laisvės partija

Valdančiojoje koalicijoje vis garsiau skamba susierzinimas dėl jauniausiųjų partnerių – Laisvės partijos. Tiek konservatoriai, tiek ir Liberalų sąjūdis nepatenkinti, kad „laisviečiai“ vis dažniau viešumoje išstoja su pasiūlymais, kurie nėra suderinti, be to, jų veikimo stilius kiša koją ir konstruktyviam darbui. Patys Laisvės partijos nariai aiškina, kad jokių problemų nemato.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija nepalaiko partnerių liberalų ir konservatorių siūlymo dėl tiesiogiai renkamo mero statuso. Jos teigimu, meras turi išlaikyti savivaldybės tarybos vadovo galias.

Laisvės partijai nuo jos įkūrimo prieš dvejus metus vadovaujanti Seimo narė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sieks ir toliau vadovauti šiai partijai. „Taip, sieksiu antros kadencijos“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Armonaitė. Laisvės partija pirmininką rinks birželio 5 dieną vyksiančio nuotolinio suvažiavimo metu, taip pat bus renkama nauja valdyba, Etikos ir skaidrumo bei Kontrolės komisijos. Pagal partijos įstatus, delegatai valdžios organus renka dvejų metų kadencijai.

Laisvės partija pirmininką rinks birželio 5 dieną vyksiančio nuotolinio partijos suvažiavimo metu, taip pat bus renkama nauja valdyba, etikos ir skaidrumo bei kontrolės komisijos. Tai partija pranešė po trečiadienį vykusio valdybos posėdžio. „Laisvės partija per pastaruosius dvejus metus padarė milžinišką šuolį.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius dar visai neseniai sulaukė dalies visuomenės spaudimo trauktis iš Seime užimamų pareigų. Pagrindinis pasipiktinimą reiškusių asmenų motyvas – T. V. Raskevičiaus seksualinė orientacija. Netrukus Seimo nariui palaikymą išreiškė visuomenės dalis. Susiskaldžiusi visuomenė Lietuvoje vis dar aršiai diskutuoja apie tos pačios lyties asmenų partnerystę, santuoką, galimybę įsivaikinti vaikus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį partijoms paskirstė pirmojo pusmečio dotacijas – 2,751 mln. eurų. Didžiausią dotaciją gauna valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – per 812 tūkst. eurų, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – per 518 tūkst. eurų. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija gauna per 399 tūkst. eurų, valdantysis Liberalų sąjūdis – per 239 tūkst. eurų, opozicinė Darbo partija – per 226 tūkst.

Po susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu Laisvės frakcija spaudžia, kad artimiausiu metu turėtų būti įvestas imuniteto pasas. Pasak laisviečių, tai leistų greičiau atverti verslus ir gauti paslaugas vakcinuotiems, persirgusiems arba testuojamiems asmenims. Tačiau su tokia nuomonė sutinka ne visi Laisvės partijos nariai ir žeria kritiką. Laisvės partijos narys Nerijus Vitkauskas kritikavo Laisvės frakcijos siekį kuo greičiau įvesti imuniteto pasą.

Nors dauguma naujienų pastaraisiais mėnesiais sukasi aplink koronavirusą ir jo valdymą, itin didelę dalį informacinio lauko užima ir Laisvės partija bei jos pasiūlymai. Pirmą kartą į Seimą patekusios politinės jėgos idėjos sulaukia daugybės prieštaringų diskusijų viešojoje erdvėje. Ekspertai teigia, kad Laisvės partijos veikloje matomas lengvas chaosas, o nesantaikos kibirkščių gali kilti ne tik su koalicijos partneriais, bet ir partijos viduje.

Laisvės partijos frakcija Seime atsiėmė savo inicijuotą projektą dėl Administracinių nusižengimų bei Baudžiamojo kodekso pakeitimų, susijusių su administracine atsakomybe už neapykantos kalbą. Šis sprendimas viešojoje erdvėje buvo priimtas įvairiai – kol vieni sveikino pasirinkus teisingą kelią, kiti teigė, jog toks mėtymasis yra „nesolidus“ politinis žingsnis.

Nors pastaraisiais mėnesiais daugelis naujienų susijusios su koronavirusu ir karantinu, didelę dalį informacinio lauko užima ir diskusijos dėl Laisvės partijos siūlomų projektų. Partnerystė, Tautinių mažumų įstatymas, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, pataisos dėl neapykantos kalbos. Visi šie klausimai sukėlė diskusijų virtinę viešojoje erdvėje, tiesa, nuo kai kurių Laisvės partija jau atsitraukė.

