kęstutis budrys

Seime kelią skinantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad reikėtų atsižvelgti į ekspertinės Venecijos komisijos išvadas. Vis tik, pasak jo, nuogąstavimams apie mažėjantį žiniasklaidos laisvės reitingą – pagrindo nėra.  „Kritika, kurią buvo išsakiusios įvairios organizacijos. Arba, sakykime, iš pradžių pastabas ar tam tikrus nuogąstavimus – jos buvo svarbios, niekas dėl to neturi abejonių.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako suprantantis prezidento Donaldo Trumpo kritiką ir nusivylimą kai kuriomis šalimis sąjungininkėmis. Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Europa padarė klaidą pernelyg greitai atsitraukusi nuo paramos Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.  „Matome dabar irgi reakciją, tam tikrą nusivylimą į Europos sąjungininkų perdėtai greitą atsiribojimą nuo situacijos Irane. Aš manau, kad buvo padaryta klaida.

Atsinaujinus diskusijoms, kad gal Europos Vadovų Taryboje (EVT) Lietuvai vietoj prezidento galėtų atstovauti premjerė, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šiuo metu tokios temos politinėje darbotvarkėje nėra. Tokias kalbas jis vertina ne kaip norą ką nors pagerinti, o įmesti akmenį į tarpinstitucinius santykius.  „Manau, kad čia tokios kaipo temos šiuo metu nėra darbotvarkėje.

Vašingtonui ir Teheranui susitarus dėl laikinų paliaubų, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jos bus tvarios tik tuo atveju, jei visos pusės jų laikysis. „Jos tvarios yra tiek, kiek visos pusės jų laikysis. Ir Lietuvos raginimas yra labai aiškus – laikytis paliaubų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Taivaniečių atstovybei perduotas planas, skirtas skatinti investicijas Lietuvoje, šiuo metu yra derinamas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pasak ministro, siūlymai apima įvairias sritis, kuriose galėtų būti pasiektas proveržis. „Derinome su kitomis ministerijomis ir parengėme savo siūlymų paketą. Esame perdavę tai Taivano pusei ragindami pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir kviesdami išnaudoti visą šią situaciją didelei sėkmei sukurti. Aš tikiuosi, kad mums tai pavyks padaryti.

Vežėjams ieškant būdų, kaip teisėtai atsiskaityti su ES sankcionuojama Baltarusijos sulaikytų vilkikų saugojimo aikštelių savininke, užsienio reikalų ministras sako, kad kai kurių įmonių sėkmė juos susigrąžinant rodo, jog būdų susimokėti ir atgauti transporto priemones yra.

Donaldui Trumpui peikiant Europą ir bandant ją spausti, kad padėtų atblokuoti Hormūzo sąsiaurį, pagaliau surengtas daugybės šalių pasitarimas. Vietą prie stalo gavo ir Lietuva, tik kol kas neaišku, ką mes siūlome. Užsienio reikalų ministras sako, kad kol kas siūlome toliau sankcionuoti Iraną.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Viso pasaulio akys dabar nukreiptos į Hormūzo sąsiaurį, kurį vis dar blokuoja Irano režimas.

Lietuva remia tarptautinės bendruomenės pastangas, siekiant atkurti laivybą bei naftos ir dujų tranzitą Irano blokuojamu Hormuzo sąsiauriu, sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ketvirtadienį nuotoliu dalyvavęs daugiašaliame susitikime. Pasak jo, laivybos laisvė išlieka vienas esminių tarptautinės teisės principų, todėl būtini vieningi tarptautinės bendruomenės veiksmai šiai situacijai išspręsti.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį nuotoliu dalyvaus daugiašaliame susitikime dėl padėties Hormuzo sąsiauryje. Jo metu keturiasdešimties valstybių užsienio reikalų ministrai aptars diplomatines priemones ir galimus praktinius veiksmus siekiant užtikrinti saugią laivybą ir naftos bei dujų tranzitą. Budrys daugiašaliame susitikime aptars padėtį Hormuzo sąsiauryje Neformalų susitikimą inicijavo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Coope.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes aktyviau įsitraukti į specialų tribunolą, skirtą teisti aukščiausius Rusijos pareigūnus dėl Maskvos agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. „Negalime leisti, kad Rusija bet kokia forma taptų savo pradėtos agresijos laimėtoja. Dėl to derybos dėl Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorijos vientisumo nėra priimtinos“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime antradienį nurodė K. Budrys.

