kunigai

Po visuomenę sukrėtusio kunigų pedofilijos skandalo Vilniaus arkivyskupija skelbia apie įvykusį susitikimą su katalikais pasauliečiais – iniciatyvos „Svarbus reikalas“ atstovais. Kaip teigiama, artimiausiu metu planuojami vizitai į parapijas, kuriose tarnavo seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius kaltinami dvasininkai.

Kunigų pedofilijos bei tvirkinimo skandalams krečiant Lietuvą, dalis tikinčiųjų pradėjo nusisukti nuo bažnyčios. Dažnas teigia netikintis, kad bažnyčia apsivalys, mat dvasininkų hierarchai esą nerodo jokio noro tvarkyti įsisenėjusias bėdas maldos namuose. Nuo visuomenės slepia pedofilija ar kitais nusikaltimais įtariamus kunigus, perkeldami juos iš vienos parapijos į kitą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Kunigauju ir kunigausiu Dievui padedant“, – sakė kunigas Vidmantas Kareckas.

Visuomenę sudrebinus pedofilijos skandalui, žmonės kelia klausimą: ar nusikaltimai prieš vaikus turėtų būti baudžiami griežčiau? Ekspertas atsakė, kaip yra iš tiesų ir kokia problema kiltų taikant griežtesnes bausmes. Lietuvą purtant pedofilijos skandalui, daliai žmonių kyla klausimas – ar už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus žmonės neskiriamos per mažos bausmės? „Kaip galima tokius anksčiau paleisti?“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė vienas internautas.

Katalikų Bažnyčią sukrėtus žiniai apie pedofilijos skandalą, visuomenėje iš naujo užsiliepsnojo diskusijos dėl teisingumo ir atskaitomybės ribų. Sunkūs kaltinimai pareikšti kunigui Tadui Švedavičiui bei įtarimai dėl disponavimo vaikų pornografija kunigui Ryšardui Peciunui kelia esminius klausimus: ar nusikaltę dvasininkai sulauks realios teisinės atsakomybės, ar sisteminės problemos bus šluojamos po kilimu? Apie bažnytinės ir civilinės teisės susidūrimą, moralinę atsakomybę bei galimybes pasiek...

Visą Lietuvą sukrėtusio pedofilijos skandalo bažnyčioje metu, kai pedofilija apkaltinti iš karto du kunigai, vienas jų – Rūdiškių kunigas – ryžosi viešai išpažinčiai. Dvasininkas dievagojasi esąs apkaltintas nepagrįstai. Sako, kad teisėsaugininkai prie kryžiaus jį kala vos dėl kelių vaizdų su mažamečiais, kuriuos rado jo kompiuteryje, ir dar kelių virusinių failų, rastų ten pat.

Baudžiamojoje byloje, kurioje seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš nepilnamečius kaltinamas kunigas, nukentėjusiais pripažinti asmenys šiuo metu jau yra pilnamečiai, teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Ilma Skuodienė. „Šiuo konkrečiu atveju kalbant, tai tikrai buvo perklausta, ir mūsų žiniomis tai yra visi suaugę šiuo metu asmenys“, – žurnalistams sakė I. Skuodienė.

Teisėsaugai paskelbus apie seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamus du kunigus, vaiko teisių specialistai ketina patikrinti visų su vaikais bažnytinėse bendruomenėse dirbančiųjų QR kodus. „Patikrinsime visų bažnytinių bendruomenių žmones, savanoriaujančius ar teikiančius paslaugas QR kodus“, – po pasitarimo Vyriausybėje pirmadienį žurnalistams sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Grįžtant prie idėjos steigti viešą seksualinius nusikaltimus padariusiųjų registrą, nusikaltimą padaręs žmogus nebūtų į jį įrašytas visam gyvenimui, sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. „Reikia surasti žmogaus teisių balansą. Mes suprantame, kad tai nusikaltę asmenys, bet atlikę bausmę, tai turėtų turėti apsaugą“, – žurnalistams sakė R. Tamašunienė. „Niekas nekalba apie viešą registrą, kuris galios visą gyvenimą, tai yra nustatytas laiko tarpas.

