kainos

Per savaitę Lietuvoje išaugo tiek mažmeninės, tiek didmeninės degalų kainos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak jos, mažmeninės benzino kainos padidėjo atitinkamai 0,9 proc., o dyzelino – 2,5 proc. Tuo metu didmeninės degalų kainos trečiadienį šoktelėjo 1–7 centais. Agentūros duomenimis, pirmadienį litras benzino šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,755 euro, o dyzelinas – 2,178 euro. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų išaugo iki 0,423 euro.

Pieno gamintojai skundžiasi, kad dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų ir pabrangusių degalų, trąšų, pašarų bei energetinių išteklių kainų, daugelis dirba nuostolingai. Esą šiuo metu labiau apsimoka pieną nemokamai išdalinti gyventojams, nei parduoti supirkėjams ir gamintojams. Ūkininkai prašo valdžios skubių sprendimų, kurie padėtų suvaldyti krizę. Ir dėl to ketvirtadienį rengia protesto akciją Vilniuje. Čia jie praeiviams dalins pieną.

Po šventinio Velykų savaitgalio – nauji degalų kainų rekordai. Už litrą dyzelino dalyje Lietuvos degalinių vairuotojai jau moka beveik 2 eurus ir 40 centų. Pasak ekonomistų, tai dar ne pabaiga, nes karui Irane tęsiantis jau šeštą savaitę ir blokuojant Hormūzo sąsiaurį, dyzelino kaina gali pasiekti 2,5 euro ir dar daugiau. Tuo metu Seimas skubos tvarka imasi dyzelino akcizo mažinimo pataisų, kurios litrą atpigintų 6 centais.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie laikinas paliaubas su Iranu, naftos kainos smuko. Tačiau Lietuvos degalinių švieslentėse kainos tarsi prikaltos. Gyventojai svarsto, ar nepritrūks degalų dėl prezidento Gitano Nausėdos siūlymo įvesti kasdienes kainų lubas Lietuvoje.

Kol valdžia ieško būdų mažinti kainas, verslas įspėja apie kitą problemą – Lietuva darosi per brangi. Augant atlyginimams ir nesprendžiant darbo jėgos bei reguliavimo klausimų, investuotojai renkasi kitas šalis. Pasekmės gali būti paprastos – mažiau darbo vietų ir lėtesnis augimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Per savaitę degalų kainos Rygoje ir Vilniuje pakilo, o Taline jos judėjo skirtingomis kryptimis, rodo degalinių tinklo „Circle K“ penktadienį paskelbtas degalų kainų Baltijos šalių sostinėse palyginimas. Taline 95 markės benzino vidutinė kaina per savaitę sumažėjo 1 centu, 98 markės benzino kaina pakilo 2 centais, o dyzelino kaina išliko nepakitusi nuo praėjusio penktadienio. Rygoje benzino kainos, palyginti su praėjusiu penktadieniu, padidėjo 5 centais, o dyzelino – 1 centu.

Šoktelėjusios naftos ir jos produktų kainos verčia valstybes ieškoti greitų ir tvarių sprendimų, kad būtų suvaldytas poveikis gyventojams, verslui ir visai ekonomikai. Kokių veiksmų imasi Europos Sąjungos valstybės ir kokie sprendimai numatomi artimiausiu metu? Apie tai laidoje diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Ketvirtadienio popietę įvairūs ekspertai susirinko į spaudos konferenciją apžvelgti situacijos degalų rinkoje ir padėties Lietuvoje. Degalų kainų mažinimo sprendimai Lietuvoje stringa, o ekspertai perspėja – dabartinė politika ne tik nemažina kainų, bet ir silpnina šalies ekonomiką. Jie taip pat akcentavo, ką vertėtų daryti kitaip.

TV3 žinių komanda apsilankė Lenkijos degalinėse, kur nuo 03–31 degalai – pusę euro pigesni nei Vilniuje. Lietuvių ten – vienas kitas, o pasienio gyventojai dalijasi į dvi stovyklas: vieni dėl keleto sutaupytų eurų pas lenkus nevažiuos, kiti rimtai svarsto vykti pas kaimynus pigesnių degalų. Tačiau Lenkijos energetikos ministras jau pagrasino, kad gali uždrausti užsieniečiams Lenkijoje piltis pigesnį kurą. Žydrūnas į Lenkijos Suvalkų miestą atvažiavo net iš Šiaulių.

