kainos

12 patiekalų vakarienė – viena ryškiausių Kūčių tradicijų lietuvių šeimose. Pastaraisiais metais mamų ir močiučių ruošiamus gardumynus ir ilgas valandas prie puodų vis dažniau keičia populiarėjanti tendencija, kuomet jau pagaminti šventiniai rinkiniai užsakomi tiesiai į namus.

Kartais sėkmė slypi ten, kur mažiausiai jos tikiesi – tarp padėvėtų drabužių parduotuvės lentynų. Moteris iš Jungtinės Karalystės negalėjo patikėti savo akimis, kai už vos kelis svarus rado tai, kas vėliau jai atnešė šimtus eurų. Šis atvejis dar kartą priminė, kad žinios, gera akis ir šiek tiek sėkmės gali atnešti netikėtą pelną.

Apklausa atskleidė, kad lietuviai šiemet per šventes bus ypač dosnūs. Pinigines atverti planuoja kur kas plačiau nei pernai – didžioji dalis dovanoms skirs daugiau nei 200 eurų. Gyventojai sako, kad šiemet jaučiasi finansiškai stabiliau, todėl nori pradžiuginti artimuosius. Švenčių stalas taip pat stebins gausa – kai kurie vaišėms žada skirti net iki 400 eurų.

Kaip ir kiekvienais metais, per didžiąsias metų šventės daugelio lietuvių stalą tradiciškai papuoš baltoji mišrainė – vienas iš mėgstamiausių lietuvių Kalėdų ir Naujųjų metų patiekalų. Be jos šventinis stalas daugeliui tiesiog neįsivaizduojamas, todėl kasmet, artėjant šventėms, ima kilti tas pats klausimas – ar šiemet ji nepabrango? Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek šiemet ją kainuos pasigaminti namuose arba įsigyti parduotuvėje.

Pristatytas pasaulinis gyvenimo kokybės indeksas rodo ženklų pokytį. Reitinguose Lietuva išsiveržė į 21 vietą ir pagaliau aplenkė dar prieš keletą metų taip emigrantų mylėtą Jungtinę Karalystę. Ekonomistai skaičiuoja, kad algos ir pragyvenimo lygis mūsų šalyje kilo greičiau nei kainos. Tačiau gyventojai sako, kad tikrai galėtų būti geriau – būstą įsigyti tampa ypač sunku, o maisto kainos tiesiog auga akyse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant šventiniam maratonui, žmonės jau galvoja ir apie vaišes, tad lietuviai į krepšius krauna įvairiausias prekes – antieną, žąsis, ingredientus mišrainėms, kūčiukus ir panašius skanėstus. Prekybininkai tvirtina, kad pirkėjai Kalėdoms ruošiasi nuo lapkričio pradžios. Apklausos rodo, kad dauguma planuoja išleisti iki 100 eurų, kai kurie – iki 200 eurų. Patys gyventojai sako, kad prekės brangsta kone dvigubai, todėl ieško akcijų, kad šventes pasitiktų kuo pigiau.

Paprastai kiekvienais metais Lietuvoje keliami bent minimalūs atlyginimai, išmokos, pašalpos, pensijos, kompensacijos. Tačiau kartu yra didinami, keičiami įvairūs mokesčiai. Dėl to dažnai savo įkainius kasmet peržiūri ir verslai, tarp jų – ir bankai. Tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios paslaugos nuo 2026 m. brangs visuose didžiuosiuose Lietuvos bankuose ir kiek klientai turės mokėti.

Artėjant šventėms, lietuviai piktinasi brangstančiais maisto produktais ir tuo, kad šventinis stalas šiemet vėl bus brangesnis. Žemės ūkio ministras sukvietė Maisto tarybą svarstyti, kaip stabdyti maisto kainų augimą. Seime yra įstrigęs projektas dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo maisto produktams, todėl ministras ragina jį vėl ištraukti iš stalčiaus. Lietuvos parduotuvėse per metus saulėgrąžų aliejus pabrango beveik 50 proc.

