kainos

Vaistinių tinklas „Camelia“ reaguodamas į šalyje susiklosčiusią padėtį nori ne tik padėti mažinti COVID-19 infekcijos plitimą, bet ir palengvinti gyventojų finansinius sunkumus, atsiradusius dėl sumažėjusių pajamų ar laikino darbo netekimo.  „Camelia“ vaistinių tinklas  sumažino kainas populiariems vaistams nuo skausmo, preparatams širdžiai, virškinimui, smegenų veiklai, nervų sistemai,  kraujotakai, venoms.   „Šis laikotarpis – iššūkis tiek žmonėms, tiek verslui.

Lietuvoje dėl koronaviruso paskelbus karantiną ir žmonėms ėmus šluoti  parduotuvių lentynas, pastarosiomis dienomis išaugo kai kurių maisto prekių, pavyzdžiui, kiaulienos kainos. Kiaulių augintojų asociacija sako, kad kainos kyla dėl didelės paklausos. Kainas stebinčio portalo pricer.lt įkūrėjas sako, kad kyla ne tik kiaulienos, bet kitų produktų kainos.

Po naujo Saudo Arbijos „puolimo“ naftos kainų kare, o pasaulio ekonomiką kaustant naujojo koronaviruso pandemijai, naftos kainos tarptautinėje rinkoje trečiadienį krito žemiausiai per pastaruosius 18 metų. Šiaurės jūros „Brent“ rūšies nafta gegužei atpigo 14,7 proc. iki 24,52 JAV dolerio už barelį, pasiekdama nuo 2003-ųjų neregėtas vertės žemumas.

Tarp Rusijos ir Saudo Arabijos kilęs naftos karas greitu metu galimai sumažins ir Lietuvos degalų kainas. Ir esą, nors naftos kainų nuosmukis – galimai artėjančios pasaulinės finansų krizės požymis, Lietuvai bijoti nėra ko. Esą ekonominiams išbandymams šalis pasiruošusi daug geriau nei kad buvo 2009 m. Ar vairuotojams Lietuvoje jau atėjo laikas trinti rankomis dėl sumažėjusių degalų kainų? Naftos karas, kilęs tarp Rusijos ir Saudo Arabijos numušė naftos kainas į dar neregėtas žemumas.

Odontologijos rinkos problemos pastaruoju metu tapo, ko gero, viena labiausiai aptariamų ir jautrių temų. Neseniai atlikta odontologijos rinkos analizė parodė, jog apie 80 proc. šalies odontologijos įmonių patenka į didelės šešėlio rizikos grupę arba nepateikia finansinių duomenų. Sausio mėnesį įmonių patikrinimus atlikę FNTT pareigūnai neapskaitytų pajamų rado ir vienoje Tauragės odontologijos klinikų. Žurnalistams ėmus domėtis, dalis odontologų atsitvėrė tylos siena.

Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina  daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.

Naftos kainos antradienį atsitiesia po dieną anksčiau patirto didžiulio nuosmukio. Kainų augimą galbūt skatina tai, jog rinkos dalyviai skeptiškai vertina Saudo Arabijos grasinimus staigiai padidinti „juodojo aukso“ gavybą. Be to, daugelis tebesitiki, jog Rijadas ir Maskva atnaujins derybas, rašo agentūra „Dow Jones“. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios pakilo 1,98 JAV dolerio, arba 5,76 proc.

Šios savaitės pradžią kai kurie finansininkai jau vadina juoduoju pirmadieniu, nes naftos kainos krito iki 30 dolerių, o akcijų biržos ėmė raudonuoti visame pasaulyje. Atsiranda vis daugiau kalbų, kad krizė jau nebeišvengiama, vienintelis klausimas tik kiek ilgai ji gali užtrukti. Apie dėl koronaviruso pasaulį ištikusį finansinį šoką kalbame su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Indre Genyte-Pikčiene.

Rusijos rublio kursas šalies užbiržinėje valiutų rinkoje pirmadienį pasiekė ketverių pastarųjų metų žemumas. JAV dolerio atžvilgiu rublis nuvertėjo 9,1 proc. iki 74,6 rublio už dolerį, euro – 10,4 proc. iki 85,4 rublio už eurą. Rusijos rubliui skaudžiai smogė naftos kainų griūtis, pirmaujančiai naftos eksportuotojai pasaulyje Saudo Arabijai pradėjus kainų karą.

Kaziuko mugės tradicijos tęsiasi jau kelis šimtmečius metų. Šiemet buvo kilusi grėsmė tradicijai nutrūkti dėl koronaviruso. Tačiau buvo priimtas sprendimas neatšaukti 6–8 dienomis vyksiančios Kaziuko mugės. Portalas tv3.lt apsilankė mugėje ir pasidomėjo ne tik kainomis, bet ir prevencinėmis priemonėmis, kurių ėmėsi prekeiviai norintys apsaugoti tiek save, tiek pirkėjus nuo virusų. Ko gero, prevencinės priemonės aktualiausios prekeiviams, kurie prekiauja maisto produktais.