Degalų kainos Lietuvoje priartėjo prie rekordinių aukštumų. Už litrą dyzelino vairuotojams vėl tenka mokėti beveik 2 eurus 30 centų. Penktąją karo Irane savaitę Hormūzo sąsiauris vis dar uždarytas, laivai neplaukia, todėl nafta išlieka brangi, o vilčių, kad kainos degalinėse netrukus mažės, nedaug. Kaunietis Gediminas, pakeliui į Pasvalį sustojęs prie Panevėžio, pildosi dyzelino. Kaina jo nedžiugina – beveik 2,30 euro už litrą.

Lenkija nuo antradienio turėtų įvesti pirmąsias degalų kainų ribojimo priemones, skelbia TVP. Portalas rašo, kad didžiausia 95 oktatinio skaičiaus benzino kaina bus 6,16 zlotų (1,55 €) už litrą, o dyzelino – 7,60 zlotų (1,91 €). 98 oktaninio skaičiaus benzino kaina bus ribojama iki 6,76 zlotų (1,70 euro) už litrą. Mažmenininkams, parduodantiems brangiau nei nustatyta riba, gresia baudos iki 1 mln.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 2026-ųjų sausio-vasario mėnesiais valstybės biudžete labiausiai augo akcizų surinkimas, taip pat gauta daugiau pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio pajamų. Kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, iš akcizų per pirmus mėnesius į biudžetą surinkta 381,3 mln. eurų – 36,9 mln. eurų arba 10,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Labiausiai didėjo pajamos iš akcizų energiniams produktams (surinkimas augo 23,9 mln.

Jei planuojate įsigyti kompiuterį, planšetę ar telefoną, tuomet ruoškitės papurtyti kišenes. Dėl rinkoje trūkstamų atminties lustų kai kurie kompiuteriai artimiausiu metu gali pabrangti net dvigubai. Į viršų, tikėtina, šoktels ir pigesnių, ekonominio lygio telefonų kainos. Atminties diskai jau ir dabar kainuoja trigubai daugiau. Kainų šuolio kaltininkas – dirbtinis intelektas.

Reaguojant į konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltą įtampą naftos rinkoje, Seimas imasi svarstymų mažinti anglies dioksido dedamąsias benzinui, dyzelinui ir daliai kito kuro. Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narių bei kai kurių liberalų, konservatorių bei Mišrios Seimo narių frakcijos atstovų siūlymą CO2 dedamąją laikinai sumažinti nuo balandžio iki liepos.

Dėl Irano karo smarkiai išaugus degalų kainoms, Vokietijos Bundestagas priėmė priemonių paketą. Degalinės kuro kainą galės kelti tik kartą per dieną – 12.00 val. Taip norima užkirsti kelią staigiems kainų šuoliams degalinėse. Mažinti kainas bus galima bet kuriuo metu. Už šio reikalavimo nepaisymą grės iki 100 tūkst. eurų bauda, praneša agentūra „Reuters“.  Be to, bus griežtinama kartelių teisė, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą nustatant kainas.

Diskusijos apie degalų kainų lubas įgauna pagreitį – vieni politikai jas siūlo kaip išeitį, kiti griežtai atmeta. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad toks sprendimas gali turėti skaudžių pasekmių, kurios pasijaustų jau po kelių mėnesių. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius.

Degalines ketinama įpareigoti dažniau Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) teikti duomenis apie degalų kainas, sako energetikos viceministras Airidas Daukšas. „Kuriame įrankį ir galimybę, kad degalų tiekėjai į degalines informaciją apie degalinėse esančias kuro, t.y. benzino ir dyzelino kainas teiktų agentūrai ne kas savaitę, kaip dabar, o kasdien“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė viceministras.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas aiškinsis degalų brangimo aplinkybes, svarstys, kaip kainų augimo kaštus kompensuoti verslui ir gyventojams. Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, tokias pagalbos priemones galėtų pasiūlyti Vyriausybė, tačiau valstybės biudžetas yra „labai įtemptas“. „Turime 5 mlrd. eurų deficitą“, – BNS sakė A. Sysas.