Pirmadienį Vyriausybėje vyko pasitarimas dėl institucijų veiksmų reaguojant į seksualinio smurto prieš vaikus atvejus. Kaip pranešė ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, susitikime dalyvavo Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovybė.

Vestuvių sezonas eina į pabaigą, o santuokos sakramentą bažnyčioje ketinančios priimti poros neretai klausia: kiek reikia aukoti? Naujienų portalo tv3.lt kalbinti dvasininkai pabrėžia, kad savo parapijose aukų sumų nediktuoja. Vis dėlto yra atvejų, kada kunigai nustato sakramentų ceremonijų įkainius. Aukų sumos priklauso nuo parapijos Neretai sakoma, kad apie aukojimą kunigai kalba nenoriai – tai yra jautri tema. Klaipėdos Šv.

Kodėl kunigai už vaikų seksualinį išnaudojimą neretai lieka nenubausti? Ir kaip dvasininkų iškrypimus tiria pati bažnyčia? Apie savo patirtį ieškant teisybės ir kunigų atsakomybės TV3 Žinioms pasakojo pats seksualinį išnaudojimą iš kunigo patyręs vilnietis menininkas Denisas Kolomyckis. Papasakokite, kaip jums teko susidurti su kunigo seksualine prievarta. Būdamas vaikas, keliavau į katalikišką vaikų vasaros stovyklą, skirtą socialiai remiamų šeimų vaikams.

Teisėsaugai paskelbus apie seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamus du kunigus, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia iš Bažnyčios besitikintis konstruktyvaus bendradarbiavimo su teisėsauga ir pasirengimo atsakyti į klausimą, ar visais atvejais imtasi priemonių, kad seksualinis smurtas būtų pastebėtas ir užkardytas.

Po Lietuvą sudrebinusio kunigų pedofilijos skandalo prabilo Kalesninkų kaimo gyventojai. Ten 9 metus kunigavo pedofilija kaltinamas, apie 23 metus vaikus išnaudojęs ir žiaurius nusikaltimus vykdęs dvasininkas. Tuo tarpu politikai aiškinasi, kaip pakeisti sistemą, kad tokių prievartautojų pavardės būtų atskleistos visuomenei. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vilniaus apygardos teismui buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kunigui Tadui Švedavičiui pareikšti kaltinamai dėl dėl 34 apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Be to, teisėsauga pabrėžė, jog byla taip pat susijusi ir su kita baudžiamąją byla, kurioje figūruoja kunigas Ryšardas Peciunas, kuriam pareikšti kaltinimai dėl disponavimo vaikų pornografija.

Vilniaus apygardos teismui buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Į šį skandalą sureagavo ir žurnalistė Fausta Marija Leščiauskaitė.  Socialiniuose tinkluose Fausta Marija paviešino įrašą, kuriuo sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.

Teisėsaugai paskelbus apie seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamus du kunigus, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad reikia grįžti prie diskusijų dėl registro, kuriame seksualinius nusikaltimus padarę žmonės būtų viešinami. „Aš manau, kad turime sugrįžti prie diskusijų ties registru ir tikrai žmonės, padarę tokio lygio nusikaltimus, turi būti viešai įdėti į registrą.

Rugpjūčio 11 dieną visą visuomenę sukrėtė paaiškėjusi informacija apie pedofilijos skandalą kunigų rate. Skelbiama, kad sunkiausių kaltinimų sulaukė 56-erių kunigas Tadas Švedavičius, o vaikų pornografijos disponavimu įtariamas 51-erių kunigas Ryšardas Peciunas. Abu kunigai dirbo Vilniaus arkivyskupijai priklausiančiose parapijose. Pirmieji nusikaltimais įtariamų kunigų pavardes paskelbė naujienų portalas delfi.lt. Jie pranešė, kad T. Švedavičius buvo paskirtas Dubičių Švč.