Lietuvoje ir toliau kaista aistros dėl vadinamosios Stambulo konvencijos, kurią į valdžią atėję liberalai ketina ratifikuoti šios kadencijos metu. Nors pati konvencija nurodo kovoti su smurtu prieš moteris, tačiau jai besipriešinantys įsitikinę, kad vos viena frazė gali pakeisti šalies teisinę sistemą ir nusistovėjusį moters bei vyro lyčių apibrėžimą. Tam ypač prieštarauja bažnyčios hierarchai.

Laisvės partijos valdyba pirmadienį išreiškė palaikymą Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovui Tomui Vytautui Raskevičiui. Valdyba pabrėžia, kad partijos atstovas T. V. Raskevičius jau kelias savaites patiria „didelį neapykantos srautą“ dėl planuojamo Partnerystės įstatymo teikimo Seimo pavasario sesijoje. „Laisvės partija buvo įsteigta tam, kad Lietuvoje būtų gerbiamas kiekvienas žmogus ir jo laisvės.

Laisvės partija jau pradėjo rengti įstatymo pataisas, kurios įteisintų tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Jau kitą savaitę projektas guls ant koalicijos partnerių stalo, o pateikti Seimo nariams planuojama  pavasario sesijoje. Jau aiškėja detalės, kas numatyta pirminiame Partnerystės įstatymo projekte.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai gruodį pradėjusi vadovauti Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako per pastaruosius ketverius metus mačiusi tam tikrą verslo demonizavimą. Interviu BNS pristatydama savo požiūrį ji  pabrėžė, kad darbo vietas kuria ne politikai, o verslininkai, kurie nebijo rizikuoti. Beveik mėnesį dirbanti ministrė tikina, kad ministerijoje nerado gerai veikiančių paramos verslui priemonių.

2020-ieji jau gavo blogiausių pasaulio istorijoje metų etiketę, tačiau ne visiems šie metai buvo tokie blogi. Laidos ,,Karštai su tv3.lt“ metu buvo nominuotos metų pergalės, bet net ir čia triumfavo didžiausias šių dienų baubas. Laurus nuskynė nesuvaldomas koronavirusas Pirmąją pasaulį sukrėtusio koronaviruso bangą Lietuva atlaikė puikiai. Šalis tapo pavyzdžiu visam pasauliui, kaip susidoroti su mirtina pandemija.

Šiandien sostinės Taryba pritarė Vilniaus mero pavaduotoju skirti Laisvės partijos narį Tomą Gulbiną. Jis pakeitė į Seimą išrinktą buvusį vicemerą, taip pat Laisvės partijos narį, Vytautą Mitalą.  „Dėkoju Tarybai už pritarimą mano kandidatūrai. Vicemero pareigos man visų pirma yra atsakingas įsipareigojimas vilniečiams. Kartu tai bus naujų pokyčių ir profesinių iššūkių pradžia.

Laisvės partija į susisiekimo ministrus siūlys dabartinį ekonomikos ir inovacijų viceministrą Marių Skuodį. „Mes teikiame partijai vertybiškai artimą žmogų, turintį valstybės valdyme patirties Marių Skuodį, kurį aš mačiau ir savo politinėje komandoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje“, – BNS penktadienį sakė partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad prezidentui atmetus kandidatą į susisiekimo ministrus Kasparą Adomaitį, artimiausiu metu bus teikiamas naujas partijai nepriklausantis, tačiau „vertybiškai artimas žmogus“. „Netrukus paskelbsime tą pavardę, bet šiandien dieną norime pasilikti tokiam susiderinimui viduje, Tai – artimas Laisvės partijai vertybiškai žmogus, kuris nėra Laisvės partijos narys“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ji.

Kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministres, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ketina peržiūrėti verslą reguliuojančias įstaigas, neatmeta galimybės jas optimizuoti. „Mums reikia grįžti prie verslo priežiūros.

Prezidentas Gitanas Nausėda mato rizikų dėl Laisvės partijos kandidato į susisiekimo ministrus Kasparo Adomaičio, tuo metu konservatorių kandidatas į energetikos ministrus Dainius Kreivys privalo išsklaidyti bet kokias abejones dėl interesų konfliktų, sako šalies vadovo patarėjas. Pasak Jaroslavo Neverovičiaus, K. Adomaičio susitikimas su prezidentu trečiadienį parodė, kad kandidatas turi „gerų idėjų“, tačiau yra tam tikrų rizikų dėl jo patirties nacionalinėje politikoje.

