„Šiandien Ukraina yra priešakinėje fronto linijoje kovodama už mus visus“, – sakė G. Nausėda.
Pirmiausia ji kovoja už savo laisvę ir savo teisę kurti savo ateitį, sakė prezidentas, visgi, kartu jis pabrėžė, kad kovojama ir už kitas Europos valstybes.
„Niekada nežinai, jeigu tektų pasiduoti jai, kada automato buože būtų pasibelsta į mūsų duris“, – dėstė G. Nausėda.
Prezidentas šeštadienio rytą vyko į Berlyną, kur su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu ir Lenkijos Ministru Pirmininku Mateuszu Morawieckiu aptarė paramą Ukrainai, NATO rytinio flango saugumo stiprinimą, sąjungininkų pajėgų didinimą regione, ES ir NATO atsakomąsias priemones į Rusijos veiksmus ir karinę agresiją Ukrainoje.
G. Nausėda sako, kad matyt visada taip bus, kad tos fronto paribyje esančios valstybes visada nori griežtesnių sankcijų prieš agresorių, nei tos, kurios yra nuo agresoriaus šiek tiek toliau, tačiau pasidžiaugė, kad sankcijos yra priimtos, be to, jos nukreiptos ir tiesiogiai atsakingus už karo iniciavimą.
Dabar agresoriaus Vladimiro Putino ir jo aplinkos jachtos ir vilos turės persikelti į Rusiją.
Ginklai Ukrainai – lūžis Vokietijos politikoje
Vokietijos sprendimas siųsti ginkluotės Ukrainai yra lūžis Vokietijos politikoje, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai yra lūžis vienoje iš svarbiausių, įtakingiausių ES valstybių ginklų tiekimo klausimu. Ir tai reikia pasveikinti“, – šeštadienio vakarą grįžęs iš Berlyno Vilniuje žurnalistams sakė prezidentas.
Ginklų tiekimą Ukrainai G. Nausėda Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) ir Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.
„Taip, yra labai svarbu tiekti šalmus, apsaugines liemenes, bet vien šalmais karo laimėti neįmanoma“, – tvirtino Lietuvos vadovas.
Šeštadienį Vokietijos vyriausybė pranešė, kad perduos Ukrainai 1 tūkst. prieštankinės ginkluotės ir 500 „Stinger“ klasės žemė-oras raketų, padėsiančių kovoti prieš Rusijos invaziją. G. Nausėda taip pat pranešė, kad Ukrainą jau pasiekė Lietuvos dovanota ginkluotė.
„Žinau, kad ir mūsų konvojus šiandien su ginklais, šaudmenimis, apsauginėmis liemenėmis, šalmais pasiekė Ukrainą ir tikiuosi netrukus galės padėti Ukrainos gynėjams“, – sakė jis.
Pasak Lietuvos prezidento, su Vokietijos kancleriu aptartas ir Baltijos valstybių saugumo didinimas.
„Vokietija mums yra specialiai įsipareigojusi, tai yra priešakinių NATO pajėgų lyderė mūsų valstybėje, ir gerbiamas kancleris pasakė, kad jie nelaiko pastarojo sprendimo padidinti karių skaičių 350 galutiniu ir kad jie pasirengę svarstyti oro gynybos kūrimo Lietuvoje klausimą, nes puikiai supranta, kad oro gynyba agresijos atveju yra labai svarbi sritis, oro erdvė yra viena iš pažeidžiamiausių ir negalima leisti priešininkui įgyti persvaros būtent šioje erdvėje“, – sakė G. Nausėda.
Nausėda ragina suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą
G. Nausėda ragina Bendriją suteikti Kremliaus pajėgų užpultai Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą. Jis taip pat teigė, kad šiuo metu beformuojant Ukrainos europinę perspektyvą „ją suformuojame taip, kad niekas nesupranta, apie kokią perspektyvą kalbame“.
„Štai kodėl aš manau, kad mes turime labai aiškiai pasakyti, ir tai nėra labai tolimos ateities dalykas, mes turime kalbėti apie kandidato statuso suteikimą dabar“, – per spaudos konferenciją Vilniuje šeštadienio vakarą sakė šalies vadovas.
„Žinoma, norint tapti ES nare, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos šiandien Ukrainai padaryti be galo sunku“, – pridūrė jis.
G. Nausėda teigė šeštadienį kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jis Lietuvos vadovui pabrėžė, kad šis ES žingsnis paskatintų ukrainiečius kovoti, „nes jie žinos, kad iškovos tą perspektyvą savo vaikams“.
„Štai kodėl tai nėra šiaip sau politinis klausimas, tai yra moralinis klausimas“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis šį klausimą šeštadienį Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
„Manau, kad tikrai jis mus girdi. Matau, kad jis nori su mumis šnekėtis, – teigė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Vokietijos politika Ukrainos klausimu slenka į „tą pusę, į kurią mes norėtume“.
Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.