Šventės be stabdžių, šėlionės iki paryčių ir būtinai – muštynės? Ar toks scenarijus vis dar yra realus bei tikėtinas lietuvių vestuvėse, įmonių vakarėliuose ar didesnėse giminės sueigose? Ankstesnių kartų šventimo palikimą, mitus, nuotykius bei tai, kiek išleisti turės norintys susituokti artėjančiais 2026 metais naujausioje „Verta žinoti“ laidoje aptaria „Michael Frishman Show“ grupės lyderis Michaelis Frišman.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, lietuviai vis aktyviau planuoja dovanas ir šventinį stalą. Nepaisant to, kad dauguma gyventojų tikisi šiemet išleisti tiek pat arba mažiau nei pernai, kylančios kainos gali kiek apsunkinti tokį planą. Ekspertai įspėja, kad šventinis optimizmas neretai pranoksta tikrąsias finansines galimybes, todėl šiemet ypač svarbu iš anksto planuoti išlaidas.

Jau daugiau nei 3 metus savivaldybėms priklausančiuose kolumbariumuose nišos turi būti dalijamos nemokamai. Tačiau daugelis lietuvių nišų nemokamai vis tiek negauna, o norintys moka ir kelis tūkstančius eurų. Kodėl? Panaikinus mokestį už nišas, nemokamų vietų greitai nebeliko, o savivaldybės vangiai stato naujus kolumbariumus – tuo užsiima privačios įmonės, kurios už nišas ima tūkstančius eurų.

Prie spindinčių Kalėdų eglių Vilniuje, Rygoje ir Taline nusidriekė šventiniai miesteliai. „TV3 Žinių“ komanda bandė išsiaiškinti, kuriame jų brangiausias karštas vynas, meduoliai, spurgos ar kavos puodelis. Vilniuje karšto vyno puodelis kainuoja nuo 5 iki 7 eurų, o už varškės spurgų kibirėlį gali tekti pakloti net 18 eurų. Įžengus į Vilniaus Kalėdų miestelį, gyventojus pasitinka dviejų aukštų karuselė. Žmonės ateina pasidžiaugti artėjančiomis šventėmis ir pažadinti savo vidinį vaiką.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje pabrango benzinas, bet atpigo dyzelinas. Latvijoje atpigo tiek benzinas, tiek ir dyzelinas, o Estijoje degalų kainos nesikeitė, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Benzinas pigiausias Lietuvoje, brangiausias Latvijoje. Mažiausios dyzelino kainos Estijoje, didžiausios Lietuvoje.

Lietuvių pamilta Turkija naikina „viskas įskaičiuota“ – tokios naujienos pasiekė keliautojus dar šių metų vasarą. Tai, kad netrukus poilsis šioje šalyje gali atrodyti visai kitaip, paskatino turkų siekis kovoti su maisto švaistymu, atsisakant turistų pamėgto „viskas įskaičiuota“ formato viešbučiuose ir restoranuose.

Po pandemijos ir karo Ukrainoje pradžios sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, itin pabrangus energijai, maisto kainos Lietuvoje per kelerius metus išaugo daugiau kaip 50 proc. Ilgainiui prekių pervežimas atsistatė į įprastas vėžes, degalai ir energetikos produktai atpigo. Tačiau maisto produktai ir toliau sparčiai brangsta. Jų brangimas – vienas sparčiausių visoje Europoje. Net panašaus dydžio šalyse, įsivedusiose eurą, kasdienio vartojimo prekės nebrangsta taip sparčiai.

Artėjant žiemos šventėms lietuviai gausiai perka kelialapus į užsienį. Šiemet Kūčios ir abi Kalėdų dienos bus trečiadienį–penktadienį, tad gyventojai turės 5 dienų ilgąjį savaitgalį. O pasiėmus dar 2 laisvas dienas bus galima poilsiauti ir visas 9 dienas. Kelionių organizatoriai pastebi, kad lietuviai vis dažniau per didžiąsias šventes renkasi vykti į užsienį, ir skaičiuoja, kiek tokioms atostogoms jie išleidžia.

