kainos

Baltijos šalių gyventojus šį vasarį pasiekė gerokai išaugusios sąskaitos už sausio mėnesį suteiktą šildymą. Pagrindinėmis kainų šuolio priežastimis įvardijami neįprastai šalti orai, Lietuvoje – dar ir pasikeitusi mokestinė aplinka. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad sausį sąskaitos už šildymą Lietuvoje, lyginant su gruodžiu, išaugo beveik dvigubai.

Dauguma gyventojų elektros vartojimo įpročių paprastai nekeičia, tad sąskaitos šią žiemą bus gerokai didesnės. Nors sausį didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip pernai, vasario pradžioje ji šoktelėjo į seniai matytas aukštumas. Ekspertai aiškina, kodėl elektra brangsta, kaip skiriasi planai ir kada bei kiek iš tiesų galima sutaupyti, pvz., skalbiant naktimis, sumažinant namų temperatūrą 1 laipsniu ar paprasčiausiai ištraukiant iš elektros lizdų įvairius prietaisus.

Šią žiemą Lietuvoje kritiškai trūksta kietojo kuro – gyventojai neranda, kur pirkti pjuvenų briketų, granulių ar akmens anglies, todėl neturi, kuo šildyti namų. O kai kurie žmonės pasakoja, kad net užsisakę kietojo kuro lieka kaip ant ledo – įmonės esą nevykdo pažadų, apgaudinėja dėl produkto kokybės, terminų ir dar kelia kainas.

Maisto produktų kainos Lietuvoje įgavo naują pagreitį, kai kurie produktai brango dviženkliu tempu. Pigiausias šokoladas pabrango net 33 proc., o pieno produktų kainų augimas nustebino net ekspertus. Ekonomistas atskleidė, kad nemažą įtaką kainų augimui daro minimali alga, o tokį kainų šuolį labiausiai pajus vidurinė klasė. „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas pasakojo, kad labiausiai pabrango šokoladas: „Pigiausias šokoladas augo net 33 proc.

Šią žiemą nemažėjant šalčiams bei išaugus šildymo poreikiui, vasarį centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,4 cento už kilovatvalandę (kWh) ir yra 5,4 proc. didesnė nei pirmąjį šių metų mėnesį. Pigiausia šiluma fiksuojama Utenoje ir Šiauliuose, o brangiausiai už ją moka Biržų ir Lazdijų gyventojai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tarp didžiųjų miestų vasarį, palyginti su sausiu, šiluma pabrango Vilniuje (8,04 proc.), Kaune (8,28 proc.

Pastarąją savaitę siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos elektros planų vidutinės kainos padidėjo 0,2 procento. Šiuos planus siūlo du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, nagrinėjamu laikotarpiu siūlomų 12 ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų dviejų laiko zonų tarifus iki 1 proc. didino vienas nepriklausomas tiekėjas, kitas tiekėjas tarifų nekeitė.  Siūlomų 12 mėn.

Pigiausių produktų krepšelis šių metų sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, brango 0,2 proc., arba 0,13 euro ir buvo 0,6 proc. brangesnis nei 2024 metų sausį, rodo Pricer.lt analizė. Palyginti su prieškariniu 2022 sausio mėnesiu, krepšelis yra šiuo metu yra 23 proc. brangesnis (13,26 euro). Įvardijo, kur pigiausia  Pricer.

Valentino diena tampa tikru prekybininkų lobynu – širdelėmis išpuošti langai bei romantiškos dainos bando paslėpti kasmet vis augančias kainas gėlėms, šokoladams ir išskirtiniams renginiams. Be to neapsieina ir maitinimo sektorius. Kai kurių restoranų siūlomos degustacinės Valentino dienos vakarienės pareikalaus kone 100 eurų žmogui. Jau nuo sausio vidurio vis daugiau parduotuvių ir maitinimo vietų savo vitrinas pradėjo puošti romantiškiausiai metų dienai.

Smarkiai išaugus gyventojų šildymo sąskaitoms už sausio mėnesį, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad jos labiausiai didėjo mažiausiose šalies savivaldybėse. „Didžiausios šilumos kainos ir atitinkamai šildymo sąskaitos bus tose mažosiose savivaldybėse, kur šilumos kaina yra apie du kartus didesnė negu didžiuosiuose arba vidutinio dydžio miestuose – Biržai, Kelmė, Lazdijai, Kazlų Rūda“, – LRT radijui pirmadienį sakė jis.

Senelių namai daugeliui skamba kaip ne pats didžiausias ir itin brangus „malonumas“, kurio pensininkai negali sau leisti. Ir iš tiesų – kainos globos namuose kai kur viršija ir 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau dažnu atveju paslaugas finansuoja valstybė ar savivaldybė. Tad kas gali į ją pretenduoti ir kaip senjorai ten gyvena? Socialiniuose tinkluose galima rasti tiek skundų, tiek pagyrų įvairiems globos namams. Pvz.

Nuo sausio lietuviai už šildymą mokės daugiau ne tik dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), bet ir dėl ilgai pasitęsiančių šalčių. Vis tik kai kuriuose miestuose šildymas šiemet atsieina netgi pigiau, nei pernai, o dalis gyventojų moka net 127 proc. daugiau nei kiti. Kodėl kainos taip skiriasi? Pvz., šiauliečiai už šildymą be PVM moka 29 proc. mažiau nei kauniečiai ir 17 proc. mažiau nei vilniečiai. Tuo metu Utenos gyventojai moka net 56 proc.

Lenkijos turinio kūrėja tris dienas praleido Zakopanėje ir jos apylinkėse. Tai, ką ji pamatė čekiuose, nustebino – mergina atskleidė kainas. Nakvynė už 1400 zlotų (apie 332 eurus), slidinėjimo abonementai po 170 zlotų (apie 40 eurų) ir papildomos išlaidos Kasprovy Verche privertė internautus trinti akis iš nuostabos. „Už tokius pinigus galiu ilsėtis savaitę Kenijoje“, – komentuoja jie, kaip rašo naujienų portalas fakt.pl.

Restoranuose ar kavinėse klientams dažnai pasiūlomas vanduo, o kartais jo paprašo patys lankytojai. Vis tik daugelis jų nustemba, kai gavę sąskaitą pamato, kad už paprastą stiklinę ar ąsotėlį vandens iš čiaupo teks susimokėti. Ir ne bet kiek, o kartais ir 3–5 eurus. Socialiniame tinkle lietuviai piktinosi mokamu vandeniu Lietuvos kavinėse. Pvz., kaunietė Greta papasakojo, kad už dvi stiklines vandens su citrina teko sumokėti 3 eurus. Tuo metu Olgita už stiklinę vandens mokėjo 1,80 euro.

Užfiksuotas naujas aukso kainos rekordas – už unciją mokama daugiau nei 5 tūkst. JAV dolerių. Aukso karštligė įsisuko dėl Donaldo Trumpo, kurio grasinimai ir neapibrėžti veiksmai toliau gąsdina investuotojus. Pasak ekspertų, aukso kaina ir toliau gali kilti. Didžiojo Stambulo turgaus vitrinose – gausybė aukso. Sunku atitraukti akis nuo vėrinių, pakabukų, apyrankių, auskarų, žiedų ir kitų papuošalų.

Daugelis gyventojų sako, kad apsipirkimas dėvėtų drabužių parduotuvėse šiandien jau nebeatrodo toks, koks buvo anksčiau – jų kainos vis dažniau prilygsta naujų drabužių kainoms, o nusivylimas auga. Tai, kas ilgą laiką buvo laikoma pigiausia alternatyva, daliai žmonių tampa nebeprieinama kasdienė išeitis. Ekonomistas teigia, kad šis pokytis nėra atsitiktinis – kainas formuoja pasikeitusi ekonominė realybė ir pačių vartotojų elgsena.

Nepaisant to, kad daugelis būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje yra kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD), už dantų tvarkymą gyventojams dažniausiai vis tiek tenka mokėti tūkstančius eurų. Tačiau ką daryti, jei dantys sutvarkomi netinkamai – ar yra vilties susigrąžinti sumokėtus pinigus? Lietuvoje vis pasitaiko atvejų, kuomet, pvz., dėl implanto atsiranda šalutinių sveikatos sutrikimų, protezai ar varžtai iškrenta, nulūžta ir pan., o pacientai nežino, ko imtis. Pvz.

Prekybos centruose – sąmyšis dėl sviesto kainų. Europoje didmeninės sviesto kainos nukrito beveik perpus, tačiau Lietuvoje prekybininkai su perdirbėjais mažinti sviesto kainų neskuba. Tad pirkėjai piktinasi, pamatę sviesto pakelį už 3,5 euro. Prekybininkai pirkėjus pamažu pradeda vilioti didesnėmis nuolaidomis, tačiau pačių kainų mažinti nesirengia ir laukia sviesto brangimo rinkose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Automobilių pirkimas ir pardavimas – tai procesas, glaudžiai susijęs ne tik su techninėmis transporto priemonių savybėmis ar sandorių formalumais, bet ir su platesnėmis ekonominėmis tendencijomis bei gyventojų finansiniais sprendimais. Automobilių rinka dažnai atspindi vairuotojų įpročius, vartojimo pokyčius ir bendrą šalies ekonominę situaciją.

Gavę pirmąsias sąskaitas už šildymą pirmajį žiemos mėnesį – gruodį – gyventojai jau nerimauja, kokių sąskaitų sulauks už sausį. Mat sausis šiemet šiluma nelepina. Šilumininkai prisipažįsta, kad spaudžiant dviženkliam šalčiui katilus kūrena didžiausia galia, tad sąskaitos gyventojams tikrai bus didesnės.

Naujieji metai į Lietuvą atnešė ne tik daug sniego ir atšiaurų orą. Nuo sausio 1 d. už šildymą ir karštą vandenį lietuviams teks mokėti daugiau ir dėl to, kad iki šiol jiems taikytas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) pakilo iki 21 proc. Specialistai neslepia, kad dėl žiemiško oro šilumos suvartojimas augs, o PVM lengvatos panaikinimas nulems didesnes gyventojų sąskaitas.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2024 metais, būstas Lietuvoje pabrango 10,8 procento. Labiau jis brango tik Ispanijoje (12,8 proc.), Slovakijoje (13,4 proc.), Kroatijoje (13,8 proc.), Bulgarijoje (15,4 proc.), Portugalijoje (17.7 proc.) ir Vengrijoje (21,1 proc.) rodo penktadienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 8,4 proc.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 proc., o per metus – gruodį, palyginti su pernai gruodžiu, – augo 3,4 procento.  Vidutinė metinė infliacija gruodį siekė 3,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Pasaulyje prasidėjo sidabro karštinė – vos per metus sidabro vertė išaugo pusantro karto. Specialistai tokį sidabro kainos šuolį sieja su sparčiai augančiu elektromobilių bumu. Didžiausi pasaulyje elektra varomų transporto priemonių gamintojai – kinai – sidabrą naudoja lustų ir kitų elektros komponentų gamyboje. Taip pat auga ir saulės baterijų poreikis, kurių gamyboje naudojamas sidabras. Negana to, finansų analitikai pastebi, kad sidabro vertė išaugo po didžiulio aukso kainos šuolio.

Pastaruoju metu kai kurie ekspertai mėgsta pabrėžti, kad Lietuvos pažanga tokia sparti, kad pagal kai kuriuos ekonominius rodiklius jau aplenkėme kaimynus. Matyt, galima surasti tokių statistinių duomenų. Tačiau gyventojams svarbiausi yra du dalykai: kokio dydžio atlyginimą jie gauna į sąskaitą ir kiek kokių prekių ir paslaugų už jį gali nusipirkti. Būtent todėl atlyginimų ir kainų palyginimas su artimiausiais kaimynais išlieka vienu jautriausių rodiklių.

Kainos Baltijos valstybių mažmeninėje degalų rinkoje per pastarąsias dvi savaites keitėsi skirtingai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę pakilo nuo 1,459 iki 1,464 euro, Rygoje – nepakito – 1,534 euro, Taline – nukrito nuo 1,479 iki 1,429 euro.

Vienoje parduotuvės pusėje – „akcijos“ ir mažėjančių kainų etiketės, kitoje – augančios sąskaitos ir įtarimas, kad nuolaidos tėra žaidimas. Pieno produktai traukiasi žemyn, alyvuogių aliejus jau nebe prabangos prekė, tačiau kavos pigimo dar tenka laukti, o augalinių aliejų kainas į viršų stumia sumažėjusi gamyba ir trūkumas.

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos daliai gyventojų sąskaitos mažės, kitiems – augs. Keisis ne tik elektros ir dujų kainos, bet ir šildymo bei vandens tarifai. Vienos tikslios sumos visiems nėra – viskas priklausys nuo to, kiek vartojate, kokį planą turite ir kur gyvenate. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jau patvirtino 2026 metų pirmojo pusmečio elektros ir gamtinių dujų tarifus, o kartu aiškėja ir bendra komunalinių paslaugų kainų kryptis artimiausiems metams.

Šventinis laikotarpis daugeliui tampa ne tik šventimo, bet didelių išlaidų laiku. Socialiniuose tinkluose ir gyventojų pasakojimuose vis dažniau pasirodo istorijos ne tik apie prekių ir paslaugų kainas, bet ir į kosmines aukštumas šoktelėjusias pavežėjimo kainas, kurios kai kuriais atvejais prilygsta net kelių šimtų eurų sumoms už kelių kilometrų kelionę. Tačiau verslas tai neigia.

Kas 50, kas 100, o kas ir visą tūkstantį eurų per Naujųjų sutiktuves planuoja „paleisti“ į orą. Fejerverkų pardavėjai tikina, kad šiemet žmonės nusiteikę trankiau ir įspūdingiau švęsti Naujuosius, tad iš lentynų „šluoja“ įvairiausias pirotechnikos priemones. Pareigūnai griausmingai švęsti nusiteikusius įspėja: fejerverkus reikia naudoti atsakingai – negalima jų leisti bet kur ir bet kada.

Šiemet augusios maisto ir kitų prekių kainos parodė, kad lietuviai yra pataupyti mėgstanti tauta, todėl rinksis pigesnius produktus. Tačiau ekonomistai perspėja, kad ir kitais metais kainos augs, ir tai yra neišvengiama, tad teks išleisti daugiau.  Kokios yra kitų metų ekonomikos prognozės ir ką rekomenduoja ekspertai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vartotojų kainos šių metų gruodį, skaičiuojant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 0,2 proc. mažesnės nei lapkritį, išankstinį vertinimą skelbia Valstybės duomenų agentūra. Agentūros išankstiniais duomenimis, metinė infliacija pagal SVKI, šių metų gruodį lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, sudaro 3,2 proc.

Renkantis, kokį stogą daryti – dvišlaitį, daugiašlaitį ar plokščią – kainos dažnai atrodo skirtingos tik iš pirmo žvilgsnio. „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski tinklalaidėje „Statybų gidas“ teigė, kad šiuo atveju svarbiausia ne stogo forma, o medžiagos, rangovų pasirinkimas ir tai, kam išvis reikalinga palėpė. Renkantis stogo tipą, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad dvišlaitis stogas yra brangesnis už plokščią.

Po sukilimų prieš caro valdžią XIX amžiuje į Vakarus emigravo maždaug 500 tūkst. lietuvių. Dauguma jų išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Kiek tuo metu kainavo bilietas per Atlantą, kaip tokios kelionės vykdavo ir kiek tautiečių sugrįžo? Restauratorė Natalija naujam gyvenimui prikelia senovinę lietuvių skautų nuotrauką JAV. Kaip ir kada iš Lietuvos emigravo gyventojai? Pirmoji emigrantų banga Pirmieji emigrantai iš Lietuvos išvyko po XIX amžiaus sukilimų prieš caro valdžią.

