kęstutis budrys

Naujojoje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nacionalinio saugumo strategijoje užsimenant apie siekį atkurti strateginį stabilumą su Rusija, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako – jeigu tai reiškia deramą atgrasymo politiką, tokia nuostata gali egzistuoti. Vis tik, pasak politiko, svarbu, kaip minėtas siekis bus įgyvendinamas. „Viskas priklauso nuo įgyvendinimo ir kokius kitus veiksmus seks šis dokumentas.

Prezidentūrai užsimenant, kad po „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui nepalankaus teismo sprendimo Lietuvos įvaizdis tarptautinių partnerių akyse pagerėjo, šalies diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys su tokia mintimi nesutinka. Pasak užsienio reikalų ministro, „šitame juodame debesyje“ neįmanoma įžvelgti jokio optimizmo. „Yra tas pasakymas apie silver lining – kad bet kokiame juodame debesyje gali kažką tai įžvelgti, kažkokią blizgančią ar optimizmo teikiančią detalę.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tvirtina, kad Ukrainos ir Moldovos integracija į Europos Sąjungą (ES) yra svarbus žingsnis stiprinant žemyno saugumą. Todėl, jo teigimu, šių valstybių pažanga turi būti aiškiai įtvirtinta Bendrijos sprendimuose.  Antradienį K. Budrys aptarė šį klausimą su Lietuvoje besilankančia už ES plėtrą atsakinga komisare Marta Kos.

Seimo opozicinėms jėgoms pasigendant aktyvesnių diplomatinių pastangų, sprendžiant krizę su Baltarusija, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva šiuo klausimu dirba su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis bei užsienio partneriais. Todėl parlamento atstovų pastabos, K. Budrio vertinimu, panašėja į siekį kelti šurmulį. „Veikiama tikrai ne viena kryptimi, per NATO, kaip organizaciją, per Europos Sąjungą – trimis kryptimis, skirtingas komisijos dalis.

 Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Lietuvos diplomatijos vadovas su NATO vadovu aptarė Baltarusijos prieš Lietuvą vykdomą hibridinę ataką ir NATO atsaką į tokio pobūdžio veiklą, skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM).  Pokalbio metu K. Budrys akcentavo, kad Baltarusijos režimo veiksmai jau nuo spalio mėnesio kelia grėsmę civilinei aviacijai tiek Lietuvoje, tiek Europoje.

Tęsiantis kontrabandinių balionų antplūdžiui iš Baltarusijos, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje kolegoms pristatęs naujausią informaciją dėl Minsko vykdomų veiksmų prieš Lietuvą. Anot ministro, dabar iš NATO laukiama atsako į hibridines atakas paramos grupės aktyvavimo bei ekspertizės išvadų.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys trečiadienį Briuselyje dalyvaus Šiaurės Atlanto Tarybos (NAC) posėdyje užsienio reikalų ministrų formatu, pranešė Užsienio reikalų ministerija. NATO šalių ministrai susitikime aptars pažangą stiprinant kolektyvinę gynybą, pasirengimą kitam NATO viršūnių susitikimui Ankaroje. Ministrai taip pat kalbėsis apie gynybos ir atgrasymo priemonių įgyvendinimą bei Aljanso atsaką į augančias hibridines grėsmes.

Baltarusijos Užsienio reikalų ministerijai apkaltinus Lietuvą pažeidus šalies oro erdvę bei dėl to neva iškvietus Lietuvos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį, Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio atstovė spaudai Kristina Belikova teigia, kad apie pastarąjį kvietimą Užsienio reikalų ministerija (URM) sužinojo iš viešosios erdvės. „Apie neva į Baltarusijos URM iškviestą Lietuvos diplomatą sužinojome iš socialinės žiniasklaidos pranešimų.

 Su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadove Kaja Kallas pirmadienį telefonu kalbėjęsis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino neleisti Baltarusijai atsikratyti sankcijų. „Baltarusijos režimas jau ne pirmą kartą pasitelkia hibridines priemones prieš ES valstybes. Prieš kelerius metus tai buvo instrumentalizuota migracija, dabar – kontrabandiniai balionai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sekmadienį išvyko į Miuncheną, kur susitiks su vietos politikais aptars ryšių stiprinimą su Vokietijos Bavarijos regionu. Ministerija pranešė, kad K. Budrys aptars „politinių, ekonominių ir mokslinių ryšių stiprinimą su Bavarija“, taip pat kalbėsis kultūrinės diplomatijos klausimais, ypač dėl kitąmet Lietuvoje startuosiančio Vokietijos kultūros sezono.

