Karas

Jungtinių Tautų teismas trečiadienį nuteisė kalėti du buvusius Serbijos autoritarinio lyderio Slobodano Miloševičiaus režimo žvalgybos tarnybų vadovus, pripažintus kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų per 10-ojo dešimtmečio Balkanų karus.

Tarp žydų ir palestiniečių vėl įsiplieskė neramumai. Jeruzalėje vykstant Izraelio nacionalistų maršui, Vakarų Krante palestiniečiai degino Izraelio vėliavas o „Hamas“ šalies pietuose paleido padegamuosius balionus ir sukėlė 20 gaisrų. Už tai netrukus sulaukė Izraelio aviacijos smūgių. Jeruzalėje minia Izraelio nacionalistų švenčia Vėliavų dieną. Tūkstančiai jų susirinko prie Damasko vartų, o vėliau keliavo šventos Raudų sienos link. Žydams tai Jeruzalės suvienijimo minėjimas.

Baltarusijos generalinė prokuratūra trečiadienį pateikė prašymą Lietuvos prokurorams apklausti buvusį prezidentą Valdą Adamkų kaip liudininką tiriant bylą dėl „Baltarusijos gyventojų genocido“ per Antrąjį pasaulinį karą. „Jis – liudininkas, nes esama informacijos, kad jis buvo „Minsko skerdiko“ patikėtinis, – žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros valdybos vyriausiasis prokuroras Eduardas Skuratas.

Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį vienbalsiai priėmė nutarimą denonsuoti „Atviro dangaus“ sutartį, sudarytą po Šaltojo karo, siekiant padidinti tarpusavio pasitikėjimą. Prezidentas Vladimiras Putinas šios sutarties atšaukimo projektą žemiesiems parlamento rūmams pateikė gegužės 11-ąją. Šį žingsnį paskatino JAV sprendimas pasitraukti iš Atviros oro erdvės sutarties, remiantis 'išgalvotu pagrindu“, sukėlęs grėsmę Rusijos saugumui, sakoma projekto aiškinamajame rašte.

Izraelis tęsia smūgius taikiniams Gazos ruože, o palestiniečių kovotojai atsako tuo pačiu. Pasaulio galybėms raginant kuo greičiau skelbti paliaubas, aukų skaičius abiejose pusėse jau perkopė 200.  Net ir išaušus rytui vienas po kito Gazos ruožą drebina Izraelio smūgiai. Naktis taip pat buvo nerami – Izraelio naikintuvai taikiniams Gazos ruože smogė daugiau nei 60 kartų. Savo ruožtu palestiniečiai į Pietų Izraelį paleido 90 raketų.

Įtampai tarp Izraelio ir palestiniečių kovotojų neslūgstant, Izraelis skelbia surengęs galingą aviacijos smūgių kampaniją ir nukovęs vieną teroristinės islamistų grupuotės vadeivą. Savo ruožtu į tarptautinės bendruomenės prašymus nutraukti ugnį nei Izraelis, nei palestiniečiai nereaguoja. Medikai vieną po kito į greitąsias skubiai veža sužeistuosius po to, kai sinagogoje, okupuotame Vakarų krante per pamaldas ant tikinčiųjų užgriuvo tribūna ir sužalojo mažiausiai šimtą žmonių.

Islamistų raketų sprogimai ir Izraelio kariuomenės aviacijos smūgiai ir toliau drebina Šventąją Žemę. Augant žuvusiųjų skaičiui, Izraelis prie palestiniečių kontroliuojamo Gazos ruožo siunčia karius. Tuo tarpu šalies miestuose susirėmimai tarp žydų ir palestiniečių peraugo į pogromus. Vienas po kito Izraelio aviacijos smūgiai griuvėsiais paverčia didžiulį pastatą palestiniečių kontroliuojamame Gazos ruože.

Apie 1 500 raketų buvo paleista iš Gazos Ruožo Izraelio miestų link nuo šios savaitės pradžios, kai eskalavosi smurtas tarp palestiniečių kovotojų ir žydų valstybės, ketvirtadienį pranešė kariuomenė.

