Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su L. Kasčiūnu – TV3 Žinių „Dienos komentare“.
Iš Jungtinių Valstijų mus pasiekė žinia apie tai, kad Amerika gali skirti Europai papildomų karinių pajėgumų ir kad tai gali būti net tūkstančiai karių, karinė technika ir panašiai. Sakykite, ar turima omenyje ir Baltijos šalis, ar kalbama tik apie Lenkiją, Rumuniją?
Mes tikimės, kad ir Baltijos šalys. Net ir Rytų flange negali būti skirtingų lygių, skirtingų zonų valstybių. Visos NATO šalys turi būti visavertės.
Bet galutinio aiškumo nėra?
Iš tikrųjų dabar iš amerikiečių pusės yra dėliojamas toks algoritmas, jeigu Rusija pultų Ukrainą. Aš manau, kad kalbėti apie Rytų flango stiprinimą reikėtų bet kuriuo atveju, nes atgrasymas yra daug geriau negu gynyba. Kitaip sakant, atgrasyti yra pigiau nei gintis. Amerikiečiai turi tai suprasti, ir aš manau, kad jie tai supranta.
Ta žinia, kurią išgirdome, yra tikrai pozityvi. Aš neabejoju, kad Baltijos šalys ten turi patekti, prie to, manau, prisidės ir mūsų su kolege Laima Andrikiene laiškas mūsų kolegoms į Amerikos Kongresą, kur mes prašome, kad tas amerikiečių buvimas Baltijos šalyse iš nuolat besirotuojančio taptų nuolatiniu.
Kitą savaitę jūs vykstate į Jungtines Valstijas. Kokių tikitės šio vizito rezultatų?
Mes tikimės, kad tie dalykai, kuriuos iškėlėme laiške – nuolatinis amerikiečių buvimas regione, tai, kad NATO veiklai Baltijos jūros regione nebūtų uždėta jokių lubų, ko siekia Rusija, kad nebūtų jokios antros narystės klasės, kad visos šalys būtų lygiavertės, kad šios esminės raudonos linijos, šie tikslai būtų pasiekti. Toks mūsų tikslas.
Susitiksiu su labai svarbių Amerikos Kongreso komitetų vadovais ir atstovais ir mes tikimės, kad jų žodis, jų balsas bus svarus paveikiant ir Amerikos administracijos politinę liniją
Jungtinės Valstijos jau gabena savo diplomatų šeimas iš Ukrainos. Ar tai reiškia, kad konflikto tikimybė padidėjo?
Tikimybė yra tokia, kad užtektų tiesiog politinio Vladimiro Putino sprendimo. Viskas. Viskas parengta tam, kad būtų gal ne pačio didžiausio, bet pakankamo masto karinė operacija. Scenarijų gali būti įvairių, bet tam, kad įsiveržimas, invazija į Ukrainą taptų realybe, šiai minutei užtektų tik politinio Vladimiro Putino sprendimo.
Sakykite, jeigu vis dėlto invazijos nebus, ar tai gali reikšti, kad Vakarai susiderėjo su Rusija dėl tokio sprendimo, kuris tenkina Rusiją? Kitaip tariant, kad Rusija gauna dovanų kažką, kas gali kainuoti saugumą Rytų Europos valstybėms?
Manau, kad apie derybas, kurios tenkintų Rusiją, tikrai nėra jokios kalbos. Man atrodo, kad Vakarai suprato istorinę pamoką, kad bloga taika kartais gali vesti į dar didesnį karą, ir nuolaidžiavimas gali vesti į dar didesnį nuolaidžiavimą arba net karinę krizę. Šia prasme, manau, kad Vakarai čia pasimokė ir NATO neleis Rusijai peržengti jokių raudonų linijų.
Kartais Rusijos reikalavimai atrodo iš fantastikos srities. Tu suformuluoji reikalavimą tam, kad jis tiesiog būtų atmestas ir tu turėtum pretekstą, ką Rusijos planuotojai ir politikai vadina „kariniu techniniu sprendimu“.
Mano požiūriu šitame kontekste trūksta karinės techninės paramos Ukrainai. Ukrainiečiai turi valią priešintis. 500 tūkstančių ukrainiečių yra perėję karą per pastaruosius 7 metus. Jie turi valią priešintis, jie žino, kaip tai daryti, bet jiems reikia įrankių. Būtent apie įrankių tiekimą mums reikia šiandien kalbėti.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
