Karas

Europos Sąjunga sekmadienį ėmėsi koordinuoti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą – visų pirma, svarstydama galimybę suteikti jiems laikinosios apsaugos statusą. Naujienų agentūros AFP duomenimis, ketvirtadienį prasidėjus įsiveržimui, į ES lig šiol atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų pateko į Lenkiją, pranešė Varšuva.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karas prasidėjo visais frontais, taip pat ir informaciniame lauke. Kremliaus žiniasklaida pila propagandą su aiškia linija – teisina Putino agresiją, kuris neva pradėjo karą išprovokuotas „fašistinės“, kaip ją vadina propagandistai, Ukrainos. Propagandistai dėl karo kaltina ir NATO, kuri neva apgulė Rusiją ir nepaliko jai nieko kito kaip paleisti ugnį. Lietuva melagienų srautą bando sumažinti stabdydama 5 propagandinių kanalų transliavimą.

Vokietijos televizijos „Deutsche Welle“  žurnalistė kalbino Ruslaną, 2004 metų Eurovizijos konkurso nugalėtoją, kurios balsas garsiai skambėjo Maidano protestuose, rašo dw.com. Žurnalistei paklausus, kas Ukrainoje vyksta šiuo metu ir kaip jaučiasi Ruslana, legendinė atlikėja moteriai atsakė, kad jai be galo sunku, jog pirmą kartą po antrojo pasaulinio karo Kijevą atakuoja Putino raketos.  „Drąsiai galiu sakyti tiesą ‒ mes kare.

Ukrainos kaimo gyventojai pavogė rusišką kovinę mašiną ir nutempė ją su traktoriumi. Internete sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vieno Ukrainos kaimo gyventojai iš užpuolikų pavogė kovinę mašiną MT-LB – universalų šarvuotą transporterį, rašo unian.net. Šarvuotas transporteris buvo prikabintas prie traktoriaus.  Vaizdo įraše matyti, kaip už kovinės mašinos bėga vyras, tikriausiai, bandantis ją sustabdyti. Filmuotą medžiagą galite pamatyti straipsnio pradžioje.

Ekonomistai jau skaičiuoja, kaip autų kainos dėl brangusių žaliavų, o tai visada augina ir maisto kainas. Karo veiksmai stabdytų verslininkų investicinius planus ir galimai lėtintų ir visos Lietuvos ekonomikos augimą, taip pat – ir algų šuolius. Vienas svarbesnių klausimų – ar gali būti, kad užsivertų ir Lietuvos siena su Baltarusija. Tai reikštų visiškai stojusį krovinių tranzitą į Rytus ir šimtamilijoninius nuostolius. Savo kasdienybę įamžina vilkikų vairuotojai.

Dalis verslo irgi baudžia Rusiją ir Baltarusiją dėl karo prieš Ukrainą. Didieji prekybos tinklai stabdo prekių užsakymus iš agresorių, tik vieni jas iš lentynų šalina iškart, kiti atsargas dar išparduos. Kai kurios prekybos vietos žada skatinti pirkti Ukrainoje gamintus daiktus. O vienas Palangos viešbutis nusprendė išvis nebeįsileisti Rusijos piliečių. Tiesa, ne visi kurorto gyventojai mano, kad toks žingsnis pamatuotas. O kai kurios savivaldybės nutraukia ryšius su agresorių miestais.

Nors Rusijos karinės pajėgos tvirtino neketinančios taikytis į civilius Ukrainos gyventojus, Ukrainos valdžios atstovai dalinasi jautriomis karo metu žuvusių gyventojų istorijomis. Viena jų savo „Facebook“ paskyroje pasidalino Kijevo miesto tarybos sekretorius ir mero pavaduotojas Volodymyras Bondarenka.   „Rytoj mums reikia švaraus Kijevo, kad galėtume eliminuoti diversines žvalgybines grupes. Neišeikite iš savo namų be būtinybės. Likite namuose – saugokite kitų gyvybes.