Lietuvos užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai Kęstutis Budrys ir Juras Taminskas kreipėsi į Europos Komisiją (EK) su prašymu padėti susigrąžinti Baltarusijoje įsrigusius vilkikus, taip pat įvesti papildomas sankcijas Minsko režimui dėl kontrabandinių balionų antskrydžių.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aštriai kritikuoja užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį dėl šio vykdomos „twitter'io diplomatijos“. O ką siūlo pats konservatorių lyderis? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo L. Kasčiūnas ir politologas, apžvalgininkas Vladimiras Laučius. Jūs aštriai sukritikavote užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį.

Prie Seimo posėdžių salės – balionai su pririštomis dėžėmis ir Vyriausybės narių skambūs pasisakymai. Tokį šou sugalvojo liberalas Eugenijus Gentvilas, jis kritikuoja Ingą Ruginienę ir ministrus, kad jie nežino, ką daro Baltarusijos krizėje. Ministrai atkerta, kad dabartinė opozicija taip pat neišsprendė šios problemos, o premjerė apskritai pasirinko kitą įėjimą, kad balionų iš arti nematytų.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį ir tikinant, jog jis savo pareiškimais yra atsakingas už Baltarusijos hibridinės atakos pasekmes, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, jog Lietuvos diplomatijos vadovas yra vienas kompetentingiausių Vyriausybės atstovų.

Ketvirtadienį įvyko „Nemuno aušros“ frakcijos ir šios frakcijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio aršiai kritikuojamo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio susitikimas. Internete plinta trumpas vaizdo įrašas, ką per susitikimą R. Žemaitaitis pasakė K. Budriui. „Kęstai, nu, tu tikrai nesi politikas. Kaip ministras, aš suprantu, užsienio (reikalų – red. past.) – nesi. Nepyk, bičiuli. Esu pasakęs ne kartą, šikną reikia jausti ant kėdės.

„Aušriečiui“ Remigijui Žemaitaičiui spekuliuojant, neva užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ruošiasi dalyvauti 2029 metų Prezidento rinkimuose, sureagavo pats K. Budrys. „Tai yra niekaip nesusijusios temos. Jokių aš planų neturiu“, – paklaustas, ar ketina dalyvauti 2029-ųjų Prezidento rinkimuose, atsakė K. Budrys. „Kalbant apie tolimesnius planus – ką aš žinau, 2028 metų (Seimo – red. past.) rinkimai irgi yra ne taip ir toli, gal ir svarstysiu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, klausiamas, ar neketina kandidatuoti į prezidentus, sako neatmetantis galimybės dalyvauti rinkimuose, kurie vyks 2028 m. Tuo metu turėtų būti renkamas naujas Seimas. Vis dėl, Lietuvos diplomatijos vadovas tikina – šiuo metu jo tikslas yra vykdyti Vyriausybės programą ir tinkamai paruošti Lietuvą pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) tarybai.  „Šiai dienai aš vykdau užsienio politiką.

Viešos „aušriečių“ kritikos sulaukiantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad susitikimas su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama Seimo narių frakcija buvo konstruktyvus. Pasak Vyriausybės atstovo, iš „Nemuno aušros“ atstovų jis išgirdo, kad „šauniai vykdo užsienio politiką“. „Kaip tik išgirdau, kad užsienio politiką vykdau šauniai“, – po susitikimo su „aušriečių“ frakcija žurnalistams sakė K. Budrys.

