Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Kunigauju ir kunigausiu Dievui padedant“, – sakė kunigas Vidmantas Kareckas.
Traukdamas iš kišenės dokumentą, už nepilnamečių tvirkinimą teistas Biržų parapijos kunigas Vidmantas Kareckas bando įrodyti, kad:
„Jums noriu pasakyti, kad aš nesu teistas. Ir čia dokumentas, prašome pasiskaityti.“
Kunigas V. Kareckas prieš 19 metų teismo buvo nuteistas už dviejų pirmokių mergaičių tvirkinimą. Teisėsauga nustatė, kad, dirbdamas mokykloje tikybos mokytoju, V. Kareckas kaišiojo rankas mergaitėms po kelnaitėmis.
Šiandien teistumas jau išnykęs. Bet nubaustas dvasininkas vis tiek liko kunigauti, kunigauja ir šiandien.
Tik prieš kelerius metus jis buvo perkeltas iš Panevėžio į Biržų parapiją. Ir iš klebono tapo rezidentu. Savo kaltės dvasininkas kratosi, ir kunigo sutanos, sako, nebuvo nusivilkęs ir nenusivilks.
„Jūs norėtumėte nurengti, aš suprantu jus. Gal per daug jums atrodo kunigų yra. O gal įsimylėję esate kokį kunigą. Ne, ne. Atsiprašau“, – juokavo V. Kareckas.
Dvasininkas bando aiškinti – esą buvo nuteistas nepagrįstai.
„Bet dabar dalykas yra tame, kad tos mergaitės, po kelių metų atėjo išpažinties ir priėmė komuniją iš mano rankų. Ar galėtų tokie dalykai būti, kad eitų auka pas nusikaltėlį?“, – kalbėjo V. Kareckas.
Ir nors prieš kelerius metus Panevėžio vyskupija skelbė esą šiam dvasininkui taikomi apribojimai dirbti su vaikais, jis sako priešingai.
„Ne, jokių, jokių apribojimų. Meldžiamės keliaujame visi po parapijas. Aptarnaujame kitas parapijas“, – tikino kunigas.
Ir visai gali būti, kad kunigas rezidentas vėl gali bet kada tapti klebonu. Panevėžio vyskupija raštu patvirtino, kad pareigose kunigas bus tol, kol Panevėžio vyskupas nenuspręs kitaip. Tikintieji nori, kad ne tik šis, bet ir kiti už tvirkinimą, ar pedofiliją teisti kunigai visgi nusivilktų sutaną.
Tikintieji piktinasi bažnyčia
Pernai gruodį „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad bažnyčia pasitiki 46 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 20 proc. Dažnas mano, kad pasitikinčių bažnyčia skaičiai po pastarųjų savaičių įvykių sumažės ir dar labiau.
„Tas šešėlis, matyt, ant visų kreta. Ypač dabar, šiomis dienomis, kai tokie įvykiai. Turėtų šiaip nebeleisti jam... Turėtų jis nebebūti kunigu. Na, teks vėl tuos vaikus kažkaip mokyti. Ruošti pirmai komunijai, vėl yra tos pagundos jiems“, – minėjo gyventojas.
„Teistas kunigas, dėl tokio dalyko, dar gali mokyti kitus kaip gyventi?“ – pridūrė moteris.
Rūdiškių parapijos tikintieji ir iš viso sako, po paviešintų istorijų apie kunigus tvirkintojus ar pedofilus – noras eiti į bažnyčią blėsta.
„Baisu. Viename miestelyje trys p*******ai, kur čia matyta, o kas darosi toliau? Kur niekas nešneka? Kodėl nešneka pats pagrindinis kunigas, gal irgi toks pats? Ko jie slepia visi?“ – piktinosi vyras.
„Aš atsimenu, kai dar mano vaikas mokėsi mokykloje, seniai tas buvo, tai jo draugas patarnaudavo bažnyčioje. Tai jis visada kartodavo, kad kunigas „ten“ gnaibo. Moko vieno, o daro visai ką kitą, tas atstumia“, – pasakojo gyventoja.
Iniciatyvinės grupės „Svarbus reikalas“ atstovė sako, kad boikotuosime bažnyčią ir kunigus ar ne, dėl to pedofilų ar kitų pažeidžiamų žmonių skriaudikų tarp dvasininkų nesumažės. Ji mano, kad tie kunigai, kurie apkaltinti vaikų skriaudimu, negalėtų likti kunigais net jei savo elgesį ir pakeistų.