Stebint Rusijos agresiją Ukrainoje ir Maskvos retoriką, negalima atmesti tikimybės, kad Rusija galėtų pulti visas Europos Sąjungos šalis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas sekmadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog neutrali Šveicarija pirmadienį paseks Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu, pritaikydama sankcijas Rusijai ir įšaldydama Rusijos turtą šioje Alpių šalyje. I. Cassisas, duodamas interviu visuomeninei televizijai RTS, sakė, kad pirmadienį susirinks septynių narių Federalinė taryba, kad įvertintų finansų ir ekonomikos departamentų rekomendacijas.

Daugiau kaip 150 tūkst. Rusijos turistų šiuo metu yra užsienyje, iš kurių apie 27 tūkst. – šalyse, kurios uždarė oro erdves Rusijos aviakompanijoms, o Maskva prieš jas ėmėsi „veidrodrodinio“ atsako, pranešė Rusijos kelionių organizatorių asociacija. „Akivaizdu, kad esant tokiai padėčiai kelionių organizatoriams būtina pagalba iš reguliuotojų – Federalinės turizmo agentūros, o  svarbiausia – iš Rusijos transporto ministerijos.

Rusijai pradėjus karinį puolimą Ukrainoje, didžiausią tauriųjų metalų asortimentą Baltijos šalyse turinti bendrovė „Florinus“ teigia, jog pirmąją karo dieną įmonės aukso pardavimai Lietuvoje išaugo šešis kartus. Bendrovės vadovo teigimu, žmonės baiminasi ne tik karo padėties, bet ir augančios infliacijos, todėl masiškai skuba išsaugoti savo lėšas. Ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat sako, kad didesnę investicijų paklausą į auksą lemia didelis neapibrėžtumas bei auganti infliacija.

Prorusiškos grupės vykdo dezinformacijos kampanijas socialiniuose tinkluose, naudodamos netikrus profilius ar nulaužtas paskyras, siekdamos pavaizduoti Ukrainą kaip silpną Vakarų dviveidiškumo pėstininkę, sekmadienį pareiškė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ kontroliuojanti bendrovė „Meta“  Technologijų milžinės kibernetinio saugumo komanda teigė, kad ji užblokavo virtinę su Rusija susijusių netikrų paskyrų.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį surengs pokalbį su sąjungininkais ir partneriais, kad aptartų Rusijos atakos prieš Ukrainą „įvykių raidą“ ir „koordinuotų mūsų vieningą atsaką“, pranešė Baltieji rūmai. Administracija nedetalizavo, kas dalyvaus pokalbyje, kuris įvyks 18 val. 15 min. Lietuvos laiku. Rusija tarptautinei bendruomenei tapo pariju, jos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą.

Penktoji Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą diena. Didžiausiuose šalies miestuose pranešama apie oro atakas ir sprogimus. Karas jau nusinešė 352 civilių gyvybes, tarp jų – 14 vaikų. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Ukraina jau penktą dieną atremia praėjusią savaitę Rusijos inicijuotą karą. Pirmadienį vidurdienį Ukrainos ir Rusijos delegacijos sėdo prie bendro derybų stalo Baltarusijos pasienyje esančioje Pripetėje. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia įkūręs Tarptautinį legioną, į kurį kviečia prisijungti savanorius iš viso pasaulio.

Rusijos valstybinė televizija „Rossija 1“ ir jos vedėjas Dmitrijus Kiseliovas šiandien papasakojo savo žiūrovams apie branduolinio karo perspektyvas. Savo laidoje atsakydamas į Didžiosios Britanijos premjerės Elizabeth Truss nuogąstavimus, kad „jei nepavyks Rusijos sustabdyti Ukrainoje, tai ateityje ji gali kelti grėsmę Baltijos šalims, Lenkijai ar Moldovai ir tai gali baigtis konfliktu su NATO“, D. Kiseliovas retoriškai paklausė: „Čia kas kalba apie konfliktą su NATO? Jie ką Rusiją išgąsdinti n...

