Kainos kyla beveik visose srityse – nuo maisto ir vietos nuomos iki dekoro, gėlių ar vedėjų paslaugų, todėl suplanuoti svajonių dieną be aiškaus biudžeto tampa sudėtinga. Vieniems pakanka jaukios vakarienės artimiausių žmonių rate, kiti ryžtasi dešimtis tūkstančių eurų kainuojančioms puotoms dvaruose ar sodybose.
Tad kiek šiandien iš tiesų kainuoja vestuvės Lietuvoje, kokias tendencijas renkasi jaunieji ir kaip nepasimesti tarp augančių išlaidų, naujienų portalui tv3.lt pasakoja vestuvių planavimo komandos „Noriu ženytis“ vadovė Živilė Milerytė.
Vestuvių išlaidų pokyčiai Lietuvoje
Vestuvių planuotoja Živilė pastebi, kad kainos vestuvių rinkoje kasmet nuosekliai kyla – kaip ir daugelyje kitų paslaugų sričių.
„Didžiąją vestuvių biudžeto dalį sudaro paslaugos, o jas teikiantys žmonės nori iš to gyventi oriai, todėl kainas didina. Be to, jaunieji kasmet siekia vis kažko naujo, neįprasto, įkvėpto socialiniuose tinkluose matytų idėjų, o kiekvienas unikalus ar nestandartinis sprendimas kainuoja papildomai“, – atkreipia dėmesį ji.
Anot specialistės, atvykę pas planuotojus jaunieji dažnai numato vieną biudžetą, tačiau pradėję detaliau dėlioti savo viziją supranta, kad jai įgyvendinti prireiks gerokai daugiau lėšų – tuomet sumos sparčiai išauga.
Paklausta, kokios galėtų būti vidutinės vestuvių išlaidos 2026 metais mažoms, vidutinėms ar didelėms šventėms, Živilė sako, kad tai labai sudėtinga tiksliai apibrėžti.
„Mažos vestuvės gali būti ir su vedėju, ir be jo, vykti sodyboje ar restorane. Net ir 20-ties svečių šventė kartais kainuoja tiek, kiek vidutinės vestuvės, jei pasirenkamas prabangus dekoras, žinomas vedėjas ar išskirtinė vieta.
Mažoms vestuvėms suma gali siekti apie 15 tūkst. eurų, vidutinėms – nuo 22–25 tūkst., o didelėms – nuo 30 tūkst. eurų. Vieno teisingo atsakymo nėra, nes kiekvienas šventės dydį supranta skirtingai“, – aiškina ji.
Atskleidė, kur didžiausias kainų šuolis
Vestuvių planuotoja pastebi, kad pastaruoju metu labiausiai brangsta dekoras ir gėlės, tačiau dekoratoriaus paslaugos apima kur kas daugiau nei vien gėlių kompozicijas – į kainą įskaičiuojami ir įvairūs konstrukciniai sprendimai, tekstilė bei kitos interjero detalės.
„Jaunieji vis dažniau siekia unikalaus, išskirtinio vaizdo, todėl kainų šuolis šioje srityje labai akivaizdus. Dekorui priskiriami ir šiuo metu madingi audiniai, o tokios paslaugos dažnu atveju prasideda nuo 1–1,5 tūkst. eurų“, – aiškina ji.
Živilės teigimu, kainos kasmet kyla beveik visų tiekėjų kainoraščiuose. Brangsta ir maistas, nes didėja produktų savikaina, o ši išlaidų dalis yra neišvengiama – vestuves galima surengti be gėlių, vedėjo ar fotografo, tačiau be vaišių neapsieinama.
Specialistė pataria svajonių šventę pradėti planuoti bent prieš metus ar net pusantrų – taip atsiranda daugiau pasirinkimo tarp populiariausių vietų ir tiekėjų. Vis dėlto, anot jos, ankstyva rezervacija ne visada reiškia mažesnes kainas: vieni tiekėjai iš anksto numato didesnius įkainius, o kiti siūlo savotiškas „akcijas“, taikydami tuo metu galiojančias kainas.