Finansų ministerijai padidinus šių metų infliacijos prognozę, finansų ministras sako, kad kainos gali augti dar labiau, jei užsitęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pasak K. Vaitiekūno, jei karas vis dėlto baigtųsi sparčiau, infliacinis spaudimas atslūgtų. „Peržiūrėjimas ekonominių prognozių dabar remiasi tuo, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose. Tai yra tikrai nežinomybės veiksnys, kuris gali išnykti po mėnesio, kelių savaičių.

Ekonomistai vis garsiau kalba apie ilgalaikes Irano karo ir Hormūzo sąsiaurio blokados pasekmes Lietuvos ekonomikai. Kuo ilgiau karas truks, tuo greičiau Lietuvoje brangs prekės ir paslaugos. Skaičiuojama, jei konfliktas truktų 12 mėnesių – metinė infliacija šalyje galėtų perkopti 10 procentų. Prastų žinių gali sulaukti ir būsto paskolų turėtojai, jei Europos Centrinis Bankas (ECB) nuspręstų kelti bazines palūkanų normas.

Rekordinės degalų kainos Lietuvoje. Dyzelino litras kainuoja beveik 2 eurus 30 centų ir, pasak ekonomistų, tai dar ne pabaiga. Jei laivų eismas Hormūzo sąsiauryje negrįš į normalią padėtį, po mėnesio degalinių švieslentėse dyzelino litro kaina gali pakilti ir iki pustrečio euro. Degalų kainos nesustoja augti. Lietuvos švieslentėse dyzelino litras pabrango iki beveik 2,30 euro.

JAV vyriausybei stengiantis suvaldyti dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylančias energijos kainas, prezidento Donaldo Trumpo administracija nesvarsto naftos eksporto draudimo, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas. „Naftos ir dujų eksporto apribojimai nesvarstomi“, – sakė D. Trumpo administracijos pareigūnas. Siekia sumažinti energijos kainas Vašingtonas pastarosiomis dienomis siekia sumažinti energijos kainas, kurios skaudžiai smogia vartotojams.

Iškastinio kuro kainos toliau sparčiai kyla, o naftos kaina šįryt, prasidėjus karui su Iranu, pasiekė kaina, kurios nebuvo nuo 2022 metų, rašo „Sky News“. Šiek tiek po 11.30 val. „Brent“ naftos barelio kaina trumpam pakilo iki 118,74 JAV dolerių – tokio lygio ji nebuvo pasiekusi nuo 2022 m. birželio, t. y. beveik prieš ketverius metus. Dujų kainos Europoje pašoko 35 proc.

Po šios žiemos Europos dujų saugyklos yra užpildytos gerokai mažiau nei įprastai, o situaciją dar labiau komplikuoja didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose. Dėl šios priežasties saugyklas gali tekti pildyti brangesnėmis dujomis, o tai gali lemti didesnes šildymo ir elektros kainas jau kitą sezoną. Nors dalis šių pokyčių kol kas dar neatsispindi gyventojų sąskaitose, energetikos ekspertai jau atkreipia dėmesį į svarbias tendencijas – mažėjančias atsargas ir augantį neapibrėžtumą rinkose.

Finansų ministro pažadus, kad jau šį savaitgalį degalai Lietuvoje gali atpigti bent keliolika centų, gesina „Orlen Lietuva“. Įmonės atstovas tikina, kad Lietuvoje sumažins parduodamų degalų didmenines kainas tik tuo atveju, jei jos kris visame regione. Savo sąskaita piginti degalų nesutinka ir degalinių valdytojai.

