konstitucinis teismas

Bendri ribojimai dirbti pareigūnu trejus metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Nutarime KT pažymėjo, kad Seimas gali nustatyti su reputacija susijusį stojimo į valstybės tarnybą reikalavimą, pagal kurį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą atleisti asmenys tam tikrą laiką negalėtų užimti pareigų valstybės tarnyboje, tačiau turi būti atsižvelgiama į aplinkybes.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs nutarimą byloje dėl pareigūnams taikomų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. KT vertino Vidaus tarnybos statuto nuostatą, pagal kurią žmogų atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės jis trejus metus negali būti vidaus tarnybos pareigūnu. Bylą dėl nepriekaištingos reputacijos KT nagrinėjo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs nutarimą vienoje iš vadinamųjų pandeminio ribojimo bylų – vertinta įstatymo norma, kad dėl užkrečiamosios ligos laiku nepasitikrinę darbuotojai turėjo būti perkeliami arba nušalinami nuo darbo. Šią Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatą KT apskundė grupė Seimo narių.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, kad darbas privačiame universitete neprivalėjo skaičiuotis į mokslinį stažą. „Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją mokslinio darbo stažą, pagal kurį skiriama ir mokama mokslininkų valstybinė pensija, sudarė tik asmens mokslinio darbo laikas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, neprieštaravo Konstitucijai“, – rašoma nutarime.

Po Lietuvos iniciatyvos dėl šalinimo iš Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) Rusijos konstitucinis teismas pasitraukė iš šios tarptautinės organizacijos, paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Indonezijoje vykstant PKJK kongresui, prieš Rusijos dalyvavimą organizacijoje protestuojantis KT savo delegacijos nesiuntė, tačiau pateikė siūlymą dėl statuto pataisos, kuri leistų lengviau pašalinti šios organizacijos principus pažeidžiančios šalies narystę.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, jog pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Vyriausybės 2019 metais pritaikyta įstatymo nuostata, pagal kurią verslininko Igorio Udovickio ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomam Birių krovinių terminalui (BKT) nebuvo leista įsigyti I. Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijų ir plėsti BKT terminalą.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Vyriausybės 2019 metais pritaikyta įstatymo nuostata, pagal kurią verslininko Igorio Udovickio ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomam Birių krovinių terminalui (BKT) nebuvo leista įsigyti I. Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijų ir plėsti BKT terminalą.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį priėmė nagrinėti individualų skundą dėl priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registravimo centre. Fizinis asmuo prašo išaiškinti, ar kai kurios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos neprieštarauja Konstitucijoje garantuojamai asmens laisvei – kad jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl Egidijaus Šileikio kandidatūros teikimo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus. Seimas birželio pabaigoje nutarimu kreipėsi į KT, ar prezidento Gitano Nausėdos dekretas dėl E. Šileikio kandidatūros neprieštaravo Konstitucijai, tačiau KT penktadienį pranešė, kad individualaus vienkartinio taikymo akto nenagrinės.

Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi bylos dėl galimybių paso, be kurio karantino metu nebuvo galima patekti į prekybos centrus, lankytis renginiuose, paslaugų teikimo vietose. KT bylos ėmėsi gavęs Kauno apygardos teismo prašymą ištirti, ar ribojimus galimybių paso neturintiems žmonėms nustatęs Vyriausybės nutarimas neprieštaravo Konstitucijai.

Dviejose ar daugiau darboviečių dirbančių žmonių skirtingai skaičiuojamos įmokos „Sodrai“ prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos atsirasti ir tokioms situacijoms, kai darbuotojai, gavę mažesnes pajamas, tačiau iš daugiau negu vieno pajamų šaltinio, privalėjo mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas nei darbuotojai, gavę didesnes pajamas, tačiau iš vieno pajamų šaltinio, kai tos pajamos viršijo įstaty...

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą, ar valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimas nuo pajamų, gaunamų iš skirtingų darbdavių, atitinka Konstituciją. Šio išaiškinimo prašė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis dviejų odontologų skundą valstybei dėl pareigos mokėti įmokas, apskaičiuotas pagal kiekvieną draudėją atskirai.

Įstatymas, kuriame neįtvirtinta pareiga kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skirtumą, susidariusį dėl ekonomikos krizės sumažinto atlyginimo mokėjimo, neprieštarauja Konstitucijai, pranešė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagal įstatymą, darbo užmokesčio patirtu praradimu nėra laikomas skirtumas tarp perskaičiuotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir tos pensijos, kuri buvo mokama pagal paties pareigūno pasirinkto atitinkamo laikotarpio, nepatenkančio į ekonomikos krizės laiko...

