Karas

Rusijos pajėgos Ukrainoje veržiasi iš Pietų, Rytų ir Šiaurės, tačiau vienas pagrindinių Kremliaus tikslų yra užimti Kijevą ir nuversti teisėtą Ukrainos vyriausybę. Jeigu rusų pajėgos įsiverš į miestą, sostinės gynėjams ir juo labiau paprastiems piliečiams, siekiantiems apsaugoti savo namus, prireiks kovos įgūdžių mieste. Gynybos ekspertas, dr.

Ukrainoje intensyvi kova, o Baltarusijoje, iš kurios teritorijos raketomis naikinami Ukrainos miestai, bandymas derėti dėl taikos. Po beveik paros derinimų šalims pavyko susėsti prie stalo ir beveik visą šią dieną kalbėtis. Šalys šį kartą santūrios, nors prieš dvi dienas Putinas trimitavo, jog reikalautų Ukrainos valdžios nuvertimo. Derybose sukasi ir rusų oligarchas Romanas Abramovičius, tai gali būti ženklas, kad tai ne šiaip susitikimas.

Keletas Švedijos įmonių pirmadienį pranešė sustabdžiusios gamybą, pardavimus ar pristabdžiusios tiekimą į Rusiją dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.  Sunkvežimių gamintojas „Volvo“ pranešė penktadienį informavęs tiekėjus daugiau nevykdysiantis pristatymų į gamyklą Kalugoje, esančią maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.  „Dėl to gamybos linija buvo sustabdyta šį rytą“, – AFP teigė „Volvo“ atstovas Claesas Eliassonas.

Netoli Kijevo pirmadienį vakare nugriaudėjo itin galingi sprogimai, pranešė CNN.  Apie 18:40 val. vietos laiku į rytus nuo Ukrainos sostinės Kijevo pirmadienį pasigirdo galingi sprogimai. Liudininkai teigia, kad iš viso tai buvo 3 sprogimai. Po karinės atakos, mieste pasigirdo sirenų garsai.  Pranešama, kad tai buvo vienas galingiausių sprogimų pirmadienį.

JAV gynybos pareigūnas pirmadienį žurnalistams pranešė, kad Rusija gali griebtis kur kas agresyvesnių veiksmų prieš Ukrainą.  CNN žurnalistei JAV pareigūnas komentavo, kad Rusija, nesitikėjusi tokio galingo Ukrainos kariuomenės pasipriešinimo, dabar gali imtis žiauresnių veiksmų, siekiant užimti Ukrainos sostinę Kijevą. JAV atstovas tikino, kad kol kas Rusijos kariniai veiksmai išlieka tokio pat stiprumo, tačiau patirtas nusivylimas gali lemti agresyvesnę taktiką.

Italijos vyriausybei pirmadienį sutiko tiekti karinę įrangą ir priemones Ukrainai, šiai kovojant su Rusijos invazija.  Numatomos teikti karinės pagalbos apimtis neįvardyta.  Italijos ministrai patvirtino dekretą, leidžiantį „karinių priemonių, reikmenų ir įrangos perdavimą Ukrainos vyriausybės institucijoms“, sakė Italijos premjero Mario Draghi atstovas spaudai.

Iš Ukrainos bėgančių žmonių srautai didėja. Skelbiama, kad nuo karo Ukrainoje pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 500 tūkstančių žmonių. Žmonės priversti galvoti, kurią Europos šalį pasirinkti savo namais. Jie tikisi, kad visas šis košmaras – laikinas ir jie netrukus galės grįžti į gimtinę. Specialus TV3 reportažas iš Lenkijos-Ukrainos pasienio. Iš Ukrainos pasiramsčiuodama lazdele ateina moteris. Nedidelį lagaminą tempia savanoris. Lenkijos pusėje mamos laukia dukra.