Svyruojančios naftos kainos ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose lėmė, kad pastaruoju metu Europoje sparčiai kilo dyzelino kainos. Europos Komisijos (EK) duomenys rodo, kad per mėnesį degalai brango beveik visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, o Lietuvoje kainų augimas viršijo bendrą ES šalių vidurkį. Degalų kainoms šovus į aukštumas, politikai kurpia planus, kaip jas sumažinti ir įtikti savo rinkėjams.

Jeigu karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ir degalų kainos toliau augs, bus teikiama parama verslui bei gyventojams, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Toliau yra analizuojama, vertinama, kokia situacija naftos rinkose, ar ji stabilizuojasi, ar ji toliau blogėja. Jeigu situacija toliau blogės, tai Lietuva turi patirties, kaip remti verslą ir didinti gyventojų pajamas, ypač pažeidžiamiausias grupes.

Finansų ministras daužo vairuotojų viltis, kad valdžia greitai atpigins degalus sumažinusi akcizo mokesčius. Per atostogas atskubėjęs pas premjerę Ingą Ruginienę tartis, kaip stabdyti degalų brangimą, ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo neskubėti ir dar bent mėnesį palaukti, kur kryps karas Irane ir kaip keisis naftos bei dujų kainos. Dėl brangių degalų skundžiasi ne tik vairuotojai.

Ekonomistai perspėja, karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes netrukus skaudžiai gali pajusti kiekvienas gyventojas: maisto produktų kainos gali šoktelti į viršų kone dešimtadaliu. Mat Hormūzo sąsiauris, kuris yra vienas svarbiausių kelių, kuriuo keliauja nafta, dujos ir trąšos, užblokuotas. Donaldas Trumpas visiškai nuginklavo svarbiausią Irano naftos infrastruktūrą Charko saloje – sunaikino priešraketines sistemas ir perspėjo Teheraną netrukdyti judėjimo Hormūzo sąsiauryje.

Ekonomistams kalbant apie tai, kaip kyla Lietuvos ekonomika, palyginome grožio paslaugų kainas. Skirtumai akivaizdūs, o gyventojai pasakoja, kad dėl to gražintis važiuoja į mažesnius miestus. Palyginome populiariausių grožio paslaugų – plaukų kirpirmo ir dažymo bei manikiūro ir pedikiūro – kainas trijuose Lietuvos miestuose: sostinėje Vilniuje, trečioje pagal dydį Klaipėdoje ir šeštame pagal dydį Alytuje.

Pastaraisiais metais europiečiai vis dažniau pastebi augančias maisto kainas parduotuvėse. Nors bendras kainų augimas pamažu lėtėja, kai kurie produktai ir toliau brangsta sparčiau nei kiti. Naujausi duomenys rodo, kad ypač išsiskiria mėsos kainos – kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse jos per metus išaugo daugiau nei 20 proc. „Eurostat“ duomenimis, mėsos brangimą lemia keli veiksniai: gyvūnų trūkumas, ligos ir didelė paklausa.

Kovo pradžioje pigiausias dažno vartojimo prekių krepšelis fiksuotas „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausias prekybos tinkle „Iki“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas. Tyrimo duomenimis, kovo 3 d. pigiausių prekių krepšelio bendra kaina prekybos tinkle „Lidl“ siekė 37,78 euro, „Maximoje“ – 38,80 euro, „Norfoje“ – 41,01 euro, „Rimi“ – 41,96 euro, o „Iki“ – 42,41 euro.

Vietoje to, kad nustatyti kuro kainų „lubas“, reikėtų kalbėti apie galimybę laikinai sumažinti degalams taikomus akcizus, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Anot jo, kainų ribojimas būtų ekonomikos reguliavimas iš valdžios pusės ir, jo manymu, to imtis šiuo metu dar nereikėtų.

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jorgensenas paragino valstybes nares pagal galimybes mažinti energijai taikomus mokesčius, dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugus naftos ir dujų kainoms. „Jei tik turite galimybę sumažinti mokesčius energijai, ypač elektrai, egzistuoja didžiulis potencialas“ sumažinti vartotojų gaunamas sąskaitas, sakė D. Jorgensenas spaudos konferencijoje Europos Parlamente Strasbūre.

Lietuva ieško būdų, kaip sumažinti išbrangusių degalų, ypač dyzelino, naštą Lietuvos gyventojams. Premjerė Inga Ruginienė kol kas neatmeta varianto, kad šalyje gali būti įvestos degalų kainų lubos, kurios sustabdytų dyzelino brangimą, kai kaina pasiektų valstybės nustatytą ribą. Finansų ministras degalų kainų lubas kritikuoja ir aiškina, kad esant reikalui valstybė galėtų pasinaudoti kita priemone – mažinti degalų akcizus.

Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS antradienį pranešė „laikinai“ padidinsianti kainas dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilusios naftos kainos. „Pastarosiomis dienomis reaktyvinių degalų kainos Europoje smarkiai išaugo ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m., daugiausia dėl pasaulinio tiekimo sutrikimų“, – teigiama bendrovės pranešime, kuriame priduriama, jog šie pokyčiai „turėjo tiesioginį poveikį oro linijų išlaidų bazei“. „Atsižvelgdama į neįprastai greitą ir žymų kainų kilimą SAS įvedė.

Tūkstančiai žmonių traukė į Vilniaus Kaziuko mugę. Šių metų mugės akcentas – penkių Lietuvos etnografinių regionų amatininkų dirbiniai: nuo tradicinių skarų ir juostų iki įvairių rankų darbo statinių. Mugė viliojo skanėstais, pintinėmis, verbomis, riestainiais. Vis dėlto lankytojai pastebėjo, kad kainos per metus šoktelėjo euru ar dviem, o prekeiviai sako neturintys kito pasirinkimo, kaip tik branginti gaminius. Į mugę žmonės atėjo nusipirkti įvairių skanėstų ar dirbinių.

Dyzelino kainai šalies degalinėse perkopus 2 eurus už litrą, ekonomistai kol kas gerų prognozių pateikti negali. Nafta gali dar labiau brangti ir pasiekti net 150 dolerių už barelį. Kuo ilgiau Hormūzo sąsiauris bus uždarytas, tuo didesnę žalą patirs pasaulio ekonomikos. Pirmadienio rytą vis daugiau Lietuvos degalinių švieslenčių artėja prie 2 eurų už litrą dyzelino. Kaina per savaitę pašoko nuo 1,78 euro iki 1,97 euro už litrą.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis įspėjo dėl „infliacijos šoko“ Europos ekonomikai, jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs.  „Aukštesnės energijos kainos tada turėtų įtakos bendrai infliacijai“, – sakė jis ES finansų ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose. Prasidėjus Irano karui, pastebimai išaugo naftos ir dujų kainos. Jei karas „užsitęs (...), jis gali sukelti didžiulį infliacijos šoką pasaulio ir Europos ekonomikai“, kalbėjo V. Dombrovskis.

Penktadienio ryte pasirodė informacija, kad šiemet Kaziuko mugėje kainos nesikeis. Mūsų portalo redakcija nusprendė apsilankyti Kaziuko mugėje ir patikrinti, kiek kainuos tam tikros prekės šioje tradicinėje šventėje. Kai kurios kainos gerokai nustebino. Maisto kainos Kaziuko mugėje Pradėkime nuo maisto, nes būtent jo pirkėjai namo parsineša daugiausiai ir perka dažniausiai. Traškių barankų kaina prasideda nuo 2 eurų, užtat už didesnius minkštus riestainius teks pakloti net 5 eurus.

Degalų kainų karštligė. Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis iš Lietuvos degalinių – kai kur už litrą dyzelino jau reikia mokėti daugiau nei 2 eurus. Pasak ekonomistų, jei Hormūzo sąsiauriu nejudės laivai, tokios kainos įsigalės ne tik pavienėse, bet ir visose šalies degalinėse. Dėl sustojusio laivų judėjimo Hormūzo sąsiauriu ir pradėjusių brangti degalų vokiečiai ėmė dairytis, kur galima sutaupyti. Dalis vairuotojų nusprendė pigesnių degalų ieškoti Lenkijoje.

