„Savivaldybė rekomendacija tikrai nepasinaudos. (...) Kodėl mus verčia tai daryti? Kodėl už viešuosius pinigus pastatytus objektus turime atiduoti į privačias rankas ir vienai įmonei“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Palangoje sakė miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Anot savivaldybės, tyrimą atlikusi taryba lapkričio pradžioje rekomendavo per 12 mėnesių surengti baseino valdymo konkursą. Savivaldybė pirmadienį išsiuntė poziciją, kad tyrimo išvados yra neteisingos.
„Ten buvo daug niuansų. Manome, kad jie neteisūs, kad teisė ne jų pusėje, kad neteisingai interpretuoja Konstitucinio Teismo išaiškinimą“, – sakė savivaldybei atstovaujantis advokatų kontoros „Cobalt“ partneris advokatas Elijus Burgis.
Konkurencijos taryba pranešė, kad gavusi nuomones raštu ir išklausiusi visų pusių atstovų žodžiu ji priims galutinį sprendimą.
2019 metais atidarytą baseiną valdo savivaldybės įstaiga „Palangos investicijų valdymas“. Taryba tyrimą pradėjo tais pačiais metais gavusi Vilniaus sporto mokyklos „Nemunas“ skundą, kad verslui nebuvo sudarytos sąlygos pretenduoti į baseino valdymą.
Teigiama, kad vien šių metų sausį-lapkritį Palangos baseine apsilankė 3,8 tūkst. senjorų, kuriems taikoma „gera nuolaida“, o nuo 2019 m. kovo – 76 tūkst. įvairaus amžiaus moksleiviai, kuriems pamokos jame yra nemokamos.
Šeštadienį prie baseino žada protestuoti Palangos miesto bendruomenė.
Merai: tai bloga praktika
Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tokie ginčai, kuriuose KT tiria galimus konkurencijos pažeidimus, prilygsta naujam verslo modeliui, kai bandoma pasinaudoti įstaigų investicijomis.
„Periodiškai turime tokį reiškinį, susitarimą, kai privatus verslas kreipiasi į KT, nes neva savivalda konkurenciją užkardo. Akivaizdu, kad atsiranda nauja rūšis, kai nereikia įdėti kapitalo, investicijų, reikia tiesiog sulaukti, kol savivalda pastatys baseiną, areną, koncertų salę, o tada juos nusavinti savotiškai. Yra toks terminas, ypač užsienyje, – skvoteriai. Tai asmenys, kurie neteisėtai apsigyvena, perima tavo turtą, o po to net teismo sprendimais neįmanoma su jais atsisveikinti“, – spaudos konferencijoje per nuotolį kalbėjo M. Sinkevičius.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sako, kad ruošiantis statyti baseiną į siūlymą investuoti neatsiliepė nė viena bendrovė, tačiau savivaldybei pradėjus statybas valdyti norinčių atsirado ne vienas.
„Mes nesame prieš verslą, mes irgi kvietėme, kad į mūsų rajoną ateitų verslininkai, kurie pastatytų sporto kompleksą, baseiną, bet šiandien visa tai statome už savo lėšas, dalis Vyriausybės. Tai mums šiandien kainuoja 6,5 mln. Jau esame gavę ne vieną pasiūlymą koncesijai, galėtų teikti paslaugas, nes neva savivaldybė neturi specialistų valdyti, kad mums tai kainuotų apie 500 tūkst. eurų per metus. (...) Yra baseinai Palangoje, Klaipėdoje, Gargždai statosi, tai konkurencija atsiranda, o mes kaip tik neleidžiame užkelti ir užaukštinti kainą paslaugos“, – sakė A. Kalnius.
Šiaulių meras Arūnas Visockas sakė manantis, kad situacija, kai biudžetinės įstaigos perduodamos valdyti verslui, yra absurdiška, o konkurencijos pažeidimo tyrimais prisidengiama atiduodant verslui milijoninės vertės viešųjų paslaugų.
„Aš matau artėjimą link absurdo lygio. Jeigu dar pasieksime tokį lygį, kad biudžetinės įstaigos kažkaip perduodamos verslui, tai apie ką iš viso kalbėti? Viešoji paslauga milijonais litų ir eurų yra padovanojama privačiam verslui dirbtinu būdu traktuojant, kad taip pažeidžiama konkurencija ir kad žmonėms ši viešoji paslauga atpigs“, – teigė jis.
Neringos meras Darius Jasaitis Konkurencijos tarybą lygino su registruotis lobistais, atstovaujančiais privataus verslo interesams.
„Jie turėtų kuo greičiau registruotis lobistais, nes jie būtent tą daro. O jeigu daro, tai kur žiūri prokuratūra, kurios priedermė ginti viešą interesą“, – sakė D. Jasaitis.