Prasidėjusi žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Didėja centrinio šildymo sąskaitos, kurios nuo sausio augs dar dešimtadaliu dėl Seimo panaikintos mokesčių lengvatos. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio daugumai gyventojų brangs ir elektra. Sąskaitos padidės ir dujas naudojantiems maistui gaminti. Tik besišildantiems dujomis jos šiek tiek atpigs, o pigesne elektra galės guostis tik neįgalieji ir pašalpas gaunantys gyventojai.

Pigių maisto produktų Lenkijoje – mėsos, pieno, grietinės, sviesto – era panašu jau eina į pabaigą. Vokiečiai skaičiuoja, kad jiems Lenkijoje apsipirkti apsimoka vis mažiau – tai rodo naujas Lenkijos ir Vokietijos vartotojų informacijos centro tyrimas. Išaugusiomis kainomis Lenkijoje skundžiasi ir ten apsiperkantys lietuviai – sako, kad važiuoti apsimoka tik tuo atveju, jei gyveni šalia, perki daug ir ilgam, arba perki tik specifinius produktus.

JAV sankcijos smogia Rusijos energetikos sektoriui: dėl Indijos ir Kinijos atsitraukimo „Urals“ naftos kaina smuko iki vos 36 JAV dolerių (maždaug 31 euro) už barelį, o Maskva ruošiasi dar vienam biudžeto smūgiui, nes pirkėjai masiškai vengia „Rosneft“ ir „Lukoil“ produkcijos.

Pastarąją savaitę Lietuvoje ūgtelėjo biokuro ir degalų kainos. Biokuras brango 0,6 proc., benzinas – 0,2 proc., o dyzelino kaina kilo 1,2 proc. Tuo metu kiti energijos ištekliai pigo: dujų kaina mažėjo 0,6 proc., elektros – 0,5 proc., o Brent naftos – 0,2 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę sumažėjo 0,6 proc.

Sparčiai populiarėjanti grupė „Žemaitukai“ jau šią savaitę Jungtinėje Karalystėje surengs net du koncertus. Vienas koncertas įvyks Lidse, kitas – Piterbore. Grupę pasiekė ir džiugi žinia, jog į vieną koncertą bilietai – pilnai iššluoti.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ klientai sulaukė laiško, kuriame bendrovė pranešė, kad nuo kitų metų įsigiję draudimo paslaugą sulauks pokyčių sąskaitose. Naujas mokestis klientų sąskaitose atsiras jau vasario mėnesį. „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė nurodė, kad naujas mokestis atsiras dėl nuo sausio 1d. įsigaliojančio saugumo įnašo įstatymo. „Įstatymas numato, kad naujai sudaromoms ar pratęsiamoms ne gyvybės draudimo sutartims bus taikomas 10 proc.

Kone kiekvieną mėnesį Lietuvos oro uostuose fiksuojami nauji aptarnautų keleivių rekordai. Prie to prisideda ir vis daugiau Lietuvos gyventojų, kurie gali sau leisti poilsines keliones šiltuose kraštuose.  Vis dėlto dažnesni poilsiautojai pastebi vieną tendenciją. Iš esmės nesvarbu, kokia kelionės kryptis, kasmet jos pabrangsta mažiausiai dešimtadaliu. Net jeigu valstybėje, į kurią skrendi, fiksuojama didžiulė infliacija ir kainos eurais turėtų būti mažesnės.

Nuo kitų metų lietuviai gaus ne tik didesnes išmokas ar pensijas – minimalioji mėnesinė alga (MMA) prieš mokesčius augs 115 eurų, todėl didės ir kitų darbuotojų atlyginimai. Be to, II pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai galės atsiimti visus savo įmokėtus pinigus. Dėl to baiminamasi, kad kainos augs sparčiau, nei žmonių gaunamos sumos.

Kiekvienas šeštadienis su TV3 žiniasklaidos grupe ir žaidimu „Kas po kiek?“ kviečia įdomiausių kainų spėlionėms. O šįkart žaidime ne tik prisiminsime populiarųjį serialą „Squid game“, bet ir bandysime sužinoti, kiek žmonės pakloja už populiarius, tačiau ne kiekvieno akiai patrauklius batus!   Šio vakaro žaidime antrakursis teisės studentas Arijus į studiją atvyks su draugais. Tauras studijuoja globalią rinkodarą, o Martynas – teisę. Kitoje pusėje komandos kapitonas bus Jevgenijus.

