Karas

Ukrainos žiniasklaidoje išplitusiose nuotraukose matyti, kaip atrodo daugiabutis, nukentėjęs per Rusijos raketų antskrydį Kijeve penktadienio rytą. Paaiškėjo, kad Ukrainos karinėms pajėgoms pavyko numušti į Kijevą paleistą raketą. Ši nukrito ant žemės, tačiau daugiabutis vis tiek buvo stipriai apgadintas. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko patvirtino šią informaciją ir tikina, kad per šį įvykį galėjo nukentėti daugybė žmonių.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, kuris patikino, kad situacija Ukrainoje blogėja kas valandą, didėja mirusių žmonių skaičius. Socialinėje paskyroje G. Nausėda rašė, kad demokratinis pasaulis nedelsiant privalo suteikti pagalbą Ukrainai  „Tik ką šį rytą pasikalbėjau su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Padėtis Ukrainoje blogėja kiekvieną valandą. Daugėja civilių žmonių aukų.

Ukrainos valdžia tikisi, kad kiek vėliau penktadienį Ukrainos sostinėje Kijeve sulauks Rusijos tankų, teigia Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko. Jo teigimu, Kijevo gynėjai laukia su prieštankinėmis raketomis, kurias parūpino užsienio sąjungininkai. Ukrainos gynybos viceministras taip pat patvirtino, kad penktadienį Kijeve tikimasi Rusijos pajėgų atakos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad jo šalis buvo palikta viena kovoti su Rusija, diena anksčiau pradėjusia didelio masto invaziją. „Mes palikti vieni ginti savo valstybės“, – po vidurnakčio paskelbtame vaizdo kreipimesi į šalies gyventojus sakė V. Zelenskis. „Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau. Kas pasirengęs suteikti Ukrainai garantiją dėl narystės NATO? Visi bijo“, – sakė jis.

Rusijai atakuojant Ukrainą, pranešama apie vietos civilių mirtis. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko patvirtino apie ketvirtadienį vykdytos atakos metu žuvusį 14-metį ukrainietį berniuką. „Viešinu Putino nužudyto Antono Tarasenko nuotrauką. Tegul visas pasaulis, tegul Rusija pasižiūri į šio nužudyto vaiko akis. Rusai, jums turėtų būti gėda, kad leidžiate Putinui žudyti vaikus!“ – savo „Facebook“ paskyroje skelbė A. Geraščenko.

Ukrainoje jau antrą dieną tęsiasi Rusijos pradėta plataus masto karinė ataka, per kurią bombarduojami ir apšaudomi didžiausi šalies miestai, įskaitant ir sostinę Kijevą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai chronologine seka pateikia svarbiausius karo įvykius. Penktadienis ► Nuo ankstaus ryto Kijeve buvo girdėti sprogimai. Pranešta apie atakas sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis.

Penktadienį Rusija tęsia diena anksčiau pradėtą plataus masto karinę ataką Ukrainoje. Pranešama apie aršius mūšius ir intensyvų apšaudymą Ukrainos sostinėje Kijeve, kur oro pavojaus sirenos per dieną aidi jau ne pirmą kartą. Penktadienio vakarą Kijeve girdėti artilerijos šūviai, į miestą paleistos raketos.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą į Ukrainą pradėjo veržtis Rusijos pajėgos. Visą dieną vykstančios kruvinos kautynės sukaustė viso pasaulio dėmesį. Miestuose į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Lietuviai įvairioms organizacijoms pradėjo aukoti pinigus. Ketvirtadienio vakarą labdaros organizacija „Blue-Yellow“ savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo skaičiais. Per dieną lietuviai daugiau nei milijoną eurų.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė neatmetantis galimybės įvesti tiesiogines sankcijas Vladimirui Putinui. „Taip, toks variantas yra“, – atsakydamas į vienos žurnalistės klausimą per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas. Žurnalistei paklausus, kodėl sankcijos neįvedamos dabar, J. Bidenas neatsakė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė saugumo situaciją regione. G. Landsbergio teigimu, Rusijai pradėjus invaziją prieš Ukrainą, Kijevui reikia ne tik politinės, ekonominės, bet ir karinės pagalbos. „Rusų lėktuvų ir tankų gražūs paramos žodžiai nesprogdina. Mes norime ir galime padėti“, – įraše feisbuke teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijai užpuolus Ukrainą per pasaulį nusirito šoko ir pasibaisėjimo banga. NATO generalinis sekretorius skelbia, kad aktyvuoja sąjungininkų gynybos planus, kurie leis į Rytinį Aljanso flangą pasiųsti daugiau karių. Rytoj aptarti kaip stiprinti Aljansą ir Rusijos atgrasymo priemones rengiamas NATO viršūnių susitikimas. Europos Sąjungos lyderiai taip pat renkasi tartis kaip atsakyti į Rusijos sukeltą karą. Pasak Briuselio, Maskvos laukia didžiausios kada nors paruoštos sankcijos.

