kęstutis budrys

Rusijai ir toliau atakuojant Ukrainos energetikos infrastruktūrą, akivaizdu, jog Maskva neketina siekti taikos, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „Kol Abu Dabyje vyko taikos derybos, Rusija kalbėjo kalba, kuria geriausiai išmano – teroro. Per naktį Rusijos raketos ir dronai krito ant gyvenamųjų rajonų ir energetikos infrastruktūros Kijeve ir Charkove“, – šeštadienio rytą asmeninėje socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė ministras.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su Ukrainos diplomatijos vadovu Andrijumi Sybiha aptarė situaciją valstybės energetikos sektoriuje.  K. Budrys telefoninio pokalbio metu teigė, kad Rusijos vykdomas sistemingas civilinės energetikos infrastruktūros naikinimas pagal Ženevos konvenciją yra karo nusikaltimas. „Šie veiksmai reikalauja Rusijos atsakomybės. Lietuva Europos lygmeniu sieks konkrečių būdų stiprinti atsakomybę ir pasekmes tiems, kurie įsako vykdyti ir vykdo šį terorą.

Pasaulio tvarka žlugo, o mažos ir vidutinės valstybės tampa didžiųjų supervalstybių meniu pasirinkimais. Tokia Kanados premjero kalba Davoso forume plinta internete – daugelis susižavėję giria kanadietį, kad pagaliau aiškiai pasakė, kas vyksta su pasaulio tvarka. Kanados premjeras ragina vienytis vidutinės galios Vakarų pasaulio šalis ir pasipriešinti didiesiems – net ir toms pačioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialdemokratų garbės pirmininkui Vyteniui Povilui Andriukaičiui kalbant apie sąlygas, kuriomis galėtų būti atnaujintas baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad galiojant sankcijoms tokie svarstymai yra tik hipotetiniai, o teisinių galimybių priimti tokius sprendimus nėra.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad galimam Lietuvos prisijungimui prie Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo buriamos Taikos tarybos prireiktų aiškaus atsakymo, kaip tokia struktūra veiktų kitų tarptautinių organizacijų kontekste. Be to, pabrėžė jis, dėl jungimosi į tokią tarybą reikėtų vieningos regiono pozicijos.

Europos Parlamentui (EP) ketvirtadienį planuojant priimti rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad dokumente ne viskas atspindi realią situaciją. „Joje ne viskas atspindi tą situaciją, kuri yra Lietuvoje, šitą irgi turiu pabrėžti. Kai kas smarkiai užtirštinta.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad pasikeitusiai Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo retorikai dėl Grenlandijos įtakos turėjo vieninga Europos laikysena. „Vieninga Europos valstybių laikysena tikrai buvo vienas iš veiksnių, (siekiant) šiek tiek ir deeskaluoti situaciją.

Baltarusijos opozicijos atstovei informavus Lietuvos parlamentarus apie sprendimą kraustytis į Varšuvą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvos motyvacija remti opozicines jėgas nemažėja ir toliau žada kelti Baltarusijos demokratijos proceso klausimus. „Mes turime kelių dešimtmečių įdirbį šitoje srityje, dirbsime ir toliau, tai mūsų veikloje tai nesikeičia. Mano interesas yra, kad Baltarusija būtų darbotvarkėje kaip tema, nes ji yra pamiršta.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užsimena, kad Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja jau anksčiau buvo jį informavusi apie svarstymus persikelti iš Lietuvos Į Lenkiją. Visgi ministras pabrėžia, kad Lietuva ir toliau užtikrins tęstinę paramą čia gyvenantiems šios šalies politiniams pabėgėliams. „Įvairūs pasvarstymai – taip, iš jų pusės buvo išsakyti ne kartą, kaip ir apie visą paketą, kurį Lietuva čia suteikė, kuris yra beprecedentis.

