laisvės partija

Praėjus kelioms savaitėms po reakcijų audrą sukėlusio Laisvės partijos frakcijos narių Morganos Danielės ir Ievos Pakarklytės siūlymo dėl sutikimo seksui – tyla. Idėjos iniciatorės žadėtų Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų iki šiol dar neužregistravo, o kada jų tikėtis – lieka neaišku. Parlamentarės sako ieškančios bendraminčių Seime. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuvoje iki šiol nėra sistemos, galinčios padėti nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos.

Laisvės partijos kandidatų į Vilniaus mero postą pirminiuose rinkimuose susirungs Tomas Vytautas Raskevičius, Donalda Meiželytė, Vincas Jurgutis ir Nerijus Vitkauskas. Apie savo kandidatūras jie pranešė kampanijos startui skirto renginio metu, rašoma pranešime spaudai. Kandidatu iškeltas Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius priimdamas nominaciją teigė sieksiantis, kad iš vakarietiškų vertybių forposto Vilnius po rinkimų netaptų tik dar vienu rytų Europos miestu, valdomu ūkvedžių.

Lietuvoje iki šiol nėra sistemos, galinčios padėti nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Šalis nėra ratifikavusi ir Stambulo konvencijos, stipriai susijusios su seksualinio smurto prevencija. Ir tai, anot ekspertų, yra didelė problema, apie kurią kalbama nuo nepriklausomybės atkūrimo. Vis tik kalbos kalbomis, tačiau per dešimtmečius mažai kas pasikeitė teigiama kryptimi, kad seksualinį smurtą patyrę asmenys gautų reikiamą pagalbą ir būtų apsaugoti.

Psichikos negalią turinčią moterį vyrai nugirdė, atsivedė į butą ir pririšę prie lovos lytiškai santykiavo, bet tyrėjai nusprendė, kad moteris neišreiškė aiškaus prieštaravimo, todėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi kaltininkai fizinio smurto ir jėgos nenaudojo, tyrėjai padarė išvadą, kad rišimas prie lovos buvo seksualinių žaidimų dalis, o pats faktas, kad moteris buvo girta, nebuvo traktuojamas kaip bejėgiška būklė.

Laisvės partijos politikės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė siūlo imtis priemonių, kaip geriau apsaugoti moteris ir vyrus nuo seksualinio smurto, ketvirtadienį apie tai surengė spaudos konferenciją, bet kol kas dar neparengė teisės aktų projektų. Abi politikės pripažįsta, kad tai yra dalis vadinamosios Stambulo konvencijos: kol jos neįmanoma Lietuvoje ratifikuoti dėl per didelio pasipriešinimo, geriau tam tikras dalis, apsaugančias aukas nuo smurto, priimti atskirais teisės aktais.

Mirė Lietuvos politikas ir visuomenės veikėjas 81-erių Domininkas Velička. Apie tai pirmas pranešė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Išėjo Domininkas Velička. Bičiulis, kolega politikoje, Vilniaus miesto tarybos Laisvės frakcijos narys. Visada kūrybiškas, visada matantis plačiau, visada trykštantis pozityvumu ir dalijantis džiaugsmą ir bendraamžiams, ir jaunimui. Geros Tau kelionės, Domininkai“, – feisbuke skelbė R. Šimašius.

Už turizmo politiką atsakingi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos valdžios atstovai penktadienį Vilniuje pasirašo susitarimą dėl turizmo skatinimo regione ir paramos Ukrainai. Šalys įsipareigos aktyviau bendradarbiauti skatinant turizmą, siekiant susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmo ekosistemai atkurti.

Trečiadienį – skaudi žinia. Mirė vienas iš Laisvės partijos steigėjų Auris Jarašūnas. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė. „Šiandien netekome nuostabaus, nuoširdaus, pozityvaus žmogaus, Laisvės partijos steigėjo ir nario, Los Andžele gyvenusio pasaulio lietuvio Auris Jarasunas. Matėmės tik ką Baltic Pride renginiuose. Viename kurių, organizuotame Tomas Vytautas Raskevičius, Auris pasidalino savo neįtikėtina asmenine LGBTQ istorija.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimas žengtų minimalų žingsnį į priekį, jeigu priimtų siūlymą dekriminalizuoti kanapių ir jų produktų turėjimą nedideliais kiekiais. Parlamentas pernai atmetė „laisvietės“ Morganos Danielės siūlytas pataisas, kurios būtų dekriminalizavusios ne tik kanapių, bet ir kitų narkotikų turėjimą mažais kiekiais, ir grąžino jas tobulinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Karas Ukrainoje iš esmės pakeitė visuomenės požiūrį į Lietuvos politikus ir atskiras politines jėgas. Dėl aiškios ir griežtos Rusijos veiksmus smerkiančios politikos palankiau vertinami konservatoriai, o partiją atstovaujantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tapo populiariausiu ministru. Vis tik tuo gali pasidžiaugti ne visos partijos.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė šeštadienį paprašė Liberalų sąjūdžio paramos šią savaitę registruotam civilinės sąjungos projektui. „Yra dar vienas egzaminas, kurį mes turime kartu išlaikyti su jumis – yra civilinės sąjungos projektas, kuriam labai prašau jūsų palaikymo“, – kreipdamasi į Liberalų sąjūdžio suvažiavimą Vilniuje sakė A. Armonaitė. „Išlaikykime šitą egzaminą.

