laisvės partija

Ruošiantis Seimo rinkimams ir rašant savo programas, politinių partijų fantazijai nėra ribų. Todėl programų eilutėse nugula ne tik reikšmingi pasiūlymai, kaip tobulinti mokesčių ar pensijų sistemas, bet ir pažadai naikinti erkes, apskritai atsisakyti tam tikrų mokesčių ar pensininkams kasmet dalinti 200 eurų vertės kelialapius. Na, o neatidžiausios partijos kelia ir tuos pažadus, kuriuos valstybė įgyvendina jau ne vienerius metus.

Šių metų Seimo rinkimuose pirmą kartą dalyvaus liberalios krypties Laisvės partija. Partijos sąrašą į rinkimus ves Aušrinė Armonaitė, kuri dar praėjusių metų birželį kartu su Remigijumi Šimašiumi ir bendražygiais įsteigė šią liberalios krypties partiją. Birželio pabaigoje skelbtos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, už Laisvės partiją spalio 11 dieną vyksiančiuose rinkimuose balsuotų apie 2 proc. rinkėjų.

Piliečių laisvės, teisės, prievolės bei draudimai – bene labiausiai viešai aptarinėjami klausimai partijų rinkimų programose. Įvairios gyventojų grupės baiminasi drakoniškų draudimų, apribojančių jų laisves, ir tikisi sulaukti daugiau teisių ir laisvių. Ir kol vienos partijos grūmoja pirštu, sakydamos, kad skiepai ar kūno kultūros pamokos bus privalomos, kitos atleidžia vadeles ir žada įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, kartais net santuokas ar galimybę įsivaikinti vaikus.

Nuo darželio iki aukštojo mokslo, nuo ikimokyklinio ugdymo pedagogų iki aukščiausio lygio šalies mokslininkų – švietimas yra tema, kurią plačiau ar siauriau savo programose apžvelgia kiekviena partija. Tiesa, visų partijų prioritetai švietimui reikšmingai skiriasi. Vienos nori panaikinti atrankas į mokyklas ir universitetus, kitos – jas griežtinti, vienos mokyklų tinklą nori plėsti, kitos – mažinti.

Žmonės nelabai pasitiki politikais ir partijomis. Kai kurios iš jų, aišku, žada didesnes pensijas, atlyginimus, įvairias išmokas ir tuo pačiu metu – mažesnius mokesčius. Retai tai yra realūs pažadai, tačiau artėjant rinkimams, verta žinoti, kas ką siūlo.

Likus mėnesiui iki Seimo rinkimų, juose dalyvausiančios politinės partijos Vilniuje pristato savo rinkimų programas. Laisvės partija antradienį pirmoji pristatė rinkimų programą. Švietimo tematika Laisvės partijos nariams yra Nr. 1. Taip teigia savo programą pristatantys politikai. „Viskas prasideda nuo švietimo, todėl norime pirmiausia pokyčių mūsų mokyklose. Programos turi būti atnaujintos ir pagaliau atitikti šiuolaikines realijas.

Laisvės partijos lyderė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė apie valdančiųjų planus įkurti valstybinį banką teigia, kad turime leisti veikti rinkai ir pritraukti naujų privačių bankų, o ne kurti valstybinius monstrus.  „Valstybės dalyvavimas bankų versle reikštų naujus įsipareigojimus valstybei ir naujus mokesčius mums. 1 ar 2 mlrd. € būtų reikalingi steigiant konkurencingą valstybinį banką. Palyginimui – mūsų patvirtintos 2020 m. biudžeto pajamos – 11.454 mlrd.

Bernardinų sode pirmadienį įvyko  „Laisvės partijos“ rinkimų kampanijos paskelbimas. Partija į rinkimus eina su šūkiu „Norintiems džiaugtis“. Į sodą sugužėjo apie šimtas partijos narių, kurie atėjo su savo keturkojais ir mažaisiais palaikytojais. Partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pristatė kampaniją bei įvardino 5 įsipareigojimus Lietuvai. Partijos programą sudaro 163 puslapiai, o pirmadienį buvo pristatyti svarbiausi dalykai. „Pirmas mūsų įsipareigojimas.

Šeštadienį nuotoliniu būdu surengusi suvažiavimą Laisvės partija patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą, dalį vienmandatininkų ir rinkimų programą. Pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvausiančią politinę jėgą į Seimo rinkimus ves jos pirmininkė Seimo narė Aušrinė Armonaitė, antras sąraše – žmogaus teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius, trečia – narkotikų politikos ir priklausomybės ligų ekspertė Morgana Danielė.

