kęstutis budrys

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikime su Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos bei regioninių rūmų atstovais aptarė verslo aplinkos, eksporto plėtros, regionų ekonominio stiprinimo ir tarptautinio konkurencingumo klausimus, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Ministras pabrėžė, kad prekybos, pramonės ir amatų rūmai atlieka svarbų vaidmenį atstovaudami regionų verslo interesams.

Tęsiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos diplomatijos vadovas susidariusią situaciją antradienį aptarė su Bahreino užsienio reikalų ministru dr. Abdullatifu bin Rashidu Al Zayani. „Lietuvos ir Bahreino ministrai aptarė saugumo situaciją Artimuosiuose Rytuose bei Bahreine esančių Lietuvos piliečių situaciją.

Artimuosiuose rytuose įstrigę apie 2 tūkstančiai Lietuvos piliečių – užsienio reikalų ministras sako, kad evakuacijos bent kol kas Vyriausybė nepradės, lauks Europos Sąjungos sprendimo. Anot Seimo komiteto vadovo, atsakomybę turi prisiimti ir patys keliautojai, kad situacija regione kaista, buvo aišku ne vieną savaitę. O Lietuva palaiko Amerikos ir Izraelio operaciją, ypač turint omenyje tai, kad krenta dar vienas Rusijos sąjungininkas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

ES turėjo greičiau sureaguoti į JAV ir Izraelio pradėtą puolimą prieš Iraną, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, pabrėždamas, jog Bendrija turėtų bendradarbiauti su Vašingtonu, siekiant ilgalaikių pokyčių Artimuosiuose Rytuose. „Dėl Europos Sąjungos reakcijos greičio vakar turėjau taip pat pastabų kolegoms. Mes esame per lėti ir per ilgai užtrunka mūsų visų pozicijų ir pareiškimų derinimas. Tą reikia pripažinti.

Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog galimybės derėtis ir susitarti su Iranu vis dar išlieka.  „Mes matome, kad diplomatinės pastangos, kurios buvo dėtos, (jog būtų galima – ELTA) derybų keliu pasiekti, kad Iranas nutrauktų savo raketų ir branduolinę programą, nepavyko. Galime tik apgailestauti, kad turbūt jokių kitų priemonių tuo metu nebuvo“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Budrys.

Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šiuo metu nėra svarstoma apie evakuaciją. „Šiai dienai galiu pasakyti, kad nėra svarstoma aktyvuoti evakuacijos ar repatriacijos, bet visi mechanizmai iš Europos Sąjungos pusės yra tam paruošti“, – ministerijoje pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo diplomatijos vadovas. Pasak jo, regione yra apie 2 tūkst.

Po to, kai vasario 28-osios naktį Izraelis užpuolė Iraną, šio sostinėje Teherane buvo girdimi sprogimai. Prie atakos prisijungė ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), tai patvirtino prezidentas Donaldas Trumpas. Šiuo metu vyrauja neramumai visuose Artimuose Rytuose, Iranui nusprendus plėsti savo atsakomuosius veiksmus. Apie šią situaciją daugiau informacijos pateikė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. K. Budrys ragino visus piliečius sekti viešai prieinamą informaciją.

Neeilinėje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų taryboje sekmadienį dalyvavęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys akcentuoja, kad didžiausias prioritetas šiuo metu – Bendrijos piliečių, esančių Artimuosiuose Rytuose, saugumas.  „Mūsų piliečių saugumas konflikto paveiktose valstybėse – šiuo metu svarbiausias prioritetas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys prieš neeilinę Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybą telefonu kalbėjo su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru ir Kuveito užsienio reikalų ministru Šeichu Jarrah Jaberu Al-Ahmadu Al-Sabahu. Kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, pokalbių metu Lietuvos diplomatijos vadovas aptarė saugumo padėtį Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionuose, galimus tarptautinės bendruomenės veiksmus situacijai deeskaluoti.