O dabar mūsų kolegų reportažas iš Ukrainos ir Lenkijos pasienio. Dešimtys tūkstančių ukrainiečių palieka gimtinę ir ieško saugaus prieglobsčio Europoje. Moterys su kūdikiais ant rankų, kiti – su augintiniais. Lenkijos pasienyje žmonės gauna visokeriopą pagalbą tiek iš valstybės, tiek iš nevyriausybinių organizacijų, tiek iš pavienių žmonių. Tūkstančiai automobilių iš įvairių Europos šalių važiuoja gelbėti Ukrainos žmonių. Tai – Lenkijos Medykos pasienio postas su Ukraina.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbyje aptarta situacija Ukrainoje, Europos Sąjungos atsakas į Rusijos agresiją bei pirmadienį įvyksiantis Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimas. Pokalbyje Ukrainos Prezidentas padėkojo Lietuvai už diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą, kuri padeda kautis už valstybę ir laisvę.

Kai Rusija įsivėlė į Sirijos pilietinį karą 2015 metų vasarą, Vakarai buvo nustebę. Tuometis JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Sirija taps pelke Rusijai ir jos prezidentui Putinui. Manyta, kad Sirija Rusijai taps antru Afganistanu, vieta kuri ilgainiui ims veikti prieš Rusiją, rašo „Foreign Affairs“. Tiesa, viskas pasisuko kiek kitaip nei manė amerikiečiai.

Ukrainos galimybe atremti Rusijos invaziją tiki 70 proc., o prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasitiki 91 proc. ukrainiečių, rodo šalies sociologinių tyrimų kompanijos „Rating“ atliktų apklausų rezultatai, kuriuos sekmadienį vakare paskelbė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. „Rating“ pažymi, jog pesimistinės gyventojų nuotaikos dėl galimybės atremti Rusijos agresiją neužfiksuotos nė viename Ukrainos regione. 47 proc. respondentų teigė dėl to esantys visiškai tikri, o 23 proc. – gana tikri.

Užfiksuota akimirka, kaip kartvelai atsisakė padėti Rusijos laivui. Išsiaiškinę, kad tai – rusų laivas, pasiuntė jį ant trijų raidžių. Kartvelai laivo klausia: „Panašu, kad jūs iš Rusijos. Ar jūs iš Rusijos?“. Atsakymas: „Taip. Mes iš Rusijos“. Kartvelai: „Supratau, ekipažas iš Rusijos. Vaikinai, mes atsisakome aprūpinti jūsų laivą.

Naktį Rusijos okupantai Ukrainoje raketomis ir lėktuvų antskrydžiais nusitaikė į naftos telkinius, dujotiekius ir net branduolinių atliekų saugyklą Kijeve. Sostinės gatvėse virė susišaudymai su diversantų grupuotėmis, kariai Kijeve sunaikino ir čečėnų vado RamzAno Kadyrovo diversantus, kurie miesto gatvėmis važinėjo greitosios automobiliu. Didžiausiu naktinio puolimo tikslu tapo Charkivas, kurį ukrainiečiams pavyko išsaugoti.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip Rusijos žmonės ilgose eilėse stovi prie bankomatų, kad išgrynintų pinigus. Šalia pasidalinto vaizdo įrašo A. Geraščenko rašė, kad pagaliau matyti pirmieji sankcijų rezultatai. „Šimtų tūkstančių ukrainiečių pastangos sumenkinti informacinį ir psichologinį, griaunantį  Putino režimą – duoda pirmuosius rezultatus.

Daugybė šalių pradėjo siųsti ginklų ir humanitarinės pagalbos Ukrainai, nuo ketvirtadienio besigrumiančiai su ją užpuolusia Rusija. Iki šiol Jungtinės Valstijos, Kanada ir 18 Europos Sąjungos šalių sureagavo į Ukrainos prašymus atsiųsti karinės įrangos. Jungtinės Valstijos Jungtinės Valstijos Ukrainai skirs 350 mln. dolerių (312 mln. eurų) vertės papildomos karinės pagalbos Ukrainai, bandančiai atremti Rusijos invaziją, šeštadienį paskelbė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Tuo metu, kai šimtai tūkstančių žmonių bėga iš Ukrainos dėl Rusijos pradėto puolimo, kai kurie ukrainiečiai vyrai ir moterys grįžta namo iš Europos šalių, kad gintų savo tėvynę. Lenkijos pasienio tarnyba sekmadienį pranešė, kad nuo ketvirtadienio šalies sieną Ukrainos kryptimi kirto apie 22 tūkst. žmonių. Ankstų sekmadienio rytą prie pasienio punkto Medykoje, pietrytinėje Lenkijos dalyje, eilėje laukė nemažai žmonių. „Privalome ginti savo tėvynę.