Atrodo, Rusijos kaimynystė baugina Lietuvą ištisus dešimtmečius. Nepaisant to, Lietuvoje pasitaikė atvejų, kai į dienos šviesą išlindo neskaidrūs politikų ryšiai su Rusijos tarnybomis. Pavyzdžiui, buvęs Seimo narys Mindaugas Bastys kaltintas nuslėptais ryšiais su Rusijos žvalgybos ir energetikos atstovais. Ekspertai atskleidė, kokią reikšmę aukšto rango politiko veikimas prieš Lietuvos valstybę turi šiandien, Rusijos karo Ukrainoje metu.

Lietuva jau turi nusistovėjusią rinkimų sistemą, tačiau politikai pribrendo šiokioms tokioms permainoms. Darbo grupė iš valdančiųjų ir opozicijos parengė Rinkimų kodeksą, kuris turės konstitucinio įstatymo statusą, vadinasi, jį bus sunkiau transformuoti. Pats pagrindinis dalykas, kad politikai nori pažaboti visuomeninius rinkimų komitetus, Lietuvoje galinčius dalyvauti tik savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose.

Konstitucinis Teismas nusprendė nenagrinėti ar teisėtas buvo dalies žmonių pasipiktinimą sukėlęs galimybių pasas. Į teismą dėl to kreipęsi politikai dabar neslepia apmaudo ir prognozuoja, kad šį klausimą teisėjai anksčiau ar vėliau turės spręsti. Valdantieji galimybių paso nauda neabejoja ir neatmeta, kad prireikus jo galiojimas bus sugrąžintas. Galimybių pasą įvedusius valdančiuosius bandę išvyti mitinguotojai rugpjūtį liko nieko nepešę.

Prezidentui padėjus parašą galutinai įteisinanti asmens dokumentuose lotyniškąsias X, Q, W raidės, 37 parlamentarai,  valstiečiai ir keli kitų frakcijų nariai, paskutinio šiaudo griebiasi kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą ir prašo įvertinti, ar priimta tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Tuo metu viena iš įstatymo pateikėjų, lenkų tautybės Teisingumo ministrė Dobrovolska džiaugiasi pergale.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Vyriausybę, trečiadienį sustabdžiusią galimybių paso vaikams iki 16 metų taikymą, ir teigia nebematantis prasmės kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). „Gerai, kad tai buvo padaryta. Sveikinu šitą sprendimą, dabar nebėra prasmės dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą, nors tokią alternatyvą jau buvome tokią parengę“, – žurnalistams trečiadienį teigė šalies vadovas.

Eidamas 80-uosius metus mirė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, ilgametis teisėjas Romualdas Kęstutis Urbaitis, antradienį pranešė teismas. R. K. Urbaitis gimė 1942 metais vasario 27 dieną Marijampolės apskrityje. 1969 metais su pagyrimu baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, teisėjo karjerą pradėjo ketverius metus dirbdamas pirmosios instancijos teismuose – Šakių rajono apylinkės ir Kauno miesto apylinkės. 1993 metais Seimas jį paskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo vaikams galimybių pasą duoti su antigeno testu, kitaip žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). „Mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą, jei galimybių paso situacija liks tokia, kokia yra dabar. Vakar susitikęs su premjere aš pasiūliau tokį sprendimą: Vyriausybė savo artimiausiame posėdyje galėtų įtraukti kaip vieną iš galimybių paso gavimo sąlygų greitąjį antigeno testą“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda galimybių pasą vaikams mato kaip testavimo skatinimo priemonę, todėl nesikreips dėl jo į Konstitucinį Teismą (KT), jei vaikams bus užtikrintas testavimas mokykloje, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. Tačiau, pasak patarėjos, sprendimas nesikreipti į KT dėl galimybių paso vaikams, kaip prašė judėjimas „Basos mamos“, gali keistis, jei vaikams nebus užtikrintos galimybės šį dokumentą gauti per testavimąsi mokyklose.

Šiuo metu vyksta intensyvūs bylos dėl galimybių paso parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai, sprendimas tikėtinas vasarį, sako Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė.  „Konstitucinis Teismas yra išdėstęs poziciją bylą nagrinėti paankstinta tvarka, tai reiškia, kad šiuo metu vyksta intensyvūs bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai.