Ar gresia realus pavojus Lietuvai? Analitikai pabrėžia, kad mūsų ir Ukrainos padėties lyginti nė negalima – esame NATO nariai, už mūsų nugarų – aljanso pajėgos. Tačiau garantuoti, kad Putinui nešaus į galvą dar viena beprotybė – taikytis ir į Baltijos šalis – karybos specialistai ir politologai nesiryžta. Blogiausiu scenarijumi, į karą tiesiogiai įtraukus NATO pajėgas ar Putinui nusprendus skverbtis ir dar gilyn, tai esą gali išvirsti ir į trečiąjį pasaulinį karą.

Galimai grėsmei ruošiasi ir lietuviai. Kai kurie jau suskubo pildytis maisto atsargas: perka kruopas, makaronus, konservus. Kiti gi rikiuojasi prie bankomatų tam, kad išsigrynintų savo santaupas, galvoja, ką daryti su indėliais. Lietuvos kariuomenės vadas gyventojus ramina ir ragina žmones nepulti į paniką. O ugniagesiai gelbėtojai pademonstravo, ką su savimi ekstremalios padėties metu turėtų pasiimti žmonės ir kaip elgtis.

Rusijos Federacijai grubiai pažeidus tarptautinės teisės normas ir pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą,  Lietuva  ir toliau padeda  Ukrainai ginti savo valstybę ir perduos  šarvinių liemenių, šalmų, automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių. Karinės paramos siuntą planuojama perduoti artimiausiu metu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tautiečiai telkiasi pagalbai ukrainiečiams. Lietuva laukia tūkstančių karo pabėgėlių, pirmieji į mūsų šalį gali atvykti jau šiandien. Laisvas vietas savo patalpose skaičiuoja ne tik savivaldybės, bet ir gyventojai, kurie ukrainiečius siūlo įsileisti į savo namus ir net užleisti lovas, buriasi į palaikymo akcijas ir aukoja 100-us tūkstančių eurų.

Ukrainoje karo padėtį paskelbęs prezidentas Zelenskis sako, kad šalis savo teritorijų lengvai neatiduos – šalis ginsis, jis ragina žmones išlikti ramiais. Bet Rusijos puolimui intensyvėjant, šalyje kyla panika – prie degalinių ir išvažiavmų iš miestų driekiasi kilometrinės eilės. Vienintelis būdas išvykti – sausumo keliai, mat virš Ukrainos paskelbta neskraidymo zona. Ukraniečių akyse ašaros, o mintyse prakeiskmai Putinui.  „Inicijavau pokalbį su Rusijos Federacijos prezidentu.

Sukrėsti karo Ukrainoje, net ir kai kurie Rusijoje gyvenantys žmonės socialiniuose tinkluose atvirai reiškia pyktį savo šalies vadovui ir ragina tuoj pat nutraukti kraujo praliejimą. Emocijų neslepia nei paprasti mirtingieji, nei šou pasaulio žvaigždės. Kartu su visu pasauliu karą Ukrainoje stebintis gruzinų kilmės Rusijos dainininkas Valerijus Meladzė nuo ankstaus ryto socialiniuose tinkluose išsakė savo „Stop“ karui Ukrainoje.