Pasauliui stebint brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius skelbia, kad „apsivalo nuo vis dar užsilikusio šlamšto ir nereikalingų ryšių su agresoriumi“. „Žinoma, nutraukiame ryšius su buvusiais Vilniaus partneriškais miestais Baltarusijoje ir Rusijoje. Dar praėjusią savaitę rašiau jiems, kad padarytų ką nors, bet aišku, kad tyla.

Jungtinių Tautų klimato konferencijoje dalyvaujančios Rusijos delegacijos vadovas sekmadienį atsiprašė dėl jo šalies vykdomos invazijos į Ukrainą, kuri, jo teigimu, yra nepateisinama, nurodo keli šaltiniai, girdėję jį kalbant per nuotolinį susitikimą. Tokį netikėtą pareiškimą per už uždarų durų vykusį susitikimą Rusijos atstovas Olegas Anisimovas padarė po emocingos Ukrainos atstovės Svitlanos Krakovskos kalbos apie tai, ką išgyvena jos šalis.

Keli šimtai baltarusių Vilniuje protestavo prieš savo šalies režimo paramą Rusijai, šią savaitę pradėjusiai karą su Ukraina. Nešini arba apsigaubę Lietuvos, istorinėmis Baltarusijos ir Ukrainos vėliavomis, žmonės ratu būrėsi aplink mitingo pranešėjus sostinės Lukiškių aikštėje. Viena iš Ukrainos puolimo krypčių buvo iš Baltarusijos, kur Rusija pastarosiomis savaitėmis laikė sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, kaip teigė, pratyboms.

Kremliaus pajėgoms ketvirtą dieną veržiantis į Ukrainą, keli tūkstančiai žmonių prie Rusijos ambasados Vilniuje sekmadienį susirinko į protestą prieš karą. Po vidurdienio čia surengta akcija, skirta išreikšti palaikymą Ukrainos moterims.

Socialiniame tinkle „TikTok“ plinta jau daugiau nei 8 milijonus peržiūrų sulaukęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kelyje tarp Ckarkovo ir Kijevo Rusijos karinis sraigtasparnis paleido raketas į Ukrainos karinę koloną. Vaizdo įrašas nufilmuotas vasario 25-ąją. Smūgis kliuvo Ukrainos karinei kolonai, kuri keliavo Kijevo link. Rusų sraigtasparnis ukrainiečiams smogė kelyje netoli Pyriatyno miesto. Raketų smūgio metu žuvo keturi ukrainiečių kariai ir viena moteris civilė.

Pasauliui stebint Rusijos agresiją prieš Ukrainą, profesorius Vytautas Landsbergis sekmadienį pasidalijo nuomone, kad Europai reikia išmokti gyventi be Rusijos. Pasak profesoriaus, antraip Europa „ilgai negyvens“. „Arba Europa išmoks gyventi be Rusijos, arba ilgai negyvens. Nusibaigs bendroje kloakoje. Tokia Putino doktrina, jo svajonių „Eurazija“. Sanguliavimas su išsigimėliu už pinigus – tam yra tiesioginis tikslus pavadinimas. Profesija be laimės.

Vasario 27 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotoliniu būdu dalyvaus neeiliniame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars papildomą skubios ES pagalbos paketą Ukrainos karinėms pajėgoms, priemones, stiprinti šalies ekonominį ir karinį atsparumą, ir tolesnius žingsnius plečiant ES sankcijas Rusijos Federacijai, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Vartotojai Ukrainoje pagamintas ar registruotas prekes gali atpažinti pagal ant prekės pakuotės ar etiketės nurodytą kilmės šalį bei prekės brūkšninį kodą, skelbia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Pirmieji trys brūkšninio kodo skaičiai nurodo konkrečią šalį. Atkreipiame dėmesį, kad skaitmenys 482 yra Ukrainos kodas. Visada patartina atkreipti dėmesį ir į prekės pakuotę ar etiketę – prekės kilmės informacija nustatyta tvarka paprastai pateikiama tekstine išraiška.