Vasario pabaigoje Kėdainių turguose ir turgeliuose ant prekystalių ir močiučių pintinėse atsiranda vis daugiau žalumynų. Centrinėje miesto turgavietėje šeštadienį bei ūkininkų turguje sekmadienį buvo gausu šviežių krapų, salotų, svogūnų laiškų, ridikėlių. Taip pat net keli prekeiviai pardavinėjo ir agurkus, tiesa, jie atskleidė, jog agurkai turguje nelietuviški, o atvežti iš Lenkijos.

Visame pasaulyje koronavirusas sėja baimę ir Lietuva šiuo atveju nėra išimtis. Šalies gyventojai iš vaistinių išpirko medicinines kaukes, dabar jų ieškoma pirkti internetu. Visgi šių kaukių kainos internetinėse parduotuvėse kyla itin sparčiai. Štai pigu.lt dar vakar 20 eurų kainavusių kaukių  kaina išaugo iki 26 eurų. Tiesa – tiek kainavo paskutiniai prekių vienetai, kurie buvo išpirkti.

„Sodra" skelbia naujausius duomenis – pernai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Tačiau skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų vis dar skaičiuojami kartais. O praraja tarp Vilniaus turtingųjų ir mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių didžiulė. Tad nors statistika skelbia, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, jis, pasak ekonomistų, gerėja toli gražu ne visiems vienodai.

Žiemai persiritus į antrąją pusę pasigirdo gera žinia vartotojams – prekybos centruose pinga kopūstai, kitos lietuviškos daržovės. Tačiau šalies ūkininkų tokia naujiena nedžiugina – jie kainų nuosmukio nelaukė, be to, šią žiemą daržovių pardavė mažiau nei ankstesniais metais, tad baiminasi, kad jų nesuspės išparduoti iki naujo ankstyvo derliaus. Per šią žiemą daržininkai kopūstų pardavė kur kas mažiau.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nustatytai tvarkai, pagal kurią pacientams kompensuojamas tik pigiausias pirmasis paskirtas vaistas, oficialiai buvo telikę vos dešimt dienų. Tačiau Verygai reikalaujant Vyriausybė sutiko tokią tvarką pratęsti. Opozicija ministrą kaltina keliant teisinį chaosą. O štai dalis medikų stebisi, kad ministras tęsia daug kritikos sulaukusią tvarką. Nors pats ir Veryga pripažįsta, kad net trečdalis pacientų pigiausių vaistų atsisako.

Vasario mėnesį šalies degalinėse parduodamo benzino ir suskystintų dujų kainos skyrėsi labiausiai per pastaruosius kelerius metus, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Pricer.lt praneša, kad didmeninės degalų kainos Lietuvoje į globalius žaliavinės naftos kainų pokyčius reaguoja pavėluotai. Didmeninė A95 benzino kaina vienkartiniams sandoriams bendrovėje „Orlen Lietuva“ krito 3,5 proc.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje sausį buvo 3,0 proc., Latvijoje – 2,2 proc., Estijoje – 1,6 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 2,0 proc., paslaugos – 5,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 2,0 proc. ir 2,7 proc., Estijoje – po 1,6 procento. Sausį Lietuvoje ir Latvijoje užfiksuota 0,4 proc.

Ligonių kasa neseniai pasiūlė visiems gyventojams pasižiūrėti, kiek pinigų valstybė išleido jų gydymui. Kai kurie žmonės pasižiūrėjo ir neteko amo. Kaunietė, atsidariusi ataskaitą, išvydo, kad tapo kaulų čiulpų donore, o procedūra valstybei kainavo kelis šimtus eurų, nors nieko panašaus moteris nedarė. Per savaitę, kai Valstybinė ligonių kasa leidžia žmonėms pasižiūrėti savo gydymo kainas, tokių skundų skundų ji gavo jau dešimt.

Per penkerius metus, Lietuvai įsivedus eurą, vieni labiausiai pajuto kainų augimą, kitiems labiau nei kainos augo atlyginimai. Visgi kam per šį laikotarpį algos padidėjo labiausiai? Pasak ekspertų, sparčiausiai kilo aukštųjų, informacinių technologijų specialistų uždarbiai, taip pat bankininkystės ir finansų sektoriaus atlyginimai. Maža to, kai kurios įmonės buvo priverstos didesniais pinigais vilioti auštųjų technologijų specialistus, mat jų rinkoje jaučiamas didžiulis stygius.

Dauguma iš 40-ies maisto produktų, įtrauktų į kainų stebėjimo sąrašą, Rygoje yra brangesni nei Vilniuje ar Taline, skelbia Latvijos žemės ūkio rinkos skatinimo centras. Pavyzdžiui, sausį kilogramas bulvių Taline kainavo vidutiniškai 0,26 euro, Vilniuje – 0,29 euro, Rygoje – 0,44 euro. Vidutinė morkų kaina Taline buvo 0,28 euro, Vilniuje – 0,30 euro, Rygoje – 0,43 euro už kilogramą. Kita vertus, Rygos parduotuvėse mažesnės pievagrybių, braškių, slyvų ir broilerių kainos.

