Karas

NATO lyderiai trečiadienį tęsė diplomatines pastangas išspręsti Ukrainos krizę, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apkaltinus Vakarus, esą šie bando įvelti jo šalį į karą, tačiau neužtrenkus durų tolesnėms deryboms. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kitą dieną po apsilankymo Kijeve ketino pasikalbėti telefonu su V. Putinu, o Nyderlandų premjeras Markas Rutte tapo dar vienu NATO valstybės vadovu, atvykusiu į Ukrainos sostinę pareikšti solidarumo su šia šalimi.

Rusija skelbia į Baltarusiją jau pasiuntusi 5000 karių, tačiau Vašingtonas sako, kad Putino užmojai gerokai platesni. Esą Baltarusiją artimiausiu metu pasieks apie 30 tūkstančių rusų karių – o tai yra daugiau nei visa Baltarusijos kariuomenė. Savo ruožtu Ukrainoje apsilankė britų premjeras Borisas Johnsonas, kuris pažadėjo jai skirti šimtamilijoninę karinę paramą. Baltarusijoje jau kyla kariniai miesteliai Rusijos kariams.

Vašingtonui ir Londonui prakalbus apie naujas sankcijos Putino artimiausiam ratui ir oligarchams, aptarti Ukrainos krizę šiandien renkasi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Kremlius ir toliau neigia, kad ruošiasi invazijai į Ukrainą, todėl Vakarai nori Rusijos paaiškinimų, ką reiškia didžiulis kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienų. Naujas kariuomenės pratybas Rusija pradeda ir Lietuvos pašonėje – Kaliningrade.

Rusijai iškėlus ultimatumą Vakarams, pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio – šiame amžiuje tokios įtampos dėl karo Europa dar niekuomet nebuvo patyrusi.

Pensininkė Liudmila Kovaliova tarp keliasdešimties apleistų namų Zolotės mieste Rytų Ukrainoje gyvena praktiškai viena – absoliuti dauguma jos kaimynų pabėgo nuo karo. Aprimusį konfliktą tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų jai primena kartais pasigirstantys šūviai ir kaimynų namų sienose žiojinčios sprogmenų paliktos skylės. Po aštuonerius metus tebesitęsiančios įtampos L. Kovaliovai nebaisi ir naujo karo Ukrainoje grėsmė. „Čia bombardavo, o aš gulėjau kieme.

Karinė grėsmė auga ir daugelis baiminasi galimo Rusijos puolimo, tačiau jis gali atrodyti ne taip, kaip įsivaizduojama. Kremlius gali pasinaudoti jau išbandytu hibridinio karo modeliu, kuris anksčiau pasiteisino ir taip įgyvendinti savo planus dėl „strateginio saugumo“. Ne todėl, kad nepajėgtų užimti Ukrainos ją užpuldama, o todėl, kad tai nėra būtina ir daug kainuotų.

Sunkūs konfliktai buvo susiję su dideliais dalykais – karu, vergove, depresija – bet šį kartą mes tiesiog nemėgstame vienas kito, rašo žurnalas „Politico“. Paprastai kalbant apie vieną ar kitą ginčą – galbūt dėl kandidatūros į teisėjus arba kilusį triukšmą dėl siūlomo prekybos centro netoli mūšio lauko – vadinti „nauju pilietiniu karu“ reiškė siekti metaforos.

Nepaisant vykstančių JAV, NATO, Ukrainos ir Rusijos susitikimų, pasiekti diplomatinio sprendimo ar bent jau įtampos Ukrainos-Rusijos pasienyje sumažinimo niekaip nepavyksta. Nepaisant to, kad Rusija dar visiškai neatmetė diplomatinio konflikto sprendimo būdo, tačiau priešprieša tarp dviejų galios pozicijų nemažėja. Maža to, Rusija aiškiai išdėstė, kad jos nedomina siūlymai išspręsti tik dalį „strateginio stabilumo“ klausimų, ar tik sulaukti garantijų dėl Ukrainos nestojimo į NATO.