Suomija ir Danija prisijungs prie kitų Europos šalių, kurios griežtina dėl įsiveržimo į Ukrainą Maskvai paskelbtas sankcijas, ir uždarys savo oro erdvę Rusijos orlaiviams, sekmadienį paskelbė šalių vyriausybės. Suomija, kuri turi 1,3 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, „rengiasi uždaryti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams“, tviteryje parašė susisiekimo ministras Timo Harakka. Kada ši priemonė įsigalios, jis nenurodė.

Sekmadienis – ketvirtoji karo Ukrainoje diena. Rusija tęsia dar ketvirtadienį pradėtą karą, naktį iš šeštadienio į sekmadienį tęsėsi Kijevo puolimas. Naktį apšaudyta radioaktyviųjų atliekų laidojimo aikštelė, sprogo dujotiekis. Ryte rusų pajėgos veržėsi į Charkovą, užėmė netoli Krymo esantį miestą. Ukraina skaičiuoja, kad Rusija per karą jau neteko daugiau nei 4 tūkst. karių. Rusija pirmą kartą pripažino, kad Ukrainoje žuvo ir jos kariai.

Sunku pasakyti, kas labiau išgąsdino senyvą moterį: kurtinamas oro pavojaus sirenų kauksmas ar bauginanti skuba, su kuria Ukrainos karys nurodė visus bėgti slėptis. „Visi! Tuojau pat! Dabar!“, – šaukė karys, sunkiais batais trypdamas gatvę nuklojusias sprogusių granatų nuolaužas. Už jo stirksojo apdegęs Ukrainos karinio sunkvežimio skeletas, kliudytas, kai vežė ginkluotę į susirėmimų vietą šiauriniame Kijeve.

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį susitarė dėl virtinės naujų sankcijų Maskvai, išskaitant kai kurių bankų atribojimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, stiprindamos atsaką į Rusijos pradėtą įsiveržimą į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paprašė Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos užtikrinti „Rusijos pajėgų išvedimą“ iš Baltarusijos, pranešė Eliziejaus rūmai. Prezidentas sakė paprašęs A. Lukašenkos „pareikalauti kuo anksčiau išvesti Rusijos pajėgas iš jo teritorijos“, taip pat paraginęs jį bendradarbiauti su tarptautine bendrija, kad Ukrainos žmonėms būtų galima teikti humanitarinę pagalbą, sakoma pranešime.

Ukraina kovos su agresoriumi tiek, kiek reikės išsivaduoti, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, tai yra visos Ukrainos tautos karas prieš agresorių, įsiveržusį į šalį ir žudantį ne tik kariškius, bet ir beginklius civilius. Šalies vadovo teigimu, ukrainiečiai duoda garbingą atkirtį priešui. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina kovos su agresoriumi tiek, kiek reikės, kad išlaisvintų šalį, skelbia UNIAN.net.

Trečiąją Rusijos sukelto karo Ukrainoje dieną, šeštadienio vakarą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja specialioje spaudos konferencijoje. „Šiandien Ukraina yra priešakinėje fronto linijoje kovodama už mus visus“, – sakė G. Nausėda. Pirmiausia ji kovoja už savo laisvę ir savo teisę kurti savo ateitį, sakė prezidentas, visgi, kartu jis pabrėžė, kad kovojama ir už kitas Europos valstybes.

Fazila ir jos sesuo pabėgo iš Afganistano po Talibano perėmimo ir dabar yra įstrigusios Ukrainoje.  Afganai, kurie pabėgo nuo chaoso ir kovų po to, kai rugpjūtį Talibanas užėmė Kabulą, pasakojo apie savo šoką, kai prasidėjo karas Ukrainoje. „Situacija Afganistane, kai valdžią perėmė Talibanas, buvo geresnė nei tai, ką matau čia, Ukrainoje. Dabar vėl pabėgame, bet šį kartą nežinomam likimui", – sako 36 metų buvęs Afganistano kariškis Haidaras Seddiqi, rašo BBC.