Nepaliaujamas raketų leidimas iš Gazos Ruožo ir įsiplieskę susirėmimai tarp žydų ir arabų trečiadienį didino nuogąstavimus, kad jau mažiausiai 56 gyvybių pareikalavęs smurtas gali peraugti į „visavertį karą“. Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas pažadėjo, kad atakos prieš islamistų judėjimą „Hamas“ ir kitas Gazos Ruožo palestiniečių kovotojų grupes bus tęsiamos, kad būtų užtikrinta „visiška, ilgalaikė ramybė“ – ir tik tuomet galės būti svarstomas ugnies nutraukimo klausimas.

Šeštadienį minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 76-ąsias metines, pagerbtos karo aukos. Pagerbimo ir gėlių padėjimo ceremonijos vyko aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos, Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse, pranešė Krašto apsaugos ministerija.  „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos bei Centrinės Europos valstybėms, neatnešė taikos, tik dar daugiau teroro ir aukų.

Centrinės Azijos valstybės Kirgizija ir Tadžikija dėl ginčijamų sienų konfliktuoja jau daugelį metų. Pagrindinis šių šalių kovos objektas – vandens telkinys. Keičiantis klimatui kai kuriose pasaulio šalyse augs gėlo vandens trūkumo problema ir šis resursas taps strateginės svarbos.

NATO pradėjo misijoje Afganistane dalyvaujančių karių išvedimą, JAV prezidentui Joe Bidenui nusprendus sugrąžinti JAV pajėgas namo, ketvirtadienį pranešė Aljanso pareigūnai. „NATO sąjungininkės balandžio viduryje nusprendė iki gegužės 1 dienos pradėti misijos „Tvirta parama“ (Resolute Support) pajėgų išvedimą ir jis prasidėjo. Tai bus tvarkingas, koordinuotas ir apgalvotas procesas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Aljanso pareigūnas.

Juodosios jūros laivynas yra vienas didžiausių ir grėsmingiausių Rusijoje. Manoma, kad jį sudaro 47 laivai, septyni povandeniai laivai ir apie 25 000 karių – daugiausia jūrų pėstininkų. Šiuo metu penki šių laivų dalyvauja pratybose Juodojoje jūroje, kol Maskva perspėja Vašingtoną nesiartinti „jų pačių labui“. „Vyšnij Voločiok“ yra 900 tonų, 73 metrų korvetė su moderniausia raketine sistema.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakvietė Rusijos lyderį Vladimirą Putiną susitikti karo draskomoje Rytų Ukrainoje ir pabrėžė, kad dėl naujų separatistinio konflikto kovų ant kortos pastatyta milijonai gyvybių. Tiesus derybų pasiūlymas buvo pateiktas suintensyvėjus susirėmimams tarp Ukrainos armijos ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus Ukrainos rytuose, ir kilus susirūpinimui dėl didelės šio rusenančio karo eskalacijos.

Į Ukrainą įvežant naują ir galingą karinę techniką kyla klausimas, ar Rusija nesiruošia karui. Kad tokia galimybė yra, pasakė politologas Linas Kojala.  Tokią mintį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Dabar mes girdime apie papildomų karių, kariuomenės įvedimą į Krymą. Taip pat vis garsiau kalbama, kad ne patys kariai, o ten gabenama karinė technika sukelia labai daug pavojaus. Kiek tai yra svarbu? Tai tikrai labai yra svarbu.

„The Wall Street Journal“ publikavo palydovų nuotraukas, kuriose matyti Rusijos karinės pajėgos Kryme. Ekspertai perspėja, kad sprendžiant iš šiose fotografijose matomos technikos skaičiaus, Rusija atrodo pasirengusi pulti. Palydovo nuotraukos buvo daromos kovo 27 – balandžio 16 dienomis, pasinaudota „Maxar Technologies“ palydovų paslaugomis.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Rusija aplink Ukrainą ir aneksuotame Krymo pusiasalyje yra sutelkusi per 150 tūkst. karių. „Tai yra didžiausia Rusijos kariuomenės dislokacija prie Ukrainos sienų“, – žurnalistams sakė J. Borrellis po derybų, kuriose dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras, tačiau nenurodė šio skaičiaus šaltinio.