Siekdami sutaupyti, atostogas daugelis planuoja iš anksto, tačiau specialistai primena – svarbu atsižvelgti ne tik į skrydžių ar viešbučių kainas. Pasirinktas atostogų mėnuo gali lemti, ar gausite didesnius atostoginius, ar suma, kurią gausite po jų, bus mažesnė nei įprastai. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė atskleidžia, kurie 2026 metų mėnesiai darbuotojams bus palankiausi ir kodėl.

Likus mažiau nei savaitei iki laukiamiausių metų švenčių, daugelis jau žino, kur jas pasitiks. Vis daugiau žmonių šventes renkasi sutikti kaimo turizmo sodybose. Kokios kainos, mados ir tendencijos „Žinių radijui“ pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos Kauno skyriaus vadovė Monika Sadauskaitė-Pocė. Kaip rezervacijos ir užimtumas sodybose per Kūčias ir Kalėdas. Ar lietuviai yra linkę švęsti tokias šventes būnant svečiais kaimo turizmo sodyboje? Iš tikrųjų taip.

Palangoje sužibo Kalėdų eglė, o kurortą apgaubė spindinčios šventės laukimo nuotaikos. Šiemet mieste dar daugiau stebuklų po žvaigždėtu dangumi – nuo įspūdingo eglės įžiebimo iki koncertų, edukacijų ir, žinoma, pirmąsyk prie pat jūros įkurto „Palangos ledo“. Ką dar kurortas siūlo Kalėdas ir Naujuosius metus sutiksiantiems Palangos gyventojams ir svečiams? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atskleidė naujas Lietuvos gyventojų šventinio laikotarpio tradicijas. Laidos viešnia papasakojo, kokios kainos vyrauja tiems, kurie puoselėja naujas tradicijas. E. Šiškauskienė laidoje kalbėjo apie naujas tendencijas lietuvių virtuvėse kalėdiniu laikotarpiu.

Vienose Europos šalyse pirkėjai už tą patį prekių krepšelį moka gerokai daugiau, kitur – mažiau, tačiau didesnės kainos ne visada reiškia didesnę finansinę naštą. Skirtingi atlyginimų lygiai, mokesčiai ir vartojimo įpročiai lemia, kad realus maisto įperkamumas Europoje labai skiriasi.

12 patiekalų vakarienė – viena ryškiausių Kūčių tradicijų lietuvių šeimose. Pastaraisiais metais mamų ir močiučių ruošiamus gardumynus ir ilgas valandas prie puodų vis dažniau keičia populiarėjanti tendencija, kuomet jau pagaminti šventiniai rinkiniai užsakomi tiesiai į namus.

Kartais sėkmė slypi ten, kur mažiausiai jos tikiesi – tarp padėvėtų drabužių parduotuvės lentynų. Moteris iš Jungtinės Karalystės negalėjo patikėti savo akimis, kai už vos kelis svarus rado tai, kas vėliau jai atnešė šimtus eurų. Šis atvejis dar kartą priminė, kad žinios, gera akis ir šiek tiek sėkmės gali atnešti netikėtą pelną.

Apklausa atskleidė, kad lietuviai šiemet per šventes bus ypač dosnūs. Pinigines atverti planuoja kur kas plačiau nei pernai – didžioji dalis dovanoms skirs daugiau nei 200 eurų. Gyventojai sako, kad šiemet jaučiasi finansiškai stabiliau, todėl nori pradžiuginti artimuosius. Švenčių stalas taip pat stebins gausa – kai kurie vaišėms žada skirti net iki 400 eurų.