Laisvės partijos narė Evelina Dobrovolska tapo būsimos Vyriausybės kandidate į Teisingumo ministres. Kaip ir kiekvieną pasirodžiusį asmenį, taip ir E. Dobrovoslka susilaukė dėmesio socialinėje erdvėje, žiniasklaidoje: aptarinėjama kompetencija, išsilavinimas, net moters išvaizda, tatuiruotės. Ketvirtadienį pati kandidatė savo „Facebook“ paskyroje sureagavo į visus komentarus, rašytus apie ją. „Džiaugiuosi žiniasklaidos man skiriamu dėmesiu.

Teisininkė Evelina Dobrovolska yra viena iš naujojo Seimo naujokių, kuri į parlamentą pateko su Laisvės partija. Naujai iškepta politikė žengs ne tik į parlamentą, tačiau turi šansą užimti ir teisingumo ministrės postą. E. Dobrovolska tikina, kad svarbiausias jos darbas, kad po ketverių metų negalima būtų pasakyti, kad tautinių mažumų ir žmogaus teisių klausimai nėra sprendžiami. Evelina Dobrovolska – teisininkė, dalyvavusi sprendžiant ne vieną su asmenvardžių rašyba susijusią bylą.

Į ekonomikos ir inovacijų ministres siūloma Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako sieksianti, kad visa naujoji Vyriausybė susitelktų į pagalbą verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso pandemijos. Ji sako šiuo metu matanti tam tikrą įtampą tarp Finansų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų. „Labai svarbu, kad visa Vyriausybė situaciją matytų vieningai. Dabar aš jaučiu iš šono šiokią tokią įtampą tarp Finansų ir Ekonomikos ministerijų.

Seime antradienį prisiekė penki sirgę ar izoliacijoje dėl kontakto su COVID-19 buvę ir per pirmąjį posėdį penktadienį prisiekti negalėję parlamentarai. Priesaiką davė Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska, konservatorius Justas Džiugelis, su valstiečiais išrinkti Linas Kukuraitis ir Rimantė Šalaševičiūtė, socialdarbietis Andrius Palionis. Šiuo metu iš viso priesaikas jau yra davę 140 Seimo narių. Neprisiekęs yra vienintelis išrinktas Seimo narys Eugenijus Sabutis.

Valdančiajai daugumai priklausanti Laisvės partija į Seimo vicepirmininkus siūlo Vytauto Mitalo kandidatūrą. „V. Mitalo kandidatūra sustiprins Seimo vadovybės darbą, turime nemažai idėjų, kaip skaitmenizuoti Seimo darbą, kaip padaryti jį patogesnį ir atsparesnį įvairioms pandemijoms, pasitelkiant moderniausias technologijas“, – BNS sakė partijos vadovė Aušrinė Armonaitė.

Laisvės partijos frakcija Seime savo seniūne penktadienį išrinko Ievą Pakarklytę.  Jos pavaduotoju tapo Tomas Vytautas Raskevičius.  Kaip pranešė partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, grupė Seime vadinsis Laisvės frakcija.     Frakcija kol kas neapsisprendė dėl kandidato į Seimo vicepirmininkus. „Diskutuosime kitos savaitės pradžioje“, – po pirmojo frakcijos posėdžio Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.

Daugelis nustebo, kai rektoriaus karjerą Vilniaus universitete baigęs profesorius Artūras Žukauskas prisijungė prie naujai susikūrusios Laisvės partijos žengti į Seimą. Mažiau netikėta, kad įveikęs šį laiptelį A. Žukauskas neatmeta galimybės tapti švietimo ministru, tačiau tam sakosi turintis savo sąlygų, antraip ministerijoje savęs nemato. Šiemet A. Žukauskas, bent laikinai baigęs savo karjerą Vilniaus universitete, pasuko dar nepramintu taku – į politiką.

Būsimieji koalicijos partneriai konservatoriai ir liberalai nuo pat ryto zuja po Seimą ir derasi dėl būsimų ministrų. Partijų lyderiai leidžia suprasti, kad dalis kandidatų jau aiškūs, tačiau paskelbti juos žada tik tada, kai susiderės dėl visų kėdžių. Gabrielius Landsbergis, beje, jau tikina postų visai nenorintis. Reikalų turi ir būsimoji opozicija. Saulius Skvernelis pareiškė neatmetantis galimybės tapti opozicijos lyderiu.