Nepaisant koronaviruso pandemijos pasaulio šalys 2020-aisiais gynybai išleido 1,9 proc. daugiau lėšų nei ankstesniais metais. Ekspertai pažymi, kad augimas stebimas jau septintus metus paeiliui. 2020-aisiais karybai skirtos lėšos pasiekė 1,6 trln. eurų, tačiau šiais metais augimas turėtų kažkiek sulėtėti, skelbiama Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios analitinės bendrovės „Jane’s“ ataskaitoje.

Popiežius Pranciškus sekmadienį išreiškė susirūpinimą dėl suintensyvėjusių karinių veiksmų Ukrainos rytuose ir paragino imtis priemonių pasitikėjimui atkurti.  Šiuos komentarus pontifikas išsakė kelioms didžiosioms Vakarų valstybėms įspėjus Rusiją dėl pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina.      Ukraina kaltina Rusiją sutelkus dešimtis tūkstančių karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme.

XX amžius pasaulio istorijoje žinomas kaip vienas žiauriausių, kruviniausių laikotarpių. Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais žuvo milijonai žmonių. Totalitarinių režimų vadai žmonių gyvybes aukojo vardan teritorijų, įtakos sferų. Viena labiausiai nukentėjusių tautų tapo žydai. Jų tautos istorijoje Antrasis pasaulis karas įstrigo amžiams.

Giliausio pasinėrimo metu Ramiajame vandenyne esantis sudužęs laivas „USS Johnston“ buvo sėkmingai perkeltas, apžiūrėtas ir nufilmuotas. JAV karinio jūrų laivyno eskadrinio minininko nuolaužas galima rasti apie 6500 metrų gylyje, Filipinų jūroje prie Samaro salos krantų. 115 metrų laivas nuskendo 1944 m. spalio 25 d. per Leitės įlankos mūšį Antrojo pasaulinio karo metu.

Viename okupuotos Donecko teritorijos kaime po sprogimo žuvo 5-metis vaikas, o jo močiutė buvo sužeista. Incidentas sukėlė milžinišką rezonansą rusakalbėje žiniasklaidoje ir vos ne tapo Rusijos bei jos palaikomų smogikų pateisinimu „dideliam karui su Ukraina“. Tačiau šios tragedijos priežastys kelia klausimų abiem konflikto pusėms. Informaciją apie žuvusį vaiką pirmoji balandžio 3-ąją paskelbė „DLR liaudies milicija“ – faktiškai sukarinta vietos teisėsaugos struktūra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą laiko energetinio karo klausimu. „Tai energijos karas. Kaip ir bet kuriame kare, negalima kariauti, jei nėra vienybės. Kažkas tikrai pralaimės. Jei „Nord Stream 2“ bus baigtas tiesti, pralaimės ne tik Ukraina... Reikia prisiminti, kad tai ne verslo, [ne] Europos ir Rusijos verslo klausimas... Tai karo klausimas“, – interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ sakė V. Zelenskis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį sakė, kad Rusija akivaizdžiai grasina Ukrainai sunaikinimu. Vakarų šalims reiškiant susirūpinimą dėl separatistinio konflikto Ukrainos rytuose eskalavimo, ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, jog Rusijos ekspertai ir pareigūnai „atvirai grasina Ukrainai karu ir Ukrainos valstybingumo sunaikinimu“. „Smerkiame Rusijos [veiksmus] bloginant saugumo padėtį.

Rusijai prie Ukrainos sienos sutelkus dvi armijas ir desantininkus, Vakarai jau galanda politinius ginklus: ruošia griežtas sankcijas Kremliui, jei šis imtųsi naujo karo Ukrainoje. Joe Bidenas telefonu paragino Vladimirą Putiną mažinti įtampą. Dėl kaistančios situacijos Ukrainoje Prezidentas Gitanas Nausėda su krašto apsaugos ir žvalgybos vadais aptarė, kaip Lietuva gali padėti Ukrainai. Luhansko srities Pervomaisko gyventojams – įtemptas pavasaris.