Ukrainoje viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys kartu su Europos Sąjungos (ES) kolegomis antradienį aplankė Bučos žudynių vietas ir pagerbė jų aukas, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Šiandien sukanka ketveri metai nuo Bučos žudynių. Pasaulį sukrėtė Rusijos veiksmų brutalumas ir ten atskleistas nežmoniškumas. Daugeliui Vakaruose tai tapo prabudimu, atskleidusiu tikrąją Rusijos karo prigimtį“, – URM pranešime cituojamas K. Budrys.

Minint Bučos žudynių metines, antradienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vyksta į darbo vizitą Kyjive, kuriame dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, susitikimas rengiamas siekiant pareikšti solidarumą su Ukraina, jau ketvirtus metus patiriančia plataus masto Rusijos agresiją.

Rusija išlieka tiesiogine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui, todėl Europa negali delsti stiprindama gynybą ir remdama Ukrainą, sako Paryžiaus saugumo ir strategijos forume dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Lietuvai saugumas nėra tik abstrakti koncepcija. Geografija ir skaudi istorija per amžius formavo Lietuvos saugumo mąstymą.

Premjerė Inga Ruginienė davė užduotį užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui suorganizuoti susitikimą su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu arba viceprezidentu J. D. Vanceʼu, remdamasis šaltiniais rašo portalas „Delfi“. Užsienio reikalų ministro patarėja Kristina Belikova komentare portalui šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį viešės Prancūzijoje, kur dalyvaus Paryžiaus gynybos ir strategijos forume. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), organizatorių kvietimu, K. Budrys skaitys pagrindinį pranešimą. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono globojamas Paryžiaus gynybos ir strategijos forumas yra aukšto lygio tarptautinis renginys, kurį organizuoja Prancūzijos Karo mokyklos Gynybos akademija.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys trečiadienį išvyksta į Prancūziją, kur dalyvaus Paryžiaus gynybos ir strategijos forume, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Šių metų forumo diskusijose bus nagrinėjamos karo sugrįžimo į Europą iššūkiai ir pasekmės, strateginiai bei geopolitiniai pokyčiai, svarbiausios technologinės ir visuomeninės transformacijos bei kitos temos.

Praėjusią savaitę Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) panaikinus dalį sankcijų Baltarusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva remia Vašingtono pastangas išlaisvinti politinius kalinius, tačiau pabrėžia, jog derybos su Minsko režimu yra sunkios. Ministras taip pat tikina, kad Lietuva nepatiria spaudimo peržiūrėti Europos Sąjungos (ES) ir savo taikomų sankcijų Baltarusijai. „Matome tą galutinį tikslą, kurį nori padaryti JAV.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina nedėti per daug vilčių į ES svarstymus leisti konfiskuoti Baltarusijos įmonių turtą Lietuvoje po to, kai Minsko režimas kelis mėnesius pasienyje buvo sulaikęs lietuviškus vilkikus. Visgi, ministro teigimu, kol kas visos galimos poveikio Baltarusijai priemonės nėra iki galo išnaudotos. „Buvo svarstyta su Europos Komisija, galvojant, kad vilkikai bus konfiskuoti, kokių veiksmų galime imtis prieš Baltarusijos įmones.

Komentuodamas situaciją dėl šią savaitę Varėnos rajone nukritusio drono, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tokie incidentai tampa nauja realybe.  „Tai regiono valstybėms yra nauja realybė. Mes nuo tokių incidentų nesame visiškai apsaugoti ir turime didinti savo pajėgumus oro gynybos srityje. Bet taip pat – suprasti, kad rizikos taip arti vykstant kariniam konfliktui ir naudojant ilgo nuotolio ginkluotę, yra didelės“, – trečiadienį LRT radijo laidoje sakė K. Budrys.