Konservatoriai ir liberalai džiūgauja – koalicijos sutartis jau užtvirtinta rašalu. Po dviejų savaičių derybų trijų partijų lyderiai pasirašė tarpusavio susitarimą, pagal kurį dėlios Vyriausybės darbus. O pirmiausia – sės tartis dėl ministrų postų. Kandidatų, regis, nestinga, Laisvės partija jų Ingridai Šimonytei pasiūlė net dešimt. Tačiau būsimoji premjerė atkakliai tyli ir pavardžių neviešina. Užtat beveik aišku, kas bus naujoji Seimo pirmininkė.

Liberalų sąjūdžio taryba elektroniniu balsavimu pritarė koalicinės sutarties projekto pasirašymui, pirmadienį pranešė partija.  Formuojamos trijų dešiniųjų partijų – Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – valdančiosios koalicijos sutarties pasirašymas numatomas pirmadienį. „Savaitę trukusios derybos su partnerėmis buvo sėkmingos – pavyko susitarti dėl svarbiausių visoms šalims klausimų. Darbas vyko užtikrintai ir konstruktyviai.

Valdančiąją daugumą buriančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai Seime pirmadienį pasirašys sutartį dėl naujos centro dešinės koalicijos. Po šios sutarties pasirašymo prasidės derybos dėl Vyriausybės programos ir ministrų portfelių bei pozicijų Seime. Naujajai Vyriausybei turėtų vadovauti konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Koalicija turės 74 atstovus Seime.

Laisvės partijos politinė taryba pritarė koalicinės sutarties projektui, kurį valdančiąją daugumą buriančios trys dešiniosios partijos planuoja pasirašyti pirmadienį.

Valdančiąją koaliciją buriantys dešinieji pirmą kartą gyvai sėdo prie derybų stalo. Jie tvirtina sutarę dėl 80 proc. bendrų darbų, o dėl 20 proc. nuomonės išsiskyrė. Vis dėlto tai dar nėra derybų finišas, o partijos tvirtina neskubančios dalintis postų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis antradienį Seime pirmą kartą gyvai susitiko derėtis dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.

Seimo debiutantas Tomas Vytautas Raskevičius tikina, kad kadenciją baigiantys valdantieji gąsdino ir skaldė visuomenę, o naujoji koalicija gali priimti sprendimus, kuriuos politikai giliai nukišdavo į stalčių. „Profesionaliu gejumi“ save pristatantis vyras taip pat atskleidė, ar išvysime jį Seimo salėje persirengusį drag queen personažu Okeanide.

Kinijos ambasada Lietuvoje penktadienį išsakė pasipiktinimą dėl Laisvės partijos siekio palaikyti Taivano nepriklausomybę. „Ambasada reiškia stiprų pasipiktinimą ir tvirtą prieštaravimą. Pasaulyje yra tik viena Kinija, o Taivanas yra neatskiriama Kinijos teritorijos dalis“, – teigiama BNS atsiųstame pareiškime. Taip ambasada sureagavo į ketvirtadienį paviešintus Laisvės partijos pasiūlymus dėl Vyriausybės programos.

Po Seimo rinkimų naują valdančiąją daugumą formuoti ketina Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės sąjunga. Šios dvi neslepia planų peržiūrėti dabartinę išmokų vaikams tvarką. Ekonomistas Žygimantas Mauricas kritikuoja tokius užmojus. Kaip žinoma, šiuo metu už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokama po 60 eurų. Nuo kitų metų šias išmokas planuojama didinti iki 70 eurų.

Trijų Seimo rinkimų laimėtojų laukia sunki užduotis išsidalinti 14 ministerijų ir rasti joms tinkamus vadovus. Problema ta, kad ne visos ministerijos vienodai „vertingos“ – kai kurias jų partijos pasičiuptų mieliau nei kitas. Kol trys partijų lyderės užkulisiuose derina trokštamas ministerijas ir ministrų kandidatūras, politologai ir ilgamečiai Seimo nariai spėlioja, kam atiteks gardesnis kąsnelis.

Formuojantis naujai valdančiajai daugumai daugeliui rūpi klausimas, kaip bus paskirstyti ministrų postai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija kalba apie tas pačias dominančias sferas. Politologų nuomone, postų pasiskirstymą lems du dalykai.  Liberalų sąjūdis pretenduoja į tris ministerijas  Liberalų sąjūdžio kandidatas Andrius Bagdonas teigia, kad jų partiją domina trys ministrų postai.