NATO įsitraukimas užtikrinant Arkties saugumą yra būtinas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „NATO įsitraukimas į Arkties saugumą yra privalus, tai turi vykti. Ir ne tik kaip diskusijų tema, bet lygiai taip pat ir didinant savo buvimą ten“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė K. Budrys.  „Tas buvimas gali būti įvairiomis formomis – ne tik kariais. Gali įsitraukti ir technologijomis“, – akcentavo jis.

Lietuva nepritaria Donaldo Trumpo planams dėl Grenlandijos ir stoja Danijos, kartu ir Europos, pusėje. Tą aiškiai paskelbė tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pastarasis net kalbėjo, kad reikėtų pagalvoti apie galimą Lietuvos karių siuntimą į Grenlandiją. Tačiau pykdyti D. Trumpą Lietuvai gali būti itin pavojinga – Amerika yra pagrindinis mūsų saugumo garantas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Daliai Europos Sąjungos (ES) valstybių prakalbus apie galimybę derantis dėl taikos Ukrainoje atnaujinti dialogą su Rusija, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tokius siūlymus vertina kritiškai. Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, ankstesni bandymai kalbėtis su Maskva nedavė apčiuopiamų rezultatų, o dialogo atkūrimas galėtų sukurti iliuziją, jog tai gali pakeisti agresorės elgesį.

Daugelį pasaulio demokratinių valstybių baugina Donaldo Trumpo užmojai dėl Grenlandijos. Idėja „nusipirkti“ teritoriją iš kitos valstybės skamba kaip grįžimas prie kolonijinio mąstymo ir kelia nerimą, kad galingos valstybės gali ignoruoti mažesnių šalių politinę valią. Plačiau apie situaciją su Grenlandija ir kokia būtų Lietuvos reakcija, jei amerikiečiai pageidautų baltarusiškų trąšų tranzito, TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Baltarusijoje užstrigusių vilkikų klausimas yra aktualus ir sprendžiamas ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos lygiu. Vis tik, anot jo, vežėjams reikia įvertinti verslo vystymo su kaimynine valstybe rizikas, nes nėra garantijų, kad tokie atvejai nepasikartos.

Baltijos valstybių saugumas – neatsiejamas nuo Suomijos, sako su šios šalies diplomatijos vadove Elina Valtonen penktadienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Baltijos valstybių saugumas yra neatsiejamas nuo Suomijos ir viso Šiaurės regiono saugumo, todėl tvirta Baltijos ir Šiaurės šalių partnerystė yra regioninio saugumo pagrindas“, – kalbėjo ministras.

Saugumo ir gynybos politikos renginį „Sniego susitikimą“ Vilniuje penktadienį atidaręs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Europos saugumą arba formuoji, arba būsi palaidotas po griuvėsiais. „Europos saugumas nebėra statiškas dalykas, jis greitai kinta ir jame galimi tik du vaidmenys: arba jį formuoji, arba būsi palaidotas po jo griuvėsiais“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas. Pasak ministro, nors NATO „Baltijos sargybinis“ (angl. Baltic Sentry) ir „Rytų sargybinis“ (angl.

 Susitarimą dėl taikos stabdo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o ne Ukraina, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Susitarimą dėl taikos, tai yra labai aišku, stabdo Putinas. Ne tai, kad jis stabdo, jis iš viso nesiima jokių veiksmų į tą pusę. Užsiima dezinformacija, propaganda, (...) kasnaktinėmis Kyjivo ir kitų Ukrainos miestų atakomis“, – LRT radijui penktadienį teigė ministras.

Europos valstybėms pradėjus dislokuoti karius Grenlandijoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva turėtų apsvarstyti dalyvavimą karinėse pratybose saloje. „Mes tikrai turėtume apsvarstyti. Galų gale bus ir šios pratybos, po to sekančios pratybos ir kalbėsim apie ciklą pratybų. Ir Lietuvos dėmesys niekada nebuvo kalbant su sąjungininkais orientuotas tik į mūsų sieną, tik į Suvalkų koridorių, tik į Baltijos jūrą“, – LRT radijui penktadienį teigė jis.