Po visą Lietuvą sukrėtusio skandalo dėl kunigo Tado Švedavičiaus 23-ejus metus trukusių galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius, Seimo narys, išrinktas Šalčininkų–Vilniaus apygardoje, Jaroslavas Narkevičius sako, kad jį teko pažinoti. Žinia politiką sukrėtė ir nustebino, o situaciją jis vadina sunkiai suvokiama. Seimo narys pabrėžia, kad T. Švedavičių pažinojo per parapijoje vykusius renginius ir mišias, nors pats nepriklausė nei vienai, nei kitai parapijai.

Reaguodama į kritiką dėl politikų kalbų pamaldų metu ir jiems skiriamų apdovanojimų, Telšių vyskupijos kurija teigia, kad per Žemaičių Kalvarijos atlaidus kasdien atvyksta vis kitų dekanatų žmonės su savo kunigais ir valdžios atstovais, todėl deleguoto politiko kalba yra įprasta praktika. „Kasdien tikinčiuosius sveikina merai arba jų deleguoti asmenys, o pamaldose dalyvaujančių Seimo narių vardu sveikinimą taria tik vienas Seimo narys“, – komentare BNS tvirtino kurija.

Krikštynos, vestuvės ar laidotuvės daugeliui neatsiejamos nuo aukos Bažnyčiai. Vis dėlto gyventojams neretai kyla klausimų, kiek iš tiesų reikėtų aukoti ir ar kunigas gali prašyti konkrečios sumos už religinius patarnavimus. Vieni pasakoja aukoję keliasdešimt eurų, kiti mini ir gerokai didesnes sumas. Aiškėja, ar Lietuvoje egzistuoja nustatyti „mokesčiai“ už religines apeigas ir kokios taisyklės galioja iš tiesų.

Vilniaus arkivyskupija paskelbė, kad nuo 2026 m. birželio 3 d. kunigams yra įteikti nauji paskyrimai. Diakonas Kristijonas Guščius skiriamas sielovadinei tarnystei į Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos parapiją. Diakonas Artur Martyniuk skiriamas sielovadinei tarnystei į Vilniaus Šv. Teresės parapiją. Neopresbiteris kunigas Robert Gaičauskas skiriamas Nemenčinės Šv.

Vilniuje tęsiasi Pasaulinis apaštališkasis Gailestingumo kongresas. Jį pradėjo įspūdinga maldininkų eisena, sutraukusi tūkstančius tikinčiųjų. Į sostinę atvyko daugiau kaip 5 tūkstančiai dalyvių iš įvairių pasaulio šalių, o per savaitę jų iš viso laukia apie 130 renginių. Ką kongresas siūlo vilniečiams ir miesto svečiams? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su arkivyskupu Gintaru Grušu.

„Kiek aukoti už krikštą ar santuoką“ – neretai žmonėms iškylantis klausimas. Kunigai pabrėžia, kad auka – tai ne mokestis, o dovana. Aukos dydis, pasak kunigų, nedaro įtakos apeigų kokybei. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti Kauno kunigai aiškina, kad sumokėti už sakramentus – neįmanoma. Dvasininkai pabrėžia, kad aukos dydis priklauso nuo pačio žmogaus galimybių.

Lietuvoje Velykas švenčiantys katalikai nė nesusimąsto, kad sovietmečiu žengti koją į bažnyčią mišių metu galėjo būti laikoma nusižengimu. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė atskleidė, kokią grėsmę religijos išpažinimas kėlė net kunigams. Velykų išvakares ir rytą sutikti mišiose jau tapo katalikų bendruomenės tradicija. Tačiau nedažnas susimąsto, kad sovietmečiu žmonės to taip paprastai daryti negalėjo.

Namų lankymai – sena ir iki šiol gyva tradicija. Tiesa, daugelis susiduria su klausimu, kokiomis sumomis kunigams derėtų atsidėkoti už šiuos lankymus. Kunigas paaiškino namų palaiminimo prasmę, ir kaip per laiką keitėsi aukojimo bei bažnyčios išlaikymo būdai. Žmonės viešojoje erdvėje anonimiškai diskutavo, kiek yra įprasta ar padoru paaukoti kunigui už namų pašventinimą, pabrėžiant, kad suma priklauso nuo asmeninių galimybių.