Ketvirtadienio rytą su „Nemuno aušros“ atstovais Seime susitinkantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog nepaisant jam žeriamos kritikos į frakcijos posėdį jis iki šiol niekada nebuvo kviestas.  „Norėčiau pabrėžti, kad aš nei karto nebuvau kviestas į frakcijos posėdį, nepaisant visų pranešimų. Nei svarstant 19-os Vyriausybės programą, nei svarstant 20-os Vyriausybės programą, nei kokia nors kita proga.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį Vilniuje susitiks su Šiaurės Makedonijos kolega Timčo Mucunskiu. Ministrai susitikimo metu aptars dvišalį bendradarbiavimą, saugumo ir paramos Ukrainai klausimus, Europos Sąjungos plėtrą, situaciją Vakarų Balkanų regione. Šiaurės Makedonijos ministro vizitas skirtas ir šalių diplomatinių santykių 30-mečiui paminėti.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui prakalbus apie sankcijas Baltarusijai dėl hibridinių atakų prieš Lietuvą, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad ministras žaidžia asmeninį žaidimą. „Aš dar kartą sakau, aš nepalaikau. Manau, kad K. Budrys neatliepia ir visiškai nereaguoja į politinį lauką. K. Budrys žaidė kažkokį asmeninį žaidimą, koalicijoje yra nederinti šitie dalykai“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo jis.

Seimo opozicinės frakcijos sukritikavo  užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį dėl, pasak jų, nesugebėjimo sutelkti tarptautinės paramos sprendžiant Baltarusijos organizuotas hibridines atakas. Konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, Lietuvos diplomatijos vadovas turėtų dirbti realius darbus, o ne užsiiminėti diplomatija socialiniuose tinkluose.

Į šalį toliau vis įskrendant kontrabandiniams balionams iš Baltarusijos, o Minsko režimui neišleidžiant sulaikytų Lietuvos vilkikų, Užsienio reikalų ministerija vertina galimybes taikyti nacionalines sankcijas kaimyninei valstybei „dėl hibridinės veiklos“. „Dabartinis įstatymas, kuris yra su ribojamosiomis priemonėmis Rusijai ir Baltarusijai, jis yra dėl agresijos prieš Ukrainą, – žurnalistams trečiadienį teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. – Mes dar jomis nesame pasinaudoję.

JAV siūlant planą kaip užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako besitikintis, kad derybų metu Vašingtono požiūris į Maskvą taps kietesnis. „Turbūt dar kartą buvo įsitikinta, su kokiu užsienio veikėju, tarptautinių santykių veikėju yra turima reikalų. Aš kalbu apie Rusiją. Mes tuos terminus galime nustatyti, (...) bet labai svarbu jų laikytis, kas įvyksta, jeigu netenkina to termino.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvai susigrąžinus Baltarusijoje įstrigusius daugiau nei tūkstantį vilkikų reikės diskutuoti, kaip mažinti šio verslo priklausomybę nuo valstybių, kurios gali šantažuoti Lietuvą ar daryti jai politinį spaudimą. „Vertinant Lietuvos ir Europos ekonominį saugumą – o mes ypač pasisakom už Europos ekonominį saugumą – tai reiškia pažeidimų minimizavimą, kad jų būtų kuo mažiau.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad jei derybose dėl taikos Rusijai bus leista bent minimaliai perbraižyti Ukrainos sienas, pasak jo, agresorė anksčiau ar vėliau tą patį padarys ir su Lietuvos teritorija. „Jeigu mes bent kokia, mažiausia forma leisime perpaišyti sienas, tai ateis ir pas mus su flomasteriu ir žemėlapiu, o po to su tankais perpaišyti sienų. Negalima leisti nei de jure, nei de facto kokių nors legitimizavimų okupuotų teritorijų.

Baltarusijai ir toliau siunčiant kontrabandinius balionus bei neišleidžiant Lietuvoje registruotų vilkikų, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas pokalbių diplomatiniu lygiu siekia norėdamas pakeisti Europos Sąjungos (ES) politiką dėl sankcijų Minsko atžvilgiu. Todėl, tikino Lietuvos diplomatijos vadovas, šiuo metu nereikėtų krūpčioti, o laukti tinkamo momento situaciją išspręsti.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva padarys viską dėl vežėjų įmonių, kurių turtas įkalintas Baltarusijoje. Tačiau jis neatmeta, jog toks verslo vystymas su Lietuvai priešiška valstybe tapo tokia silpnybe, kurios artimiausiu metu gali tekti atsisakyti. „Lietuva padarys viską dėl savo įmonių ir jų turto, ypač, kai kalbame apie tokį grubų (vilkikų - ELTA) užgrobimą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Minsko sprendimas neišleisti Lietuvos vilkikų iš savo teritorijos ir neprisidėti prie meteorologinių oro balionų kontrabandos užkardymo yra kombinuota ataka. Todėl ministras teigia, kad į tokius Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmus Europos Sąjungai (ES) reikia atsakyti dar didesnėmis sankcijomis Baltarusijai. „Mes susiduriame su kombinuota ataka iš Baltarusijos.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje prekybos klausimais. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), taryboje ministrai aptars vykstančių ES prekybos derybų su Indija, Pietryčių Azijos šalimis, Jungtiniais Arabų Emyratais, Ukraina bei kitais partneriais pažangą.