Vestuvių tendencijos Lietuvoje
Pasak vestuvių planuotojos Živilės, jaunieji vis dažniau „grįžta“ prie dvarų estetikos ir klasikinio, romantiško stiliaus, o pačios šventės vis dažniau planuojamos artimiausių žmonių rate – su tėvais ir artimiausiais draugais:
„Vis retėja pusseserių, tetulių kvietimo klausimas. Manau, kad mažiau kišasi tėvai, tad ir jaunieji renkasi, ką kviesti. Nebėra jau „iš mandagumo“.
Ji priduria, kad dekore populiarėja kabinami audiniai, o nuo praėjusio sezono vis drąsiau eksperimentuojama su stalų formomis – jie statomi vingiuota linija, puslankiu ar kitomis netradicinėmis kompozicijomis.
„Mano akimis, vis dar yra itališka tema – nebūtinai dekore, bet pačiame koncepte: ilgi stalai, kur maistu dalijasi kaip šeimos šventėje (o ne kiekvienam asmeniškai atnešama), vakarienė lauke, o po jos perėjimas į šokių aikštelę. Taip pereinant į skirtingas erdves, daugiau laiko skiriama bendravimui.
Taip pat mažėja bažnytinių santuokų – daugiau renkasi simbolines ceremonijas arba civilinės metrikacijos ceremoniją“, – atskleidžia pašnekovė.
Be to, pasak jos, mažėja didelių vestuvių – vis daugiau porų renkasi kokybišką, bet paprastesnę šventę: kviečia mažiau svečių, investuoja į geresnį maistą ir atsisako perteklinių paslaugų, tokių kaip papildomi muzikantai ar automobilių nuoma.
„Vis populiarėja vestuvės be vedėjo, be nakvynės. Jaunieji dažnai vengia sodybų, nenori antros dienos, ieško netradicinių sprendimų. Miesto žmonės vis nori sugrįžti į gamtą, yra populiarios vestuvės gamtoje (tiek ceremonija, tiek šventė pati), tik mūsų orai nelepina.
Be to, šią vasarą ypač magiška data populiari 2026-06-26 (ir dar savaitgalis). Kitų metų, 2027-ųjų, liepos 7 d. jau sulaukia dėmesio“, – pasakoja specialistė.
Pasakė, kiek verta dėti jauniesiems į vokelį
Paklausta, kiek pinigų įprasta dėti į vokelį einant į vestuves, vestuvių planuotoja Živilė sako, kad dovanos dydis pirmiausia priklauso nuo ryšio su jaunaisiais ir pačios šventės masto.
„Jeigu šventė yra maža, tai gali būti nuo poros 100–150 eurų. Jeigu šventė vidutinė ar didesnė, nuo poros eina 200–300 eurų. Tėvai, krikšto tėvai, broliai ar seserys yra linkę dovanoti daugiau, nei įvardyta“, – atskleidžia ji.
Pasak specialistės, didesnė šventė dažniausiai reiškia ilgesnę vestuvių trukmę, vedėjo programą, o kartais – ir nakvynę svečiams, tačiau kartu ji pabrėžia, kad griežtų taisyklių, kiek verta dėti į vokelį, nėra.
„Daug jaunųjų nustemba, kai svečiai atsisako dalyvauti vestuvėse be, atrodytų, rimtos priežasties. Tačiau priežastis tikrai yra – svečiui atvykti į vestuves kainuoja: makiažas, apranga, kelionė, dovana.
Jeigu į šventę eina kelių asmenų šeima, dalyvavimas gali tapti prabangos klausimu. Vien moteriai solidžiai pasiruošti vestuvėms gali kainuoti apie 300 eurų, neskaičiuojant dovanos“, – pabrėžia ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
