kainos

2019 metų lapkričio pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad: pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su spalio mėnesiu pabrango 0,49 euro, ir buvo 3,35 (6,5 proc.) eurais brangesnis nei praeitų metų lapkričio mėnesį, rašoma pranešime spaudai.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybėse per metus mažiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje lapkritį buvo 1,7 proc., Latvijoje – 2,1 proc., Estijoje – 1,8 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 0,7 proc., paslaugos – 4,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 1,8 proc. ir 2,9 proc., Estijoje – 1,1 proc. ir 3,1 procento.

Stambios prekybos, kitaip dar vadinamas prekybos centrų mokestis Lietuvoje vis realesnis. Jeigu jis bus įvestas pokyčius labiausiai pajus sunkiausiai besiverčiantys, mat tokiu atveju maisto kainos, tikėtina, pakiltų 13 procentų. Kodėl prekybos centrai ketina užkrauti mokestį ant pirkėjų pečių, kalbame su Norfos savininku Dainiumi Dunduliu.

Parama eurui Lietuvoje auga, bet išlieka mažiausia tarp visų bendrą valiutą turinčių Europos šalių, rodo šią savaitę paskelbti apklausos rezultatai. Spalį atliktame Eurobarometro tyrime 49 procentai respondentų teigė, kad euras yra naudingas Lietuvai – tai septyniais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, bet vis dar mažiausias skaičius visoje euro zonoje. 37 proc. apklaustų lietuvių manė, kad euras yra nenaudingas šaliai, dar 12 proc. neturėjo nuomonės.

Jau šiemet pabrangusi elektra brangs ir kitąmet dar 15 proc. Taip per dvejus metus susidarys net 30 proc. brangimas. Kainų reguliuotojai aiškina, esą elektra brangsta aplinkinėse rinkose, tad kitos išeities nėra. Tačiau ekonomistai sako, kad brangstanti elektra didins ir bendrą infliaciją. O žmonės ir ypač senjorai apgailestauja dėl brangimo, mat elektros brangimas suvalgys visą prezidento pažadėtą pensijų padidinimą. Tiesa elektros brangimą kai kam kompensuos pingančios dujos.

„Juodojo penktadienio“ karštinė užplūdo prekybos centrus ir internetines parduotuves. Prekybininkai vilioja žmones žadėdami išskirtines nuolaidas ir nemokamas dovanas. Pirkėjai tokiomis vilionėmis nesižavi – esą norėtųsi didesnių nuolaidų ir įvairesnėms prekėms. Kainų analitikai ragina gyventojus neapsigauti, mat dažnai skambiai skelbiamos nuolaidos tėra rinkodariniai triukai.

Artėjančios šventės kelia ne tik džiugesį, bet ir galvos skausmą. Kalėdų senelių vizitai darželiuose, dovanėlės vaikams ir dovanos pedagogams, tėvams reiškia neišvengiamas išlaidas, kurios verčia dar labiau susiveržti diržus prieš artėjantį didįjį išlaidavimą gruodžio mėnesį. Šventė darželyje gali atsieiti nuo 15 iki 50 eurų, o jei vaikas lanko vieną ar kelis būrelius – dar daugiau.

Sviesto kaina parduotuvėse užkopė į rekordines aukštumas. Nors Europoje viskas atvirkščiai – Lenkijoje bei Vokietijoje sviestas pinga ir ten yra dvigubai pigesnis. Pirkėjai dėl to keikia prekybininkus, šie gi dėl brangaus sviesto šnairuoja į perdirbėjus. Sviesto kaina pakilo į seniai regėtas aukštumas. Šiuo metu sviestas yra brangiausias nuo pat 2016 m ir parduotuvėse vidutiniškai tenka mokėti apie 2,15 eurų už pakelį.