Grupė mėgėjų prancūzų archeologų vykdė neteisėtą kasinėjimą netoli Prancūzijos miesto Craonne ir aptiko, jų manymu, liūdnai pagarsėjusios Vinterbergo tunelio katastrofos liekanas, praėjus 101 metams po šiurpaus įvykio. 1917 m. pradžioje Prancūzijos pajėgos pradėjo puolimą Chemin des Dames kalnagūbryje, esančiame į šiaurės rytus nuo Paryžiaus, bandydamos atsiimti Aisne regioną.

Rusijos kariuomenės daliniai vis aktyviau matomi Ukrainos pasienyje, o pastaroji jau mobilizuoja kariuomenę, ruošiantis puolimui iš Krymo. JAV pirmadienį viešai paskelbė, kad pranešimai apie Rusijos aktyvumą prie Ukrainos sienų yra pakankamai patikimi, užklausė Maskvos, ką ji yra sugalvojusi. Ukraina tuo metu paskelbė apie karių šaukimą su okupuotu Krymu besiribojančiose teritorijose.

Vienai šiauriau Bagdado esanti Irako karinių oro pajėgų bazei, kurioje laikoma JAV karių, sekmadienį buvo smogta dviem raketomis, likus trims dienoms iki planuojamo naujojo „strateginio dialogo“ užmezgimo su Vašingtonu, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas šaltinis saugumo tarnybose. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį, per kurį abi raketos nukrito netoli bazės. Žmonės per šią ataką nenukentėjo ir nebuvo padaryta materialinės žalos.

Praėjus septyniems metams po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir daugiau nei 13 tūkst. gyvybių pareikalavusio karo Donbase, situacija Ukrainos rytuose vėl kaista. Rusija prie Ukrainos sienų masiškai permeta ešelonus karinės technikos. Ne tik ekspertai, bet ir NATO būgštauja, kad Kremlius gali ruoštis puolimui. Europoje padidinta Aljanso pajėgų parengtis. Internete šviežiai paviešintas vaizdo įrašas su rusiškų šarvuočių ešelonu, anot autorių, filmuotas Rostovo regione.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingai jau senokai nėra aukštumose ir nuolat traukiasi. Ekonomikos stagnacija užsitęsusi jau dešimtmetį, atėjusi pandemija taip pat neprisideda prie jos atgaivinimo, o Krymo užgrobimo metu susikrauti politiniai dividendai baigia išgaruoti. Ekspertai perspėja, kad Kremlius gali pasirinkti jau patikrintą būdą iškelti reitingus: surengti trumpą pergalingą karą.

2011 metų kovą Sirijoje prasidėjęs pilietinis karas per dešimtmetį pasiglemžė 388 652 žmonių gyvybes, sekmadienį pranešė karo stebėtojų grupė. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi NVO „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, jog tarp aukų yra 117,388 tūkst. civilių, įskaitant daugiau kaip 22 tūkst. vaikų. Dauguma civilių žuvo per Sirijos režimo ir sąjunginių karinių grupuočių puolimus, pareiškė organizacija, kuri aukų duomenis renka remdamasi Sirijoje turimais šaltiniais.

Kaimynų karas tęsiasi jau 12 metų. Plungiškis teigė, kad tiek laiko neranda teisybės – jo kaimynas savo namuose įsirengęs pobūvių salę, o už svečių automobilių stovėjimą bendroje gatvėje mokesčių nemoka. Plungiškis Jonas Muralis ir pats turi kelias kavines Plungės mieste, todėl jam tenka miesto savivaldybei mokėti už klientų pastatytus automobilius.

Popiežius Pranciškus, nepaisydamas nerimo dėl saugumo bei koronaviruso pandemijos, penktadienį atvyksta istorinio vizito į karo nuniokotą Iraką suteikti paguodos vienai seniausių ir labiausiai persekiojamų krikščionių bendruomenių.