Pakeitus įstatymą, Lietuvoje veikiantys bankai turės iš naujo įvertinti, kurioms finansų paslaugoms nuo 2026-ųjų taikys pridėtinės vertės mokestį (PVM). Dėl artėjančių pasikeitimų SEB jau pranešus apie didėsiančius įkainius, „Artea“ ir „Swedbank“ skelbia, kad pokyčiai nepaveiks dažniausiai naudojamų paslaugų kainų, o „Luminor“ tikina situaciją dar vertinantis. Kaip skelbia Lietuvos bankų asociacija (LBA), kitais metais naikinamas dabar galiojantis PVM neapmokestinamų paslaugų sąrašas.

Palikti savo vaiką su svetimu žmogumi daugeliui skamba itin gąsdinančiai, tačiau dalis tėvų tiesiog neturi kitos išeities. O tam, kad auklės tėvams būtų prieinamesnės, Lietuvoje atsirado nauja išmoka, padengianti vaiko priežiūros paslaugų išlaidas. Tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek Lietuvoje kainuoja samdytis auklę, kaip jų darbas su vaikais atrodo iš vidaus ir su kokiais iššūkiais susiduria tiek pačios auklės, tiek jas samdantys tėvai.

Ne tik prekybos centrai, tačiau ir žmonės artėjančioms Vėlinėms pradeda ruoštis pakankamai anksti. Keliaujant į kapines svarbu ne tik pasiruošti pakankamai žvakučių, tačiau taip pat atvykti su gėlių kompozicijų rankose, skirta pagerbti mirusiojo atminimą. Naujienų portalui tv3.lt apie lietuvių gėlių kompozicijų pasirinkimus Vėlinėms papasakojo „Nijolės gėlių namų“ vadovė Nijolė Beliakienė.

Visi Lietuvos vairuotojai iki lapkričio 10 d. privalo pasikeisti transporto priemonių vasarines padangas į žiemines, kitaip gali ne tik sulaukti baudų, bet ir rizikuoja sukelti avarijas keliuose. Autoservisų atstovai skirtinguose Lietuvos miestuose pasidalijo, kiek šiemet kainuoja pasikeisti padangas ir kokias didžiausias vairuotojų klaidas pastebi. Kiek šiemet kainuoja pasikeisti padangas? Palyginti autoservisus tarpusavyje ir į juos užsiregistruoti leidžiančios platformos „Nevaziuoja.

Nors dažnai manoma, kad kainų skirtumus gali lemti miestas, ekspertai tvirtina priešingai – jas gali veikti parduotuvės vieta ir dydis. Mažesnių parduotuvių, esančių miesto centre, kainos gali būti aukštesnės nei miegamuosiuose rajonuose. Tiesa, taip pat pastebimas ryškus skirtumas tarp tų pačių parduotuvių kainų čia, Lietuvoje, ir kitoje užsienio šalyje.  Pricer.

Atėjęs ruduo gausina vargstančiųjų gretas – į Vilniaus miesto savivaldybę kreipiasi ketvirtadaliu daugiau kompensacijų už šildymą prašančiųjų, o prie „Maisto banko“ rikiuojasi varguoliai. Prasidėjus šildymo sezonui ir padidėjus elektros sąskaitoms, pasak žmonių, išsiversti su turimais pinigais tampa vis sunkiau. Nepasiturintieji nebesvajoja apie pramogas – jie taupo net maisto sąskaita. Vilniaus savivaldybė apgulta kompensacijų už šildymą prašančiųjų.

Automobilių kainos Europoje labai skiriasi – jos priklauso nuo šalies, automobilio būklės ir taikomų mokesčių. Visgi apibendrinti duomenys rodo, kad Lietuvoje transporto priemonės yra vienos pigesnių Europos Sąjungoje (ES), o pastaraisiais metais šalyje daugėja tiek naujų, tiek naudotų automobilių pirkimų. Automobilių kainų lyginimas Europoje yra gana sudėtingas.