Pigiausių maisto produktų krepšelio kaina didžiausiuose Lietuvos prekybos tinkluose sausį gerokai išaugo ir pasiekė trejų metų rekordą, praneša kainų lyginimo portalas Pricer.lt. Pirmą šių metų mėnesį portalo fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginti su 2019 m. gruodžio mėnesiu padidėjo 0,60 euro ir buvo 5,73 euro arba 11 proc. brangesnis, nei praeitų metų sausio mėnesį.

Prieš 5 metus „Vakarų ekspreso“ atliktas nedidelis maisto produktų kainų penkiose šalyse tyrimas parodė, kad užsienyje gali būti pigiau pragyventi nei Lietuvoje.

Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje yra lyg įkalta į akmenį. Daugiau negu pusė SEB banko užsakymu gruodį atliktos apklausos dalyvių manė, kad gyvenamojo būsto kaina 2020 metais augs, ir tik dešimtadalis apklaustųjų prognozavo, kad kaina smuks. Labai panašūs gyventojų atsakymai buvo ir 2018 metų pabaigoje. Akivaizdu, kad daugelio tuomet apklaustų gyventojų kainų augimo 2019 metais prognozė pasitvirtino.

Nuosavo būsto poreikis sostinėje pastaraisiais metais, regis, perkopė visus galimus lūkesčius. Lietuviai intensyviai perka nekilnojamą turtą, o investuotojai nepailstančiai stato namus, siūlydami kuo įvairesnę pasiūlą. Apie tai, kurie sostinės miegamieji rajonai naktimis gyventojams vis dar kelia šiurpą, kaip saugumas koreguoja NT kainas ir kur Vilniuje galima pigiausiai įsigyti būstą tv3.lt studijoje kalbamės su nekilnojamo turto ekspertu, „Real Data“ įkūrėju bei vadovu Arnoldu Antanavičiumi.

Nuo šių metų pradžios pasikeitę tarifai už elektros suvartojimą įnešė sumaišties į kai kurių gyventojų namus. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. nespėjus sumokėti arba deklaruoti gruodį suvartotos elektros energijos, daliai gyventojų už tą mėnesį suvartotą elektrą tenka mokėti daugiau, nepaisant to, kad naujieji tarifai pradėti taikyti tik nuo sausio 1 d. Socialiniuose tinkluose „Ignitis“ klientai skundžiasi iš bendrovės sulaukę laiškų, kuriuose rašoma, kad gyventojai yra skolingi.

Pastaruoju metu brangstant kai kuriems maisto produktams, analitikai teigia, jog tai lemia didėjančios kuro, energijos, žaliavų kainos, taip pat augantys atlyginimai bei maža konkurencija.  Kainas stebinčio portalo pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas sako, kad kainas prekybos tinkluose augina padidėjusios prekybininkų ir gamintojų išlaidos bei maža konkurencija.  „Labai išaugo prekybininkų antkainiai, jie dažnai būna 50 proc. ar daugiau.

Lietuvoje praėjusiais metais buvo nupirkta butų ir gyvenamųjų namų už maždaug 2,1 mlrd. eurų sumą – 10,5 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Registrų centro teigimu, tai didžiausia istorijoje per metus būstui Lietuvoje įsigyti išleista suma. Tradiciškai apie pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, teigiama Registrų centro pranešime. „Praėję metai būsto rinkoje buvo aktyvūs, o metų pabaigoje stebėjome spartų būsto sandorių ir kainų augimo šuolį.

Noras turėti nuosavą automobilį ir visur juo važiuoti net jei tam nėra būtinybės lietuviams atsisuka kitu galu – tam išleidžiame kur kas daugiau pinigų nei europiečiai. Praėjusiais metais visoje Europos Sąjungoje namų ūkių išlaidos transportui sudarė 13,2 proc. visų išlaidų. Pagal šį rodiklį lietuviai išsiskiria iš visų europiečių, rodo „Eurostat“ paskelbti duomenys.

Praėję metai Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasižymėjo itin sparčiu parduotų butų skaičiaus augimu. Manoma, kad tokį spartų NT pirkimą nulėmė ne vienas veiksnys. Išaugęs įperkamumas labiausiai susijęs su tuo, kad per pastaruosius keletą metų darbo užmokesčio augimas buvo daug spartesnis, nei būsto. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2016 m. iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio darbo užmokestis „į rankas“ sostinėje padidėjo 47 proc., o butų kainos – 19 proc.

Kaip lietuviai savaitgaliais ar prieš šventes vyksta apsipirkti į kaimyninę Lenkiją, taip arčiau sienos gyvenantys latviai važiuoja į mūsų parduotuves. