kapinės

Pasitinkame dvi mirusiųjų pagerbimo šventes – Visų Šventųjų dieną bei Vėlines, per kurias visi išsiruošia lankyti mirusių artimųjų kapų, tačiau kartais pamirštame, jog ir kapinėse galioja etiketo taisyklės, kurių vertėtų laikytis. Elgdamiesi netinkamai, sudrumsčiame ne tik kitų lankytojų, bet ir mirusiųjų ramybę.

Nors mirusiųjų pagerbimo dienos jau čia pat,  gėlių augintojai ir prekeiviai skundžiasi – prekyba vyksta vangiai. Kai kurie tikina pernai tokiu metu jau buvo pardavę didžiąją dalį gėlių. Manoma, kad žmonės stebi orų prognozę ir paskutinę minutę spręs gyvas ar dirbtines gėles pirkti. Prekeiviai viltis deda į ilgąjį savaitgalį. Pasvalietė Ligita auginti gėles pradėjo per pandemiją, kai sustojo švenčių dekoravimo verslas.

Mirusiųjų atminimas – dvasinis dalykas ir geriau juos prisiminti maldoje, o ne keliauti į kapines, teigė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Ilgąjį savaitgalį TV3 žinių „Dienos komentare“ arkivyskupas siūlė susilaikyti nuo kelionių į kapus. Kaip jūs patartumėte žmonėms elgtis ilgąjį Vėlinių savaitgalį? Reikia prisiminti, kad mirusiųjų atminimas yra dvasinis dalykas.

„Artėja Vėlinės, todėl tikrai manau, kad daugelis lietuvių jau prieš šią dieną sutvarko savo pačių artimiausių žmonių kapus. Pas savo senelius ant kapo vakar nuvažiavau ir aš, tačiau ten pamatytas vaizdas mane kaip reikiant įskaudino. Tikiuosi, kad skaitytojai mane palaikys“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi šiaulietė Simona. Savo močiutės neturiu jau septynerius metus, o senelis šį pasaulį paliko dar anksčiau už močiutę.

Vilmos Kučinskienės kuriamos gėlių kompozicijos – tikri meno kūriniai, kuriais sunku nesižavėti. Naujienų portalui tv3.lt jurbarkietė pasakojo, kaip prasidėjo jos kūrybinis kelias ir atskleidė, kaip vyksta kūrybinis procesas. Tikriausiai bus sunku patikėti, kad Vilmos profesija nesusijusi su floristika – moteris turi buhalterinės apskaitos išsilavinimą bei šį darbą dirba ir dabar. Vėlinėms skirtų puokščių kompozicijų darymas jai, tik hobis.

„Prieš trejus metus palaidojau savo tėtį. Su juo mane siejo tikrai stiprus ryšys, bet vieno dalyko aš jo taip niekada ir neišdrįsdavau paklausti. Šį savaitgalį aplankius jo kapą, pagaliau po tiek metų aš radau atsakymą“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Marija. Noriu pasidalinti su jumis istorija, kuri galbūt ir jus paskatins nedvejoti paklausti itin asmeniškų klausimų savo tėvų, draugų ar artimųjų.

Akibrokštas šalia Vilniaus esančioje Paberžėje – mirusią senolę palaidoję artimieji po kelių dienų sužinojo, kad ji sveika ir gyva. O giminės kape ilsisi visiškai svetima moteris. Nesusipratimas galimai įvyko Molėtų ligoninėje, kurioje nuo koronaviruso buvo gydomos abi senjorės, iš kurių vienai mirus, visai gali būti, buvo supainioti dokumentai.  Po šoko neatsigauna giminės kapavietėje visiškai svetimos moters kapą tvarkanti paberžiškė Teresa.

Panevėžiečiai priblokšti – miesto kapinės prieš Vėlines virto smėlio kopomis. Žmonės ašarodami pasakoja, kaip po krislelį renka smėlį nuo kapaviečių. Skaičiuojama, kad nukentėjo mažiausiai kelios dešimtys kapaviečių. Smėlį atpustė iš kitapus tvoros rengiamų naujų kapinių teritorijos. Savivaldybė teisinasi, esą niekas negalėjo nuspėti, kad rudenį siaus smėlio audros ir teigia, kad kapavietes žmonėms teks tvarkytis patiems.