Rusijos pajėgos prie Ukrainos yra didžiausia karinės galios koncentracija Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o bandymai keisti jėgų balansą žemyne yra pavojingesni, nei Sovietų Sąjungos laikais, sako Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.

Karinė įtampa Ukrainoje ir Rusijos grėsmė kelia nerimą ir lietuviams. Žmonės sako, kad karo bijo, tačiau jei reikėtų – Lietuvą gintų. Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija ne tik atnaujino mobilizacijos planus, bet ir su ministrų kabinetu patvirtino pilietinio pasipriešinimo strategiją. Ji numato, kaip visuomenė turėtų elgtis karo padėties ar net okupacijos atvejais. Šakių rajone esantį Kudirkos Naumiestį nuo Rusijos skiria tik upelis.

Jeigu Rusija nuspręs pradėti invaziją į Ukrainą, sankcijos gresia ir pačiam Vladimirui Putinui. Taip pareiškė Baltiejų rūmai. Jie sako su sąjungininkais jau suderinę, kokias ekonomines ir politines sankcijas Rusijai įves. Jeigu Kremlius puolimą pradėtų iš Baltarusijos skaudžių sankcijų sulauktų ir Lukašenkos režimas. Įtampai prie Ukrainos sienų neslūgstant šiandien Paryžiuje Ukraina su Rusija susitiko dar vienam derybų raundui.

Situacija Ukrainoje išlieka įtempta. Nors NATO valstybės, Ukraina ir Rusija bando ieškoti kompromisų, Lietuvoje vis dažniau girdimos kalbos apie galimo karo grėsmę. Žmonės jau svarsto galimybę kaupti maisto atsargas, pinigus. Į tai sureagavo ir Lietuvos kariuomenė. Savo „Facebook“ paskyroje Lietuvos kariuomenė pasidalijo įrašu, kuriame siekiama paaiškinti, kad panikuoti ar imtis kraštutinių priemonių – neverta. „Žmonės, stop.

Kroatijos prezidento Zorano Milanovičiaus pasisakymai apie situaciją Ukrainoje virto tarptautiniu skandalu. Politikas pareiškė, kad Ukrainai nėra vieta NATO, o jeigu kiltų Rusijos ir Ukrainos karo veiksmai, tai jis „atšauktų iki vieno visus kroatų karius“. Dėl aštrių valstybės vadovo pasisakymų teisintis jau turėjo ir šalies premjeras. Sausio 25-ąją Z. Milanovičius pareiškė žurnalistams, kad Ukrainai nėra vietos NATO.

Jeigu Rusija nenori pasirodyti silpna, o taip atrodyti ji nemėgsta, iš šios situacijos be karinių veiksmų išeiti sudėtinga, teigė diplomatas Linas Linkevičius. Dabartinė susiklosčiusi situacija, Rusijos reikalavimai ir agresija kelia pavojų ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos saugumo sistemai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo diplomatas. Rusija permeta labai dideles pajėgas ne tik prie sienos su Ukraina, bet ir į mūsų kaimyninę Baltarusiją.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad Rusija iš tiesų turi „žaibiško karo Ukrainoje“ planą, o šios šalies žvalgyba turi duomenų, kad dalis rusų kariuomenės jau yra dislokuota Ukrainos teritorijoje. Ukrainos gynybos ministras tvirtina, kad kol kas pasirengimo staigiam puolimui neįžvelgiama.

Ukraina neturi žvalgybos duomenų, kurie rodytų, kad Rusija artimiausiu metu ruošiasi įsiveržti į šalį, pirmadienį pareiškė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. „Iki šiol Rusijos ginkluotosios pajėgos nėra suformavę jokios smogiamosios grupuotės, kuri liudytų, kad rytoj jie pradės puolimą“, – sakė jis televizijai ICTV.

Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad karo Ukrainoje tikimybė yra didelė.  Valdemaras Rupšys taip pat pabrėžė, kad ginklų perdavimo Ukrainai procesas dar tęsiasi –  Lietuva dar tariasi su Jungtinėmis Valstijomis.  „Aišku, karo tikimybė Ukrainoje yra didelė ir dabar eskaluojama padėtis daugiausia susijusi su ja, bet arčiau Lietuvos sienų taip pat yra Rusijos ir Baltarusijos ženklų arba veiksmų, kurie kelia daugiau nei susirūpinimą.

Jeigu Rusijos agresijos nepavyks atgrasyti ekonominėmis priemonėmis, tuomet tarptautinę tvarką teks ginti fronte, sako užsienio reiklų ministras.  Gabrielius Landsbergis įsitikinęs, kad Ukrainą remti privalu, nes mūšis dėl Europos, pasak jo,  vyks būtent ten.  „Visi turime būti pasirengę ginti tai, kas buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, ir neturėtume tikėtis, kad ši gynyba mums nieko nekainuos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komitetų (URK) vadovai kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politikus. L. Kasčiūnio ir Laimos Liucijos Andrikienės parengtame laiške prašoma apsvarstyti nuolatinį JAV karių dislokavimą Lietuvoje.

Kelionė į Donbasą aparodė, kad Rusija jau yra įprasta tema ukrainiečių, įpratusių gyventi kare, gyvenimuose. „Axel Springer“, „Politico“ valdančios įmonės Berlyne atliktas „Ukrainos rizikos vertinimas“ buvo skelbia: „Doneckas įvertintas kaip ekstremalus. Reikėtų vengti keliauti į Donecką. Artilerinis ir aviacinis bombardavimas vyksta reguliariai, o civilių aukos yra dažnos“. Kitas iššūkis, dar nepaminėtas, būtų purvas.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys sako, kad karo grėsmė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Taip jis kalbėjo Vakarų šalims baiminantis dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių. „Žiūrint iš karinės perspektyvos arba kario akimis, turbūt, dabar grėsmė Europai dėl karo yra pati aukščiausia po 1945 metų.

Pisky, Ukraina. 23 metų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jaunesnysis leitenantas Elgardas ėjo purvinu keliu, išklotu subombarduotų namų, tolumoje aidint kulkosvaidžio šūviams šiame sugriautame, apleistame kaime Donecko pakraštyje, prorusiškų separatistų valdomoje regiono sostinėje. Elgardas, kitų vadinamas „Svan“, glausdamas prie savęs kalašnikovą instinktyviai pasisuko sankryžoje ir ieškojo pavojaus priešo teritorijos kryptimi vos už kilometro.

Įtampai tarp Rytų ir Vakarų pasiekus aukščiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų, o Rusijai toliau telkiant pajėgas Ukrainos pašonėje – pasaulio branduolinės galios paskelbė retą pareiškimą, kuriuo žada daryti viską, kad išvengtų branduolinio karo. Šalys taip pat žada toliau laikytis branduolinių ginklų neplatinimo sutarties, kurios per pandemiją niekaip nepavyksta atnaujinti. 1968-aisiais pasaulio branduolinės galios pasirašė sutartį, kuri vadinama svarbiausia amžiaus sutartimi.

Kremlius kaupia pajėgas prie savo vakarinės sienos su Ukraina, o vasarį yra planuojamos ir didelės Rusijos karinės pratybos Baltarusijos teritorijoje.

Rusija, Didžioji Britanija, Kinija, JAV ir Prancūzija išplatino pranešimą dėl „branduolinių ginkluotės ginklavimosi varžybų išvengimo“. Jame akcentuojama, kad tos šalys, kurios jau turi tokią ginkluotę sutaria dėl jau galiojančių dvišalių ir daugiašalių susitarimų svarbos.

Kremlius jau kuris laikas žvangina ginklais ir prie Ukrainos sienos sutelkė šimtus tūkstančius karių ir karinės technikos. Ekspertai teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju lauktų ilgas ir kruvinas konfliktas, kuris būtų didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Visgi jie pabrėžia, kad nors nerimauti dėl Rusijos veiksmų priežasčių apstu, tikrojo Kremliaus tikslo mes galime taip ir nesužinoti.

