Lietuvą purtant pedofilijos skandalui, daliai žmonių kyla klausimas – ar už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus žmonės neskiriamos per mažos bausmės?
„Kaip galima tokius anksčiau paleisti?“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė vienas internautas.
„Už seksualinius nusikaltimus [reikia] sėdėti iki galo“, – rašė kitas.
Svarbiausia – palaikymas ir pagalba aukoms
Kriminologas Gintautas Sakalauskas naujienų portalui tv3.lt pakomentavo apie bausmes už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus. G. Sakalauskas pažymi, kad kalėjimas yra laikomas griežčiausia bausme už nusikaltimą.
„Baudžiamoji atsakomybė yra taikoma kaip socialinių santykių subalansavimo ir harmonizavimo priemonė. Ji turi būti proporcinga ir skiriama pagal visą padarytą žalą. Bet šiuo atveju svarbiausias yra palaikymas ir pagalba aukoms, kurios nuo to nukenčia“, – kalbėjo kriminologas G. Sakalauskas.
Pasak G. Sakalausko, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse bausmės už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus yra panašios.
„[Bausmių] taikymas truputį skiriasi. Lietuvoje turime didesnį represyvumą nusikalstamo elgesio atvejais. Žiūrint į kitas šalis, [...] bausmės praktikoje taikomos griežtesnės, nei daugumoje kitų šalių“, – ES ir Lietuvos situaciją lygino kriminologas.
Taip pat visuomenėje pasipiktinimo bangą sukėlė Konstitucinio teismo išaiškinimas, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, kuria draudžiama nuteistiesiems už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui taikyti lygtinį paleidimą, prieštarauja konstituciniam valstybės principui.
Dėl to Seimo narys Vytautas Sinica siūlo įteisinti savanorišką cheminę kastraciją asmenims, nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, kaip vieną iš lygtinio paleidimo sąlygų.
Įvardijo kitokį griežtų bausmių poveikį
G. Sakalausko žiniomis, ES nėra šalių, kurios draustų lygtinį paleidimą asmenims, vykdžiusiems seksualinį smurtą prieš vaikus. Taip pat kriminologas primena, kada buvo nuspręsta, kad Lietuvoje lygtinis paleidimas draudžiamas seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus vykdžiusiems asmenims.
„Pakeitimas buvo priimtas 2013 metais, Petro Gražulio iniciatyva, po Garliavos istorijos. Buvo labai blogai, kad tai buvo padaryta, todėl, kad tie žmonės, kurie nuteisti ir įkalinti, prarado motyvaciją savo elgesį keisti ir dalyvauti programose.
Jie sakydavo: „Kam man dalyvauti programose? Aš vis tiek lygtinai neišeisiu.“ Lygtinis paleidimas yra labai svarbus motyvas daugumai kalinių – visi nori išeiti anksčiau laiko. Tada jie dalyvauja [programose], stengiasi“, – pasakojo kriminologas.
Pasak G. Sakalausko, lygtinis paleidimas – nėra malonės suteikimas ar gailestis. Tai tiesiog priemonė palaipsniui ir vėl integruotis į visuomenę. Kriminologo teigimu, egzistuoja daug tyrimų, parodančių, jog lygtinai iš kalėjimo paleistas asmuo nusikals rečiau, nei tas, kuris iš kalėjimo išėjo po visos bausmės atlikimo.
„Tokiais [seksualinių nusikaltimų prieš vaikus] atvejais paleisti po visos bausmės atlikimo yra pavojinga. Jeigu mes kalbame apie pedofilinį potraukį, labai svarbu, kad kurį laiką būtų probacija“, – kalbėjo kriminologas.
Seksualinis smurtas prieš mažamečius apima daug nusikaltimų
Kriminologas G. Sakalauskas pažymi, kad seksualinė prievarta gali apimti daug skirtingų nusikaltimų. Sunkiausia seksualinės prievartos forma – tai nepilnamečių ar mažamečių išžaginimas. Baudžiamasis kodeksas numato, kad jeigu auka yra nepilnametis, kaltinamajam gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Jei auka yra mažametis, 15 metų bausmė.
Kasmet Lietuvoje registruojama kelios dešimtys tokių nusikaltimų, sako kriminologas G. Sakalauskas. Tačiau dažniausias seksualinio pobūdžio nusikaltimas prieš vaikus – tai tvirkinimas. G. Sakalauskas pažymi, kad tvirkinimas neturi nieko bendro su lytiniu santykiavimu.
„Tai gali būti tam tikrų intymių vietų lietimas, pornografijos rodymas...“ – vardino G. Sakalauskas.
Dar viena seksualinės prievartos forma – lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą
Šios seksualinės prievartos formoms atitinkamai taikomos švelnesnės bausmės. Pagal Baudžiamąjį kodeksą už nepilnamečių tvirkinimą taikoma 5 metų bausmė. Pasak kriminologo, vaikų pornografijos turėjimas gali užtraukti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau ne visada už nusikaltimus yra skiriama maksimali bausmė.
„Teismas žiūri įvairiausias aplinkybes: prisipažinimą, gailėjimąsi, žalos atlyginimą, tarpusavio santykius, intensyvumą...“ – aiškino G. Sakalauskas.
Teismams perduotos bylos dėl seksualinio smurto prieš vaikus
Teismams perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius.
Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų.
Dvasininkas kaltinamas nusikaltimus vykdęs nuo 2002-ųjų iki 2025 m. Šioje byloje prieš teismą stos 56-erių T. Švedavičius.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui – Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tačiau toks pats dalykas su konservatorių partija būtų stengdamasi viešinti kuo mažiau,ekspertai bandytų pažerti abejonių ir tt.