Mianmaro kariuomenė pirmadienį užgrobė valdžią, kulminaciją pasiekus prieš kelias savaites kilusiai įtampai su šios Pietryčių Azijos valstybės civiline lydere Aung San Suu Kyi ir jos vyriausybe. Kariai sulaikė Aung San Suu Kyi ir kitus civilinius lyderius tą pačią dieną, kai parlamentas turėjo susirinkti savo pirmosios sesijos po pernai lapkritį įvykusių visuotinių rinkimų. Pateikiame svarbiausius jau žinomus faktus.

Po daugiau nei mėnesį trukusio kruvino karo Kalnų Karabache – netikėta žinia: tarpininkaujant Vladimirui Putinui, Azerbaidžanas ir Armėnija nutarė sudėti ginklus. Į regioną įvedami tūkstančiai Maskvos taikdarių, kurie turi užtikrinti, kad iki šiol Armėnijos valdytos ginčytinos teritorijos būtų perduotos Azerbaidžanui. Kol Baku džiūgauja laimėjusi karą, Jerevane tūkstančiai įtūžusiu armėnų šturmavo šalies parlamentą kaltindami šalies vyriausybę išdavyste.

Ne paslaptis, kad kartais su uošviais gali būti sudėtinga. Tėvai visada savo vaikams nori geriausio, net kai jie yra suaugę, gyvena atskirai ir yra sukūrę savo šeimas. Kartais jie nejučia peržengia ribas ir taip sukelia problemų jų sūnaus ar dukros šeimoje. Būtent tai nutiko vienai moteriai, kuri sako, kad jos anyta niekada jos nemėgo, o dabar po anūko gimimo pradėjo kelti problemų, rašoma mirror.co.uk.

Dar naujienų iš karo draskomo Pietų Kaukazo. Regione dirbantis TV3 žurnalistas Augustinas Šulija pasakoja, kad bandant petekti į smarkiai apšaudomą nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos kaimelį, kartu su kolegomis žurnalistais patys patyrė artimą susidūrimą su artilerijos ugnimi. Tarptautiniai bendruomenei ir toliau nerandant būdų sustabdyti kraujo liejimąsi tarp armėnų ir azerbaidžaniečių, taika regione atrodo vis sunkiau pasiekiama. Visu greičiu lekiame į Martunį.

Kol Armėnijos ir Azerbaidžano kautynės Kalnų Karabacho regione aktyviai tęsiasi ir toliau, šių šalių gyventojai plyštančiomis širdimis stebi tragiškus įvykius. Viena jų – iš Armėnijos kilusi Lietuvoje gyvenanti Gajana Mkrtchyan, kuri šiuos neramumus vadina armėnų tautos genocidu.

Specialus TV3 žinių reportažas iš karo draskomo Pietų Kaukazo, kur nepripažintoje Kalnų Karabacho Respublikoje ir toliau verda mūšiai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Karo sūkuryje esančiame Stepanakerto mieste dirbantis žurnalistas – Augustinas Šulija, praneša, kad abiem pusėms ir toliau nesiliaujant pažeidinėti sutartas paliaubas, didžiausiame regiono mieste bręsta humanitarinė krizė. Gyventojai ir toliau miega ne namuose, o slėptuvėse, o bombardavimo neišvengia net bažnyčios.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, trumpindamas ilgiausio Amerikos karo užbaigimo grafiką, trečiadienį sakė norintis, kad visi amerikiečių kariai iš Afganistano būtų išvesti iki Kalėdų. „Turėtume nedidelę grupę likusių savo DRĄSIŲ vyrų ir moterų, tarnaujančių Afganistane, sugrąžinti namo iki Kalėdų!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas.

Pražūtingi susirėmimai ir toliau drebina Kalnų Karabachą. Po to, kai Turkijos remiamos azerų pajėgos apšaudė etninių armėnų sostinę, regiono separatistai surengė puolimą antrame pagal dydį Azerbaidžano mieste. Nieko panašaus į taiką ir ramybę Gendžės mieste. Baku skelbia, kad vakariniame Azerbaidžano mieste, esančiame į šiaurę nuo Kalnų Karabacho, Armėnijos pajėgos apšaudė civilių rajonus. Per puolimą esą žuvo vienas žmogus, keturi buvo sužaloti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas penktadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl pranešimų, kad užsieniečiai kovotojai iš Artimųjų Rytų yra įtraukti į atsinaujinusias kautynes dėl Kalnų Karabacho, sakoma Kremliaus pranešime. „Abi šalys išreiškė rimtą susirūpinimą dėl gaunamos informacijos apie Artimųjų Rytų neteisėtų ginkluotų grupuočių kovotojų įtraukimą“, – nurodoma pranešime, paskelbtame po Rusijos ir Armėnijos lyderių pokalbio telefonu.