Ekspertai pažymi, kad kol Vakarai koncentravosi dėl terorizmo problemų sprendimo Artimuosiuose Rytuose, Rusija ir Kinija tobulino savo karines technologijas. Teigiama, kad ateityje konfliktų metu gali būti numušinėjami palydovai, „akimirksniu“ atjungiamas telefono ryšys ir internetas, sutrikdomos kuro ir maisto tiekimo grandinės.

Rusijos kariuomenė į Ukrainą gali įsiveržti bet kada – taip tvirtina akylai Kremliaus veiksmus stebintys specialistai. O Lietuvoje pastaruoju metu pagausėjo užsienio politikų vizitų, visi jie – apie įtemptą saugumo situaciją mūsų regione. Ar tai reiškia, kad ir Lietuvos kariuomenė telkia pajėgumus gynybai? Krašto apsaugos ministras neslepia, kad mūsų šalies ir sąjungininkų karių parengtis yra padidinta.

Po mėnesius trukusio įtampos Rusijos-Ukrainos pasienyje eskalavimo, šimto tūkstančių karių ir didžiulio kiekio karinės technikos dislokavimo, dirbtinai sukurtos „dujų krizės“ Europoje ir nuolatinio spaudimo atverti kelius „Nord Stream 2“ dujotiekiui, Rusija, galų gale, paaiškino, kokiu tikslu visa tai vyksta. Kremliui nežinia kodėl būtent dabar prireikė „buferinės zonos“, kaimyninių valstybių perėmimo į savo įtaką. SSRS jau bandė tokį metodą, bet baigėsi tai apverktinai.

Rusijos prezidento pasitikėjimo reitingai nukrito iki žemiausios ribos per paskutinius 7 metus. Už jį balsuotų vos 32 proc. šalies gyventojų, o tai yra net 8 proc. mažiau negu šių metų balandį.

Ir toliau tvyrant įtampai tarp Rusijos ir NATO, Kremlius išplatino aljansui ir Jungtinėms Valstijoms keliamus savo reikalavimus, kurie esą leistų deeskaluoti įtampą Europoje. Prie Ukrainos sienų sutelkęs 100 000 karių, Putinas reikalauja, kad NATO stasbdytų plėtrą į Rytus. Ne tik, užtikrintų, kad aljanso nare netaps Ukraina, bet Vašingtono reikalauja nustoti bendradarbiauti su Rytų Europos šalimis kaip Lietuva.

Užuot pakurstęs naujus karo veiksmus Ukrainoje, Rusijos prezidentas gali matyti pranašumą nesibaigiančioje priešpriešoje. Aukščiausi Jungtinių Valstijų pareigūnai teigia nerimaujantys, kad Rusija siekia pakurstyti konfliktą Ukrainoje, o kariai yra dislokuoti prie sienos potencialiai neišvengiamai invazijai.

Kijevas ketvirtadienį perspėjo Rusiją nesiveržti į Ukrainą, pareiškęs, kad Maskvai už tokį žingsnį tektų „brangiai sumokėti“, Vakarams baiminantis, kad Kremlius galimai ruošiasi pasiųsti karių kitapus sienos. Vakarų šalių nerimą šį mėnesį sukėlė pranešimai apie suaktyvėjusią Rusijos karinę veiklą prie Ukrainos. Jungtinės Valstijos išreiškė „tikrą susirūpinimą“ dėl naujo kariuomenės telkimo pasienyje.

Ukrainos karinė žvalgyba skelbia surinkusi pakankamai informacijos, kad Rusija ją ketina pulti jau kitų metų pirmaisiais mėnesiais. Kad Putinas planuoja naują karinę operaciją, skelbia ir didžiųjų vakarų valstybių žvalgybos – prie Ukrainos sienos šimtai tūkstančių karių, daugybė karinės technikos. Nors panašiai rusai elgėsi ir pavasarį, tačiau mūsų krašto apsaugos ministras viešai pareiškė, kad situacija – sudėtingiausia per daugelį metų.