Jungtinės Tautos pirmadienį pradėjo retą neeilinę Generalinės Asamblėjos sesiją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tylos minute pagerbdamos per konfliktą žuvusius žmones. Rusija turėtų pamatyti, kokia izoliuota ji yra pasaulio arenoje, Tokia neeilinė sesija šaukiama tik 11 kartą  Jungtinių Tautų istorijoje.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, prasidėjo ir aukso karštinė. Gyventojai ir įmonės masiškai pirka auksą, taip bandydami apsaugoti turimas lėšas nuo nuvertėjimo ir norėdami užsitikrinti tam tikrą saugumą. Tauriųjų metalų pardavėjai paklausiausių aukso atsargų nebeturi, užsakytos siuntos nuperkamos dar net neatkeliavusios iš gamyklų. Stambesnių aukso luitų, didžiausią tauriųjų metalų asortimentą Baltijos šalyse įprastai turinti bendrovė jau net parodyti negali – viskas išpirkta.

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau, o virtinė pasaulio valstybių įvedė naujas ir griežtesnes sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą. Bet ar to pakaks? Kur gali nuvesti prasidėjęs karas Ukrainoje? Ar jis reikš Vladimiro Putino kapituliaciją ir Ukrainos pergalę, ar visos Europos ir NATO karą prieš Rusijos imperiją atkurti užsimaniusį diktatorių? Apie Rusijos agresiją Ukrainoje, saugumą regione, V. Putino grasinimus branduoliniu atsaku šiandien laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuoja atsar...

Reaguodama į įvykius Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybė nusprendė perduoti papildomų ginklų Ukrainai. Vyriausybė nepripažįsta vakar Baltarusijoje vykusio referendumo, kuriuo Lukašenka norėtų sau nutiesti kelią dar 13 metų užsimojo būti prezidentu bei suteikti teisę Baltarusijoje dislokuoti Rusijos branduolinį ginklą. Vyriausybė, verslas ir gyventojai toliau ruošia Ukrainai tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą. O Vilniaus centre ant apleisto Maskvos namų stogo atsirado Rusiją siunčiantis užrašas.

39-erių Ekaterina su lietuviu vyru ir 7-mete dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau visa širdimi palaiko savo šeimą, kuri šiuo metu nuo karo slepiasi Charkove esančiose slėptuvėse. Jie kasdien mato raketas, girdi sprogimus ir kaukiančias sirenas. Moters teigimu – nėra nei akimirkos, kada ji negalvotų, ką šiuo metu išgyvena jos tėtis ir brolis su šeima.

Rusijos rublį ištiko krizė – jo vertė nukrito daugiau nei 30 procentų. O tai dar ne pabaiga – prognozuojama, kad rublis gali pasiekti rekordines žemumas, o rusų atlyginimai taps nieko verti. Gyventojai Rusijoje apgulė bankomatus. Maža to, Europai uždarius oro erdvę, užsienyje įstrigo 27 tūkstančiai Rusijos turistų. Ekonomistų teigimu, Rusija patiria precedento neturintį ekonominį šoką.  Milžiniškos žmonių eilės Rusijoje rikiuojasi prie bankomatų.

Pasaulis vis dar siaubo išplėstomis akimis žvelgia į neišprovokuotus Rusijos veiksmus Ukrainoje, tačiau turime pripažinti, kad laikas buvo labai nuspėjamas.

Putino kariams puolant Ukrainą, paprasti ukrainiečiai rodo savo ryžtą ir kovingą dvasią. Štai Lvivo gyventojai ruošiasi Rusijos puolimui ir Molotovo kokteilius pilsto alaus gamykloje. O kiti prisideda iš rusų kareivių vogdami kovinę techniką – ją ukrainiečiai nutempia savo traktoriais. Tiesa, pranešama apie kruvinas atakas Charkive, kur okupantai taikėsi į civilius. Lvivo alaus gamykloje ukrainiečiai surėmę pečius nešioja dėžes.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis perspėjo, kad Rusija gali atakuoti Ukrainą vakarinėje šalies teritorijoje. Pasak Lenkijos vyriausybės vadovo, karinė ataka gali būti pradėta vykdyti iš Baltarusijos pusės, Ukrainos vakarinėje šalies dalyje.  Tokiu būdu, pasak jo, būtų užblokuota galimybė patekti į Ukrainą per Lenkiją, todėl Lenkijos ministras pirmininkas ragina paskubėti teikiant humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Per praėjusią parą Ukrainos sieną vakarinėse jos atkarpose kirto daugiau kaip 120 tūkst. žmonių, pranešė Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba. „Pasieniečiai dėl išvykimo iš Ukrainos sutvarkė [dokumentus] 120 tūkst. piliečių, įskaitant maždaug 90 tūkst. ukrainiečių. Didžiausias keleivių srautas yra Lenkijos ruože, per praėjusią parą – 68 tūkst. žmonių“, – sakoma socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime.