Ukrainos sostinė Kijevas, miestas, kuriame įprastas gyvenimas dabar slepiasi giliai po žeme. Slėptuvėje galima pamatyti įvairaus amžiaus žmonių, mažesni vaikai paprastai slėptis ateina su žaisliukais. Vienas tokių vaikų – penkerių metų berniukas, kuris tvirtai laiko pliušinį kiškutį, laukdamas ir slėpdamasis požeminėje pastogėje. Žmonės į požemį eina slėptis po perspėjimu apie artėjančius sprogdinimus, skelbia BBC.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad pasaulis neturėtų pasitikėti informacija, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo biuras perduoda apie derybas su Ukraina po įsiveržimo į šalį. „Noriu paprašyti visų CNN žiūrovų, visų pasaulio žmonių vieno labai paprasto dalyko: prašau, nepasitikėk Putinu. Netikėk Putinu. Ir, du, nebijokite Putino", – sakė Porošenka interviu CNN iš Kijevo.

Po kelias dienas trukusių kovų šeštadienį tebevyko mūšis dėl strateginio tilto Chersone, pietų Ukrainoje, o netoliese esančiame Nikolajeve aidėjo įspėjamieji šūviai. Apšaudymo smūgių garsas Chersono apylinkėse, į šiaurę nuo Krymo pusiasalio, buvo girdimas nuo ryto, tiltą apgaubė dūmai, nes aplink jį užsidegė žolė.  Apšaudymas tęsėsi ir buvo matyti šarvuočiai ant tilto, judantys link Ukrainos pusės, nors nebuvo įmanoma patvirtinti, kam jie priklauso.

Ukrainoje vykstant Rusijos pradėtam karui, gyventojai aktyviai įsitraukia ne tik į ginkluotą, bet ir į taikų pasipriešinimą. Nufilmuotoje medžiagoje matyti, kaip liudininkė, nupasakojanti matomus vaizdus ukrainietiškai, rodo, filmuoja, kaip neginkluoti žmonės bando stabdyti tanką. Vienas vyras į tanką įsiremia rankomis, galiausiai atsiklaupia prieš jį. Visą vaizdo įrašą galite pamatyti teksto viršuje.

Rusijos invazija į Ukrainą gali pranašauti naują Šaltąjį karą Europoje, kur palei naują „geležinę uždangą“ du iki dantų ginkluoti blokai laikytų vienas į kitą nukreiptus branduolinius ginklus, sako politikai ir ekspertai.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip keliu važiavęs ukrainietis sustoja prie rusų karių.  Kaip girdėti įraše, ukrainietis karių paklausia, kas jiems nutiko. Pasirodo, kad jiems baigėsi kuras. Išgirdęs atsakymą vyras toliau klausia: „Gal jus partempti atgal į Rusiją?“. Išgirdę tokį komentarą kariai nusijuokė.

Lietuviams ėmus aktyviai aukoti ukrainiečiams, gali atsirasti norinčių iš to pasipelnyti. Buvo pervadintas į kalėjimą siunčiamo Antano Kandroto puslapis „Knygnešys gyvai“ ir sukurti dar bent keli puslapiai, kuriuose skatinama aukoti nežinomoms organizacijoms. Specialistai įspėja savo pinigų nepervesti nepatikimoms organizacijoms ir pataria, į ką atkreipti dėmesį aukojant.

Ukrainos sostinė Kijevas naktį iš penktadienio į šeštadienį patyrė dideles Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakas, tačiau šeštadienį miestas pabudo laisvas. Per atakas visame mieste buvo sužeisti 5 žmonės, iš jų du vaikai. Mieste buvo smarkiai apgadintas gyvenamasis namas, nes į jį pataikė sviedinys arba raketa. Pats pastatas yra nelabai toli Kijevo tarptautinio oro uosto. Laimei, niekas nežuvo.