Šiaurės aštuoneto ir Baltijos šalių sąveika – regioninio bendradarbiavimo sėkmės pavyzdys, teigia su Estijos užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.  „Aštuoneto Šiaurės ir Baltijos šalių sąveika – regioninio bendradarbiavimo sėkmės pavyzdys, sprendžiant aktualius klausimus ir atremiant saugumo grėsmes.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį lankysis Rygoje, kur susitiks su Prancūzijos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais. Daugiausia dėmesio susitikime ministrai skirs Europos saugumo ir NATO gynybos klausimams aptarti, kalbėsis apie Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą ir paramą šiai šaliai. Taip pat numatoma diskusija, apimanti transatlantinių ryšių stiprinimą.

Vašingtonui ir toliau kalbant apie Grenlandijos perėmimą savo kontrolėn, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia neabejojantis, kad Lietuva galėtų prisidėti prie sustiprinto NATO buvimo Arkties regione. Pasak jo, Lietuva šią iniciatyvą galėtų paremti finansiniais ir kitais būdais. „Lietuva prieš nepilnus metus, kada prasidėjo visa diskusija, jau išsakė savo poziciją, kad mes esame pasiruošę prisidėti prie saugumo užtikrinimo Arktyje.

Pirmadienį „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui vėl susitikus su Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministru Peteriu Szijjartu, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys nesiima vertinti tokių politiko susitikimų. Visgi, K. Budrys viliasi, kad juose yra laikomasi Seimo ir Vyriausybės suderintų nuostatų.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui antrą kartą susitikus su Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministru Peteriu Szijjartu, Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio atstovė spaudai viliasi, kad tokiuose susitikimuose išsakomos Seimo ir Vyriausybės suderintos nuostatas. „Ministras nekomentuoja atskirų Seimo narių ar politinių partijų atstovų susitikimų.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Vengrijoje susitiko su šios šalies užsienio reikalų ir prekybos ministru Peteriu Szijjartu. Pasak politiko, susitikimas truko apie 3 valandas.  „Dirbame. Diplomatiniai santykiai turi būti mezgami, bendravimas turi būti su visomis Europos Sąjungos valstybėmis ir NATO narėmis“, – Eltai pirmadienį patvirtino R. Žemaitaitis.  „Ir su ministru susitikau, ir su kitais pareigūnais susitinkame, ir su kitais ministrais susitiksime šiandien.

Pasak ministro Kęstučio Budrio, 2026-ieji bus metai, kai Lietuva turi smarkiai „pasistūmėti į priekį“ saugumo srityje. Jis pabrėžia paramą Ukrainai, saugių partnerių paiešką ir didesnį Lietuvos vaidmenį Europoje. Ar šis laikotarpis taps ir jo paties žingsniu į artėjančius rinkimus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Lietuvos užsienio politika 2026-iesiems metams.

Lietuva ir Europos Sąjunga (ES) palaiko Irane protestuojančius vietinius gyventojus, nes jie turi teisę reikšti savo nuomonę, burtis ir reikalauti geresnių sąlygų gyyventi, skelbia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Lietuva, kartu su ES, reiškia solidarumą su iraniečiais ir jų teise siekti laisvės, orumo bei geresnio gyvenimo“, – šeštadienį socialiniame tinkle „X“ skelbia K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimas prieš dujų saugyklas Lvivo regione yra „ciniškas spjūvis į veidą visiems, siekiantiems taikos“. „Balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimas prieš dujų saugyklas Lvivo regione – tai ne kas kita, kaip ciniškas spjūvis į veidą visiems, siekiantiems taikos. Ar leisime tam likti nepastebėtam, ar priversime Rusiją pajusti pasekmes?“ – socialiniame tinkle „X“ penktadienį rašė K. Budrys.

Rusijai surengus masinę raketų ir dronų ataką Ukrainoje bei per ją panaudojus vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys smerkia tokius agresorės veiksmus. Anot jo, Maskva ir toliau aiškiai demonstruoja nenorą siekti taikos.