Varėnos rajone pirmadienio naktį sprogus dronui, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad oro gynybos sistema neapima visko ir ją reikia stiprinti. „Mes suprantame, kad oro gynybos sistemos, jos nėra apimančios visą aukštį, visus nuotolius ir visus objektus, ir ties tuo yra nuosekliai dirbama“, – antradienį prie Prezidentūros žurnalistams teigė K. Budrys.

Daugiausiai gyventojų prezidentu matytų teisininką, dabar jau Seimo narį Igną Vėgelę. Jam įkandin – „Nemuno aušros“ vedlys Remigijus Žemaitaitis ir konservatorė Ingrida Šimonytė, taip rodo lrt užsakymu surengta gyventojų apklausa. Prieš tris savaites pasirodžiusi kita apklausa rodė kardinaliai skirtingus rezultatus – tuomet pirmavo I. Šimonytė, o į trejetą pateko ir visuomenininkas Andrius Tapinas.

Lietuva yra suinteresuota plėsti dvišalį bendradarbiavimą su Čile, teigė su šios valstybės senatoriumi José Manueliu Rojo Edwardsu Silva susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), politikai penktadienį susitiko Majamio saugumo forumo paraštėse. Susitikimo metu K. Budrys akcentavo didelį potencialą stiprinti Čilės ir Lietuvos dvišalį bendradarbiavimą šalims svarbiuose sektoriuose.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys skatina JAV verslą pasinaudoti palankia Lietuvos reguliacine aplinka bei žada Vyriausybės dėmesį investuoti norinčioms amerikiečių įmonėms. Majamyje viešintis ministras šio miesto turizmo, uosto, aviacijos, verslo rūmų, prekybos, inovacijų ir tarptautinės prekybos organizacijų atstovams teigė, jog JAV bendrovėms Lietuvoje bus sudarytos palankios sąlygos plėtrai, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys vyksta darbo vizito į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur dalyvaus Majamio saugumo forume, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Majamyje vyksiančiame forume dėmesys bus skiriamas Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimui su transatlantiniais partneriais ir kovai su globaliais saugumo iššūkiais aptarti.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys antradienį Zagrebe susitiko su Kroatijos užsienio ir Europos reikalų ministru Gordanu Grliću Radmanu. Susitikimo metu ministrai aptarė dvišalius ryšius, paramos Ukrainai, Europos saugumo ir gynybos, Europos Sąjungos (ES) plėtros klausimus bei padėtį Artimuosiuose Rytuose. K. Budrys susitikimo metu pabrėžė, kad Lietuvą ir Kroatiją sieja draugystė bei puikus bendradarbiavimas ES ir NATO.

Antradienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su darbo vizitu lankysis Kroatijoje.  Vizito metu numatyti susitikimai su Kroatijos užsienio ir Europos reikalų ministru Gordan Grlić Radman, Kroatijos premjeru Andrej Plenković, šalies parlamento pirmininku Gordan Jandroković. Aptars abiejų šalių bendradarbiavimą, paramą Ukrainai, ES plėtrą Susitikimų metu planuojama aptarti abiejų šalių bendradarbiavimo stiprinimą, paramos Ukrainai, Europos Sąjungos (ES) plėtros klausimus.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) paraštėse Briuselyje su ES komisare plėtrai Marta Kos pasirašė dokumentą, kuriuo Lietuva skyrė 10 mln. eurų savanorišką įnašą į ES Ukrainos priemonę, taip prisidedant prie bendrų „Team Europe“ pastangų remti Ukrainos atsigavimą ir atstatymą.

Vengrijai ir toliau blokuojant 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako – Budapeštui turi būti daromas spaudimas šį vetavimą atšaukti. Nors Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas savo šalyje Ukrainos klausimą padarė parlamentinių rinkimų įrankiu, diplomatijos vadovas teigia neturintis lūkesčių, jog šiems pasibaigus blokavimas bus nutrauktas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus, kad NATO aljanso gali laukti „labai bloga“ ateitis, jei sąjungininkai nepadės užtikrinti saugaus komercinės laivybos kelio per Hormūzo sąsiaurį, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog pagalbos opciją aljansas turėtų rimtai aptarti. „NATO šalys turėtų svarstyti, kai, arba jei, toks prašymas būtų gautas iš JAV.

Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje pirmadienį bus aptariamos galimos naujos sankcijos Iranui bei jo šešėliniam laivynui, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „Kalbėsime, kokie yra mūsų tolimesni veiksmai. Vienas iš jų – sankcijos Iranui ir Irano šešėliniam laivynui. Suprantame ir matome, kad jis vis dar operuoja pasaulio vandenyse.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje svarstant apie galimus nesutarimus tarp premjerės Ingos Ruginienės ir užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, pats diplomatijos vadovas tikina nejaučiantis konkurencijos su Vyriausybės vadove. Ministro teigimu, tarp jo ir premjerės nėra išsiskiriančių pozicijų užsienio politikos klausimais.

Pastaruoju metu išsiskiriant šalies diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio bei ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės nuomonėms užsienio politikos klausimais, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Mindaugas Sinkevičius sako kol kas nematantis poreikio keisti ministrą. Vis dėlto, duodamas interviu naujienų portalui lrt.lt politikas pažymėjo, jog tai priklauso ne nuo jo, o nuo Vyriausybės vadovės bei šalies prezidento Gitano Nausėdos.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje Briuselyje. Kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, ES ministrai aptars Bendrijos atsaką į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Taip pat ketinama aptarti ES indėlį į saugumo garantijas Ukrainai bei finansinę, karinę paramą, atsaką į hibridines Rusijos grėsmes.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su Indijos išorės reikalų sekretoriumi Vakarams Sibi George aptarė dvišalius santykius ir jų stiprinimą, ekonominio bendradarbiavimo galimybes. „Lietuvą ir Indiją šiandien sieja augantys ryšiai, paremti pagarba, atviru dialogu ir bendru siekiu plėsti partnerystę Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Matome vis didesnį potencialą ekonomikos, aukštųjų technologijų, skaitmenizacijos ir gyvybės mokslų srityse“, – pranešime teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus, jog jam būtų gėda gyventi ir dirbti rusišką naftą perkančioje valstybėje, Vengrijos diplomatijos vadovas Peteris Szijjarto kaltina Baltijos šalis „šokant pagal Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dūdelę“. „Lietuvos užsienio reikalų ministras šiandien išdrįso pasakyti, kad jam būtų gėda gyventi šalyje, kuri perka pigią rusišką naftą (...). Kolega neteisingai supranta situaciją! Baltijos šalys jau seniai šoka pagal Zelenskio dūdelę...

Siekiant didinti Taivano investicijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog šiuo metu Užsienio reikalų ministerija (URM) koordinuoja darbą ir rengia konkrečių bendrų projektų sąrašą, kurie galėtų būti įgyvendinti artimiausiu metu. Anot ministro, nuo deklaratyvių lūkesčių tikimasi pereiti prie konkrečių, raštu sutartų įsipareigojimų.  „Šiuo metu mes rengiame (…) projektų, kurių įgyvendinimą mes matytume pačiu artimiausiu laiku, sąrašą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kritikuoja Vengrijos siūlymą naikinti sankcijas rusiškai naftai ir ragina Europos Sąjungą (ES) nepasiduoti pagundai tokiu būdu sumažinti kuro kainas. „Kai mes kalbame apie mūsų sprendimus, kurie buvo priimti dėl ilgalaikės Europos nepriklausomybės nuo Rusijos (...), negalime jų peržiūrėti vien dėl to, kad trumpuoju laikotarpiu turėsime šoką.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas penktadienį užsienio politikos aktualijas susitinka aptarti su Lietuvos diplomatijos vadovu Kęstučiu Budriu. „Susitinka aptarti užsienio politikos aktualijų“, – BNS susitikimo išvakarėse sakė parlamento vadovo atstovė Gitana Letukienė. Susitikimas rengiamas ketvirtadienį Seimui po pateikimo priėmus svarstyti Užsienio reikalų ministerijos pateiktas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kritikuoja gynybos išlaidų nedidinančias NATO nares ir tą vadina pamatine problema. „Aš matau, kad Europoje nedidėja gynybos išlaidos. Matau, kad yra minkymas, pudrinimas situacijos, kalbėjimas apie politinę valią neva užtikrinti autonomiją, kurios tik ir pakanka, – interviu BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Reikia kietos valiutos, reikia rodyti poreikius verslui, daryti užsakymus.