Dalis lietuvių, įstrigusių Artimuosiuose Rytuose, gali lengviau atsikvėpti, nes patenka į ribotą evakuaciją, kiti savo sugrįžimu vis dar turės rūpintis patys. Tai gali kaip reikiant patuštinti pinigines – skrydžių ir viešbučių kainos pernakt šoktelėjo kelis kartus.

Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir žaliavinės „Brent“ naftos kainai pakilus kone 10 proc., degalų kainos Lietuvoje vidutiniškai padidėjo maždaug 5 centais, sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas. „Jei skaičiuojame, kad žaliavinė nafta degalų savikainoje sudaro apie trečdalį, tai tas 9–10 proc.

Artėjant Velykoms, lietuviai vėl vyksta į Lenkiją pigesnio maisto pirkti – ten perpus pigiau galima įsigyti ir sviesto. Dėl aukštų sviesto kainų Lietuvos parduotuvėse Maisto taryboje jau ginčijasi ūkininkai, verslininkai ir politikai. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis piktinasi, kad lietuviai už sviestą moka gerokai daugiau nei lenkai ar vokiečiai. Kodėl Lenkijoje ir Vokietijoje sviestas atpigo, o Lietuvos parduotuvėse jo kaina išlieka aukšta, ministras kelia Maisto tarybos posėdžiuose.

Ne paslaptis, kad būsto kainos Lietuvoje, o ypač – Vilniuje, nuolat kyla, todėl nekilnojamasis turtas (NT) tampa vis sunkiau įperkamas. Tačiau vien pačioje sostinėje galima rasti būstų, kurių kainos skiriasi ir 4 kartais, tad viskas priklauso nuo to, kur ir kokį tiksliai NT norima pirkti. Specialistai vardija, kiek toks pats butas ar namas kainuoja brangiausiame ir kiek – pigiausiame Vilniaus rajone, kuriose gyvenvietėse NT brango labiausiai ir kaip kito 1, 2 ir 3 kambarių butų kainos.

Daržininkystė dažniau siejama su nuosavais namais su žemės sklypu, tačiau vis daugiau žmonių ją atranda ir gyvendami daugiabučiuose – balkonuose ar terasose įsirengiami nedideli, bet derlingi darželiai. Net ir turint vos kelis kvadratinius metrus erdvės, galima užsiauginti ne tik prieskoninių žolelių, bet ir rimtesnių daržovių – svarbiausia tinkamai pasirinkti laiką ir veisles.

Per pastaruosius metus aukso kaina mušė istorinius rekordus ir priartėjo prie 5600 JAV dolerių už unciją. Lietuvos banko turimos aukso atsargos nesikeičia jau 33 metus. Lietuva apie 6 tonas aukso saugo Londone. Centrinis bankas pripažįsta, kad šalis būtų uždirbusi daugiau, jei laiku būtų investavusi papildomai į auksą. Pasak Lietuvos banko, šalies strategija – investavimas į vertybinius popierius, užsienio valiutas ir indėlius.

Agurkai yra viena iš populiariausių daržovių, tačiau pastaraisiais metais jų kainos sparčiai keičiasi. O dabar itin ryškus agurkų brangimas užfiksuotas Rusijoje, kur gyventojams yra vis sunkiau juos įpirkti. Analitikai aiškina, kad agurkų stygių ir kosminę kainą lemia mažas agurkų derlius dėl nepalankių oro sąlygų. Rusijoje itin pabrango agurkai. Šiuo metu kilogramo kaina siekia apie 333 rublius arba maždaug 3,68 euro. Tiesa, Vakarų pasaulyje rubliai nekonvertuojami.

Praėjus pirmoms šešioms 2026-ųjų savaitėms lietuviai parduotuvėse jau pastebi padidėjusias kainas. Gyventojai dalijasi, kad už mėgstamus produktus – tiek maistą ir gėrimus, tiek cigaretes ar alkoholį – tenka mokėti pastebimai daugiau. Tuo metu kai kurie lietuviai pasakoja, kad žadėto cigarečių ar elektroninių cigarečių skysčių pabrangimo taip ir nesulaukė – jos kainuoja tiek pat, kiek ir pernai.