Baigiantis savo kadenciją Didžiosios Britanijos karinių pajėgų vadas, generolas Nickas Carteris pareiškė, kad šalies kariuomenė turi būti pasirengusi karui su Rusija dėl pastaruoju metu kilusios įtampos Rytų Europoje.

Neteisėtai valdžioje esančiam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai vis labiau didinat migrantų srautus prie mūsų sienų Maskva ėmėsi karo retorikos ir prakalbo apie galimą konfliktą. TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ buvęs Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos karininkas Aurimas Navys teigė, kad vienoks ar kitoks karas jau vyksta ir greitai galime išvysti pirmąsias jo aukas.

Ukrainos kariuomenė pirmą sykį panaudojo turkų gamybos bepilotį „Baykartar“, kuris, anot ukrainiečių, sunaikino Rusijos remiamų smogikų artilerijos pabūklą. Turkijos žiniasklaida šį atvejį pakrikštijo „didžiuliu netikėtumu Putinui“, mat tokio tipo ginkluotei priešpastatyti proprusiški smogikai, bent jau kol kas, nelabai turi ką. Ukrainos kariuomenės vadovybė atstovai paskelbė apie vieną žuvusįjį ir vieną sužeistąjį Rusijos remiamų separatistų puolimo metu.

Rusijai nutraukus ryšius su NATO karo grėsmė nepadidėjo, nes Kremliui labiausiai rūpi išsaugoti režimą, o karas nebūtų į naudą, teigė politologas Linas Kojala. Toks Rusijos žingsnis parodo, kokia iš tiesų yra NATO ir Rusijos santykių būklė, sakė politologas TV3 žinių „Dienos komentare“. Rusija nutraukė savo tiesioginius ryšius per atstovybę su NATO.

Žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos karinės pajėgos buvo ypatingai nustekentos, tačiau tai jau seniai praeitis. Rytų kaimynė iš esmės sugebėjo įgyvendinti didžiąją dalį suplanuotos ginkluotųjų pajėgų reformos, o tai reiškia, kad šalia rytinių NATO sienų yra valstybė, kurios pajėgos gali be jokio ypatingo pasiruošimo iškart kariauti du su puse karo ir kuri jau sukūrė atskirą karinę finansinę sistemą, kad galėtų mokėti atlyginimus kariams tikro karo atveju.

Įtampai tarp Kinijos ir Taivano pasiekus aukščiausią tašką per pastaruosius metu, Kinijos valdžios kontroliuojama žiniasklaida perspėjo, kad karo grėsmė yra „reali“ ir jis gali prasidėti „bet kuriuo metu“. Raminti aistras ėmėsi JAV prezidentas J. Bidenas, tačiau pasikartojantys Kinijos lyderių karingi pareiškimai kelia nerimą dėl galimo karinio konflikto regione.

Kinija bet kuriuo metu gali pradėti naują karą – apie tai šiandien garsiai prabilo Taivanas. Kinija jau kelias dienas atvirai demonstruoja galią – Taivano oro gynybos zoną pažeidė pusantro šimto Pekino lėktuvų, taip pat ir bombonešiai. Kinijos auganti grėsmė tapo viena pagrindinių temų ir Slovėnijoje vykstančiame Europos šalių vadovų susitikime. Europos lyderiai susitikę tarėsi ir kaip atremti energetinį puolimą, kuri galimai organizuoja Rusija didindama Europoje dujų kainą.

Talibanas skelbia užėmę paskutinį jų kontrolei besipriešinusį Afganistano rajoną – Pandžšyro slėnį. Tikrą pragarą talibams užkurti žadėję vietos kovotojai ir Afganistano kariuomenės likučiai pripažįsta patyrę didžiulių nuostolių, tačiau sudėti ginklų nežada – neva kova dar tęsiasi. Amerikietiškais „Humvee“ automobiliais atvykę talibų kovotojai filmuoja įvažiavimą į garsųjį Pandžšyro slėnį. Pajėgas prie tikra gamtos tvirtove laikomo regiono jie telkia jau seniai.