Artėjant Vėlinėms daugelis gyventojų susirūpina artimųjų kapų tvarkymu. Vieni tai daro patys, kiti samdo kapų prižiūrėtojus. Jie pastebi, kad žmonės dažniau nori aplankyti kapus, uždegti žvakutes, o darbus patiki kapų prižiūrėtojams. Vienkartinis toks kapo sutvarkymas kainuoja 25–89 eurus. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad kapus Vilniuje prižiūri pati, tačiau kitus, esančius Tauragėje, patiki kapų prižiūrėtojai.

Ar esate girdėję apie kapinių etiketą? O apie tinkamą elgseną vykstant pagerbti mirusiuosius? Jei ne, dalinamės 10 patarimų, kuriuos verta žinoti vykstant pagerbti mylimus, tačiau jau anapilin išėjusius artimuosius į kapines. 10 dalykų, kurių negalima daryti kapinėse: 1. Neikite po nustatymų lankymo valandų. Dėl tam tikrų priežasčių kapinėse paskelbtos yra lankymo valandos. Paprastai uždaryti kapinių pagrindiniai vartai praneša, kad šiuo metu kapinėse lankytis negalima.

„Dabar pats metas apsikuopti kapus. Tai pradedame daryti dar rugsėjo viduryje, kol oras gražus, saulėtas. Kapų nemažai, tad ir darbelio yra“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi klaipėdietė Gintarė. Vis dėlto noriu papasakoti apie įvykį, apie kurį galvoju jau kelias savaites. Vykau tvarkyti senelių kapų. Jie palaidoti senose kaimo kapinaitėse. Kiek žinau iš tetų pasakojimo, dabar ten mažai kas lankosi, kapinės senos, pakankamai apleistos.

Kapavietės apaugusios grybais, užžėlusios žolėmis ir krūmais, kai kur nelikę nė žymės apie atgulusįjį amžinojo poilsio. Vien Panevėžys suskaičiavo kelis šimtus apleistų kapaviečių miestui priklausančiose kapinėse. Jos įtraukiamos į sąrašus, kelerius metus stebimos. Jei apsileidėliai nesutvarko amžinojo poilsio vietos, po kelerių metų ji gali būti perleidžiama kitiems asmenims. Tokia tvarka kai kuriems atvėrė verslo nišą, kurie ėmėsi už pinigus tvarkyti svetimus kapus.

Vėlinės – viena svarbiausių rudens dienų Lietuvoje. Ir nors iki mirusiųjų paminėjimo dienos liko dar kelios savaitės, žmonės jau pradėjo jai ruoštis: tvarko, puošia kapus, ieško žvakelių, augalų ar kitų papuošimų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad susidomėjimas Vėlinėms skirtomis prekėmis – iš tiesų jaučiamas, o tai atsispindi ir šioms dienoms skirtos simbolikos pardavimuose.

Iš emigracijos grįžęs Aivaras Grigaitis gimtinėje ieškojo naujos veiklos, kol galiausiai nusprendė – tautiečiams padės prižiūrėti artimųjų kapus. Vyras pastebi, jog lietuviams ši paslauga dar nėra itin gerai pažįstama, tačiau atkreipia dėmesį, jog daugelio norai – panašūs.  Daugelį metų praleidęs emigracijoje, į Lietuvą sugrįžęs vyras pradėjo dairytis naujos veiklos, o būtent lankant kapus su šeima toptelėjo mintis imtis unikalios veiklos – kapų tvarkymo ir priežiūros.

„Laidotuvės visais laikais buvo ir bus pati jautriausia, skausmingiausia ir liūdniausia akimirka. Vis dėlto kartais artimųjų arba seniau matytų giminaičių replikos arba žodžiai gali smūgiuoti gerokai labiau nei širdgėla, kurią jaučia žmonės, atėję atsisveikinti su mirusiuoju“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Vilma. Savo tėvuką palaidojau prieš pusantrų metų, tačiau iki šiol viena akimirka prie kapo duobės man neduoda ramybės.

Giminių konfliktas įsiplieskė kapinėse. Teta reikalauja sesers vaikų išsikasti mirusią mamą ir ją palaidoti kitur. Nesutarimai prasidėjo jau ankščiau, tačiau dabar žibalo į ugnį pila teta dėl netinkamoms kapo priežiūros. Padėti išspręsti giminės konfliktą išskubėjo laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Gerda Žemaitė. Mirusios moters marti pasakojo, kad pykčiai su anytos seserimi prasidėjo dar kol anyta buvo gyva.

Statybinių medžiagų kainų šuolis neaplenkė ir kapinių verslo. Antkapių gamintojai per vasarą nespėja rikiuoti darbų. Užsakymus spartina ir po karantino kapus skubantys sutvarkyti klientai, ir brangstančios paslaugos. Pasak paminklų kūrėjų, sutvarkyti amžinojo poilsio vietą kainuoja 10 procentų brangiau. Panevėžiečių Butkevičių šeima miesto kapinėse iš pagrindų pertvarko šeimos kapavietę.

Sekmadienį Kėdainių rajone, Gudžiūnų kapinėse, palaidotas paskutinis sovietų valdžios mirties bausme nubaustas partizanas Pranciškus Prusaitis-Lapė, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Prisikėlimo apygardos štabo skyriaus viršininkas P. Prusaitis-Lapė KGB kalėjime Vilniuje sušaudytas 1963 metais.

Lietuvoje atslūgus dar vienai pandemijos bangai ir mažėjant mirčių nuo koronaviruso, ėmė mažėti ir kai kurių su laidotuvėmis susijusių paslaugų įkainiai. Statistikos departamento (SD) duomenimis, beveik 10 eurų atpigo kapo duobės iškasimas. Praėjusį kovą už šią paslaugą vidutiniškai Lietuvoje teko mokėti beveik 197 eurus, tačiau balandį duobkasių darbas atpigo iki 189 eurų, rašoma SD pranešime žiniasklaidai.

Atėjus pavasariui vis daugiau gyventojų ima tvarkyti artimųjų kapus. Tačiau ne visi tai daro patys, užsienyje ar Lietuvoje gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės į pagalbą pasitelkia kapų prižiūrėtojus. Jie atlieka visus darbus – ravi, sodina ir laisto gėles, valo paminklus, uždega žvakes. O jų paslaugos siekia nuo 35 iki 90 eurų. Šiuo metu kapų prižiūrėtojų skelbimų netrūksta. Tačiau jų siūloma kaina skiriasi.

Kovo 16-ąją Vilniuje į amžino poilsio kelionę išlydėtas legendinės atlikėjos Nelly Paltinienės vyras choro ir orkestro dirigentas, muzikas ir pedagogas Arvydas Paltinas. Paltino gyvybė užgeso vasario 1-ąją. Vyro gyvybę, anot artimo bičiulio kunigo Arūno Peškaičio, pasiglemžė plaučių uždegimas. A. Paltinas mirė Vokietijoje, tačiau jis buvo palaidotas Lietuvoje, Vilniaus Antakalnio kapinėse, kur jis atgulė šalia savo žmonos Nelly Paltinienės.

Šią savaitę sulaukėme ukmergiškių reakcijų dėl medžių pjovimo Dukstynos kapinėse. Vieni piktinasi prikritusiomis šakomis, kiti – ant kapų suverstais nupjautų medžių rąstais. Paskambinęs ukmergiškis, savaitgalį dalyvavęs artimojo metinėse, nemaloniai nustebo, pamatęs ant kapų suverstus nupjautų pušų rąstus. „Siaubas. Betvarkė. Jei tokį vaizdą pamatyčiau atėjęs aplankyti savo artimojo kapo, tikrai pasibaisėčiau“, – neslėpė pykčio vyriškis. Ukmergiškė Vida atkreipė dėmesį į netvarką.

Italijos turistinio miestelio Kamoljo gyventojai su siaubu stebėjo, ką nuošliauža padarė miesto kapinėms. Į Viduržemio jūrą prasmego daugiau nei 200 karstų, o visą situaciją nufilmavo tokios įvykio dar neregėję liudininkai. Užfiksuotame vaizdelyje matyti, kaip žemyn į jūrą nuslenka dalis ant uolos skardžio išsidėsčiusių kapinių.  Skaičiuojama, kad jūra pasiglemžė maždaug 200 žmonių palaikus, žemyn į jūrą taip pat nugarmėjo dvi koplyčios.

Kapinėse – neeilinis reginys. Vaizdo kameros įtaisytos stebėti, kad aplinka nebūtų nuniokota vandalų. Tačiau tai, kas buvo užfiksuota, suspaudė širdį net prižiūrėtojams. Internete paplito vaizdo medžiaga, kuriose matyti kapinių erdvė. Tačiau atvykusi mergina atvyko visai su kitais tikslai, nei daryti ką nors blogo. Ji su saksofonu pradėjo groti jausmingą kūrinį.

Koronavirusas ir toliau kelia sumaištį ir atsisveikinant su į paskutinę kelionę išlydimais mirusiais artimaisiais. Ritualinių paslaugų teikėjai dejuoja, kad laidotuvės virto konvejeriu. Per pandemiją karstus masiškai keičia urnos, mat daug daugiau mirusiųjų kremuojama. O sergantieji koronavirusu iš vis atideda laidotuves, nes neturi galimybių palaidoti urnų su pelenais.

Plungės rajone veikia išskirtinės kapinės. Čia laidojami, kremuojami ne žmonės ir ne gyvūnai. Kas amžinam poilsiui atgula, ko gero, vienintelėse tokiose kapinėse pasaulyje? Plungės rajone prieš penkerius metus įkurtoje amžino poilsio vietoje nugulė meno kūriniai. Tokią juodu humoru kvepiančią vietą įkūręs bei kapinių prižiūrėtoju prisistatantis Juozas ir pats nestokoja humoro. „Aš kaip kapinių prižiūrėtojas, kitos tokios negirdėjau.

Kultūros paveldo departamentas kartu su savivaldybe prašo pavienių žmonių pagalbos. Mat vien valdiškais pinigais išgelbėti kelis šimtmečius menančių paminklų nepavyks. Reikia atnaujinti griūvančius saugomus paminklus, antkapius ar aptvarus. Tiesa, kapines prižiūrinčios Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai sako, tvarkyti istorines kapavietes fiziškai vis tiek turės restauratoriai, savavališkai galėsime nebent žolę nuravėti, lapus išgrėbti.

Rajone savaitgalį buvo nustatyti 17 Covid-19 susirgimo atvejų. Viso rajone yra 33 sergantieji šia liga. Pasak rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Burnicko, akivaizdžiai pajutome pirmuosius „Vėlinių efekto“ požymius: intensyviai lankius artimųjų kapus, bendravus su giminaičiais, dabar jau juntamas tokių kelionių efektas. Kadangi nuo ilgojo Vėlinių savaitgalio praėjo viso labo savaitė, tad tikėtina, kad šiomis dienomis atvejų skaičius dar augs.

Nuo senų laikų taip mėgstama mada ant paminklo mirusiajam dėti nuotrauką – po truputį grimzta į praeitį. Paminkladirbiai pastebi naujas tendencijas – vis dažniau žmonės užsakinėja originalesnius paminklus ar užrašus ant jų. O jeigu jau nori nuotraukos, tai ji išskaptuojama akmenyje. Tiesa, keičiasi ir paminklų mados – istorikai pastebėjo, kad įprastus kartais pakeičia iš rytų atkeliaujanti mada – mirusįjį pavaizduoti visu ūgiu, siluetą išskaptuojant iš akmens.

Penktadienį Vilniuje į amžino poilsio kelionę buvo išlydėtas kompozitorius Faustas Latėnas. 64-erių sulaukęs kompozitorius amžino poilsio atgulė Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kompozitorius Faustas Latėnas mirė eidamas 65-uosius metus. Šią žinią pranešė menininko dukra, aktorė Elžbieta Latėnaitė. „Čia aš ir mano tėtis Faustas Latėnas. Nuo šio vakaro man teks toliau gyventi jau be Jo šilto glėbio ir rūpesčio. Tėtis mirė.

Lapkričio 2-ąją minime Vėlines – visų mirusiųjų pagerbimo šventę. Būtent šią dieną gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes. Jau nuo seno buvo manoma, kad mirusieji šią dieną taip pat trumpam sugrįžta pas gyvuosius. Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko.

Kapines prieš Vėlines tvarkantys lietuviai čia vis dar neša kalnus žvakių ir jų įdėklų – pastebi komunalininkai. Po mirusiųjų dienos visos jos keliauja į kapinių konteinerius, o iš ten į sąvartynus. Specialistai skaičiuoja, kad po Vėlinių iš kapinių jie išveža keturiskart daugiau atliekų nei kitais mėnesiais. Susikaupia tonomis Kretingos kapines apgulė gėlėmis ir žvakėmis nešini lankytojai.

Akmenės rajone visiškai šalia Latvijos sienos aptiktas žiemgalių kapinynas. Kai kurie radiniai net iš V amžiaus ir yra siejami su didžiuoju tautų kraustymusi. Kaip jie atsidūrė Vegerių apylinkėse, kur aptiktas kapinynas, sukelia intrigą. Atsargiai archeologai atkasinėja 15-16 amžiaus žmogaus palaikus rastus Akmenės rajone Vegerių apylinkėse. radiniai rodo, kad čia žiemgaliai žmones laidojo nuo 5 amžiaus.

Artėjant lapkričio 1-ajai vieni tautiečiai patys skuba šluoti lapus nuo artimųjų kapų, kiti už tokias paslaugas mielai moka kapų tvarkytojams. Pastarieji trina rankomis ir sako, kad dar nei vienais metais neturėjo tokio gero biznio. Kiek kainuoja tvarkytojo paslaugos ir kokios kapų tvarkymo mados? Edvinas Genutis, 25-erių metų verslininkas, jau porą metų tvarko ir prižiūri savo klientų artimųjų kapus.

Per Heloviną ir Visų šventųjų dieną sukaupiami milžiniški kiekiai atliekų gyventojams nuperkant milijonus šventinių kostiumų ir kapinėse paliekant tonas žvakių bei plastikinių gėlių. Ar Lietuvos gyventojų požiūris keičiasi? Kapines tvarkančios įmonės „Stebulė“ projektų vadovas Darius Jakutonis sako, kad gyventojai, tikėtina, dėl pandemijos jau spalio mėnesį aktyviau pradėjo lankyti kapus.

Labdaros organizacija „Caritas" ragina žmones Vėlines pasitikti kitaip – mirusiųjų kapus aplankyti nešinus vos viena žvakute. Dar geriau, jeigu ji bus ne pirkta parduotuvėje, o rankų darbo, žibintą žvakei taip pat žmonės kviečiami pasigaminti patys. Taip esą prisidėsime ir prie gamtos išsaugojimo, ir kapą papuošime originaliau. Be to, kaip sako „​​​​​​​Carito" žvakių dirbtuvių atstovai, rankų darbo žvakė pagaminta jų dirbtuvėse gali išgelbėti kai kuriuos gyvuosius.

Kapinės ne vienam yra vieta, kuri reikalauja ypatingos pagarbos ir susikaupimo, o taip pat ir kelia baimę. Etnologas Libertas Klimka sako, kad jau nuo seno mirusiųjų pasaulis buvo atskiriamas nuo gyvųjų ir jame buvo vengiama daryti tam tikrus dalykus. Vienas iš labiausiai paplitusių prietarų – išėjus iš kapinių, būtinai uždaryti jų vartelius. Etnologas nurodo, kad tai žmonės darydavo jau nuo seno, mat tikėjo, kad šis veiksmas padeda apsisaugoti nuo dvasių.

Artėjant Vėlinėms, Rasų kapinių draugija ragina žmones burtis į talką tvarkyti lapus bei senas žvakes istorinėse Rasų ir Bernardinų kapinėse. Į tokius kvietimus jau atsiliepė kai kurios mokyklos, tačiau akcijų rengėjai sako, kad vis dar trūksta ir suagusiųjų pagalbos.   Visuomeninės Rasų kapinių draugijos atstovė Alina nurenka senas žvakutes nuo kapų Rasų kapinėse. Artėjant Vėlinėms ji ragina burtis talkai visus norinčius.

Per Vėlines, kaip įprasta, retai į kapines keliaujame tuščiomis. Nusinešti žvakutę ar gėlių tapo kiekvienam suprantama. Pamiršusiems ar iš toliau atvažiavusiems žvakių ir gėlių prie pat kapinių parduos čia įsikūrę prekeiviai. Tačiau šie metai prekybininkams skausmingi – jie sakosi dar nematę tokio blogo sezono. Sėdame į automobilį ir važiuojame į vienas populiariausių bei didžiausių amžinojo poilsio vietų Vilniuje – Rokantiškių kapines.

Ruduo ne pats dėkingiausias metas gėlininkams, bežydi vos keletas gėlių, o artėjant lapkričio pirmai – Visų Šventųjų dienai – daugelis skuba tvarkyti artimųjų kapų. Tad kokiais žiedais – našlaičių, chrizantemų, o gal viržiais geriausiai puošti kapus šąlant orams ir krentant lapams? Pasvalietės Ramutės Ivanauskienės šiltnamiuose, Pumpėnuose  jau žydi ryškiaspalvės chrizantemos. Suformuotus baltų, raudonų, geltonų ar violetinių gėlių vazonus pirkėjai išgraibstys maždaug per savaitę.

Pardavimų tendencijos rodo, jog šalies gyventojai aktyviai ruošiasi artėjančioms Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai. O vienas dažniausiai pasirenkamų atributų pagerbti mirusius artimuosius – gėlės. Floristas Antanas Mažonas teigia, jog norint sukurti ir išlaikyti harmoningą kapavietės vaizdą, svarbu pasirinkti tinkamus augalų ir jų spalvų derinius.