Rusijai užpuolus Ukrainą Prezidentas Gitanas Nausėda visoje Lietuvos teritorijoje skelbia nepaprastąją padėtį. Skubiai surengęs valstybės gynimo tarybą šalies vadovas ragina sustiprinti budrumą, svarbių objektų ir pasienio apsaugą. Pareigūnai ruošiasi galimam nelegalių migrantų antplūdžiui, kibernetinėms atakoms, provokacijoms ir dezinformacijai.

Rusija naktį oficialiai pradėjo didelio masto karą prieš Ukrainą ir ne tik Donecko ir Luhansko srityse, o visoje šalyje. Nuo ankstaus ryto sparnuotosios Rusijos raketos, salvinės sistemos, artilerija ir lėktuvai bombarduoja visus didžiuosius Ukrainos miestus.  Puolimas vyksta ir iš Baltarusijos pusės. Į Ukrainą jau įsiveržė Rusijos sausumos kariuomenė, aršiausi mūšiai dabar vyksta prie Černobylio šiaurėje ir Charkivo šiaurės rytuose, taip pat pietuose netoli okupuoto Krymo.

Rusijos policija sulaikė daugiau kaip 700 žmonių, dalyvavusių protestuose prieš karą, prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius veržtis į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė vienas nepriklausoma stebėjimo organizacija. Pasak įvykio vietoje buvusių naujienų agentūrų AFP korespondentų, prie Puškino aikštės Maskvos centre susirinko apie 2 tūkst. žmonių, o antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste – iki 1 tūkst. asmenų.

Lietuvos muzikos versle aktyviai veikianti asociacija M.A.M.A., reaguodama į įvykius Ukrainoje, ragina kultūros, meno, muzikos sektoriaus įmones atšaukti suplanuotus koncertus, spektaklius ar kitus renginius, susijusius su Rusijos atlikėjais ir teatrais. „Kol agresorius puola mūsų draugišką šalį – Ukrainą, susitelkime ir maksimaliai apribokime bendradarbiavimą su Rusija. Šiuo metu kultūros ir politikos atskirti neįmanoma.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad palei sieną su Ukraina atidarys devynis pabėgėlių priėmimo centrus, laukdama pabėgėlių antplūdžio po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį. Rusų pajėgoms anksti ketvirtadienį įsiveržus į Ukrainą ir pasirodžius pranešimų apie sprogimus daugelyje šalies vietovių, regione išaugo nerimas dėl galimos pabėgėlių krizės. „Į mūsų šalį neabejotinai plūstels pabėgėlių banga“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.

Ketvirtadienį ryte prasidėjęs Rusijos puolimas Ukrainoje vietos gyventojus išgąsdino, nors ir nebuvo netikėtas. Šalies rytuose gyvenantys žmonės karo šešėlyje gyvena jau aštuonerius metus, todėl reaguoja ramiau, o štai sostinėje Kijeve regima panika ir bėgimas iš miesto. Ukrainos sostinė Kijevas bombų sprogimus paskutinį kartą girdėjo Antrojo pasaulinio karo metais ir – šiandien ryte.

Reikšdamas palaikymą Ukrainos valstybei bei žmonėms ir reaguodamas į pastaruosius įvykius, Vilniaus universitetas (VU) praplečia 2020 m. vasarą įsteigtos LDK stipendijos sąlygas ir yra pasiruošęs pasiūlyti nemokamas studijas bei finansinę pagalbą Ukrainos studentams, jeigu jų studijos ir aukštojo mokslo siekimas būtų sutrikdytas. Be to, pradėta organizuoti parama Ukrainos akademinei bendruomenei – prie jos gali prisidėti visi norintieji, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą Lietuvos naujienų portalai išjungia komentarus po publikacijomis apie aktualijas, taip jie siekia užkirsti kelią galimam dezinformacijos plitimui. Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pranešė, kad nuo ketvirtadienio portalai „delfi“, „15min“, „lrytas“, „tv3“, „madeinvilnius“, „ve“, „Kaunas.kasvyksta“ išjungia visus komentarus po straipsniais ir vaizdo siužetais apie aktualijas tiek registruotiems, tiek neregistruotiems vartotojams.