Venesuela šiandien – ne vien Pietų Amerikos drama. Tai ir narkokartelių šešėlis, ir geopolitinis mūšis dėl įtakos, ir globalios pasekmės, kurios atsimuša net į naftos rinkas. Lietuvos pozicija – kartu su ES: Maduro režimas nelaikomas teisėtu, o spaudimas turi vykti tarptautinės teisės rėmuose. Kas nugalės – principai ar interesai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Viešojoje erdvėje pasirodžius kontroversiškiems Lietuvoje gyvenančio rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo pasisakymams apie Ukrainos pareigūnus, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad nepritarimas šalies nacionaliniams interesams yra pagrindas netekti galimybės čia gyventi. Jis taip pat pabrėžė, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) L. Volkovo pareiškimus įvertins ne kaip atskiras žinutes, o kaip informacijos visumą.

Įvykiai užsienyje neleidžia snausti, o pasaulyje vis daugėja diplomatinių iššūkių. Tad kokia Lietuvos užsienio politika bus šiemet? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.  Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvertins ne tik Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo teiginius apie Ukrainos karius bei pareigūnus, bet ir informacijos visumą.

Tęsiantis diskusijoms dėl taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog nors tarptautiniu lygmeniu dedamos didelės pastangos karinio konflikto baigties link, realių ženklų iš Rusijos pusės, leidžiančių tikėtis proveržio, kol kas nėra. Todėl, anot ministro, tikėtis karo baigties dar šiemet – nėra itin realu.  „Noriu būti optimistas ir tikrai, mūsų įsitraukimas į procesą yra didelis.

Jungtinėms Valstijoms Venesueloje sulaikius autoritarinį šios šalies lyderį, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Vašingtono dėmesys regionui yra signalas tokioms valstybėms kaip Rusija ir Kinija atsitraukti nuo Pietų Amerikos.

Lietuvoje viešintis Vokietijos užsienio reikalų ministras didelį dėmesį skiria ne tik vokiečių karių brigadai, bet ir aktualioms Lietuvos bėdoms. Pasak vokiečių diplomatijos vado, jei Baltarusija tęs hibridinę ataką – siųs balionus į Lietuvą – būtinas atsakas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Tikrai jaučiuosi priimdamas šiandien Lietuvoje gerą Lietuvos draugą, stiprų partnerį“, –  sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Paskelbus, kad optinis kabelis Baltijos jūroje tarp Lietuvos ir Latvijos netoli Liepojos uosto sekmadienį tikriausiai buvo nutrauktas, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad atliekamas tyrimas parodys, ar incidentas tyčinis, tačiau Baltijos šalys turi daugiau bendradarbiauti siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiks su pirmojo vizito į Lietuvą atvykstančiu Vokietijos diplomatijos vadovu Johannu Wadephulu. Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija (URM), politikai susitikimo metu aptars Lietuvos ir Vokietijos strateginę partnerystę bei jos atveriamas galimybes, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO, paramos Ukrainai klausimus bei tarptautines pastangas siekiant tvarios bei teisingos taikos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva JAV pajėgų sulaikyto Venesuelos lyderio Nicolas Maduro nelaiko teisėtu šalies prezidentu. „Lietuva nepripažįsta N. Maduro teisėtu Venesuelos prezidentu. Primenu, kad jo režimas rėmė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir aktyviai bendradarbiavo su Iranu ir Kuba“, – šeštadienį socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijos pajėgoms šeštadienio naktį surengus dar vieną raketų ataką Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad spaudimas Rusijai tebėra nepakankamas. Jis pabrėžia, kad tokiomis atakomis apgalvotai siekiama užkirsti kelią diplomatinėmis pastangomis pasiekti taiką.