Gyventojai dažnai skundžiasi vis branginamomis bankų paslaugomis, kai reikia mokėti ne tik už pervedimus ar planus, bet ir išsigryninant savo pačių pinigus ar paprasčiausiai užsisakant naują banko kortelę. Vilnietis Linas (vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) pasiskundė, kad neseniai pametė „Swedbank“ kortelę, ją užblokavo ir norėjo kuo greičiau atsiimti naują. „Šiek tiek apstulbau, kad skubos tvarka kortelę pasiimti kainuoja net 30 su viršum eurų.

Artėjant žiemai – šildymo kainos yra viena iš opiausių ir daugiausiai diskusijų sukeliančių temų. Šiemet šildymo sezonas pradėtas neįprastai anksti, o žiema numatoma su dideliais temperatūrų svyravimais. Pasidomėjome, ko tikėtis iš artėjančios žiemos ir kaip plačiai teks praverti pinigines? Šiemet šildymas įjungtas anksčiau nei įprastai – rugsėjo 30 dieną.

Rūkantiems Lietuvois ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojams šis įprotis greitu metu gali kainuoti dar brangiau. Europos Komisija (EK) svarsto padidinti mokesčius cigaretėms, taip pat  kaitinamojo tabako gaminiams, elektroninėms cigaaretėms ir kitiems rūkalams. EK ketina diskutuoti apie Tabako akcizų direktyvą (TED), po to kai 15 ES valstybių narių paragino imtis naujų veiksmų prieš cigarečių prekybą, praneša užsienio žiniasklaida.

Visai netrukus moksleiviai galės džiaugtis net 9 dienų atostogomis. Tad tai – kone vienintelė proga šeimoms su vaikais šiemet išvykti į kelionę iki didžiųjų žiemos švenčių. Vis tik atostogų kaina priklauso nuo to, kaip anksti pavyksta jas suplanuoti. Kelionių organizatoriai skaičiuoja, kad per moksleivių atostogas kelionių kainos išauga apie 8 proc.

Latvijos ir Švedijos politikai, artėjant parlamento rinkimams, žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. To paties reikalauja ir dalis Lietuvos pirkėjų. Tačiau socialdemokratai šią nuostatą pašalino iš naujosios Vyriausybės programos, nors anksčiau žadėjo sumažinti mokesčius bent šviežioms daržovėms ir vaisiams. Valdantieji aiškina, kad kitų metų biudžeto prioritetas – gynyba.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, brango 1 proc. (0,71 euro) ir buvo 8 proc. (5,29 euro) brangesnis, nei praeitų metų rugsėjį, rodo antradienį paskelbta naujausia kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su 2021 metų rugsėju, krepšelis buvo 28,4 proc. (15,87 euro) brangesnis, skelbia portalas.

Beveik įpusėjęs ruduo ne toks dosnus grybais, kaip tikėjosi entuziastai, bent jau Aukštaitijoje. Tik patyrę grybautojai iš miškų grįžta ne tuščiomis. Kitų radybos menkos. Grybautojai dar viliasi sulaukti gausesnio rudeninių grybų dygimo. O pirkėjai, kaip niekad anksti, grybus jau ėmė pirkti Kalėdoms.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Grybauti Žaliosios girioje netoli Panevėžio su vyru stabtelėjusi Elena kol kas džiaugiasi tik pakvėpavusi tyru oru.

Lietuvoje šildymo sezonas tradiciškai pradedamas, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra nukrenta žemiau 10 °C. Vis dėlto oficialų sezono startą skelbia savivaldybės. Tačiau daugiabučių namų gyventojai turi teisę šildymą įsijungti anksčiau – svarbiausia, kad tam pritartų dauguma namo gyventojų. Vis dėlto jei daugiabutis neturi nustatyta tvarka pasirašyto parengties šildymo sezonui akto, šildymą pradėti draudžiama.

Lietuvoje iš nemokių asmenių atimtas turtas būna išvaržomas skelbiant varžytines ar aukcionus. Tad bet kas užsiregistravęs gali mėginti įsigyti įvairų nekilnojamąjį ir kitą turtą už neįprastai mažą kainą. Pvz., už butą sumokant vos kelis šimtus eurų. Vis tik ar už tokią sumą įmanoma rasti normalų būstą? Pasižvalgykime, kaip jie atrodo. Butai vos už 200 eurų Pvz., Turto bankas siūlo 54,99 kvadratinio metro 1 kambario butą pirmame aukšte, Šiaulių rajono savivaldybėje, Žarėnų kaime.