Lietuva priims iki 2 tūkst. Moldovoje esančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji pirmadienį Varšuvoje su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Moldovos kolegomis aptarė padėtį pasienyje ir kiekvienos šalies patirtį priimant pabėgėlius iš Ukrainos. „Informavau Moldovos kolegas, kad esame pasirengę priimti iki 2 tūkst. pabėgėlių, jau patekusių į Moldovą, ir juos atsivežti į Lietuvą“, – feisbuke rašė A. Bilotaitė.

Klaipėdiečiai sugalvojo paerzinti Ukrainą užpuolusios Rusijos oficialius atstovus uostamiestyje. Po šios šalies konsulato langais jie surengė piketą, kuriame visu garsu per kolonėles dvi valandas nuolat skambėjo Ukrainos himnas. Konsulato darbuotojai net užsidarė langus. Nors ašaros ir rieda, priešais Rusijos konsulatą Klaipėdoje susirinkę uostamiesčio gyventojai sugalvojo okupantų atstovybę paerzinti – dvi valandas nuolat visų garsu iš kolonėlių sklinda Ukrainos himnas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Kijevo ir Maskvos pirmadienio derybos yra žingsnis į priekį, tačiau didelių vilčių į tai jis nededantis. „Kaip tam tikras deeskalacijos mėginimas, tai yra žingsnis į priekį. Kol kas didelių vilčių aš nededu“, – pirmadienį „Info TV“ sakė šalies vadovas. Tačiau, anot prezidento, derybos gali parodyti, kokios šiuo metu yra šalių lyginamosios pozicijos.

Praėjusios savaitės pradžioje į Ukrainą išvykęs alytiškis, Alytaus mero patarėjas Saulius Ivoška, nesitikėjo, kad pateks į karo keliamą chaosą. Apie tai jis sutiko papasakoti naujienų portalui tv3.lt. Į Ukrainą su bičiuliais S. Ivoška išvyko pirmadienį perpiet, o antradienį jau buvo Ukrainoje. Pirmąjį viešnagės vakarą jie lankėsi restorane, kur šalia vyko net dvejos vestuvės. Žmonės šventė ir niekas negalėjo įtarti, kas jų laukia.

Ukrainoje jau daugiau kaip 350 civilių gyventojai žuvo ir per 2 tūkst. buvo sužeista per į šalį įsiveržusios Rusijos kariuomenės veiksmus, pirmadienį naujienų agentūra „Unian“ citavo ukrainiečių Sveikatos apsaugos ministeriją. Ministerijos duomenimis, Ukrainoje nuo invazijos pradžios praeitą ketvirtadienį buvo sužeista mažiausiai 2 040 civilių gyventojų, tarp jų 45 vaikai. Be to, 352 gyventojai, įskaitant 16 vaikų, žuvo.

Kremliaus okupantų pajėgos Ukrainoje per paskutines kelias dienas buvo smarkiai sudaužytos ir demoralizuotos, todėl Putinas šiandien ėmėsi itin žiauraus puolimo. Kol Baltarusijoje susitinka Kijevo ir Maskvos derybinės delegacijos – vidurį baltos dienos Putinas apipylė Charkivą Grad raketų ir minų lietumi. Surengė tikras civilių skerdynes.

