Kaip Lietuvą krečiantys pedofilijos skandalai paveiks bažnyčią ir visuomenę, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis ir psichologas Edvardas Šidlauskas.
Pedofilijos skandalai Lietuvoje nuskamba rečiau, nei, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Jungtinėse Valstijose. Ten kaip pūlinys ištrykšta visos tos istorijos. Kiek tai problema Lietuvos bažnyčioje? Ar gali būti taip, kad dabar kalbame apie K. Palikšą, o po dviejų metų kalbėsime apie šimtus atvejų?
A. Poniškaitis: Tikslių skaičių aš dabar negalėčiau įvardinti, bet visas šis konkretus atvejis iškėlė klausimą, kad galbūt yra kažkas pražiūrėta, kur galbūt teisėsaugos institucijos yra ištyrę, įvertinę ir kažką nubaudę, bet mes to nežinome.
Šie įvykiai mus paskatino kreiptis į teisėsaugos institucijas ir tikiu, kad mes sulauksime geranoriško atsakymo apie kunigams iškeltas baudžiamąsias bylas per paskutinį laiką. Per paskutinius 23 metus, nes tiek laiko yra pasirašyta sutartis dėl tarpusavio pagalbos teisiniais klausimais tarp Lietuvos ir Vatikano. Jei kažkas išaiškėtų, tada žinotume vaizdą, o kol kas neturiu visos informacijos.
Kita vertus, gali būti pūlinys, kai nežinome galimų atvejų, o aukoms nuo to nėra lengviau. Geriau, kad pūlinys kuo greičiau būtų išgydytas, reikia apsivalyti nuo baisių dalykų, pasirūpinti aukomis ir kiekvienu žmogumi, kurį tokie dalykai labai skaudžiai paliečia.
Kol kas informaciją bandome gauti ir galėčiau pakartoti, kad žinant apie tikrai rimtus nusikaltimus prieš nepilnamečius, yra pareiga kreiptis į teisėsaugos institucijas. Ir bažnyčioje turime savo metodus, bet neturime tokių pajėgumų, kokius turi valstybės institucijos. Todėl reikia daryti viską, kad pažeidžiami asmenys, ypač nepilnamečiai, būtų apsaugoti.
Kiek padaugės tokių pranešimų po tokių rezonansinių įvykių?
A. Poniškaitis: Dėl nuskambėjusių įvykių, palyginus su kitomis šalimis, tie skaičiai yra mažesni, bet kaip teisingai sakoma: vienas toks atvejis jau yra per daug. Čia nėra prasmės kalbėti apie skaičius, reikia kiekvieną atvejį spręsti, pasirūpinti aukomis.
Kodėl pedofilija eina kartu su bažnyčia?
E. Šidlauskas: Čia nėra vieno atsakymo, kodėl bažnyčia. Sakyčiau, kad tai nesusiję su kunigo profesija ir pasirinktu keliu, tai daugiau tiesiog yra įdomiau, labiau šokiruoja. Kada žmogus, kuris labiau asocijuojasi su skaistumu, išmintimi, geranoriškumu, meile žmogui, toks kardinalus posūkis šokiruoja ir tai yra įdomu.
Jei pedofilas kitos, eilinės profesijos, yra ne taip dramatiška, ne taip kelia emocijas. Dar dauguma aukų tampa pedofilais. Procentais, maždaug pusė pedofilų buvo prievartauti kai buvo vaikai. Galbūt čia egzistuoja sąsaja.
Pats esu buvęs patarnautoju bažnyčioje, kai buvau vaikas, tai prisimenu, ta atmosfera užburia, viskas atrodo didingai. Ir jei tai būna susiję su pirmu neigiamu patyrimu, galbūt bažnyčia kažkiek atperka. Būtent kunigo pašaukimas yra meilė išminčiai, didesnis žmogiškumas nei eilinio žmogaus tai leidžia tarsi nusverti aistras. Bet neturiu vieno atsakymo, kodėl tai kunigai. Nemanau, kad tai išimtis. Tiesiog tai labiau šokiruoja ir labiau atkreipia dėmesį.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