Bulvės palieka labiausiai brangusių prekių reitingą, užleisdamos šią vietą obuoliams, kurių nes šiuometinis derlius buvo žymiai mažesnis negu praeitais metais, skelbia pricer.lt apžvelgdamas spalio mėnesio produktų kainas. Bendrovė įvertino, kaip kainos keitėsi šiemet spalį palyginti su pernai spaliu. Skaičiuojama, kad dabar pastebimas sparčiausias ne tik obuolių, bet ir cukraus, pomidorų sulčių, kiaulienos, maltos kavos ir juodojo šokolado kainų kilimas.

Trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista beveik 560 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu ir 8 proc. daugiau nei šių metų antrąjį ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais). Tradiciškai daugiau kaip pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, rodo Registrų centro sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pastaraisiais metais yra itin aktyvi: sandorių daugėja, kai kurio NT vertės kyla. Kiek ilgai matysime tokią tendenciją? Apie tai, kokių pokyčių ir kodėl galime laukti Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje naujienų portal tv3.lt studijoje kalba Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Audrius Šešplaukis.

Lietuvos oro uostuose gali brangti skrydžiai. Tokią prognozę pateikia aviacijos specialistai. Anot ekspertų, šią vasarą pirmą kartą nuo 2011-ųjų pastebimai sumažėjo keleivių srautas. Kol specialistai aiškina, kad rinkos augimo sulėtėjimas gali keisti krypčių pasiūlą ir pakelti bilietų kainas, Lietuvos oro uostai aiškina, kad didelių pokyčių rinkoje neturėtų būti.

Lietuvos pieno perdirbėjai teigia jau spėję pajusti nuo penktadienio didėjančių muitų produktams, eksportuojamiems iš Europos Sąjungos (ES) į Jungtines valstijas (JAV), poveikį, rašo portalas lrt.lt.

Iškritus pirmosioms snaigėms šilumininkai prognozuoja pigiausią šildymo sezoną per pastaruosius septynerius metus. Visgi biokuro tiekėjai vartotojams siūlo nesidžiaugti anksčiau laiko. Smarkiai nukritusios žaliavų kainos ir išaugęs baltarusių biokuro importas Lietuvos verslininkus gali privesti prie bankroto, o tuomet, pasak jų, šildymo kainos gali neadekvačiai šoktelėti. Prie šildymo sezono prisijungė paskutinis didmiestis – pirmadienį radiatoriai pradėjo šilti ir Klaipėdoje.

Daugeliui besilaukiančių ar jau vaikus turinčių moterų Mamų mugė nėra naujiena. Jau devintą kartą spalio 10 d. Kaune įvyksiantis renginys sukvies šeimas išparduoti nebenaudojamus vaikų daiktus, visgi, mugės lankytojams vienas svarbiausių klausimų yra kokiomis kainomis bus siūlomos prekės.

Vidutiniam darbingo amžiaus, ekonomiškai aktyviam Rusijos gyventojui jaustis laimingu reikia, kad jo mėnesio pajamos siektų bent 161 tūkst. rublių (2,26 tūkst. eurų), skelbia sociologinę apklausą 37-iuose didžiausiuose šalies miestuose atlikęs portalas superjob.ru. Vyrų laimės „kaina“ – 181 tūkst. rublių (2,54 tūkst. eurų), moterų – 138 tūkst. rublių (1,93 tūkst. eurų) per mėnesį. Kukliausi yra iki 24 metų amžiaus jaunuolių finansiniai poreikiai: jiems kas mėnesį pakaktų 118 tūkst.

Latvija Lietuvai parduoda elektrą, gaminamą iš pigių lietuviškų dujų. Kol Lietuvos elektrinės stovi išjungtos, Latvija į Lietuvą per bendrą rinką tiekia elektrą gaminamą iš dujų, įsigytų iš Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalo, užkurio išlaikymą susimoka visi lietuviai. Tokia logika užkliuvo Seimo nariams. Parlamentarai bando aiškintis, kodėl Lietuva, esant žemoms dujų ir aukštoms elektros kainoms, pati nepasigamina elektros.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 6,8 proc. didesnė nei pernai rugsėjį – 1951 euras už kvadratinį metrą. Sandorių padaugėjo 9,0 proc. iki 824-ių, o bendra sandorių vertė išaugo 9,4 proc. iki 87,5 mln. eurų. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) butai Taline pabrango vidutiniškai 1,0 proc., sandorių padaugėjo 5,8 proc., rinkos apyvarta paaugo 4,5 procento.

Dėl pavasarinių šalnų nukentėjus didelei daliai obelų, obuolių derlius šiemet bus mažesnis, sako jų augintojai ir supirkėjai. Anot Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentės Vitalijos Kuliešienės, tikėtina, kad obuoliai brangs. „Skiname labai mažai obuolių, o jie taip pat nėra kokybiški, kadangi ant obuolių yra dėmės nuo šalčio. Obuoliai nėra užkrėsti, valgyti juos galima, tiesiog jie nudeginti šalnų“, – BNS sakė V. Kuliešienė.

Svogūnų, česnakų, burokėlių ar kopūstų valgytojai, pirkdami šias daržoves, pinigines turi praverti plačiau. Ekspertai sako, kad, palyginti su pernai, dėl itin prastos vasaros šios daržovės pabrango 40 procentų. Tiesa, brangesnės ir bulvės, nors jų derlius, kaip sako ūkininkai, šiemet kur kas geresnis. Tad kodėl su visu derliumi brangsta ir jos? Premjero Sauliaus Skvernelio pašonėje gyvenanti ir ten pat daržoves užauginsi bei Lazdynų turgelyje parduodanti Elena sako, kad česnakai šiemet mažesni.

Duonos gaminiai ir įvairios kruopos sudaro nemažą dalį lietuvių ir kitų ES šalių gyventojų raciono. Mūsų šalyje už šiuos produktus tenka mokėti kiek mažiau nei moka vidutinis europietis. Vis dėlto per metus kai kas pabrango 20 proc. Brangiausiai už duonos ir kruopų gaminius Europoje moka Norvegijos, Šveicarijos, Islandijos ir Danijos gyventojai. Tokių produktų kainos čia sudaro atitinkamai 167 proc., 163 proc., 156 proc. ir 152 proc. ES kainų vidurkio.

Lietuvoje vis dažniau užsimenant apie taršos mokesčius transporto priemonėms, vairuotojų žvilgsnis neretai nukrypsta į elektrinius automobilius. Tiesa, didžioji dalis stovėjimo aikštelių ir įkrovimo stotelių apmokestintos, o elektra varomų transporto priemonių kainos rinkoje yra vis dar ganėtinai aukštos. Nepaisant to, Susisiekimo ministerija tikisi, kad ateityje automobilių parke bus ne mažiau kaip 50 procentų elektromobilių.

Pasirodo, susitaisyti skaudamą dantį vietoj kelių dešimčių eurų už vos kelis ar keliolika prieinama visiems. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu valstybinėje įstaigoje šias paslaugas gali gauti kur kas pigiau nei privačiame kabinete. Tiesa, kol čia pateksite, gali tekti palaukti ne vieną mėnesį. Specialistai sako tokia situacija nesistebintys, mat valstybinės įstaigos ne itin suinteresuotos gausiu pacientų antplūdžiu.

Artėja šildymo sezonas ir jau aiškėja, kiek šiluma patuštins mūsų pinigines. Energetikai žada, kad centralizuotai tiekiamas šildymas bent sezono pradžioje šiemet bus pigiausias per visus 20 metų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suskaičiavo, kad Vilniuje šį spalį šildymas bus pigesnis 20 proc., Kaune – 12, o Klaipėdoje – 8 procentais. Panevėžyje ir Šiauliuose šiluma kainuos apie 15 proc. pigiau. O brangiausias šildymas bus Biržuose, pigiausias – Utenoje.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, laukiama staigaus degalų kainų šuolio. Po atakų dronais ir milžiniškų gaisrų Saudo Arabijoje naftos perdirbimo įmonėje, staigiai į viršų šoko ir pačios naftos kaina. Degalinių atstovai bei ekonomistai aiškina, kad pasekmes pajaus visi. Esą sutrikus pasaulinei naftos gavybai bei perdirbimui, neišvengiamai kils ir benzino, ir dyzelino kainos.