Spalio 30-ąją Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje buvo pastatytas ir atidengtas naujas estrados žvaigždei Nelly Paltinienei (1929-2020 m.) ir jos vyrui Arvydui Paltinui (1933-2021 m.) skirtas paminklas, kuriuo buvo išpildytas vienas paskutiniųjų ir svarbiausiųjų atlikėjos norų prieš mirtį. Kunigas Kęstutis Timofejevas ir Karolis Petravičius visuomet artimai sutarė su Anapilin iškeliavusia legendine pora, dėl to abu pašventino poros paminklą.

Dėl didelio pamaldumo Marijos žeme kadais pramintoje Lietuvoje, kaip rodo naujausios visuomenės apklausos, bažnyčia šiomis dienomis pasitiki 45,7 proc. apklaustųjų. Menkstantis kunigų autoritetas – taip pat ne išimtis.  Kunigas Gabrielius Satkauskas, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atvirai pripažįsta, kad kai kurių katalikų dvasininkų nekuklus gyvenimo būdas skaudina.

Bažnyčios aukos – ne kunigų kišenei. Kasdieniai išlaikymo kaštai siekia tūkstančius, o dauguma bažnyčios darbuotojų visai negauna atlyginimų. Kaip kunigai išgyvena? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja kunigas Audrius Mikitiukas ir kunigas Virginijus Veprauskas. Kunige Audriau, kur keliauja lėšos? Kun. A. Mikitiukas: Lietuvos parapinė santvarka, kuri yra ne tik Lietuvoje, visame pasaulyje yra parapijos, ir aukos yra dviejų rūšių.

Daugeliui lietuvių yra įprasta, kad krikštynose, vestuvėse ar laidotuvėse dalyvautų kunigas. Vis tik mažai kas žino ar apskritai pagalvoja, kiek už dvasininko skirtą laiką ir pagalbą reikėtų „sumokėti“, t. y. kokią auką skirti. Laikant, kad Bažnyčia yra prieš materialus dalykus, nesitikima, kad kunigas pareikalaus apvalios sumos, o negavęs norimos aukos atsisakys atlikti apeigas, pvz., vesti mišias. Su tuo susidūrė Genė iš Pasvalio.

Nenumaldomai artėjant gražiausioms metų šventėms, žmonės skuba pirkti maisto prekių ir svarstyti, kaip paruošti Kūčių stalą. Kartais, per skubėjimą ir susipynus šiuolaikinėms tendencijoms, yra užmirštama apie tikrąsias vertybes, Advento esmę ir Kūčių metu ruošiamą tradicinį, lietuvišką maistą. Kunigai įvertina, ką jie mano apie sušius bei kitus neįprastus valgius ant šventinio stalo.

Naujasis meno kūrinys Prancūzijos bažnyčioje sukėlė tikrą kalbų sūkurį. Tulūzoje pristatyta katalikų kunigo Abbé Pierro statula su simbolišku „priedu“. Vis dėlto, menininko žinutė yra daugiau nei aiški – kūrinys yra protestas prieš seksualinį išnaudojimą, rašoma „Euronews“. „Silentium“ (lot. – „tyla“) yra naujausias prancūzų menininko Jameso Colominos darbas.

 Šiemet į kunigų seminariją priimti septyni kandidatai. Jie praėjusią savaitę pradėjo propedeutinį – įvadinį – kursą, pranešė Telšių vyskupijos kurija. Anot jos, dar vienas iš Telšių vyskupijos kilęs kandidatas, pajutęs pašaukimą būti kariuomenės kapelionu, pasiruošimą kunigystei pradeda specialiai tam skirtoje kunigų seminarijoje Romoje. Lietuvos propedeutinio kurso vadovo Viliaus Viktoravičiaus teigimu, šiemet priimta beveik dvigubai daugiau asmenų nei pernai.

