Kanados premjeras ragina vienytis vidutinės galios Vakarų pasaulio šalis ir pasipriešinti didiesiems – net ir toms pačioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kanados premjero kalba Davoso forume internete jau vadinama istorine, mat joje prabilta apie besikeičiančią pasaulio tvarką, kurios principas – kas stipresnis, to ir tiesa.
„Atrodo, kad kasdien mums primenama, jog gyvename didžiųjų galių varžymosi epochoje. Kad taisyklėmis pagrįsta tvarka nyksta. Kad stiprieji gali daryti tai, ką gali, o silpnieji turi kentėti tai, ką privalo“, – teigia Kanados premjeras Markas Carney.
Taisyklėmis grįsta pasaulio tvarka keičiasi
Jis iš esmės garsiai pakartojo tai, kas Vakarų pasaulyje, stebint Donaldo Trumpo veiksmus, skamba jau kurį laiką.
„Ar griūva nusistovėjusi pasaulio tvarka? – Ji keičiasi, tai yra akivaizdu. Tarptautinių institucijų vaidmuo keičiasi, nusistovėjusios elgesio normos keičiasi“, – sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Tektoniniai lūžiai – akivaizdūs. Kaip mes tai pavadinsime – griuvimu ar pasislinkimu – turbūt situacijos nepakeis“, – komentuoja konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau pagrindinis klausimas – ar vykstantys pokyčiai Lietuvai ir kitoms mažoms šalims bus labiau geri, ar labiau blogi.
„Mes, kaip maža valstybė, gavome neproporcingai daug naudos iš tarptautinės tvarkos, kokia ji buvo sukurta. Tuo metu mes net nedalyvavome jos kūrime, nes buvome okupuoti, tačiau ji mums buvo labai naudinga“, – sako K. Budrys.
Savaime viskas nesusitvarkys
Tačiau, pasak L. Kasčiūno, teisė ir normos veikia tik tada, kai yra pasaulio policininkas.
„Jeigu policininkas laikosi tų normų ir jas garantuoja savo galia, tada jos veikia. Jeigu jis pats jų nesilaiko arba nebenori būti policininku, tos teisės ir normos savaime nėra galia – niekas jų nesilaikys“, – teigia L. Kasčiūnas.
Atrodo, kad pasaulio policininku Donaldas Trumpas būti nebenori, o Europa, pasirinkusi ramų ir sotų gyvenimą, tapo per silpna šiam vaidmeniui. Vis dėlto Lietuvos politikai vis dar gyvena viltimi, kad esamą padėtį pavyks išsaugoti.
„Visada yra galimybė deeskaluoti situaciją, bet būtina sąlyga – kad abi pusės to norėtų. Aš nežinau, ar dabar taip yra. Akivaizdu, kad Europa nori deeskalacijos, tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos taip pat“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Kanados premjeras ragina nebūti naiviems ir nesitikėti, kad viskas savaime susitvarkys.
„Šalys linkusios prisitaikyti, tikėdamos, kad tai jas apsaugos. Tačiau taip nebus. Tad kokios mūsų galimybės?“ – klausia M. Carney.
Kurią pusę rinksis Lietuva?
Atsakymų į šį klausimą dabar ieško kone visa Europa. Tai – didelė dilema ir Lietuvai, kuri yra priklausoma tiek nuo Europos, tiek nuo JAV.
„Esame priklausomi nuo abiejų pusių, todėl turime galvoti apie A, B ir C planą“, – komentuoja ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Jos planas A – išlaikyti Europos ir Amerikos sąjungą.
„Bet planuojant visada reikia matyti ir niūriausią scenarijų. Šiuo atveju Europa turi judėti koja kojon, viena kryptimi“, – teigia premjerė.
Kitaip tariant, jei reikėtų rinktis, Lietuva rinktųsi silpną Europą, o ne stiprią Ameriką.
„Regioniniai formatai, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas, Europos Sąjungos stiprinimas ir jos pavertimas geopolitiniu veikėju – kitu atveju mus išdraskys po vieną“, – sako K. Budrys.
Kur Vakarus nuves D. Trumpo politika?
Tačiau problema ta, kad Lietuvos saugumą šiuo metu garantuoja ne Europos, o JAV karinė galia. Todėl krašto apsaugos ministras apie blogiausius scenarijus kalbėti vengia. Paklaustas, kokia galėtų būti Lietuvos ir Europos ateitis, jei NATO nebeliktų arba amerikiečiai pasitrauktų, Robertas Kaunas teigia, kad tai kol kas – hipotetiniai svarstymai.
Kanados premjeras, savo kalbą skyręs vidutinėms Vakarų valstybėms, ragina jas vienytis ir drauge duoti atsaką Amerikai.
„Vidutinės galios turi veikti kartu, nes jei nesame prie stalo, mes esame meniu“, – teigia M. Carney.
Tačiau, pasak L. Kasčiūno, bet kokiam naujam aljansui būtina reali galia.
„Kanados skiriamos lėšos gynybai nesiekia 2 procentų. Kalbomis sąjungos neparemsime – čia ir yra problema“, – sako jis.
Kur Vakarų aljansą nuves Donaldo Trumpo politika – dar neaišku. Tačiau akivaizdu, kad priversti Europą tapti absoliučiai vieninga gali būti dar didesnis iššūkis.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
O šiuo metu, ko gero, 50-90% yra pavagiama. Tai ką pirmiausia reikia daryti - sugaudyti tuos grobstančius gynybos biudžetą, sudėt į krūvą ir pervažiuot tanku. Teisėsaugos tanku, kurią reikią pareguliuot, kad iki gyvos galvos už gynybos lėšų grobstymą būtų duodama, kad visos fegdos su savo televizoriais atsisėstų visam laikui. Tada tau ta patikės. Ir visose Europos šalyse tas pat dedasi daugiau ar mažiau.
Mes gi ne prieš, bet ne ginybą mes remiam, o korupcininkam pinigus dalinam.
Šitų politikos teletabių mąstysena tiek sutrikusi, kad jie mato naują pasaulio tvarką dėl Trumpo Amerikos veiksmų Venesueloje, bet kažkodėl nematė naujos tvarkos dėl sąjungininkų veiksmų Serbijoje, kur buvo pažeistas po Antrojo pasaulinio karo įtvirtintas valstybių sienų neliečiamumo principas, atplėšiant nuo Serbijos Kosovą. Jie nepamatė naujo pasaulio, naujos tvarkos nei tada, kai buvo be mandato užpultas Irakas, nei tada, kai Rusija jėga atplėšė nuo Gruzijos Pietų Osetiją.''
