami iš JAV atgal į savo šalis. Ką tokiu atveju reikėtų daryti ne pirmus metus JAV gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams bei plačiau apie D. Trumpo užsienio politiką paatviravo ekspertai, politologai.