Rusijai užpuolus Ukrainą dalis žmonių jau bėga iš savo šalies. Lietuva rengiasi priimti dalį pabėgėlių, todėl lengvina kai kurias procedūras, ieško patalpų, telkia institucijas.  „Iki paskutinės akimirkos tikėjomės, kad pavyks išvengti blogiausio scenarijaus, tačiau karas Ukrainoje prasidėjo ir Ukraina tapo pirmuoju skydu mūsų visų saugimui, todėl šiandien turime būti kartu su mūsų broliais ukrainiečiais.

Karas Ukrainoje vyksta. Deja, konkrečių politinių scenarijų, kaip suvaldyti beribius Rusijos užmojus, vakar dar, atrodo, nebuvo. Net ir per pastarąsias dienas, kai Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo daugiau negu tikėtina. Taip, kariškiai juos tokius braižė. Politikai iki paskutinės valandos tikėjosi galėsią veikti ad hoc. Ką dabar ir daro.    Šįryt pabudome pildantis „juodajam“ variantui.

Lietuvos parama Ukrainai leido apsiginti nuo priešo karo lauke. Apie tai socialiniame tinkle pranešė vienas iš ukrainiečių karininkų. Vasario vasario 13 d. Lietuvos perduotos priešlėktuvinės gynybos artimojo nuotolio raketos „Stinger“ atkeliavo į Ukrainą.   Būtent šiomis raketomis, pasak ukrainiečių karininko Sergėjaus Misūros, buvo numuštas Rusijos naikintuvas, kuris vykdė karinę ataką prieš Ukrainą.

Dalis ukrainiečių jau palieka Rusijos agresijos sulaukusią Ukrainą ir traukia į Lenkiją. „Reuters“ skelbia, kad nemažai žmonių ketvirtadienį atvyko į įprastai ramų Medykos perėjimo punktą, kai kurie su lagaminais ir vaikais. Su Ukraina besiribojančių Europos Sąjungos valstybės, tarp jų Rumunija ir Slovakija, sakė, kad kol kas nėra didelių migrantų srautų, bet vietos žiniasklaida ir liudininkai teigia pastebintys pėsčiomis einančių žmonių pagausėjimą.

Ukrainos kariniam transporto lėktuvui An-26 ketvirtadienį nukritus ir užsiliepsnojus Kijevo srityje žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.Naujienų agentūra „Unian“ citavo ministerijos pranešimą, kad lėktuvas nukrito Obuchivo rajone ir kad jame buvo 14 žmonių. Pranešime nenurodoma, ar lėktuvas buvo numuštas per anksčiau ketvirtadienį prasidėjusį didelio masto Rusijos puolimą.

Šiandien, ketvirtadienį, Rusijai ėmusis karinių veiksmų prieš Ukrainą, prisidengiant „specialia karine operacija“, internete netruko pasirodyti kadrai, parodantys tikrąjį Vladimiro Putino veiksmų veidą. V. Putino pareiškimas, jog Donbase pradedama speciali karinė operacija, netruko išsiplėtoti ir Ukrainoje pasipylė sprogimų lavina. Dėl karinės agresijos kenčia ir paprasti, niekuo dėti civiliai.

Rusija ketvirtadienį pradėjo plataus masto karinę ataką Ukrainoje. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai chronologine seka pateikia svarbiausius oficialiai patvirtintus dienos įvykius. ► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį naktį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir Ukraina „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. ► Netrukus po to Ukrainoje sostinėje Kijeve ir Mariupolio uostamiestyje pasigirdo sprogimai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) civilinės saugos valdybos atstovas Ernestas Trunovas ketvirtadienį nurodė, kad gyventojai yra raginami būti pasirengę galimoms ekstremalioms situacijoms ir pasidomėti, kokiomis priemonėmis joms apsirūpinti. „Jeigu jūs esate pasirengę vienai ekstremaliai situacijai, tai galima sakyti, kad esate pasirengę jau ir kelioms iš karto.

Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainą, įvairiuose šalies miestuose – Kijeve, Charkove, Odesoje – girdėti sprogimai. Į tokius Rusijos karinius veiksmus sureagavo ir Radži Aleksandrovičius, kurio močiutė šiuo metu yra Ukrainoje. Žinomas vyras neslėpė, jog jam baisu dėl artimųjų. „Šiandien atėjo tokia baisi diena, kai mano artimiesiems gresia pavojus gyvybei... Baisu net pagalvoti... Gal ir gerai, kad senelis to nebemato, bet pergyvenu dėl savo likusios močiutės ir kitų artimųjų.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Lietuvos bankas (LB) teigia, jog Lietuvoje iš bankomatų išimama kiek daugiau grynųjų pinigų. „Sustiprėjus geopolitinei įtampai regione, grynųjų pinigų paklausa Lietuvoje šiek tiek išaugo. Tačiau norime pabrėžti, kad grynųjų pinigų apyvarta Lietuvoje vyksta sklandžiai. Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasiruošę grynųjų pinigų paklausos padidėjimui“, – rašoma LB komentare BNS.

Rusija ankstų ketvirtadienio rytą įsiveržė į Ukrainą. Kiek toli eis Vladimiras Putinas? Kiek ilgai truks karas? Kaip tai atsakys į tai Vakarai? Visa tai aptarsime specialioje tv3.lt laidoje apie karą Ukrainoje su politikais, apžvalgininkais, šiuo metu Ukrainoje esančiais lietuviais.  Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį įvedė nepaprastąją padėtį Lietuvoje. Ją neeilinėje sesijoje dar turės patvirtinti Seimas.

Šį rytą Lietuva ir visa Europa pabudo su nerimą keliančia žinia – Rusija įsiveržė į Ukrainą ir prasidėjo karas. Karo akivaizdoje kunigas Ričardas Doveika sako, kad šiuo metu yra svarbiausi keli dalykai, kurių dėka kiekvienas galima išmokti kurti taiką ir atsilaikyti prieš karo skleidžiamą tamsą. Jau 8 metus visas pasaulis stebi įvykius Ukrainoje, kurie šiandien peržengė karo ribą, nors galbūt dauguma žmonių iki pat paskutinės sekundė vylėsi, kad to pavyks išvengti.

Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainą, įvairiuose šalies miestuose – Kijeve, Charkove, Odesoje – girdėti sprogimai. Apie tai socialiniame tinkle pasisakė ir Maksimas Galkinas, kuris nepateisina šių veiksmų.  Savo poziciją vyras išreiškė socialiniame tinkle. „Nuo pat ankstyvo ryto palaikome ryšį su artimaisiais ir draugais iš Ukrainos! Negaliu apsakyti žodžiais, kaip jaučiuosi! Kaip tai įmanoma! Karas negali būti pateisinamas! Jokio karo“,– instagrame rašė M. Galkinas.

Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį įvedė nepaprastąją padėtį Lietuvoje. Ją neeilinėje sesijoje dar turės patvirtinti Seimas. G. Nausėda ketvirtadienį viešai kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos tautą, reikalaudamas sustabdyti ketvirtadienį pradėtą plataus masto karinę ataką prieš Ukrainą.

Kijeve gyvenanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova šį rytą atsibudo labai anksti, nes išgirdo tolumoje dundėjimą. Tai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą ir atakavo taikinius įvairiose Ukrainos vietose. „Girdėjosi dundėjimas toksai. Mūsų bendruomenės narys irgi skambino, sakė, kad buvo pasiųstos raketos į Borispolio pusę. Bet kol kas nežinau, kas ten tiksliai dedasi.