Pasaulines pieno produktų kainas rodantis „Global Dairy Trade“ (GDT) indeksas trečią kartą iš eilės fiksavo nuosmukį. Praėjusią savaitę vykusiame aukcione jis krito 0,8 proc., pasiekdamas žemiausią lygį nuo 2024 m. spalio. Skelbiama, kad labiausiai atpigo mocarelos sūris – jo kaina smuko 9,6 proc. Tuo metu bevandenių pieno riebalų kainos sumažėjo 1,5 proc., sviesto ir nenugriebto pieno miltelių – po 0,8 proc., o nugriebto pieno miltelių – 0,3 proc.

Latvija rengiasi vieniems metams – nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2027 metų birželio 30-osios – sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą duonai, pienui, kiaušiniams ir šviežiai paukštienai. Šiems produktams bus taikomas 12 proc. PVM tarifas, vietoj standartinio 21 proc. tarifo. Sumažinus PVM pagrindiniams maisto produktams, biudžeto pajamos 2026 metais sumažės 15 mln. eurų, o 2027 metais – 16,4 mln.

Dėl pavasario šalnų, o vėliau ir liūčių, šiemet obuolių derlius kaip niekad mažas ir skurdus. Todėl ūkininkai ir prekybininkai nesivaržo už obuolius reikalauti net 50 proc. didesnės kainos nei pernai. Pirkėjai vietoj obuolių jau dairosi į bananus ir persikus. Šiemet brangūs ne tik obuoliai – ypač išaugo lietuviškų pomidorų, kopūstų ir bulvių kainos. Pomidorai, palyginti su pernai, pabrango pusantro karto, kopūstai ir supakuotos bulvės – trečdaliu.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 0,5 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Augimas užfiksuotas po nuosmukio ankstesnius du mėnesius, solidžiausias nuo šių metų balandžio. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 1,1 proc.

Prieš metus buvo teigiama, kad Lietuvoje būsto kainos nekils, tačiau dabar matyti, kad jos vis dar auga. Ar nekilnojamojo turto kainos ir toliau kils, ir ar toks kainų šuolis paskatins nuomos rinkos klestėjimą? Apie tai, kas laukia Lietuvos gyventojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Seimo narė Gintarė Skaistė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ilgą laiką daug kur pasaulyje galiojo vadinamoji „de minimis“ išimtis, dėl kurios buvo neapmokestinamos  mažos vertės prekes, parsiunčiamos iš užsienio. Tačiau, sparčiai populiarėjant pigioms prekėms iš Kinijos, gyventojai gali sulaukti rimtų pokyčių, kurie lems ir didesnes kainas. Rugpjūtį Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) visiškai atsisakė beveik dešimtmetį taikytos 800 JAV (684,60 euro) dolerių ribos, iki kurios visos prekės iš užsienio nebūdavo apmokestintos.

Lietuviams įprasta, kad, važiuojant apsipirkti, už automobilio stovėjimą prie parduotuvės mokėti nereikia. Tačiau taip būna ne visada – net ir prie populiarių apsipirkimo vietų gali atsirasti mokama zona, kurioje nėra jokio nemokamo stovėjimo laiko. Tuo socialiniuose tinkluose piktinosi vilniečiai, kurie nustebo prie vienos iš „Maximos“ parduotuvių pamatę Raudonąją zoną, kurioje parkingas net ir parduotuvės klientams kainuoja 2,50 euro už valandą.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse paskutinį vasaros mėnesį, palyginti su liepa, mažėjo 4 proc. (2,96 euro), tačiau buvo 10,6 proc. (6,83 euro) didesnė nei prieš metus, skelbia Pricer.lt analizė. Palyginti su prieškariniu 2021 metų rugpjūčio mėnesiu, krepšelis yra 30,9 proc. (16,75 euro) brangesnis. Pricer.