Lietuvoje automobilių taršos klausimui nenutylant, gyventojai suka galvą, ar žadami mokesčiai smarkiai paplonins jų pinigines. Tuo metu savivaldybių atstovai griebiasi savų iniciatyvų, siekdami mažinti užplūstančių ir taršą didinančių automobilių skaičių miesto centrinėse dalyse, todėl gyventojams ir miesto svečiams žada naujus pokyčius.

Internetinę parduotuvę grazinagum.lt valdanti bendrovė „Super produktai“ nubausta už klaidinančią maisto papildų bei vaistinių arbatų reklamą. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė už tai įmonei skyrusi 1,6 tūkst. eurų baudą. „Super produktų“ reklamoje vartoti teiginiai galėjo paskatinti vartotojus įsigyti reklamuojamus maisto produktus tikintis, kad jie turės nurodytą naudą sveikatai, kurios iš tikrųjų neturi“, – nurodo tarnyba.

Krepšinio sirgaliai, laukdami rinktinės kovų Kinijoje, turi laiko ir suvenyrams, ir prekybos centrams, ir vietiniams technikos turgums. Tėvynainiai neslepia likę nustebę kinietiškomis kainomis, mat įprasta nuomonė, kad jei iš Kinijos – tai pigu, pasiteisina toli gražu ne visada. Tiesa, yra ir tokių paslaugų kainų, kad jų menkumas pribloškia ir taupiausius lietuvius. Apie maisto ir kitas kainas, kurias moka krepšinio fanai Kinijoje – tiesiai iš ten.

Paviešinamos istorijos apie tai, kaip taloną pas gydytoją pacientai gauna ne tik po kelių mėnesių, bet net ir dvejų metų, tik dar kartą apnuogina didžiules šalies sveikatos sistemos ydas. Nors teisę į nemokamą gydymą garantuoja Lietuvos Konstitucija, dėl didelių eilių valstybinėse gydymo įstaigose pacientas laiku reikiamos pagalbos gali ir nesulaukti.

Šį savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai pasitinka švęsdami sostinės dienas. Kokių grožybių bei keistenybių galima surasti mugėje ir kuo skundžiasi pirkėjai, išvysite vaizdo siužete. Neatsiejama sostinės dienų dalis – šurmuliuojanti mugė. Gedimino prospekte susirinkę šimtai prekybininkų, siūlančių įvairiausių daiktų – nuo saldumynų iki šimtus eurų kainuojančių meno dirbinių. Tiesa, pirkėjai atskleidžia, kad šiais metais mugės kainos kandžiojasi. „Kokį šešiasdešimt eurų gal išleidau.

Vilniaus politikai trečiadienį pradėjo nagrinėti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ siūlymą nuo kitų metų branginti automobilių stovėjimą. Labiausiai sprendimas paveiktų centrinę miesto dalį, išplečiant brangiausias mėlynąją ir raudonąją zonas – jose statyti automobilius atitinkamai kainuoja 2,5 euro ir 1,5 euro valandai. Po diskusijų su politikais jau anksčiau šią savaitę atsisakyta idėjos iš esmės kelti kainas minėtose zonose euru.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį nusprendė iki euro pabranginti autobuse perkamus bilietus. „Remiantis autobusų parko pateikta informacija, taip pat Viešojo transporto komisijos teikiama rekomendacija siūlome pakelti vienkartinio bilieto, kuris yra įsigyjamas autobuse, kainą: ta kaina būtų vienas euras“, – posėdžio metu sakė Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Artėjant rugsėjo 1-ajai mokinių tėvams vis didesnis galvos skausmas dėl mokyklinių prekių. Prekybininkai sako, kad pagrindinių prekių krepšelis šiemet atsieina vos apie 30 eurų. Tokia įvardyta suma tėvai stebisi – sako išleidžiantys keliskart daugiau. O apie 18 tūkstančių būsimų pirmokų tėvų sako išvis neturintys pinigų mažųjų suruošti į mokyklą. Dvynukai Džiugas ir Mažvydas – būsimi penktokai.