„Parapijoje neturėtų likti. Aš manau. Aš neturiu gatavo recepto, kur tiksliai jį dėti, man patiktų, kad jis nebūtų paliktas prasigerti ir nusižudyti, bet aš manau, kad jis neturėtų dirbti su bendruomene. Ir ne tik su vaikais. Na, koks iš jo kunigas. Jeigu jis toks cinikas. Kaip jis gali būti kieno nors dvasinis vadovas, jeigu jis su savo sąžine jokio santykio neturi“, – aiškino iniciatyvos „Svarbus reikalas“ atstovė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
Anot psichologų, pedofiliją galima išgydyti
Ir labai sveika būtų, bažnyčiai atkurti santykius su visuomene, atgaunant pastarosios pasitikėjimą. Pirmiausia įsileidus į bažnyčią pasauliečius, kurie po pedofilijos skandalų galėtų atlikti nepriklausomą tyrimą.
„Kažkaip normalizuoti santykius su tokia pasipiktinusia visuomene yra toks visiškas išsiskaidrinimas. Ir bet koks tyrimas, kuriame yra kažkaip sužaista, pagudrauta, kažko nepasakyta, jis tik dar labiau tuos santykius gadins“, – kalbėjo G. Gailiūtė-Bernotienė.
Vienas iš būdų sumažinti pedofilijos ir kitus nusikaltimus prieš nepilnamečius galėtų būti privalomas psichologinis testavimas kunigų seminarijose. Specialistai sako, kad pedofilija ar potraukis vaikams – liga, kurią, jeigu žmogus nori – galima išgydyti.
„Tai yra tokio psichologinio menkavertiškumo toks sutrikimas. Ir padėti jam tikrai įmanoma, jeigu jie pageidauja. Padėti įmanoma. Psichologinėmis priemonėmis“, – sakė psichoterapeutas, seksologas Viktoras Šapurovas.
Dažniausiai pedofilais tampa, kaip aiškina specialistai, savimi nuo vaikystės labai nepasitikėję žmonės.
„Vieną svarbiausių, vaikystėje kai žmogus jaučiasi nepakankamai harmoningas, nesugebantis užmegzti sėkmingo ryšio su priešinga lytim. Jam gali atrodyti, kad su paaugliu priešpaaugliniu laikotarpiu, asmenį kaip ir lengviau galima motyvuoti. Dėl to, kad jaučiasi nekokybiškai su savo amžiaus priešinga lytimi“, – aiškino V. Šapurovas.
Per metus seksualinį nusikaltimą patiria nuo 240 iki 420 vaikų
Kunigas Robertas Skrinskas remdamasis Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos duomenimis paskaičiavo, kad kasmet Lietuvoje oficialiai užregistruojama nuo 240 iki 420 seksualinio smurto prieš vaikus atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, realų seksualinį smurtą ar priekabiavimą patyręs 1 iš 5 vaikų. Ir kunigas pabrėžia, kad šie nusikaltimai vyksta nebūtinai dalyvaujant kunigams, lygiai taip, ir net dar dažniau nusikalsta kitų profesijų atstovai.
Pasak dvasininko situacija bažnyčioje gerėja. Bet ar tikrai sužinoti pavyzdžiui Vilniaus arkivyskupijoje neįmanoma, nes arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėti apie tai atsisako motyvuodamas pernelyg dideliu užimtumu. Bažnyčios istorikas, Vilniaus universiteto profesorius sako, kad bažnyčia bando valytis. Šventojo sosto rekomendacija yra – kunigus nusikaltėlius šalinti iš pareigų.
„Dabar einama iki pašalinimo iš kunigų luomo. Arba suspendavimo iki gyvos galvos. Jis negalėtų vykdyti kunigo pareigų, jokiomis viešomis aplinkybėmis“, – minėjo Vilniaus universiteto profesorius Paulius Vaidotas Subačius.
Paskutiniu atveju, kai Rūdiškių ir Kalesninkų klebonai pakliuvo į skandalo sūkurį, kunigai laukia teismo. Koks bus tolesnis jų likimas, Vilniaus arkivyskupija tyli. Esą laukiama teismo verdikto.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Jie padare nuodemes ir jie atsakys pries Dieva, o ne pries jus.
Jus ziurekite savo nuodemes….
