kęstutis budrys

Nauji Maskvos grasinimai Lietuvai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova gąsdina, kad Rusijos atsakas į draudimą tranzitu į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes bus ne diplomatinis, o praktinis. Lietuva nusileisti neketina. Prezidentas Gitanas Nausėda netiki, kad Rusija panaudos karines priemones prieš NATO valstybę ir priduria, kad Lietuva yra pasiruošusi viskam.

5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neslepia, kad su Lietuva besiribojanti Kaliningrado sritis ir greta esantis Suvalkų koridorius – viena pažeidžiamiausių NATO vietų, apie kurios gynybos scenarijus bloko šalys yra pagalvojusios iš anksto.

Birželio pabaigoje įvyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus aptariama ir Lietuvai itin aktuali tema – rytinio flango stiprinimas. Vienas pagrindinių mūsų šalies tikslų – čia dislokuotus sąjungininkų batalionus paversti brigadomis. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad tai sustiprintų gynybinį potencialą, kas padėtų atgrasyti galimą priešą.

Jau daugiau nei tris savaites niekaip paimti Ukrainos negalintis Vladimiras Putinas išvis sužvėrėjo – raketomis ėmė žudyti ką tik gimusius kūdikius ir besilaukiančias mamas, tam, kad įvarytų baimę ukrainiečiams ir priverstų juos kapituliuoti. Kokių dar taktikų gali imtis Kremlius, aptarė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia spartinti atsijungimą nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), nes Rusija gali ją naudoti kaip poveikio priemonę, atjungdama Baltijos šalis, sako šalies prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Kad elektros atjungimas gali būti kaip vienas iš poveikių, mes matėme vakar, atjungus Černobylio atominę elektrinę, tai kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Pabėgėlių į Europos Sąjungos valstybes iš Rusijos dėl jos pradėto karo Ukrainoje gali daugėti, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Artimiausi treji metai bus kritiniai Lietuvos ir Europos saugumui, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. Patarėjo teigimu, per šį laikotarpį svarbu padidinti gynybai skiriamą Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tačiau jis pabrėžė, jog sunkumų gali kilti apsirūpinant ginkluote, kurios dabar reikia visiems. „Artimiausi metai, kalbant apie tris procentus, yra artimiausi dveji-treji metai. Tai yra ta perspektyva, kurią mes galime realiai susiplanuoti.

Visą pasaulį sukrėtęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas pulti Ukrainą ir pradėti karą vis dar nenustoja stebinti. Mes negalime būti minkšti, nes tada jis eis per visą programą teigė, Kęstutis Budrys. Prezidento vyriausiasis patarėjas TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad dabar turime imtis rimčiausių veiksmų ir sankcijų.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Lietuvoje nuo ketvirtadienio iki kovo 10-osios įvesti nepaprastąją padėtį. Šis žingsnis žengtas Rusijai Ukrainoje pradėjus plataus masto karinę ataką. Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 val. iki kovo 10 d. 24 val., numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Prezidentas Gitanas Nausėda dar penkeriems metams paskyrė Kęstutį Budrį Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotoju. Valstybės vadovo dekrete nurodoma, kad K. Budrio antroji kadencija prasidės liepos 1-ąją. Jo kandidatūrą prezidentui pateikė VSD vadovas Darius Jauniškis. K. Budrys karjerą žvalgybos tarnyboje pradėjo 2002 metais. Čia jis ėjo inspektoriaus, vyr. inspektoriaus, skyriaus viršininko ir valdybos viršininko pavaduotojo pareigas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės interesų deklaracija, neseniai pateikta etikos sergėtojams, atrodo gerokai kuklesnė nei jos vyriausiųjų patarėjų. Šie turi įvairaus turto, o valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys iškart po rinkimų įsigijo iki pusės milijono litų vertės butą. Informaciją apie galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus politikai ar valstybės tarnautojai privalo pateikti per mėnesį nuo dienos, kai pradėjo eiti pareigas.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pradėjo šį savaitgalį Lietuvos Prezidentūroje vyksiančius Nacionalinių maldos pusryčių renginius. Valstybės vadovas konferencijoje „Tautų ateitį kurkime kartu“ pasakė kalbą, kurioje ragino „tiesti pasitikėjimo tiltus tarp žmonių, tarp bendruomenių ir valstybių“.Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pradėjo šį savaitgalį Lietuvos Prezidentūroje vyksiančius Nacionalinių maldos pusryčių renginius, pranešė Prezidento spaudos tarnyba.