Seimo narys Mindaugas Puidokas ketvirtadienio rytą Seimo posėdžio metu metė kaltinimus Laisvės frakcijos nariui Mariui Matijošaičiui. Aiškino, kad šis „kelia orgijas“ Seimo viešbutyje. Taip pat teigė, kad esą grasina virš jo gyvenantiems ukrainiečiams, kurie nori ramybės. Karo pabėgėliams atvykus iš Ukrainos, daugelis Lietuvos žmonių geranoriškai priėmė juos į savo būstus.

Seimo valdantieji iš naujo siekia įteisinti lyčiai neutralią partnerystę ir parengė kur kas nuosaikesnį Civilinės sąjungos projektą. Tiesa, šį kartą projektu ne itin patenkinti ir patys „laisviečiai“ – kad jo parašo po nauju projektu nebus, pareiškė net ankstesniojo iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius. Savo ruožtu, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad geriau žengti žingsnį į priekį, nei trypčioti vietoje.

Laisvės partija nesuinteresuota, kad Partnerystės įstatymas Seime būtų priimtas kuo greičiau, sako parlamento vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis. „Kai matau tą diskusiją iš arti ir matau neoficialius debatus tuo klausimu posėdžių salėje, man toks jausmas susidaro, kad tie žmonės, kurie deklaruoja, kad atėjo išspręsti to klausimo, jie tiesiog politiškai iš jo maitinasi ir to noro išspręsti jį iki galo paprasčiausiai nėra“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Partnerystės įstatymas ir toliau kaitina aistras Seime. Ketvirtadienį valstietis Dainius Gaižauskas iškvietė Laisvės partijos narį Artūrą Žukauską atsiprašyti, neva sprendimo dėl Partnerystės įstatymo likimo pavasario sesijos metu jis opoziciją prilygino fašistinei Vokietijai.

Aistras Lietuvos politinėje padangėje vėl kaitina Laisvės frakcijos siūlomas Partnerystės įstatymo klausimas. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė siūlo išbraukti šį klausimą iš Seimo pavasario sesijos darbų, o Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė linki kolegei būti arčiau vakarų, nes šios kalbos esą primena Putino ir Rusijos Dūmos naratyvą.

Lietuvos gyventojams susidūrus su rekordiškai išaugusiomis elektros bei šilumos kainomis, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad ateityje kainų augimą padėtų suvaldyti atsinaujinančios energijos šaltiniai. Jo teigimu, pavyzdžiui, elektros kaina, pasitelkus vėjo energiją, galėtų būti ir dvigubai ar trigubai mažesnė. Energetikos ministerijos teigimu, 2020 m. 20 proc. Lietuvos sunaudojamos elektros energijos atėjo iš atsinaujinančios energetikos.

Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija neturi prabangos išsivaikščioti, nes nė viena jos sudedamųjų dalių paprasčiausiai neturi kitų alternatyvų. Užtai ryškėja išskirtinė politinių partijų elgsena: tai partnerių išdūrinėjimas, kuris galėtų tapti aštria problema, jeigu ministrų kabinetui nesisektų kurį laiką priimti svarbių einamųjų sprendimų.

Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį nutarė, kad Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė ir Laisvės partija pažeidė įstatymą, socialiniuose tinkluose skelbdami paslėptą politinę reklamą. VRK įvertino Laisvės partijos „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose praėjusių metų lapkritį ir gruodį paskelbtus įrašus, kuriuose partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė bei šios partijos narys Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kalba apie 2023 m. savivaldos rinkimus.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė paprašė Seimo valdybos sudaryti darbo grupę, kuri būtų atsakinga už naujo referendumo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo organizavimą. „Įvertinus, kad iki planuojamo naujo referendumo liko tik kiek daugiau nei du metai, turime aktyviai pradėti ruoštis artėjančiam referendumui, kad šįkart jis būtų sėkmingas“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė. 2019 metų gegužę vykusiame referendume dėl Konstitucijos 12 str. pakeitimo 72,3 proc.