Remigijus Žemaitaitis užsimojo mažinti krašto apsaugai skiriamus pinigus, aršiai kritikuoja užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Kiek socialdemokratai dar kęs R. Žemaitaičio keliamus konfliktus? Apie tai – TV3 Žinių „Dienos komentaro“ pokalbis su politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu. Girdime, kad Remigijus Žemaitaitis užsimojo mažinti gynybai skirtus pinigus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienio vakarą pasidalino istorine nuotrauka. Šis kadras įamžino jį su žmona Vaida Budriene, o proga – 28-osios jųdviejų draugystės metinės. Nostalgiška nuotrauka K. Budrys pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“. Joje matyti, kad politikas su žmona pozuoja ant raudono „Kawasaki“ motociklo. Kęstutis vilki juodą odinę striukę ir mėlynus džinsus.

Penktadienį Vilniuje, vykstant 11-ajam Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) Vilniaus forumui, užsienio reikalų ministras sureagavo į 28 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo vadinamojo taikos plano punktus. Žymiuosiuose 28 punktuose Kęstutis Budrys pasigenda pagrindinių principų, kaip ne tik sustabdyti karą, bet ir užtikrinti Rusijos atsakomybę už pradėtą karą ir jame įvykdytus nusikaltimus.

Baltarusijai siekiant diplomatinių derybų su Lietuva, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad sprendžiant meteorologinių balionų klausimą, toks siūlymas nėra svarstomas. Lietuvos diplomatijos vadovas ragino nepasiduoti Aliaksandro Lukašenkos režimo kuriamam naratyvui.  „Mes nekalbame apie derybas šiuo metu, neįkriskime į naratyvą, kurį mums formuoja prieš mus nusiteikęs režimas, kuris daro mums žalą ne vakar, ne šiandien, o metai iš metų.

Su oficialiu vizitu Lietuvoje penktadienį lankosi Europos Komisijos (EK) pirmininkės vykdomoji pavaduotoja Henna Virkkunen. Už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga pareigūnė Vilniuje susitiks su šalies vadovais, dalyvaus diskusijoje. Kaip nurodė EK atstovybė Lietuvoje, H. Virkkunen kalbėsis su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Inga Ruginiene, užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu, lankysis Nacionaliniame krizių valdymo centre.

 Iš Baltarusijos leidžiamiems kontrabandiniams balionams ketvirtadienio vakarą laikinai sutrikdžius Vilniaus oro uosto veiklą, jame numatytu laiku negalėjo nutūpti lėktuvas, kuriuo iš Briuselio skrido Lietuvos diplomatijos vadovas ir eurokomisaras.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį duodamas interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) perspėjo dėl naivaus požiūrio į Rusiją ir sakė, kad NATO valstybės turėtų būti ryžtingesnės siekdamos ją atgrasyti. „Nesu tikras, ar pakeitėme savo vertinimą, kas veikia, o kas ne“, – apie požiūrį į Kremlių jis sakė Alexandrai von Nahmen, DW programų direktorei Rusijos, Ukrainos ir Rytų Europos auditorijai.

Lietuvai pastaruoju metu susidūrus su kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliama grėsme, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, jog Europos Sąjunga turi įvesti Minskui sankcijas ir taip nusiųsti aiškią žinią, jog yra pasirengusi ginti savo piliečius.