Režisierė, prodiuserė ir scenaristė Aušra Lukošiūnienė ketvirtadienį apdovanota „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“. Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas jai suteiktas už diplomatijos istorijos sklaidą pasitelkiant kiną ir vizualiojo meno priemones, svarų indėlį į diplomatijos paveldo išsaugojimą ir šiuolaikinio Lietuvos diplomatijos įvaizdžio formavimą.

Ketvirtadienį Seime užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys siūlys pratęsti ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai galiojimą iki 2027 m. pabaigos. Įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų.

Antradienį Briuselyje viešėjęs Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas pasisakė diskusijoje apie Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos santykius intensyvėjančios geopolitinės konkurencijos kontekste ir tikino, kad Azijos supergalia siekia įgyti kontrolę ir svertus prieš Senąjį Žemyną. „Kinija yra vienintelė valstybė, kuri šiandien kryptingai taikosi į mūsų – Europos – pramonę, turėdama vieną aiškų tikslą: įgyti kontrolę ir svertus prieš mus.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys telefonu kalbėjosi su Kataro užsienio reikalų valstybės ministru Sultanu bin Saadu Al Muraikhu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Pokalbio metu abiejų šalių diplomatijų vadovai aptarė situaciją Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionuose.

Siekiant atliepti verslo interesus ir didinti eksportą į vadinamąsias „Mercosur“ valstybes, Lietuva turi atidaryti ambasadą Brazilijoje, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jo teigimu, tai būtų itin gera galimybė išplėsti savo eksporto rinkas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį vyksta darbo vizito į Briuselį, kur Europos Sąjungos (ES) vyriausiosios įgaliotinės užsienio ir saugumo politikai Kajos Kallas kvietimu dalyvaus ES diplomatinių atstovybių vadovų metiniame susitikime. Kaip nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos diplomatijos vadovas pasisakys diskusijoje apie ES ir Kinijos santykius intensyvėjančios geopolitinės konkurencijos ir įtampų kontekste.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys šeštadienį sukritikavo Tarptautinį paralimpinį komitetą (TPK) dėl leidimo Rusijos sportininkams varžytis su savo vėliava, akcentuodamas atidarymo iškilmių ir rusų atakų Ukrainoje kontrastą. „Raketos virš Ukrainos miestų. Raudonas kilimas, vėliavos ir himnai Rusijai paralimpinėse žaidynėse“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė užsienio reikalų ministras.

Pirmąkart po plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios Rusijai šiemet atidarant savo paviljoną Venecijos bienalėje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kritikuoja organizatorių sprendimą leisti Maskvai grįžti į tarptautinį meno renginį. „Su žudiku ir teroristu negali būti jokio grįžimo prie įprastų santykių.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ketvirtadienį nuotoliu dalyvaudamas neeiliniame Europos Sąjungos (ES) ir Persijos įlankos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, išreiškė solidarumą su Persijos įlankos valstybėmis bei pasmerkė Irano atakas. „Smerkiame Irano atakas prieš Bahreiną, Jordaniją, Kuveitą, Katarą, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Omaną ir kitas valstybes, bei prieš Jungtinės Karalystės karinę bazę Kipre.

Varšuvoje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad Irano veiksmai ir įtempta situacija Artimuosiuose Rytuose neturėtų nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesio nuo Ukrainos. Kaip trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), taip ministras kalbėjo sudalyvavęs neformaliame Baltijos jūros valstybių tarybos ministrų susitikime, kuriame buvo aptartas Ukrainos taikos procesas ir saugumo garantijos šiai šaliai bei pastangos spartinti jos stojimo į ES procesą.