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas trečiadienį pareiškė, kad JAV sprendimas trauktis iš Afganistano veikiausiai yra „teisingas“, bet netinkamai įgyvendintas, ir pabrėžė, kad šio žingsnio poveikis regiono saugumui dar nėra aiškus. „Tai įvyko kitaip nei turėjo įvykti“, – užsienio žiniasklaidai per susitikimą Jeruzalėje sakė Y. Lapidas. „Tikriausiai tai buvo teisingas sprendimas, kuris galbūt nebuvo tinkamai įgyvendintas“, – pridūrė ministras.

Likus vos minutei iki vidurnakčio iš Kabulo oro uosto pakilo paskutiniai JAV kariniai lėktuvai ir taip baigėsi kone 20 metų trukęs Vašingtono ir NATO Aljanso karas Afganistane. Karo pabaigą vieni vadina pralaimėjimu, kiti – neišvengiamumu. Kabulo oro uoste jau drąsiai vaikšto talibų lyderiai, aidi džiaugsmo šūviai.  O apie įspūdžius iš operacijos Kabule prabilo ir vertėjus vaduoti padėjusi Lietuvos diplomatė.

Tūkstančiai žmonių, kurie bando palikti talibų užgrobtą Afganistaną, gali nespėti evakuotis. Daugėjant perspėjimų, kad Kabulo oro uoste bet kurią akimirką gali įvykti teroristinis išpuolis, NATO sąjungininkės viena po kitos nutraukia evakuacinius skrydžius. Į šalį paliekančius lėktuvus jau skrieja ir šūviai. Tuo metu su talibų valdžia priversti gyventi vietiniai bando pratintis prie naujo gyvenimo.

Naujienos iš talibų perimto Afganistano. Tuo metu, kai tūkstančiai žmonių mėgina pasprukti iš religinių fanatikų rankose atsidūrusio Afganistano, per pasaulį skrieja vaizdai, kaip ginkluoti talibai dūksta pramogų parkuose – važinėjasi elektrinėmis mašinomis, joja ant arkliukų, šokinėja ant batutų. Savo ruožtu tylą nutraukęs prezidentas Baidenas sako, kad dėl fiasko šalyje kalta ne Amerika, o patys afganai.

Pasienyje su Baltarusija – įtampa kaista. Nelegalai, susidūrę su Lietuvos pareigūnais, negalėjo grįžti ir į Baltarusiją, mat jiems kelią ten, iš kur atėjo, po skydais ir šalmais pasislėpę baltarusių pasieniečiai. Migrantai liko vos kelių metrų pločio ruože, tarp abiejų valstybių ribas žyminčių stulpų. Kad po Lukašenkos nurodymų padaugėjo baltarusių pareigūnų pasienyje, fiksuoja ir mūsų pareigūnai.

Viena temų, kurią gana plačiai aptarė profesorius Vytautas Landsbergis, per šeštadienį vykusią Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) Tarybos posėdį, yra karas ir žmonių polinkis kariauti, bei tai, kokia taktika naudojama „smegenims plauti ir žmonėms durninti“. „Žmonių padermei nebūdinga socialinė lytis, ar dar kaip nors galite ją pavadinti, taika nebūdinga, žmonėms būdinga kariauti.

Per Lietuvos sieną plūstant nelegalams ir prieglobsčio prašytojams iš Artimųjų Rytų, TV3 žinių žurnalistas Augustinas Šulija nuvyko į Iraką ir savo akimis stebėjo, kas ir kaip organizuoja neteisėtą žmonių gabenimą į Lietuvą per kiaurą sieną su Baltarusija.  Tyrimas, atvedęs iki pat Bagdado, atskleidžia, kad migrantų srautą koordinuoja ištisas tinklas Baltarusijoje ir Irake veikiančių turizmo agentūrų ir kaip iš to pelnosi Minsko režimas.