Laisvės partija parlamente prieš pat Kalėdas patyrė nokdauną, prie to prisidėjo ir kai kurie koalicijos partneriai konservatoriai bei liberalai. Seime nepavyko priimti Seimo Statuto pataisos, kuri būtų leidusi teikti prieš tai atmestus teisės aktus nepraėjus 6 mėnesių terminui: toks reikalavimas galioja dabar ir trukdo iš naujo svarstyti Laisvės partijos jau atmestą siūlymą dekriminalizuoti mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms.

Praėjusią savaitę šalį sudrebino trąšų tranzito skandalas išklibino net dviejų ministrų kėdes. Po šio įvykio prabilta ir apie visos Vyriausybės galimą atsistatydinimą. Tačiau Ekomonikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi – valdantieji atlaikė jau ne vieną krizę, tad atlaikys ir šią. Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą praėjusią savaitę sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje.

Laisvės partijoje – apmąstymų dienos. Garsiai apie narkotikų dekriminalizavimą ir partnerystės įteisinimą kalbanti partija atsimušė į sieną, kai nei vienas, nei kitas projektas nesulaukia reikiamų balsų. Laisviečiai palaikymo nesulaukia ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių – liberalų ir konservatorių.

Nepaisant to, kad Seime šiemet buvo atmesti Laisvės partijai svarbūs įstatymų projektai, ji ir toliau sieks savo prioritetų įgyvendinimo, teigia partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Jos teigimu, gruodį šaukiamoje taryboje bus sprendžiama, kaip sėkmingiau įgyvendinti partijos programą. „Valdyba nusprendė šaukti politinę tarybą, gruodžio pradžioje tikriausiai tai bus padaryta.

Laisvės partijos grasinimai persvarstyti, ar likti koalicijoje – rimtas užmojis ar tik bereikšmės frazės? Laisviečiai neslepia, kad po nakties emocijų jau mažiau, tačiau ir toliau ketina šaukti pasitarimą ir kaltina koalicijos partnerius vienybės stoka.  Prieš šios partijos projektą naikinti baudžiamąją atsakomybę už mažą kiekį narkotikų balsavę konservatorių veteranai ragina jaunuosius kolegas nesielgti vėjavaikiškai.

Seimas ketvirtadienį atmetė net tris prezidento veto, taip valdančioji koalicija parodė savo vienybę. Visgi iškart sekęs balsavimas dėl narkotikų dekriminalizavimo – vieno svarbiausių klausimų Laisvės partijai – tiek palaikymo nesulaukė. Laisvės partijos nariai iškart po balsavimo neslėpė nusivylimo ir teigė, kad bus kalbama apie ateitį valdančiojoje koalicijoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvertino Laisvės frakcijos žodžius dėl koalicijos ateities. Ji teigė, kad Laisvės frakcijos emocijos neturėtų lemti tolimesnio bendradarbiavimo koalicijoje. „Šią koaliciją sieja kur kas daugiau klausimų nei skiria. Manau, kad taip, tai yra emocingi pareiškimai, kurie neturėtų padaryti didelės įtakos ateities darbui. Be to, po balsavimų nuskambėjimo ir kiti pasisakymai apie ketinimus toliau grįžti prie šio klausimo, jį tobulinti.

Didžiausia valdančiosios koalicijos grandis Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ieško alternatyvų ir palaikymo opozicijoje, nors tai nėra tiesiogiai susiję su ketvirtadienį įvykusiu balsavimu, kai buvo atmestas Laisvės partijos siūlomas mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimas. Ši mintis konservatoriams brendo jau anksčiau.

Laisvės partijos atstovai po dar vieno jiems nesėkmingo balsavimo Seime sako pasigendantys koalicijos partnerių solidarumo, nors patys jį rodo valdančiajai daugumai svarbiais klausimais. Seimas ketvirtadienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų dekriminalizuotas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimas ir turėjimas. Projekto neparėmė keliolika valdančiųjų.

Aistros dėl bausmių už narkotikų vartojimą švelninimo verda ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų. Seimo opozicija tikina esą Laisvės partija dėl narkotikų klausimo iškėlė konservatoriams ultimatumą ir grasina koalicijos subyrėjimu. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Laisvės partijai stumiant narkotikų dekriminalizavimo įstatymą, dalis seimūnų susikrimtę regi narkotikų liūne skendinčią Lietuvą ir dėl to kaltina Laisvės partijos narius.