Trečidienio naktį Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainą, įvairiuose šalies miestuose – Kijeve, Charkove, Odesoje – girdėti sprogimai. Apie tai socialiniame tinkle pasisakė ir dainininkas, kompozitorius Stanislavas Stavickis-Stano.

Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį paragino Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius nedelsiant išvykti iš šalies sausumos keliais. Užsienio reikalų ministerija tokį raginimą paskelbė „dėl prasidėjusios didelio masto Rusijos karinės agresijos Ukrainoje“. „Ukrainos oro erdvė yra uždaryta, todėl piliečiai primygtinai raginami nevykti į oro uostus“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Ketvirtadienį prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir uždarius šalies oro erdvę, norintiems išvykti Lietuvos piliečiams lieka sausumos keliai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Oro erdvė yra uždaryta, todėl žmonėms, kurie galvojo pasitraukti, bet nesuspėjo to padaryti, lieka sausumos kelias“, – LRT sakė ji. Premjerė priminė, kad Lietuvos piliečiai paskutines kelias savaites buvo aktyviai raginami susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Ukrainą bei iš jos išvykti.

Ukrainos sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad Baltarusijos pajėgos prisidėjo prie Rusijos kariuomenės puolimo. „Apie 5 val. Ukrainos valstybinė siena su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika buvo užpulta Rusijos pajėgų, palaikant Baltarusijai“, – skelbiama pasieniečių pranešime. „Readovka“, remiantis liudininkų vaizdo įrašais, skelbia, kad Baltarusijos karinės pajėgos tiesiogiai dalyvauja Ukrainos puolime: iš Mogiliovo srities apšaudyti kaimyninės šalies strateginiai objektai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas nurodė, kad per ketvirtadienį Rusijos pradėtą didelio masto karinį puolimą šalyje žuvo apie 56 žmonės – apie 40 Ukrainos karių ir apie 16 civilių. Ketvirtadienio naktį Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainą, įvairiuose šalies miestuose – Kijeve, Charkove, Odesoje – girdėti sprogimai. V. Zelenskio patarėjas Oleksejus Arestovyčius teigia, kad šiuo metu skaičiuojama apie 40 žuvusių Ukrainos kareivių ir iki 10 civilių.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį ryte sureagavo į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Pasak šalies vadovo, nuo to, kaip bus reaguojama į Rusijos veiksmus priklausys visos Europos ateitis. G. Nausėda pabrėžė, kad tiesioginės grėsmės Lietuvai nėra, bet mūsų šalis vis tiek privalo veikti atsakingai ir solidariai. Pasak Lietuvos valstybės vadovo, Ukraina neliks viena ar vieniša.

Rusija ketvirtadienio ankstų rytą paskelbė karą Ukrainai ir pradėjo plataus masto puolimą palei Donecko ir Luhansko separatistines teritorijas, taip pat iš Baltarusijos pusės, iš Krymo bei visoje šalyje atakavo taikinius iš oro.

Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos neblėsta. Trečiadienį tiek Europos Sąjunga, tiek JAV patvirtino sankcijas Rusijai, tačiau ir toliau išlieka karo rizika. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad Rusija į Ukrainą gali įsiveržti per artimiausias 2 paras. JAV naujienų portale „Newsweek“ skelbiama, kad prezidento Joe Bideno administracija perspėjo Ukrainos vadovus dėl galimo puolimo. Patikimų portalo šaltinių teigimu, ataka gali prasidėti per artimiausias 48 valandas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pasiruošęs, kiek tai įmanoma“, pradėti didelio masto įsiveržimą į Ukrainą ir kad jau beveik „100 proc.“ šiai kampanijai reikalingų karinių pajėgų yra sutelkta pradinėse pozicijose. „Mūsų šiandienos vertinimas – kad jis turi jau beveik 100 proc. visų savo pajėgų, kurias, kaip prognozuojame, jis pasiųs [į Ukrainą].