Daugiau kaip tūkstantis rašytojų iš viso pasaulio, įskaitant Salmaną Rushdie, Margaret Atwood ir Nobelio premijos laureatą Orhaną Pamuką, išreiškė solidarumą su Ukrainos žmonėmis, išgyvenančiais „savo tamsiausias valandas“. Literatūros kūrėjus ir vertėjus vienijančio Tarptautinio PEN klubo organizuotame laiške, kuris taip pat išsiųstas ukrainiečių ir rusų kalbomis, rašytojai reikalauja Rusijos prezidento Vladimiro Putino nutraukti savo invaziją Ukrainoje.

Antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove užvirė tikras pragaras. Nuo tiesiai į gatves krentančių raketų nukentėjo ir niekuo dėti civiliai. Viena raketa nuplėšė moteriai koją. Vėliau pranešta, kad moteris žuvo. Ukrainos miesto Charkovo gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi vienas už kitą labiau šokiruojančiais vaizdo vaizdais iš miesto gatvių. Viename jų matyti, kaip nukritusi, tačiau nesprogusi raketa nuplėšė civilei koją.

Daugiau nei pusė milijono žmonių paliko Ukrainą nuo praėjusio ketvirtadienio, kai Rusija užpuolė savo pietvakarinę kaimynę, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.   Daugiau kaip pusė šių žmonių pasitraukė į kaimyninę Lenkiją.  „Daugiau nei 500 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos pasitraukė į kaimynines šalis“, – per „Twitter“ parašė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

Liuksemburgas parūpins Ukrainai ginklų ir amunicijos, pranešė šalies vicepremjeras Francois Bauschas. „Liuksemburgo vyriausybė, gavusi Gynybos departamento ir Liuksemburgo armijos pasiūlymą, nusprendė Ukrainai perduoti 100 prieštankinių ginklų, 20 000 šovinių, visureigių ir palapinių“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė F. Bauschas.

Europos Sąjunga pirmadienį įspėjo, kad Baltarusijoje gali būti dislokuota Rusijos branduolinių ginklų, šaliai referendume priėmus „labai pavojingą“ sprendimą atsisakyti nebranduolinės valstybės statuso.   „Žinome, ką Baltarusijai reiškia buvimas branduoline [valstybe].

Ukrainos nacionalinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Ukrzaliznica“ („Ukrainos geležinkeliai“) kreipėsi į visas Europos ir Azijos valstybes, turinčias geležinkelių jungtis su Rusija, nutraukti jų naudojimą bei pašalinti „Rusijos geležinkelius“ („Rossijskie železnie dorogi“, RŽD) iš visų tarptautinių organizacijų. Ukrainos valstybinė įmonė pažymi, jog Rusijai turi užsiverti susisiekimas ne tik oru, bet ir geležinkeliais.

Pasaulį šokiravusi žinia apie karą Ukrainoje kelia didžiulį nerimą ir suaugusiems, ir vaikams. Kaip nepasiduoti panikai? Kaip apie karą kalbėtis su vaikais ir paaugliais? Vieni tėvai slepia informaciją, kiti nori apie tai pasikalbėti, tačiau nežino, nuo ko pradėti. Kokių klaidų svarbu nepadaryti bendraujant su mažaisiais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Žmonės kalba“ pokalbis su VŠĮ „Paramos vaikams centro“ įkūrėja ir vadove, psichologe, psichoterapeute Aušra Kuriene.

Kyla pavojus, kad bus panaikinta metų metus trukusi branduolinio neplatinimo pažanga visame pasaulyje. Šaltojo karo pabaiga atvedė prie stebuklingo branduolinio nusiginklavimo momento, rašo politico.eu. Žlugus Sovietų Sąjungai, dėl atkaklių diplomatinių manevrų iš Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano buvo išvežti sovietų strateginiai branduoliniai ginklai, taip pat taktiniai branduoliniai ginklai iš kitų sovietinių respublikų.

Britų dienraštis „The Times“ pranešė, kad apie 400 privačių kontraktininkų, priklausančių vadinamajai Vagnerio grupei, yra Kijeve pasiruošę Vladimiro Putino nurodymu nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Vyriausybės narius ir paruošti dirvą Maskvos kontrolės perėmimui. Vagnerio grupė yra privati samdinių karių įmonė, kuri pasitelkiama, kai nenorima, kad atitinkamas užduotis vykdytų oficialios šalies karinės pajėgos.