Valdančiosios daugumos atstovai Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis nepritaria Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) vadovo ir narių siūlomoms pataisoms dėl įpareigojimo medikams atidirbti Lietuvoje už rezidentūros studijas. Laisvės partijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigia, kad tai būtų grįžimas į sovietmečio paskyrimus.

Ne vieno mitingo prieš vakcinaciją ir galimybių pasą organizatorė mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė antradienį teigia planuojanti sostinės gyventojams ir miesto svečiams įteikti dovaną – Lietuvos vėliavos spalvomis išmargintą suoliuką. Jos teigimu, šia dovana siekiama suvienyti bet kokių pažiūrų žmones ir norima atsidėkoti Vilniaus miesto savivaldybei už švietimo darbuotojams suteiktą galimybę nemokamai ateinančius metus važiuoti viešuoju transportu.

Valdančiųjų Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos ir konservatorių frakcijų atstovai siūlo atsisakyti amžino pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų saugojimo. Seimo nariai registravo pataisas, kad embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip 10 metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Vienas Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės rengiamų pokyčių – valstybės tarnybos reforma. Ji, kaip praneša jos rengėjai, jau finišo tiesiojoje ir Seimui dar rudenį turėtų būti teikiami pirmieji įstatymo projektai, susiję su valstybės tarnautojų užmokesčiais ir kitais svarbiais pokyčiais. Laisvės frakcija pirmadienį kartu su Vyriausybės atstovais aptarė ruošiamą Valstybės tarnybos reformą bei permainas viešajame sektoriuje.

Laisvės partija dar gegužę Vilniui padovanojo vaivorykštės spalvomis nudažytą suoliuką. Trečiadienį Laisvės partija socialiniuose tinkluose pasidalino liūdna žinia: kelis mėnesius Rotušės aikštėje sostinėje stovėjęs suoliukas dingo. Radusiems žadama atsilyginti. Skelbimu apie dingusį suoliuką Laisvės partija dalinasi savo Facebook paskyroje.

Šeštadienį Kaune įvykusias LGBTQ+ eitynes Laisvės frakcijos parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius pavadino savotiškai prarasta Kauno nekaltybe. Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė sako, kad dabar svarbiausi yra politiniai pokyčiai, o Lietuvai jau atėjo laikas liberalių pažiūrų prezidentui. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ekonomikos ir inovacijų ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“. Po praėjusio savaitgalio jūsų kolegos sako „atėmę nekaltybę“ iš Kauno.

Seimo narė, Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė pasidalijo skaudžia žinia – mirė politikės tėtis.  Apie skaudžią žinią M. Ošmianskienė pranešė socialinėje paskyroje. „Jis visada sakydavo, kad gyvens apytiksliai 77-erius metus, toks yra jo biologinis amžius, nes apytiksliai tokio amžiaus miršta visi jo giminės vyrai. Panašu, kad jis buvo teisus. Ir vėl. Vakar anksti ryte mus paliko informatikas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, prof. Albertas Čaplinskas.

Šeštadienį Rotušės aikštėje vykusiame Laisvės partijos suvažiavime nuotraukoje užfiksuotas partijos pirmininkės, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės gestas neprasprūdo pro politikų akis. Tokio pobūdžio gestas viešojoje erdvėje sukėlė svarstymų dėl ministrės bandymo imituoti nacistinės Vokietijos laikotarpiu naudotą pasisveikinimo būdą. Tačiau ministrės A. Armonaitės patarėja paaiškino, kad ši nuotrauka yra išimta iš konteksto.

Laisvės partijos suvažiavime šeštadienį dalyvavę asmenys pastebėjo, kad vykdoma griežta apsauga. Kai kurių asmenų krepšiai buvo tikrinami metalo ieškikliu, aplink vaikščiojo saugos tarnybos darbuotojas su tarnybiniu šunimi. Laisvės partijos administracijos vadovė Asta Padagaitė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kodėl  buvo reikalingi tokie patikrinimai. „Tai, ką jūs matėte [tikrinimus] – tai buvo Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen apsauga, kuri daugiausiai visus tikrino.

Laisvės partijos suvažiavime Aušrinė Armonaitė dar vienai kadencijai perrinkta partijos pirmininke. Ji buvo vienintelė kandidatė į šią poziciją, konkurentų nebuvo. „Po dviejų partijai metų dar nėra tų, kas nori pasiūlyti alternatyvą, gal tai visai natūralu, nes kryptis pasirinkta sudėtinga. Žinoma, tikimės, kad bus daugiau lyderių, nors jų pakankamai nemažai Seime ir Vyriausybėje“, – po balsavimo kalbėjo A. Armonaitė.