Statistika sukrečia – 1 iš 5 vaikų patiria seksualinį smurtą. Tuo tarpu Katalikų bažnyčią nuo senų laikų visame pasaulyje lydi skandalai dėl nederamo kunigų elgesio. Tokių atvejų yra buvę ir Lietuvos bažnyčiose, bet apie juos ilgai buvo tylima. Šiandien vis dažniau aptariamas netinkamas seksualinis dvasininkų elgesys, jo priežastys ir pasekmės aukoms.

Per trejus metus Lietuvos vyskupijose galėjo būti tiriama 11 atvejų dėl įvairaus pobūdžio nepilnamečių išnaudojimo, rodo naujausias tiriamosios žurnalistikos centro „Redakcija“ tyrimas. Vis dėlto, pažymi tyrimo bendraautorė Birutė Davidonytė, kol kas bažnyčios vadovybė vengia atskleisti jiems žinomas šių tyrimų detales. „11 atvejų yra pakankamai daug ir tiek nebuvo išlindusių į viešumą. (...) Iš esmės, man atrodo, kad tai lemia bažnyčios uždarumas.

Lietuvos bažnyčiose dvasininkai pristatė naujovę: seksualinio išnaudojimo bažnyčiose aukos galės parašyti laišką ir atvykti į mediacijos centrą, kur galės išsipasakoti ne kunigams, o pasauliečiams – psichologei ir socialiniai darbuotojai. Jie, esant reikalui, informuos ir teisėsaugą, ir vyskupą.

Sigitas Sudentas, Vyžuonų miestelio Švento Jurgio parapijos kunigas platino savo intymias nuotraukas ir siekė artimų santykių su pilnamečiu jaunuoliu. Laidoje „TOP 3“ aptariamas šis skandalingas įvykis, kuris susijęs su viena iš bažynyčios svarbiausių taisyklių – celibatu. „Jis prieš tai buvo rektorius Panevėžyje tris metus, dar anksčiau buvo buvusio prezidento Algirdo Brazausko nuodėmklausys“, – pasakoja „Delfi“ žurnalistas Dainius Sinkevičius.

Nuo 1940 metų Romos katalikų bažnyčios dvasininkai Ispanijoje galėjo lytiškai išnaudoti daugiau kaip 200 tūkst. nepilnamečių, rodo penktadienį paskelbti nepriklausomos komisijos duomenys. Ataskaitoje nepateikiamas konkretus skaičius, tačiau teigiama, kad apklausus daugiau kaip 8 tūkst. žmonių paaiškėjo, jog 0,6 proc. suaugusių Ispanijos gyventojų, kurių yra apie 39 mln., teigė patyrę dvasininkų seksualinę prievartą, kai dar buvo vaikai.

Kol geri ir gražūs orai, daugelis nori atšvęsti asmenines šventes, kurioms neretai negaili ir išties didelių pinigų sumų. Be abejonės, tiek vestuvėse, vykstančios bažnyčioje, tiek krikštynose vienas iš esminių elementų yra bažnyčios apeigos ir sakramentą suteikiantis kunigas. O kunigai, nors savo paslaugų ir neįkainoja, vis tiek už tai, ką daro, turėtų gauti atlygį.

Lietuvą sukrėtus skandalui, kai Vilniaus arkivyskupijos kancleriui kunigui Kęstučiui Palikšai buvo mesti kaltinimai dėl pedofilijos prieš nepilnametį, aiškėja naujos detalės. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės teigimu, šiuo metu kunigas K. Palikša nusisamdė vieną geriausių advokatų kovoje prieš paauglį, kuris šiuo metu jau yra pilnametis. Tačiau, kai viskas vyko, jis buvo dar paauglys.

Po naujienų portale pasirodžiusio 19-mečio liudijimo apie kunigo Kęstučio Palikšos seksualinius veiksmus prieš jį, po savaitės tylos pasisakė ir arkivyskupas Gintaras Grušas. Arkivyskupas atsiprašo tikinčiųjų, kad neišsiaiškino, dėl ko kunigo Palikšos darbo vietoje buvo atliekama krata, po kurios kunigas buvo nuteistas dėl vaikų pornografijos laikymo.