Grupė žinomų žmonių trečiadienį įteikė prezidentui Gitanui Nausėdai peticiją dėl galimybių paso veikimo stabdymo. Anot peticijos iniciatorių, per savaitę ją pasirašė daugiau kaip 133 tūkst. asmenų, tačiau atlikus patikrą pasirašiusiųjų skaičius sumažėjo iki 112 tūkstančių. „Peticija yra pilietinė iniciatyva. Šiais 112 tūkst.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Teisininkams taip pat kyla abejonių dėl valdančiųjų įvestų ribojimų.

Vyriausybė siūlo naikinti draudimą dirbti vidaus tarnyboje padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą. Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė tokioms Vidaus reikalų ministerijos parengtoms pataisoms, jos teikiamos Seimui. Vidaus tarnybos statutą siūloma keisti, nes Konstitucinis Teismas draudimą visam gyvenimui būti vidaus tarnybos sistemos pareigūnu padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

Opozicijos narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimybių paso primena kerštavimą, sako ekspremjeras Saulius Skvernelis, nors ir pripažįsta, kad nustatyti apribojimai kelia diskusijų. Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas sako, kad jų frakcijai nebuvo pasiūlyta prisidėti prie kreipimosi, bet pats nebūtų jo pasirašęs.

Grupė opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Seimo narių grupė kreipimesi teigia, kad galimybių pasas ne tik segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes, bet ir varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.

Vyriausybė pati vilkina skiepijimosi nuo COVID-19 procesą, teigė buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Taip pat Seimo narys paaiškino ir šiandien Konstitucinio Teismo priimtą sprendimą dėl kompensuojamų vaistų paskyrimo tvarkos.  Jo nuomone, kurią jis išreiškė TV3 žinių „Dienos komentare“, valdantieji susitelkė ne į tą amžiaus grupę.

Seimas, o ne Vyriausybė turi nustatyti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kriterijus, teigia Konstitucinis Teismas (KT). Penktadienį jis paskelbė, kad įstatymuose nenustačius tokių kriterijų, pavedimas Vyriausybei ir jį įgyvendinant nustatyta kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų apskaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl naujos tvarkos išmokant vienkartines kompensacijas už servitutus žemės sklypams, kuriuose yra elektros tinklo stulpai, pastotės ir kiti elektros energetikos objektai. Pernai Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, jog dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai.  Energetikos ministerijos teigimu, kompensacija būtų mokama nepriklausomai nuo to, ar servitutai nustatyti įstatymu, ar sutartimi.

Teisės ir politikos specialistus nustebino tai, kaip prezidentas Gitanas Nausėda interpretavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl to, kad šeimos santuoka yra neutrali lyčiai. Jų teigimu, atmesdamas KT sprendimą, prezidentas diskredituoja ir visus likusius teismo sprendimus. Kartu buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad šitaip G. Nausėda demonstruoja savo Konstitucijos neišmanymą.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį ketina skelbti nutarimą vadinamojoje Romuvos byloje – ar įstatyme numatytas 25 metų veiklos terminas, reikalingas netradicinei religinei bendruomenei pripažinti, neprieštarauja Konstitucijai. Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Sprendimą dėl bankų pelno apmokestinimo, kai uždirbus daugiau nei 2 mln. eurų tenka mokėti didesnį mokestį, ateities turėtų teikti Seimas, nes būtent čia anksčiau kilo iniciatyva labiau juos apmokestinti, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Tvarka, kai į valstybinę karių pensiją neįtrauktas sovietų kariuomenėje, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose tarnautas laikas, net jei veikta Lietuvos interesais, neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų prilygintas tarnybos Sovietų Sąjungai laikas, kai objektyviai buvo įmanoma tarnauti Lietuvos valstybei“, – sak...

Valdančiųjų siūlymas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai, konstatuoja Seimo teisininkai.

Teismas įpareigojo Vilniaus policiją iš naujo svarstyti tauragiškio verslininko Arūno Pukelio prašymą išduoti leidimą laikyti ginklus. Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį pranešė patenkinęs pareiškėjo skundą ir įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo svarstyti asmens prašymą.

Seimas ketvirtadienį spręs dėl Danutės Jočienės skyrimo Konstitucinio Teismo pirmininke. Opozicija negailėjo pagyrų kandidatei, tačiau valdantieji nėra tokie optimistiški. Seimo pirmininkės teigimu, koalicijoje dėl D. Jočienės yra įvairių nuomonių, o V. Čmilytės-Nielsen nuomone, prezidentui derėjo derinti kandidatūrą su Seimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo (KT) teisėją Danutę Jočienę šio teismo pirmininke, pranešė prezidentūra. Pasak šalies vadovo, D. Jočienės profesionalumas ir sukaupta vadovaujamo darbo patirtis vertintini kaip neabejotini kandidatės privalumai siekiant eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas ir sėkmingai vadovauti šiam teismui. Jei Seimas patvirtins D. Jočienės kandidatūrą, ji taps pirmąja moterimi Konstitucinio Teismo pirmininke.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ sveikina Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, KT sprendimas patvirtino anksčiau vežėjų išsakytą nuomonę, kad Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas ir mažina transporto įmonių konkurencingumą.

Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, pirmadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). „Priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos (...) kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarima...

Prezidentas Gitanas Nausėda Konstitucinio Teismo (KT) pirmininke svarsto teikti teisėją Danutę Jočienę, skelbia naujienų portalas 15min.lt. Trys nesusiję šaltiniai 15min.lt patvirtino, kad Prezidentūra pradėjo šios kandidatūros derinimą su Seimo frakcijomis. Jei Seimas patvirtins D. Jočienės kandidatūrą, ji taps pirmąja moterimi Konstitucinio Teismo pirmininke.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar tvarka, kai keliose įmonėse dirbančių žmonių „Sodros“ įmokos skaičiuojamos atskirai, atitinka Konstituciją bei konstituciniam teisinės valstybės principą. KT trečiadienį priėmė nagrinėti tokį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis dviejų odontologų skundą dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, prašymą.

Seimas antradienį paskyrė Vytautą Mizarą nauju Konstitucinio teismo teisėju. Visgi svarstymai neapsiėjo be ginčų – dėl jo kandidatūros pliekėsi ne tik pozicija ir opozicija, bet ir patys valdantieji tarpusavyje. Vieni kritikavo kolegas dėl homofobiškų pasisakymų ir nepagrįstos kritikos, kiti atšovė , kad V. Mizaras teisme vadovausis savo liberaliomis pažiūromis ir proteguos LGBT teises. V. Mizaro kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad kai kurių kartu su biudžetu priimamų mokesčių įsigaliojimas greičiau nei po šešių mėnesių prieštarauja Konstitucijai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas teigia, kad sprendimas turėtų užtikrinti atsakingesnį požiūrį į mokesčių politiką.  „Mano akimis, sprendimas yra teisingas. (...) Kai įstatymai įsigalioja per kelias dienas nuo jų priėmimo, na, jie iš tiesų pažeisdavo teisėtus lūkesčius tiek žmonių, tiek verslo subjektų.

Lietuvoje galiojanti tvarka, kai kartu su biudžeto įstatymu priimami mokesčiai gali įsigalioti greičiau nei po šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT teigimu, tokia Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostata prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį parlamentui pateikė naują kandidatą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus – advokatą Vytautą Mizarą. Parlamento vadovė pažymėjo, kad tokią patirtį turinčių teisininkų Lietuvoje – vienetai. Visgi stovėdamas Seimo tribūnoje V. Mizaras daugiausiai klausimų sulaukė dėl atstovavimo LGBT bendruomenės interesams. Parlamentarai teiravosi ir dėl V. Mizaro šeimyninės padėties.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad visos partijos sutaria, kad tiesioginiai merų rinkimai privalo išlikti, tačiau vieningos nuomonės dėl miestų vadovų kadencijų ribojimo nėra. Parlamento vadovė tikisi, kad Konstitucijos pataisą visos partijos teiks kartu, o kalbėdama apie galimybę riboti Seimo narių kadencijas, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad diskutuoti verta, tačiau pati tokią idėją atmeta.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad prieš septynerius metus, kai buvo priimtas tiesioginius merų rinkimus numatantis įstatymas, jis pats buvo Seimo nariu, bet už šį įstatymą nebalsavo. Pasak R. Šimašiaus, dabar jį glumina kai kurių politikų nuomonės kaita, kai šie prieš 7 metus entuziastingai balsavo už tiesioginius mero rinkimus, o dabar patys kreipiasi į Konstitucinį teismą.

Vilniaus, Kauno merai galimą grįžimą prie senos rinkimų tvarkos vertina kaip žingsnį atgal. Kauno savivaldybės vadovas Visvaldas Matijošaitis tvirtina, jog būtent dėl tiesioginių rinkimų ir apsisprendė kandidatuoti į mero pareigas prieš šešerius metus pirmai kadencijai. „Ateidamas dirbti Kaunui, vien dėl to ir sutikau dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose, nes žinojau, kad tai bus pačių žmonių, o ne politinių partijų sprendimas.