Patvirtinus ajatolos Ali Khamenei žūtį, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Irano žmonėms, izraeliečiams ir visiems Artimiesiems Rytams priartėjo geresnės ateities viltis. „Irano diktatoriaus Ali Khamenei nebėra. Daug diktatorių galvoja, kad jie amžini. Mes ką tik pamatėme dar vieną išnykstant. Geresnės ateities viltis Irano žmonėms, taip pat izraeliečiams ir visiems Artimiesiems Rytams, atrodo, priartėjo“, – socialiniame tinkle „X“ sekmadienį paskelbė jis.

Prasidėjus karo veiksmams tarp Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Irano, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys situaciją Artimuosiuose Rytuose sekmadienį aptars su kitais Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais.  „Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sekmadienį nuotoliniu būdu dalyvaus neeiliniame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime, skirtame aptarti situaciją Irane ir Artimųjų Rytų regione“, – teigiama pranešime.

Prasidėjus karo veiksmams tarp Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Irano, Lietuva atidžiai seka įvykius Artimuosiuose Rytuose, palaiko ryšį su sąjungininkais, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „Lietuva atidžiai stebi įvykius Artimuosiuose Rytuose. Šiuo klausimu palaikome glaudų ryšį su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis ir sąjungininkais.

Vyriausybėje išsiskyrus nuomonėms dėl kritinių mineralų sutarties su JAV, premjerė Inga Ruginienė sako, kad nesutarimo dėl to su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu nėra. Vis dėlto, kitaip nei anksčiau kalbėjo ministras, ji sako, kad Lietuva atskirų veiksmų nesiims, lauks Europos Komisijos išvadų (EK). „Jokio nesutarimo nėra. Vyriausybės pozicija yra aiški. Vakar tai aptariau tiek su EK prezidente Ursula von der Leyen, tiek su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su finansinių technologijų įmonės „TransferGo“ atstovais ketvirtadienį aptarė plėtros Ukrainoje galimybes.  „Fintech sektorius ne tik kuria aukštą pridėtinę vertę, bet ir tampa mūsų šalies galimybių bei verslo sėkmės ambasadoriais pasaulyje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva nuo deklaratyvių lūkesčių pereina prie konkretaus veiksmų plano, kuriuo siekiama sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu.  „Vietoje lūkesčių ir svajonių pereiname prie konkrečių planų pasirengimo ir, taip, dirbame su Taivano puse, siekdami apsibrėžti konkrečius ekonominius projektus, naudas abipuses, kaip galėtume tą bendradarbiavimą paversti didesniais rezultatais“, – Eltai trečiadienį komentavo ministras.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį Briuselyje dalyvaus ES Užsienio reikalų taryboje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), prieš pat ketvirtąsias Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą metines vyksiančiame tarybos posėdyje Bendrijos užsienio reikalų ministrai aptars karinę, finansinę ir energetinę paramą, saugumo garantijas Kyjivui. Taip pat bus kalbama apie spaudimo Rusijai didinimą, siekiant patvirtinti 20-ąjį sankcijų paketą.

Artėjant ketvirtosioms karo Ukrainoje metinėms, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šios šalies stojimas į Europos Sąjungą (ES) iki 2030 metų yra ambicingas, bet pasiekiamas tikslas. Anot ministro, tam svarbiausia sutelkti vieningą Bendrijos valstybių politinę valią.