Programišių kolektyvas „Anonymous“, paskelbęs kibernetinį karą Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą, pirmadienį įsilaužė į kelių stambių šalies žiniasklaidos priemonių tinklapius.

Vasario 25-ąją, ginant Kijevą, žuvo Sičo bataliono veteranė, aktyvi politinės partijos „Svoboda“ aktyvistė Irina Cvila. „Mūšiuose dėl Kijevo žuvo mūsų sesuo, laisvės kovotoja Irina Cvila. Maskvos ir Ukrainos karo didvyrė, Sicho bataliono ir Laisvės legiono kovotoja. Amžina atmintis ir šlovė! Mes laimėsime šį karą. Ir mes atkeršysime“, – rašė „VO Svoboda“ vadovas Olegas Tyagnibokas. „Ira Cvila – moteris karė, žuvo gindama Ukrainą. Amžinai ją atminsime“, – sekė prierašas po nuotrauka.

Ukrainos karinis laivynas patvirtino, kad jūrų pėstininkai ir pasieniečiai iš Gyvačių salos, kurie anksčiau buvo skelbiami žuvusiais, yra gyvi ir sveiki, tačiau atsidūrė Rusijos nelaisvėje. Tiesa, laivynas nepatikslino, ar gyvi yra būtent 13 garsiųjų salos gelbėtojų, ar juos galimai galimai atvykę gelbėti pasieniečiai. Pažymima, kad jūreiviai dukart atmušė rusų atakas, tačiau dėl sugadintos karinės infrastruktūros nebegalėjo atlaikyti salos puolimo.

Aplinkos ministerijos sprendimas panaikinti visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus neturės didelės įtakos Lietuvos statybos rinkai, nes šių gaminių dalis nėra didelė, todėl stabdyti ar vėlinti nekilnojamojo turto (NT) projektų nereikės, teigia statybos ir nekilnojamojo turto rinkos dalyviai.

Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas pareiškė, kad šalies gynybos ministras pirmadienį bus atleistas iš pareigų dėl santūraus požiūrio į įvykius Ukrainoje – ypač dėl atsisakymo vadinti konfliktą karu. Pasak K. Petkovo, gynybos ministro Stefano Janevo atsistatydinimui bus pritarta per neeilinį vyriausybės posėdį. „Joks mano gynybos ministras negali vartoti žodžio „operacija“ vietoje žodžio „karas“, – pabrėžė premjeras.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės. „Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch. Michelis. Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

Vatikanas siūlo savo pagalbą bet kokioms deryboms, kuriomis būtų siekiama nutraukti karą Ukrainoje. Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinis interviu kelių italų laikraščių pirmadienio numeriams sakė, kad „nors tai, ko bijojome ir tikėjomės, kad neįvyks, iš tiesų įvyko, visada išlieka derybų galimybė“. Jis pabrėžė, kad Šventasis Sostas „rodantis savo pasiryžimą palengvinti dialogą su Rusija, visada yra pasirengęs padėti šalims grįžti į šį kelią“. Penktadienį popiežius ...

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ragina nepersekioti rusakalbių, pabrėždamas, kad agresorius yra ne jie, o Rusijos režimas. „Mieli vilniečiai, o kartu ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Sutarkime aiškiai – agresorius yra Rusijos režimas, o ne visi rusakalbiai žmonės, gyvenantys kitose šalyse, o ypač Lietuvoje. Jau girdžiu jautrių situacijų, kada informacinio karo skeveldros lekia ir į rusų tautinę mažumą Lietuvoje.

Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nuvertėjo beveik 30 proc., kai virtinė pasaulio valstybių įvedė naujų, griežtesnių sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. Ekonomistai sako, kad per kelias savaites Vakarų taikomos sankcijos gali sukelti Rusijos finansų krachą.