Laisvės partija sostinės Rotušės aikštėje rengia kasmetinį partijos suvažiavimą, kurio metu bus renkami atstovai į pagrindinius valdymo organus ir partijos pirmininkas. Sveikindamas Laisvės partiją konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis partnerystę lygino su Kovo 11-ąją. „Kai bandėme priimti Partnerystės įstatymą Seime, pasakiau, kad man tai Kovo 11-osios dalykas. Čia yra fundamentalus klausimas, kurį turime atsakyti.

Garsus tinklaraštininkas Lukas Ramonas įraše socialiniame tinkle "Facebook" išanalizavo juvelyrės Jurgos Lago pasisakymus apie LGBTQ+ bendruomenę. Ilgame įraše jis teigia, žymios moters pasisakymuose atradęs nemažai neatitikimų. Žinomas tinklaraštininkas tekstu sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. „Jurga Lago rašo apie gėjus, rašo daug, sakyčiau per daug. Gėjai tiek negalvoja apie gėjus, kiek Lago apie juos rašo.

Policijos pareigūnai operatyviai išaiškino pažeidėją, dažais išterliojusį vaivorykštės spalvų suolelį Rotušės aikštėje. Šis suolelis – Laisvės partijos dovana Vilniui. Paryčiais, apie 4 val. 30 min., sostinės miesto vaizdo kameros užfiksavo, kaip Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyriškis žaliais dažais išterliojo įvairiaspalvį suoliuką. Netrukus nustatytas ir surastas pažeidėjas. Kaip paaiškėjo, tai – pusamžis vyras (gimęs 1968 m.), be nuolatinės gyvenamosios vietos.

Jei manote, kad straipsnio pavadinimas gali būti traktuojamas kaip tam tikra provokacija, esate iš dalies teisūs, nes Laisvės partija ir jos rėmėjai sąmoningai tikrai nesiekė prisidėti prie šeimos gynimo maršo organizavimo. Tačiau valdančiojoje koalicijoje dirbantys laisviečiai, regis, nutarė padaryti viską, kad neatliktų darbų, kuriuos žadėjo savo rinkėjams, ir sukeltų kuo didesnį vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjų pasipriešinimą.

Galimybių pasas startuos jau kitą savaitę. Ekspertai teigė, kad tai atvers kelią laisvesniam gyvenimui tiems žmonėms, kurie yra pasiskiepiję, persirgę koronavirusu ar atlikę testą. Galimybių pasą bus galima gauti tam skirtame puslapyje, tačiau dokumentą galės gauti ir tie, kurie su technologijomis „nedraugauja“ – valdžia tikina, kad užtikrins, jog šie žmonės taip pat galėtų naudotis galimybių paso suteikiamais malonumais.

Gegužės 17 d. pasauliui minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją Vilniaus Rotušės aikštė pasipuošė vaivorykštės spalvų suoliuku. Tai simbolinė Laisvės frakcijos dovana Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams, rašoma pranešime spaudai. Kaip teigia frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius, tokia draugystės, dialogo ir atvirumo idėja gimė kaip taiki simbolinė atsvara.

Iškilę nesutarimai su valdančiosios koalicijos partneriais Laisvės partijoje, anot ekspertų, remiasi į pačios partijos aiškių tikslų neapibrėžtumą. Partijai trūksta pastovumo, ir tai lemia tiek pačios partijos, tiek jos narių reitingų kritimą.

Augant įtampai valdančiojoje koalicijoje kyla svarstymų, ar ji išliks nesusiskaldžiusi. Anot politologų, abejojama, ar premjerė gali pasikliauti sąjungininkais formuodama politiką. Nerimą kelia ir tai, kad konservatorių partijoje nematyti Gabrieliaus Landsbergio.

Netylant kalboms apie valdančiosios koalicijos nesutarimus dėl Laisvės partijos pasisakymų ir pasiūlymų, politologai jiems negaili kritikos. Pasak jų, Laisvės partija į valdžią atėjo be plano, pasitelkdama agresyvią retoriką, nesusimąstydama apie pasekmes, todėl jau dabar premjerė Ingrida Šimonytė turi imtis griežtesnių sprendimų. Laidoje „Dienos pjūvis“ politologai sako, susidaręs įspūdis, jog Laisvės partija nėra tikra dėl savo pasiūlymų arba net bijo pasiūlymų, kuriuos teigia.