Į neformalią ES Prekybos tarybą penktadienį atvykęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Bendrija turi parengti veiksmingą ekonominės gynybos planą. „Norint būti pajėgiems apsiginti nuo potencialių agresorių iš Rytų ar bet kurios kitos krypties, privalome susitelkti ir parengti labai veiksmingą ir veikiantį ekonominės gynybos planą, panašų į tą, kurį turime NATO“, – prieš Nikosijoje, Kipre, vykstantį susitikimą žurnalistams kalbėjo ministras.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį Nikosijoje, Kipre, dalyvaus neformalioje Europos Sąjungos (ES) Prekybos taryboje. Bendrijos valstybių ministrai aptars ES ir Kinijos prekybos santykius, šiuo metu vykstančias derybas dėl ekonomiškai naudingų laisvosios prekybos susitarimų bei spartesnį ES sutarčių su Indija ir MERCOSUR bloko šalimis įgyvendinimą, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Tęsiantis diskusijoms dėl Lietuvos pozicijos Kinijos bei Taivano klausimu, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šiuo metu jam, kaip diplomatijos vadovui, skirta užduotis Pekino atžvilgiu yra aiški. Tuo metu su Taivanu, pasak K. Budrio, reikia rasti bendrą sutarimą dėl tolimesnio veiksmų plano.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį išvyko į Nikosiją, Kiprą, kur dalyvaus neformalioje Europos Sąjungos (ES) Prekybos taryboje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Kaip nurodė ministerija, šioje Taryboje 27 Bendrijų valstybių ministrai aptars ES ir Kinijos prekybos santykius, šiuo metu vykstančias derybas dėl ekonomiškai naudingų laisvosios prekybos susitarimų bei spartesnį ES sutarčių su Indija ir MERCOSUR bloko šalimis įgyvendinimą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų apsispręsti dėl vieningos pozicijos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento iniciatyva buriamos Taikos tarybos atžvilgiu.

Premjerei Ingai Ruginienei užsiminus, kad ji nemato problemos keisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą į Taipėjaus, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus. „Yra daug aspektų, kuriuos mums reikia šitoje diskusijoje aptarinėti, bet irgi lygiai taip pat matau tam tikrus pamatinius principus, kuriuos mes, kaip valstybė, privalome apsaugoti“, – Eltai Vyriausybės rūmuose trečiadienį teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Vidaus reikalų ministerijai (VRM) skirtas prašymas uždrausti atlikėjui Gio Pika pasirodyti Lietuvoje jau yra parengtas. „Nežinau, kur (kreipimasis šiuo metu – ELTA) yra, bet atsimenu, kaip dėjau parašą“, – Eltai trečiadienį sakė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį  apdovanojo diplomatą Simoną Šatūną Lietuvos diplomatijos žvaigžde. Diplomatui apdovanojimas skirtas už pastangas stiprinant Lietuvos gynybą per Europos Sąjungos (ES) lygmens iniciatyvas ir už aktyvų darbą formuojant sprendimus, tiesiogiai susijusius su Lietuvos saugumu, pranešė ministerija.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Lietuvoje akredituotais užsienio valstybių ambasadoriais akcentavo atsparumo svarbą, o užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys – transatlantinį ryšį, paramą Ukrainai ir tarptautine teise grįstos pasaulio tvarkos išsaugojimą. Kaip antradienį pranešė Prezidentūra, metiniame susitikime su užsienio šalių diplomatiniu korpusu šalies vadovas pabrėžė, jog strateginis Lietuvos prioritetas ir ilgalaikės sėkmės pagrindas – atsparumas.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį susitiko su sostinėje viešinčiu Portugalijos užsienio reikalų ministru Paulo Rangelu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Ministrai aptarė dvišalius santykius, abiejų valstybių bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) bei NATO, saugumo ir gynybos stiprinimą Europoje, paramą Ukrainai. „Lietuva ir Portugalija šiandien sėkmingai stiprina dvišalius santykius, grįstus ilgalaike partneryste, dialogu ir bendrais strateginiais interesais.

Vasario pradžioje Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad ministras Kęstutis Budrys artimiausiu metu kreipsis į Vidaus reikalų ministeriją (VRM) prašydamas uždrausti atlikėjui Gio Pika pasirodyti Lietuvoje. Tačiau VRM sako iki šiol tokio prašymo negavusi.  Kilus diskusijoms dėl galimybės ne kartą Rusijoje koncertavusiam atlikėjui Gio Pika kovą pasirodyti Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas paragino URM šio kartvelų atlikėjo neįleisti į Lietuvą.