Vilniaus  savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis paliko sostinės mero Remigijaus Šimašiaus įkurtą Laisvės partiją. P. Poderskis BNS patvirtino, kad partiją paliko jau prieš kurį laiką, tačiau aiškių priežasčių nenurodė. Jis sako, kad šis sprendimas neturi nieko bendro su administracijos vadovo pareigomis, todėl jose ir toliau lieka.

Kadenciją baigęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas tapo Laisvės partijos nariu ir planuoja kelti savo kandidatūrą 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose. Lietuvos mokslo, Nacionalinės pažangos premijas bei kitų apdovanojimais per savo karjerą ne kartą įvertintas mokslininkas kaip prioritetą Lietuvoje įvardina švietimą, rašoma Laisvės partijos pranešime žiniasklaidai. „Švietimo ir mokslo sėkmė yra mūsų šalies klestėjimo laidas.

Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, pirmoji Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) registravosi pernai įsikūrusi Laisvės partija. „Koronavirusas daugeliui sujaukė planus – dalis žmonių susirgo, dalis prarado darbą, turėjo užsidaryti verslai, pergyvename dėl sulėtėjusio švietimo proceso.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vadovaujamos Laisvės partijos atstovas Renaldas Vaisbrodas traukiasi iš sostinės savivaldybės tarybos, nes žada tęsti karjerą, susijusią su lobistine veikla. „Noriu palinkėti visiems gražių švenčių ir padėkoti už tą laiką, praleistą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Naują Laisvės partiją steigiantys liberalūs politikai iki suvažiavimo likus savaitei susidūrė su kliūtimis bandydami išlaikyti teises į šį pavadinimą. Viena partijos steigėjų parlamentarė Aušrinė Armonaitė Registrų centre pavadinimą „Laisvės partija“ rezervavo pernai lapkritį. Anot jos, rezervacija galiojo iki gegužės 23 dienos – ši informacija skelbiama viešai, o po vidurnakčio bandant elektroniniu būdu pratęsti pavadinimą Registrų centro sistema to padaryti neleido.

Norvegų žudikas pasiekė savo: oficialiai buvo pripažinta, jog ekstremistinė ideologija nereiškia, kad jis išprotėjęs, rašoma „Foreign Policy“. Praėjusį penktadienį Andersas Behringas Breivikas už 2011 metų liepą įvykdytą išpuolį, kurio metu žuvo 77 žmonės, buvo nuteistas kalėti 21 metus.

Tragiški įvykiai Norvegijoje verčia atidžiau pažvelgti į kraštutinių dešiniųjų partijas ir judėjimus Europoje. Pastaruoju metu jie tampa joje vis populiaresni. Europinio masto rezonansą sukėlė sėkmingas J. Haiderio Laisvės partijos pasirodymas 2008 m. Austrijos parlamento rinkimuose.

Imigrantai, atvykstantys į Olandiją iš ne Vakarų valstybių, kasmet kainuoja šaliai 7,2 mlrd. eurų, rodo tyrimas, kurį užsakė radikali dešinioji Geerto Wilderso „Laisvės partija“. Tyrimą partijai atliko „Nyfer“ ekonomikos tyrimų institutas. Tyrimas parodė, kad imigrantai dažniau yra linkę naudotis viešosiomis paslaugomis, be to, jie sumoka mažiau mokesčių nei olandai. Jie taip pat gauna daugiau socialinių išmokų. Itin dažnai imigrantai siekia gauti bedarbio pašalpą ar išmoką dėl invalidumo.

Olandijos Laisvės partijos lyderis Geertas Wildersas pareiškė, kad imigrantai, atvykstantys į Olandiją iš ne Vakarų valstybių, kasmet šaliai kainuoja maždaug 6-10 mlrd. eurų. Tyrimą, kiek Olandijos biudžetui kainuoja imigrantų išlaikymas, Laisvės partijos užsakymu atliko Nyferio institutas. Dienraštis „De Telegraaf“ cituoja Laisvės partijos atstovų teiginį, kad vieno imigranto išlaikymas šalies mokesčių mokėtojams kainuoja kelis šimtus tūkstančių eurų.

Partija, kuri atvirai vadina Islamą atsilikusia religija, siekia uždrausti musulmoniškus galvos dangalus viešose vietose ir teigia, kad Koranas niekuo nesiskiria nuo Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ iškovojo svarią pergalę Olandijos vietos savivaldos rinkimuose. Geert Wilderso vadovaujama „Laisvės partija“ tapo pačia didžiausia politine jėga vidutinio dydžio Almerės mieste ir antra didžiausia šalies politinėje sostinėje Hagoje.