Latvijos parlamentas pirmadienį skubos tvarka pritarė nacionalinio saugumo įstatymo pataisoms, leidžiančioms šalies gyventojams savanoriškai kovoti Ukrainos pusėje. Saeimos Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komisijos paruoštos pataisos turėtų įsigalioti kitą dieną po paskelbimo. Tarnybą Ukrainoje pradėsiantys asmenys turės nedelsiant užsiregistruoti Latvijos kariuomenės rezerve.

Daugiau kaip 100 Rusijos ekonomistų pasirašė viešą laišką prieš invaziją į Ukrainą, perspėdami dėl Rusijai gresiančių milžiniškų ekonominių nuostolių, kuriuos neabejotinai pajus eiliniai rusai, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. „Mes, Rusijos ir užsienio universitetuose bei tyrimų centruose dirbančių ekonomistų bendruomenė, griežtai protestuojame prieš 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos valdžios pradėtą ​​karą prieš Ukrainą.

Anastasija Lenna, 2015 metais laimėjusi „Miss Ukraina“ titulą, savo „Instagram“ paskyroje paskelbė nuotraukas, kuriose ji ruošiasi kovai su Rusijos armija. Tituluota gražuolė sakė, kad yra pasiryžusi nušauti jos šalies sieną kertančius Rusijos karius. Anastasia Lenna iškeitė tiarą į kareiviškus batus ir automatinį šautuvą ir ruošiasi stoti ginti Ukrainos nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų.

Reaguodama į Rusijos karą Ukrainoje politologė Rima Urbonaitė sako, kad Rusijai dabar neužtenka drąsos iš to išeiti. Pasak jos, dabartiniai įvykiai yra pamoka ir Vakarų pasauliui, kuris netikėjo Rusijos keliama grėsme.  „Kai pasiuntus žudyti žmones, griauti gyvenimus dešimtmečiams į priekį, ir supratus, kad laimėtoju nebūsi, neužtenka drąsos tiesiog išeiti belieka grasinti branduoliniu ginklu.

Antras pagal dydį Ukrainos miestas Charkovas išgyvena sunkias dienas. Po sekmadienio naktį vykusio Rusijos karinių pajėgų antpuolio iš oro pirmadienio dieną tebegirdėti bombų sprogimai. Tuzinai žmonių mirė, o šimtai buvo sužeisti raketų skeveldrų per Rusijos karinių pajėgų išpuolį pirmadienio rytą Charkove. Tai patvirtino Ukrainos Vidaus reikalų ministerija. „Charkovas ką tik buvo masiškai apšaudytas raketomis.

Aštuonerius metus Ukrainos kariams padedantis Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karių reabilitacijos centro tarnautojas, Druskininkų šaulių kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas sako, kad viduryje kelio ginti tėvynės kartu su vyrais grįžta ir šeimos moterys. Nuo 2014 metų Ukrainos sužeistiems kariams padedantis reabilitacijos srityje druskininkietis šaulys Ramūnas Šerpatauskas pasakoja, kad šiuo metu Ukrainoje dėl tėvynės kovojo daugiau nei tūkstantis jo draugų.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios organizacijai „Blue/Yellow“ lietuviai jau paaukojo per 6 mln. eurų, už kuriuos perkama Ukrainos kariams reikalinga įranga. Apie tai pirmadienį BNS informavo organizacijos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. Jos teigimu, už suaukotas lėšas perkami visureigiai, ekipuotė, dronai, termovizoriai, medicinos priemonės, šarvinės liemenės, šalmai. Paramą Ukrainai, jos žmonėms renka ir kitos Lietuvos organizacijos, valdžios institucijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įrašė naują kreipimąsi į tautą, šįkart – ir ukrainiečių, ir rusų kalbomis. Savo kalboje prezidentas ragino Rusijos karius mesti ginkluotę ir pasitraukti iš Ukrainos teritorijos. „Kam jums to reikia?“ – kelissyk pakartojo Ukrainos lyderis, pažymėdamas, kad karas jau atėjo ir į Rusijos teritoriją. Rusų kariams jis pasiūlė mesti ginkluotę ir nepaklusti savo vadams: „Išeikit“, – užbaigė savo kreipimąsi jis. „Žuvo jau 4500 rusų karių.