Kaip ir kiekvienais metais, per didžiąsias metų šventės daugelio lietuvių stalą tradiciškai papuoš baltoji mišrainė – vienas iš mėgstamiausių lietuvių Kalėdų ir Naujųjų metų patiekalų. Be jos šventinis stalas daugeliui tiesiog neįsivaizduojamas, todėl kasmet, artėjant šventėms, ima kilti tas pats klausimas – ar šiemet ji nepabrango? Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek šiemet ją kainuos pasigaminti namuose arba įsigyti parduotuvėje.

Pristatytas pasaulinis gyvenimo kokybės indeksas rodo ženklų pokytį. Reitinguose Lietuva išsiveržė į 21 vietą ir pagaliau aplenkė dar prieš keletą metų taip emigrantų mylėtą Jungtinę Karalystę. Ekonomistai skaičiuoja, kad algos ir pragyvenimo lygis mūsų šalyje kilo greičiau nei kainos. Tačiau gyventojai sako, kad tikrai galėtų būti geriau – būstą įsigyti tampa ypač sunku, o maisto kainos tiesiog auga akyse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant šventiniam maratonui, žmonės jau galvoja ir apie vaišes, tad lietuviai į krepšius krauna įvairiausias prekes – antieną, žąsis, ingredientus mišrainėms, kūčiukus ir panašius skanėstus. Prekybininkai tvirtina, kad pirkėjai Kalėdoms ruošiasi nuo lapkričio pradžios. Apklausos rodo, kad dauguma planuoja išleisti iki 100 eurų, kai kurie – iki 200 eurų. Patys gyventojai sako, kad prekės brangsta kone dvigubai, todėl ieško akcijų, kad šventes pasitiktų kuo pigiau.

Paprastai kiekvienais metais Lietuvoje keliami bent minimalūs atlyginimai, išmokos, pašalpos, pensijos, kompensacijos. Tačiau kartu yra didinami, keičiami įvairūs mokesčiai. Dėl to dažnai savo įkainius kasmet peržiūri ir verslai, tarp jų – ir bankai. Tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios paslaugos nuo 2026 m. brangs visuose didžiuosiuose Lietuvos bankuose ir kiek klientai turės mokėti.

Artėjant šventėms, lietuviai piktinasi brangstančiais maisto produktais ir tuo, kad šventinis stalas šiemet vėl bus brangesnis. Žemės ūkio ministras sukvietė Maisto tarybą svarstyti, kaip stabdyti maisto kainų augimą. Seime yra įstrigęs projektas dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo maisto produktams, todėl ministras ragina jį vėl ištraukti iš stalčiaus. Lietuvos parduotuvėse per metus saulėgrąžų aliejus pabrango beveik 50 proc.

Šventės be stabdžių, šėlionės iki paryčių ir būtinai – muštynės? Ar toks scenarijus vis dar yra realus bei tikėtinas lietuvių vestuvėse, įmonių vakarėliuose ar didesnėse giminės sueigose? Ankstesnių kartų šventimo palikimą, mitus, nuotykius bei tai, kiek išleisti turės norintys susituokti artėjančiais 2026 metais naujausioje „Verta žinoti“ laidoje aptaria „Michael Frishman Show“ grupės lyderis Michaelis Frišman.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, lietuviai vis aktyviau planuoja dovanas ir šventinį stalą. Nepaisant to, kad dauguma gyventojų tikisi šiemet išleisti tiek pat arba mažiau nei pernai, kylančios kainos gali kiek apsunkinti tokį planą. Ekspertai įspėja, kad šventinis optimizmas neretai pranoksta tikrąsias finansines galimybes, todėl šiemet ypač svarbu iš anksto planuoti išlaidas.

Jau daugiau nei 3 metus savivaldybėms priklausančiuose kolumbariumuose nišos turi būti dalijamos nemokamai. Tačiau daugelis lietuvių nišų nemokamai vis tiek negauna, o norintys moka ir kelis tūkstančius eurų. Kodėl? Panaikinus mokestį už nišas, nemokamų vietų greitai nebeliko, o savivaldybės vangiai stato naujus kolumbariumus – tuo užsiima privačios įmonės, kurios už nišas ima tūkstančius eurų.