Seimo rinkimus laimėję opoziciniai konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija pirmadienį pradėjo derybas dėl naujos koalicijos. BNS pateikia svarbiausias partijų pozicijas iš porinkiminių spaudos konferencijų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Užsitikrinę 50 mandatų parlamente, konservatoriai bus stipriausia jėga naujojoje koalicijoje.

Valdančiosios koalicijos dalimi ketinanti tapti Laisvės partija atsisako kalbėti apie savo trokštamas valdyti ministerijas. Anot partijos lyderės Aušrinės Armonaitės, trys koaliciją buriančios partijos pirmiausiai turėtų susitarti dėl programinių nuostatų. Laisvės partija Seimo rinkimuose iš viso iškovojo 11 mandatų ir kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais ir Liberalų sąjūdžiu formuos valdančiąją koaliciją.

Derybas su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija pradedantys konservatoriai sieks ir kitų partijų paramos įvairiomis formomis, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Žurnalistams pirmadienio naktį jis sakė, kad 74-75 parlamentarus vienysianti koalicija yra „ganėtinai neblogas skaičius“ „74-75 žmonės yra ganėtinai neblogas skaičius.

Antrojo Seimo turo rinkimų vakarą Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė žurnalistams teigė, jog yra patenkinta rinkimų rezultatais. Ji taip pat pripažino, kad jeigu tik gaus kvietimą, sutiks jungtis į centro-dešinės koaliciją.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, pirmadienį iš anksto balsavusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sakė per antrąjį Seimo rinkimų turą besitikinti laimėti kuo daugiau mandatų, tačiau konkretaus tikslo neturinti. „Natūraliai norisi, kuo daugiau laimėti, bet tokio tikslo nesame išsikėlę“, – žurnalistams sakė A. Armonaitė. Laisvės partijos pirmininkė balsavo kartu su kitais partijos nariais – sostinės meru Remigijumi Šimašiumi, vicemeru Vytautu Mitalu, kt.

Kelialapius į Seimą po pirmojo turo jau užsitikrino 73 kandidatai, tačiau 22-iems jų tai bus pirmoji kadencija parlamentaro kėdėje. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Seimo naujokais ir sužinoti, ką jie veikė iki šiol. Nors po antrojo rinkimų turo spalio 25 d. Seimo naujokų, ko gero, bus ir daugiau, šiomis dienomis jau 22 kandidatai užtikrintai pradeda ruoštis savo pirmajai kadencijai.

Jei Laisvės partija taps valdančiosios koalicijos dalimi, ji ketina peržiūrėti dalį praėjusios valdžios įgyvendintų draudimų. Tačiau Laisvės partija dar neskuba sau prognozuoti vietos valdančiojoje koalicijoje. Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko beveik 9 proc. balsų ir užsitikrino aštuonis mandatus Seime. „Reikėtų, matyt, keisti bendrą toną valstybėje, daugiau pasitikėjimo žmonėmis bendrai, daugiau optimizmo, mažiau tyrimų, kas ką darė prieš 10–15 metų.

Laisvės partija savo rinkimų štabo vakarėlyje nelaukdami galutinių rezultatų jau dainuoja „We are the champions“ ir teikia partijos lyderei Aušrinei Armonaitei gėles. „Tai yra mūsų visų pergalė“, – sako ji. A. Armonaitės teigimu, nors dar nėra suskaičiuoti kai kurių didžiųjų apygardų, tarp jų ir Vilniaus miesto, balsai – Laisvės partija patį sunkiausia darbą jau atliko, o dabar metas šiek tiek pasidžiaugti prieš antrąjį turą. „Rezultatas bus dar geresnis.

Laisvės partijos antrasis numeris Tomas Vytautas Raskevičius džiaugiasi dabartiniais rezultatais ir pripažįsta, jog partija ruošėsi blogesniam scenarijui. „Lietuva yra kur kas įvairesnė ir spalvingesnė, nei mums iš pirmo žvilgsnio atrodo“, – sako jis.

Specialioje laidoje „TV3 Žinios. Seimo rinkimai 2020“ apsilankė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Partijos lyderė teigia, kad Vilniuje jaučia didžiulį palaikymą ir mano, kad Laisvės partija surinks daugiau rinkėjų balsų Seimo rinkimuose nei Liberalų sąjūdis. VISĄ POKALBĮ SU A. ARMONAITE PAMATYKITE VAIZDO SIUŽETE, ESANČIAME STRAIPSNIO PRADŽIOJE. Tiesioginėje laidoje „TV3 Žinios.