Lietuva plėtos bendradarbiavimą su Filipinais ir likusiu regionu, tam šiemet planuojama formaliai prisijungti prie Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jis šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijos paraštėse susitiko su Filipinų užsienio reikalų sekretore Theresa Lazaro, aptarė dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, aukštųjų technologijų, saugumo ir gynybos, žmogiškųjų bei kultūrinių ryšių srityse.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Amerikos žydų komiteto vadovui Tedui Deutchui šeštadienį pristatė Lietuvos Vyriausybės planą kovoti su antisemitizmo apraiškomis bei įsipareigojimą užtikrinti Holokausto atminimą. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM) susitikimas įvyko Miuncheno saugumo konferencijos paraštėse.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriaus pavaduotojui Elbridge'ui Colby prakalbus apie NATO 3.0 versiją, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako besidžiaugiantis, kad tai nėra Aljanso pabaigos strategija, tačiau apgailestauja, kad pasiūlymą teikia ne Europa. „Labai gerai, kad tai yra ne NATO pabaigos strategija ar ne NATO uždarymo strategija. Tai yra naujas etapas.

Europai atėjo laikas nustoti būti strateginiu stebėtoju ir pradėti formuoti saugumo politiką, dėstoma Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio išplatintame viešame laiške Europai. „Pasaulis keičiasi po jūsų kojomis. Peržiūrimos galios struktūros. Aljansai yra atidžiai stebimi. Imperinis mąstymas grįžta į sceną. Jūs esate klestintys. Jūs esate demokratiški. Jumis žavimasi. Tačiau žavesys be stiprybės skatina piktnaudžiavimą. Turtas be galios skatina išnaudojimą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis išvyksta į Vokietiją, kur dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje, pranešė ministerija. K. Budrys pasisakys konferencijos sesijoje „Dėmesio centre – Baltarusija“ („Spotlight on Belarus“).  Konferencijos metu ministras planuoja susitikti su Šiaurės ir Baltijos šalių bei Ukrainos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrais.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Kišiniove susitiko su Moldovos prezidente Maia Sandu. Susitikimo metu politikai aptarė Moldovos integracijos į Europos Sąjungą (ES) procesą, dvišalius santykius bei atsparumo Rusijos hibridinėms atakoms stiprinimą.  „Moldova, kaip ir Lietuva, yra tyčinių Rusijos dezinformacijos bei hibridinių atakų taikinys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį lankosi Kišiniove, kur su šios šalies politikais aptars paramą Moldovos eurointegracijai, regioninio saugumo iššūkius. Lietuvos diplomatijos vadovas susitiks su Moldovos prezidente Maia Sandu, premjeru Alexandru Munteanu, vicepremjeru, užsienio reikalų ministru Mihai Popsoi ir vicepremjere Europos integracijai Cristina Gherasimov.

Europos Sąjungai (ES) vasario pabaigoje planuojant spręsti dėl Bendrijos sankcijų Baltarusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuvos pozicija šiuo klausimu nesikeičia – sankcijos šiai šaliai, pasak ministro, privalo būti pratęstos.  „Lietuvos pozicija yra aiški ir nekintanti. Ir, man atrodo, su šia pozicija esame viena griežčiausių valstybių Europos Sąjungoje. Sakome, kad jos privalo būti pratęstos.

Grupei Seimo narių ketvirtadienį registravus rezoliuciją dėl nepriimtino Europos Parlamento (EP) kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tai tam tikros žalos, kurią padarė EP priimtas dokumentas dėl LRT, pasekmė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos yra viena griežčiausių Europoje, o nuostatos dėl sankcijų pratęsimo ir griežtinimo Minskui – nekintančios. „Dėl Baltarusijai Europos Sąjungos taikomų sankcijų pozicija yra aiški iš Lietuvos pusės ir nekintanti. Man atrodo, su šia pozicija esame viena griežčiausių valstybių ES. Sakome, kad jos privalo būti pratęstos“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Europos Sąjungai ketinant priimti dvidešimtąjį sankcijų paketą Rusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad jis bus ambicingas. „Paradoksalu, nepaisant visų pakritikavimų ir nusivylimų Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, jos daro daugiau negu kad daro Europos Sąjunga su sankcijomis Rusijai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Vašingtone susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Senato Ginkluotųjų pajėgų ir teisingumo komitetų nariu senatoriumi Richardu Blumenthaliu ir Kongreso Ginkluotųjų pajėgų komiteto nariu Patu Harriganu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Susitikimuose aptarti dvišaliai Lietuvos ir JAV santykiai, Arkties ir transatlantinio saugumo iššūkiai, tolesnė JAV parama Baltijos regionui.