Palangos verslininkai kasmet suka galvas, kaip nustebinti vasaros sezonu užsukančius turistus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Vieni nori atidaryti kuo patrauklesnę greito maisto užkandinę, kiti – kaip tik įmanydami siekia įnešti naujų vėjų poilsiautojų pramogoms. Vieną savaitgalį besilankydami Palangoje užsukome į populiariausią – Basanavičiaus – gatvę. Joje, kaip ir įprasta, apstu įvairių vietų, kur galima užkąsti, paragauti sezono naujienų ar išbandyti kokią nors aktyvią pramogą.

Šiemet dalies produktų kainos parduotuvėse į viršų šovė taip, kad prognozuojama, jog metai dėl kainų augimo gali būti rekordiniai. Labiausiai tautiečiams pabrango bulvės, bananai, kiauliena ir kiti būtini produktai. Statistika negailestinga, o ekspertai sako, kad kainos į viršų artimiausiu metu gali dar šoktelti.  Bulvės, bulvės, bulvės. Jas verdame, kepame. Ir žinoma, nenorime už jas permokėti.

Ekonomistai kalba, kad gyventojų pajamos pastaruoju metu auga. Kyla vidutinis darbo užmokestis. Nepaisant to, lietuviai neretai skundžiasi, kad prekių kainos parduotuvėse auga itin sparčiai. Specialistai teigia, kad kainų augimas priklauso nuo pačių gyventojų pajamų augimo.  Apie tai, kodėl kyla maisto produktų kainos ir kokia yra pagrindinė to priežastis TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Daugeliui įprasta, kad apsilankymas pas odontologą kaip reikiant patuština piniginę. Nieko gero nežada ir statistiniai duomenys – kasmet odontologinės paslaugos tik brangsta. Nuo pernai metų liepos iki dabar kainos pakilo beveik 4 procentais, o vien jau šiemet – 2,8 proc. Nuo euro įvedimo 2015 m. odontologinės paslaugos pabrango penktadaliu. Ypač gydymo kainos „kandžiojasi“ didžiųjų miestų klinikose, tačiau nenorintys su tuo taikytis ieško, kur dantis susitaisyti pigiau.

Parduodamų butų kainos liepą augo penkiuose didžiuosiuose miestuose, teigia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose miestuose, liepos reikšmė išaugo 0,8 proc.. Bendras butų kainų lygis didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 6,2 procento.

Butų nuomos kainos Lietuvoje ir toliau auga, tad ieškantys tinkamo būsto vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip rasti įkandamą variantą. Ekspertai ragina turėti kantrybės, mat geriausias laikas nuomotis dar prieš akis. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebi, kad butų nuomos kainų augimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose išlieka pastebimai aukštas.

Obuolių augintojams šiemet svyra rankos – auksinio lietuviško derliaus nebus. Nuo pavasarinių šalnų labiausiai nukentėjo Panevėžio regiono sodininkai. Čia pas ne vieną augintoją obuoliai noksta paženklinti šalnos, skinama vos trečdalis derliaus. Tai gegužės pradžioje per sodus perėjusių šalnų pasekmė. Jų juodas darbas akivaizdus ne tik Dembavos medelyne už Panevėžio. Pažeisti obuoliai ir pas didžiuosius sodininkus iš Pasvalio. „Jei normaliais metais tarp 3-4 tūkst.

Šiltus jausmus lietuviams puoselėjančią Gruziją mūsų tautiečiai lanko dėl šios šalies įvairovės, įspūdingų kalnų ir kraštovaizdžio, neapsakomai skanios vietinės virtuvės ir vynų, mineralinių vandenų, šilto būdo gyventojų ir, palyginti, nedidelės kainos. Tačiau tam, kad kelionė į šią egzotišką šalį būtų kuo malonesnė ir be reikalo netuštintų piniginės, kviečiame pasimokyti iš dažnų turistų klaidų.

Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad per šiuos metus kone penktadaliu padaugėjo alkoholio akcizų surinkimas. Ar tai reiškia, kad lietuviai ėmė daugiau gerti? Panašu, kad vieno aiškaus atsakymo nėra. Alkoholiu prekiaujantys verslininkai sako, kad bent jau stipraus alkoholio vartojimas Lietuvoje pastaruosius kelerius metus nemažėjo, o net didėjo; gamintojai atvirkščiai – sako, kad lietuviai perka mažiau.

Įpusėjus vasarai prasideda uogų ir uogienių virimo metas, todėl dažnas kraštietis šių gėrybių dairosi turguje. Kėdainių turgūs jau lūžta nuo įvairiausių uogų gausos, pasirinkimu pirkėjai nesiskundžia, pardavėjai džiaugiasi – žmonės aktyvūs pirkėjai. Deja, pasidairius po turgų ne vienam tampa aišku, kad uogų kainos kol kas įkandamos tikrai ne visiems.

Šilauogių augintojai trina rankas – aksominės uogos po lietaus ėmė pūstis kaip ant mielių. Tad jau prasidėjo lietuviškų šilauogių sezonas. Jis dėl vyravusių kaitrų kaip niekada ankstyvas. Pasirodžiusios lietuviškos uogos kol kas netirpdo aukštokų įvežtinių kainų. Panevėžietis Alfonsas Narbutas vasarišku lietumi gausiai maudančiu žemę džiaugiasi ne veltui. Jo uogomis nulipusiems šilauogių krūmams kone verkiant reikėjo. Nes palijus aksominės uogos puolė pūstis ir sparčiai nokti.

Pirmadienio vakarą „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė istorija apie nemalonią situaciją, kurioje atsidūrė „Express Market“ parduotuvėje apsilankęs skaitytojas. Už vandenį jis turėjo pakloti daugiau, nei buvo nurodyta etiketėje, o atkreipus į tai dėmesį, iš kasininkės sulaukė tik abejingo žvilgsnio. „Pirkome vandenį „Express Market“ parduotuvėje. Kasoje pamatėme, kad vandens kaina neatitinka tos, kuri nurodyta etiketėje prie prekės.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2018 metais, būstas Lietuvoje pabrango 6,8 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 7,1 proc., Estijoje – 5,9 procento. Per ketvirtį – pirmąjį ketvirtį, palyginti 2018 metų ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos Lietuvoje išaugo 1,9 proc., Latvijoje – 1,5 proc.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui ir gėrimams, taip pat transportui. Tuo metu visos Europos Sąjungos gyventojai daugiausia išleidžia namų išlaikymui, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Lietuvių išlaidos maistui ir gėrimams sudaro beveik 22 proc., transportui – 16 proc., komunalinėms paslaugoms ir šildymui – beveik 15 proc., sveikatai – 5 proc., o švietimui – vos 0,5 proc. visų namų išlaidų.

Lietuvoje prasidėjo mėlynių sezonas, tačiau uogautojų ar mėgstančių valgyti šias uogas tai nelabai džiugina. Dėl sudėtingo pavasario ir itin kaitrios vasaros pradžios mėlynės menkos, o jų surasti gali būti sudėtinga. Dėl šios priežasties uogų kainos gerokai išaugo, kai kur už litrą mėlynių prašoma net 8 eurų. Netoli Marijampolės gyvenantis Valentinas į Kazlų Rūdos miškus atvažiuoja grybų ir uogų – šiuo metu sirpsta mėlynės ir turėtų dygti voveraitės.

Nuostolių pernai išvengę „Tauragės vandenys“ nuo rugsėjo vandens kainą vartotojams mažina 5 euro centais už kubinį metrą, rašo portalas taurageszinios.lt. Pasak „Tauragės vandenų“ direktoriaus Eduardo Anulio, kitą savaitę kainas turi patvirtinti Tauragės rajono savivaldybės taryba.