Nepaisant Jungtinių Tautų raginimų, Kalnų Karabache vis labiau liepsnoja kruvinas karinis konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Mūšiuose, kurie verda visame fronte naudojama sunkioji artilerija, dronai ir net aviacija. Į augantį konfliktą vis ryškiau įsitraukia ir Azerbaidžano sąjungininkė Turkija, kuri pareiškė ginsianti azerbaidžaniečius ir prie derybų stalo, ir mūšio lauke. Armėnija sako, kad derėtis su savo priešais net neketina.

Kalnų Karabache daugėja aukų, nuo ankstaus ryto ten griaudi sunkioji artilerija ir sklinda prieštaringi pranešimai apie karo lėktuvų ir sraigtasparnių numušimą. Tuo metu pasaulis ieško būdų stabdyti kraujo praliejimą, staigiau sušaukta Jungtinių Tautų saugumo taryba. Artilerijos pabūklų ugnis nakties tamsą nušviečia Azerbaidžane. Į Kalnų Karabache esančių sukilėlių pozicijas sviediniai ir raketos lekia ir dieną ir naktį. Ir sukilėliai parako negaili.

Turkija „visiškai įsipareigojusi“ padėti Azerbaidžanui atsiimti savo separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę, antradienį pareiškė turkų lyderio Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai. Toks jo pareiškimas pasirodė prieš JT Saugumo Tarybos susitikimą dėl karo veiksmų paaštrėjimo etninių armėnų gyvenamame rajone, kur per pastaruosius intensyvius susirėmimus patvirtinta beveik 100 aukų.

Kalnų Karabache toliau kaista situacija, tęsiasi savaitgalį įsiplieskę aršūs Armėnijos ir Azerbaidžano kruvini susišaudymai. Jau skelbiama apie šimtus aukų, šalyse vyksta visuotinė mobilizacija, o tarptautinė bendruomenė skuba raminti priešiškas šalis.  Į priešo pozicijas paleidžiamos minos, apšaudymai artilerija ir granatsvaidžiais. Armėnų separatistų kontroliuojamą Kalnų Karabacho anklavą šiandien apšaudančios Azerbaidžano kariuomenės vaizdus platina šios šalies gynybos ministerija.

Specialusis tarptautinis teismas ketvirtadienį pranešė, kad buvo suimtas buvęs separatistų kovotojų vadas 1998–1999 metų Kosovo kare, atliekant tyrimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, galimai padarytų kilus konfliktui su Serbija.

Marijampolėje paryčiais cukraus fabrike vyko veiksmas kaip iš filmo. Į patalpas įsiveržęs būrys apsaugos darbuotojų esą sumušė ir per jėgą į lauką ištempė fabriko patalpose buvusius darbuotojus. Prireikė ir medikų, ir policijos pareigūnų. Net neslepiama, kad kraujo pareikalavusi kova – dėl cukraus fabriko valdymo. Vaizdas filmuotas paryčiais Marijampolėje, seniausiame Lietuvos cukraus fabrike. Įraše matyti, kaip apsaugos darbuotojas bando ištempti iš patalpų vyrą. Šis aršiai priešinasi.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį vėl apkaltino Lenkiją siekiu užgrobti vakarinę Gardino sritį, taip pat pareiškė, kad prieš jo šalį pradėtas „diplomatinis karas“. „Matote tuos pareiškimus, jog jeigu Baltarusija subyrės, Gardino apskritis atiteks Lenkijai. Jie apie tai jau atvirai kalba, miega ir mato. Šiuo atveju jiems nieko neišeis, tai aš tiksliai žinau“, – per vyriausybės pasitarimą pareiškė A. Lukašenka, nepateikdamas jokių įrodymų.