Vašingtone darbo vizitu viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europa be Jungtinių Valstijų – neapginama, tad Lietuva privalo nuosekliai siekti pragmatiškų bei abipusiai naudingų santykių su strategine partnere. „Lietuvos nacionalinis saugumas pastatytas ant dviejų kolonų – JAV ir NATO. (...) Todėl gyvybinės linijos su JAV išlaikymas yra aukščiausias prioritetas.

Lietuva palaiko Estijos raginimus ES šalis įvesti koordinuotą Šengeno vizų draudimą rusams, kariavusiems Ukrainoje, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Mes tikrai idėjai pačiai pritariame ir dirbame dabar ties tuo, kaip parengti patį modelį (...). Politiškai nėra net abejonės – pritariame, tą reikia daryti ir dirbti dėl europinio konsensuso, bet turime būti pasidarę labai gerus techninius namų darbus“, – BNS šią savaitę sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijai vykdant masines atakas prieš Ukrainos civilinę ir energetinę infrastruktūrą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kreipėsi į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorus. Lietuvos diplomatijos vadovas prašo išduoti naujus arešto orderius už šias atakas atsakingiems Rusijos pareigūnams, taip pat į jau išduotus arešto orderius įtraukti naujus tarptautinius nusikaltimus bei genocido nusikaltimą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad svarstymai apie pokalbius su aukštesnio rango Baltarusijos pareigūnais šiuo metu yra hipotetiniai, nes Lietuva koncentruojasi į sankcijų Minskui griežtinimą ir sąjungininkų paramos telkimą. „Hipotetiškai tie pasvarstymai, kurie buvo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko, aš su juo kalbėjausi.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su į Lietuvą atvykusiu Danijos užsienio reikalų ministru Larsu Løkke Rasmussenu, pranešė ministerija.  Susitikimo metu abiejų šalių ministrai aptarė Lietuvos ir Danijos dvišalius ir regioninius ryšius, saugumo situaciją euroatlantinėje erdvėje, bendrą atsaką į kylančius saugumo iššūkius ir paramą Ukrainai.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant Lietuvos vykdomą užsienio politiką Grenlandijos atžvilgiu bei tvirtinant, kad šalies lyderiai turėtų mažiau komentuoti dėl šio klausimo tvyrančias įtampas, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tokių politiko teiginių nesiima vertinti. Visgi Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžia, kad jei parlamentarams kyla klausimų, jie visada gali būti aptarti instituciniuose formatuose.

Su Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasadoriais susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė ES paramą Ukrainai, transatlantinius santykius, Europos saugumo ir gynybos, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimus. Kaip trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad Europa negali ignoruoti geopolitinių pokyčių ir saugumo situacijos pasaulyje ir privalo sparčiau stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir didinti investicijas į saugumą.

Antradienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Kauno IX forte pagerbė Holokausto aukų atminimą.  „Sausio 27–ąją, minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pagerbė Holokaustų aukų atminimą Kauno IX forte, kur buvo žudomi ne tik Lietuvos, bet ir iš Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos, tuometinės Čekoslovakijos ir Lenkijos atvežti žydai“, – rašome ministerijos pranešime.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Vilniuje susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha pareiškė, kad Lietuva pasirengusi didinti karinę, politinę ir energetinę paramą Ukrainai. „Parama Ukrainai – egzistencinis Lietuvos interesas.