Seimo narių grupė prašo ištirti, ar tai numatančios pernai birželį Seimo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos pataisos neprieštarauja teisinės valstybės principui, kuriuo valstybė įtvirtina ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą.
Pataisos numato, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo.
BNS anksčiau rašė, kad dėl to naujų saulės elektrinių projektų vystytojai buvo priversti stabdyti darbus ir investicijas.
Portalas vz.lt skelbė, kad gruodžio 29 dieną l Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) viešai paskelbė kol kas dar nepatvirtintą sąrašą, kuriame pateikiami papildomus reikalavimus atitikę projektai, kurių bendra galia siekia beveik 3,33 GW.
Juos įvertinus pagal VERT pasirinktą pirmumo principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“ ir pagal ketinimų protokolų pasirašymo datą, Lietuvoje vietos lieka tik 6 didesniems saulės parkams. Todėl reikalavimus atitikę, bet už borto likę saulės parkų vystytojai grasina teismais.
Vis dėlto dar liko viena galimybė rasti išeitį iš susidariusios situacijos – rengiamas Pasinaudojimo elektros tinklais aprašas (PETA), kurio pagrindu būtų bandoma apeiti įstatyme įtvirtintą 2 GW galios ribojimą komerciniams saulės parkams, teigia vz.lt.
Energetikos ministerija sako, kad maksimali riba komerciniams saulės projektams nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek vėjo bei kitų atsinaujinančių jėgainių pajėgumams.
KT išaiškinimo prašančių Seimo narių manymu, valstybė tokiais apribojimais pažeidžia galiojančias sutartis, o teisėtų lūkesčių turėjęs verslas gali prarasti investicijas.
Verslas teigia, kad anksčiau pasirašytuose ketinimų protokoluose buvo numatyta 3,5–4 GW saulės jėgainių galia.