Iki Vėlinių likus dviems su puse savaitėms, žmonės jau po truputį ėmė galvoti, kaip papuošti ir sutvarkyti artimųjų kapus, o prekybos centrų lentynos jau pripildytos įvairių prekių, skirtų amžino poilsio vietoms. Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė patarė, kokias gėles sodinti, kad augalai ant kapų akis džiugintų ilgai.

Šiais metais Vėlinės laukia kitokios nei įprasta. 2020 metų lapkričio 2 diena paskelbta nedarbo diena, todėl Lietuvos gyventojai turės dar vieną ilgąjį savaitgalį.  Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena – jau seniai yra nedarbo diena, tačiau šiais metais ji bus sekmadienį. Kadangi nuo 2020-ųjų ir lapkričio 2-oji yra nedarbo diena, gyventojai vis tiek turės ilgąjį savaitgalį, kuris truks nuo šeštadienio iki pirmadienio imtinai.

Kapus tvarkančios įmonės trina rankas – rudenėjant daugėja žmonių, kurie artimųjų kapus tvarko ne patys, o tai daryti patiki įmonėms. Yra ir tokių, kas pinigus moka privatiems, ne visada legaliai dirbantiems asmenims. Štai dėl to vartotojų teisės žmones įspėja būti atsargius, kitaip galima likti ir be pinigų, ir su apžėlusiais kapais. Aštuoniasdešimt perkopusi vilnietė Valentina Vilniaus Sudervės kapinėse prižiūri net ne savo, o šeimos draugų kapavietę.

Macikuose, Šilutės rajone, perlaidoti daugiau tūkstantis ten stovėjusiame lageryje žuvusių kalinių. Lagerį įkūrė naciai ir ten laikė numuštų sąjungininkų lėktuvų išgyvenusias įgulas. Tad Macikuose kalėjo ir amerikiečiai, ir britai, ir dar ne vienos tautybės kariai. Kraštą užėmę sovietai lagerį panaudojo tuo pačiu tikslu, tik už spygliuotos vielos jau atsidūrė patys vokiečiai ir lietuviai.

Į „Rinkos aikštę“ kreipėsi skaitytojas Vytautas, kuris jaučiasi nukentėjęs nuo laidojimo paslaugas teikiančios įmonės „Gedulo namai“. Jo teigimu, buvo suteiktos ne visos žadėtos paslaugos. Tuo metu įmonės „Gedulo namai“ direktorius Andrius Bernotas sakė padaręs viską, kas buvo įmanoma, o puolimą be priežasties jis įvardija kaip galimą nesąžiningą konkurentų ataką. Nesutiko primokėti Vytautas teigia, nesantis nei giminaitis, nei artimasis mirusiajai.

Prieš metus Liepynės kapinėse įrengta mirusiųjų pelenų barstymo vieta ne tik apytuštė, bet ir kaitina aistras. Per metus išbarstyti penkių mirusiųjų pelenai, o štai kai kurie gyvieji, neslepia – toks pelenų barstymas nepagarba išėjusiems anapilin. Mat pelenai išbarstyti pievoje, kurioje prabėga ir vienas kitas gyvūnas, pelenus išpučia vėjas. Niekas tiksliai nežino, kaip tokios vietos turėtų būti tvarkomos.

Pajūrio regioniniame parke darbuotojai aptiko nelegalias gyvūnų kapines. Augintiniams čia pastatyti net paminklai. Regioninio parko darbuotojai kviečia gyvūnus palaidojusius žmones nugriauti paminklus ir išrauti pasodintus augalus, antraip kapinės bus sunaikintos. Esą augintiniams čia ne vieta. Antkapį netikėtai Pajūrio regioniniame parke rado jo darbuotojai. Tačiau čia palaidotas ne žmogus, o kažkieno mylimas augintinis.

Laidotuvės Vilkaviškio rajone baigėsi kaimą sukrėtusiu ir į dvi stovyklas padalijusiu skandalu. Į savo parapijos kapines laidoti mirusiosios kito kunigo neįsileidęs Skardupių klebonas buvo apstumdytas, iškeiktas ir apmėtytas monetomis. Mirusiosios artimieji sako esą nenorėję, kad šis klebonas laidotų močiutę, tad bandę atsivežti savo kunigą. O klebonas tam pasipriešino. Vilkaviškio vyskupija skėsčioja rankomis, neva nesusipratimas įvyko, nes giminės ir kunigas nesusikalbėjo.