Su Chalkedono arkivyskupu metropolitu Emanueliu susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė prieš porą metų Lietuvoje atkurto Konstantinopolio egzarchato aktualijas, bendruomenei kylančius iššūkius, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). „Lietuva itin vertina Konstantinopolio patriarchato indėlį stiprinant ortodoksų bendruomenės atsparumą Maskvos įtakai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Hagoje susitikęs su Nyderlandų kolega Davidu van Weel aptarė dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje bei atsaką į hibridines grėsmes, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Lietuvos diplomatijos vadovas susitikimo metu dėkojo Nyderlandams už indėlį į Baltijos regiono saugumą ir pabrėžė poreikį toliau stiprinti NATO rytinio flango atgrasymo ir gynybos pajėgumus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį vyks darbo vizito į Nyderlandus. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos diplomatijos vadovas Hagoje susitiks su Nyderlandų užsienio reikalų ministru David van Weel, dalyvaus Tarptautinės paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisijos įsteigimo konferencijoje.

ES Užsienio reikalų tarybos susitikime Briuselyje dalyvavęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad taikos dėl karo Ukrainoje derybų procesas negali vykti be Europos įsitraukimo, ir ragina kuo skubiau sustiprinti Kyjivo derybines pozicijas, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Anot K. Budrio, turi būti pradėtos Ukrainos derybos dėl ES narystės bei visos valstybės narės turi prisijungti prie Specialiojo tribunolo įsteigimo ir užtikrinti jo finansavimą.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui užsimus apie galimybę atsisakyti noro tapti NATO nare, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tikina, kad Europa negalėtų užtikrinti tokių saugumo garantijų, kokias suteikia Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).  „Tai, ką gali duoti Europa – tai narystė Europos Sąjungoje (ES) ir tai yra politinis socialinis šalies stabilumas, tai yra ir šalies raidos perspektyva.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjungos lyderiai turėtų nustatyti datą, kada Ukraina prisijungs prie Bendrijos. Jis pabrėžia, kad tai turėtų atsitikti anksčiau nei 2030 metais. „Dėl narystės ES turime pasistūmėti iki šių metų pabaigos. Jei negalime atidaryti šešių stojimo derybų skyrių, kuriuos Europos Komisija jau patikrino, turime Europos Vadovų Taryboje politiškai nustatyti datą, kada Ukraina taps ES nare.

Socialdemokratų lyderiui Mindaugui Sinkevičiui teigiant, jog Vašingtono sprendimas į savo darbotvarkę įtraukti kontrabandinių balionų ir įstrigusių vilkikų klausimus yra premjerės Ingos Ruginienės darbo rezultatas, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako taip pat pozityviai vertinantis Vyriausybės vadovės indėlį sprendžiant šią problemą. „Tikrai turiu įvertinti premjerės indėlį ir įsitraukimą tiek planuojant veiksmus, tiek juos įgyvendinant, tiek darant susitikimus.

JAV teigiant, kad Baltarusija sutiko stabdyti kontrabandinių balionų skrydžius į Lietuvą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako keliantis lūkestį, jog Minskas imsis atitinkamų veiksmų.  „Lūkestis yra, kad Baltarusijos pusėje bus imtasi deramų veiksmų ir mūsų kritinė infrastruktūra bei civilinė aviacija nebebus trikdoma. Tai mūsų lūkestis yra, kad taip ir įvyks.

JAV ketinant panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui, Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) tai nepaveiks – sankcijos toliau lieka galioti, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „Europos Sąjungos sankcijos yra tebegaliojančios ir jos galioja tiek importui, tai yra ir sutarčių sudarymui su įmonėmis, tiek tranzitui. Dėl to mes jau turėjome išaiškinimą ir tas klausimas yra atsakytas“, – pirmadienį LRT radijui sakė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį dalyvaus ES Užsienio reikalų tarybos susitikime Briuselyje, kur ministrai aptars paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, padėtį Artimuosiuose Rytuose, ES ir Kinijos santykius. Daugiausia dėmesio bus skiriama ES saugumo įsipareigojimų Ukrainai įgyvendinimui ir galimoms saugumo garantijoms, pranešė Užsienio reikalų ministerija.