Po naujienų portale pasirodžiusio 19-mečio liudijimo apie kunigo Kęstučio Palikšos seksualinius veiksmus prieš jį, po savaitės tylos pasisakė ir arkivyskupas Gintaras Grušas. Arkivyskupas atsiprašo tikinčiųjų, kad neišsiaiškino dėl ko kunigo Palikšos darbo vietoje buvo atliekama krata po kurios kunigas buvo nuteistas dėl vaikų pornografijos laikymo. Arkivyskupas tikina, kad kunigo tarnystė iki šių įvykių buvo nepriekaištinga, tačiau paaiškėjo ir kita istorijos dalis.

Visuotiniam (Konstantinopolio) patriarchatui paskelbus, kad Maskvos patriarchato iš kunigų luomo pašalintiems penkiems Lietuvos kunigams grąžinamos bažnytinės pareigos, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nesutinkanti su šiuo sprendimu ir tvirtina, kad patriarchas Baltramiejus sprendimą priėmė turėdamas klaidingą informaciją.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija penktadienį pareiškė, kad nepripažįsta Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti į kunigų luomą penkis iš kunigystės pašalintus Lietuvos stačiatikių dvasininkus. „Pašalinimas iš kunigų yra ne drausminė nuobauda, o mistinis aktas, jis yra galutinis ir neatšaukiamas. Bažnyčios kanonai nurodo, kad klero nariai pašalinti iš dvasininkų negali atgauti šio statuso.

Konstantinopolio patriarchatas nusprendė grąžinti į kunigų luomą penkis iš kunigystės pašalintus Lietuvos stačiatikių dvasininkus, penktadienį pranešė vienas jų. „Jis mūsų apeliaciją patenkino, panaikino akstesnius bažnytinio teismo sprendimus“, – penktadienį sakė dvasininkas Gintaras Sungaila.

Šalyje mažėja kunigų, mat jaunimo norinčio pasukti dvasininko keliu kasdien vis mažiau. Į kunigų seminariją stoja penkis kartus mažiau jaunuolių nei seminarija gali mokyti. Vis dažniau į kunigystę pasuka ne jauni, tik mokyklą baigę vaikinai, bet vieną ar kelias specialybes jau išbandę vyresni, o kartais ir iš emigracijos grįžę vyrai. Atokvėpio akimirkai stabteli Vilniaus kunigų seminarijos šeštakursis Deivydas.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.

Kolumbijos Katalikų Bažnyčia paskelbė 26 kunigų, figūruojančių tyrimuose dėl įtariamo nepilnamečių tvirkinimo, vardus, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Medeljino arkivyskupija atskleidė 1995–2019 metais apkaltintų dvasininkų sąrašą, teismui priėmus sprendimą, palankų žurnalistui Juanui Pablo Barrientosui, atlikusiam tyrimą dėl numanomo pedofilų tinklo Bažnyčioje. „Dauguma šių kunigų.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius už nepilnamečių tvirkinimą ir seksualinį išnaudojimą iš dvasininkų luomo pašalino kunigą Joną Kusą. Anot jo pranešimo, „neteisminio proceso metu surinktos medžiagos, teisinių ir faktinių aplinkybių pakanka įgyti ir su moraliniu tikrumu paskelbti, kad Jonas Kusas kaltas (constat) dėl nepilnamečių tvirkinimo ir seksualinio išnaudojimo“.  Vyskupo teigimu, nukentėjusiems asmenims siūloma dvasinė ir psichologinė pagalba, numatyta Bažnyčios normose.

Kunigas Saulius Stumbra traukiasi iš rektoriaus pareigų Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje, pirmadienį BNS informavo Telšių vyskupijos kurijos kancleris kanauninkas Haroldas Šneideraitis. Iš rektoriaus pareigų S. Stumbra išeina paties prašymu. Jis darbą tęs Palangos Švč.