Briuselyje ketvirtadienį vyksiančiame Užsienio reikalų tarybos posėdyje Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys planuoja kalbėti apie sankcijas Baltarusijai bei tikisi kolegų pritarimo.  „Skleisiu tikrai plačiai žinią (...), su kokiomis grėsmėmis susiduria pafrontės valstybės ir su kuo susiduriame mes, kai Baltarusija (rengia – BNS) hibridines atakas ir kaip reikia į tai atsakyti. (...) Dabar Lietuva sėkmingai valdo krizę, bet reikia prevencijos mechanizmų į ateitį.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį Berlyne susitiko su Vokietijos diplomatijos vadovu Johannu Wadephulu, skelbia ministerija.  Kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, abiejų valstybių diplomatijos vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos ir kitose srityse.

Su Vokietijos užsienio reikalų ministru Johannu Wadephulu susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys Berlyne aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos ir kitose srityse, saugumo situaciją regione, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Ministerija praneša, kad pokalbio metu taip pat aptartos Rusijos ir Baltarusijos Europoje vykdomos hibridinės atakos, parama Ukrainai, Rusijos įšaldyto turto panaudojimas, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, trans...

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Arktis išlieka vienu svarbiausių Rusijos strateginių ramsčių, o jos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę NATO infrastruktūrai ir sąjungininkų saugumui, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).   „Švedijos ir Suomijos narystė NATO sujungia Baltijos jūros ir Šiaurės regionus į bendrą strateginį tęstinumą.

Antradienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išvyksta į Berlyną, kur dvi dienas truksiančio vizito metu su Vokietijos diplomatijos vadovu aptars dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais bei sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.  Ministrai susitikimo metu taip pat daug dėmesio žada skirti paramos Ukrainai ir įšaldyto Rusijos turto panaudojimo klausimams.

Lenkijai atvėrus pasienį su Baltarusija, o Lietuvai stringant sprendimuose, politinė įtampa tik stiprėja. Saulius Skvernelis sako tiesiai šviesiai – kaimynai pavargo laukti, o mūsų Vyriausybė pati kuriasi problemas. Jis neatmeta, kad Remigijaus Žemaitaičio spaudimas gali išversti Kęstutį Budrį iš posto. Kodėl Lietuva pati sau trukdo ir kas laukia Budrio? TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jei su Ukraina būtų pradėtos oficialios derybos dėl stojimo į ES, jų metu vykdomi procesai padėtų šaliai greičiau pažaboti korupciją. „Tai nekokią žinią suformuluoja Europoje apie Ukrainą ir tų, kurie nenori prisidėti prie Ukrainos sėkmės (...) bus argumentas: žiūrėkit, kas tenai vyksta ir čia dabar su kuo mes prasidedam.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva atverti du uždarytus pasienio punktus su Baltarusija galėtų dar iki lapkričio 30-osios. „Aš manau, kad mes turime vadovautis tomis pačiomis priežastimis ir parametrais, dėl ko buvo priimti sprendimai, – Seime pirmadienį žurnalistams tikino Lietuvos diplomatijos vadovas. – Aš manau, kad tai yra svarstytina.“ Taip jis kalbėjo paklaustas, ar pasienio punktai galėtų būti atidaryti iki anksčiau nei šiuo metu yra nusprendusi Vyriausybė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio pabaigoje paskyrė verslininką Bashkimą Zeqiri Lietuvos garbės konsulu Kosove. „Garbės konsulas paskirtas siekiant stiprinti Lietuvos ir Kosovo santykius ekonomikos, kultūros, švietimo ir kitose srityse“, – BNS šią savaitę teigė Užsienio reikalų ministerija.  Institucija taip pat nurodė praėjusią savaitę gavusi Kosovo sutikimą, o tai reiškia, kad garbės konsulas gali pradėti eiti pareigas.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys penktadienį Rygoje dalyvaus 31-ojoje Baltijos Taryboje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, K. Budrys su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais Baiba Braže ir Margusu Tsahkna aptars tolesnio regioninio bendradarbiavimo planus, dalyvaus bendroje diskusijoje su Baltijos Asamblėjos nariais. Rygoje taip pat planuojama priimti bendrą Baltijos Tarybos pareiškimą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys viliasi, kad ES užsienio reikalų ministrai kitą savaitę sutars įvesti naujas sankcijas Minskui už į Lietuvą iš Baltarusijos vis įskrendančius kontrabandinius balionus.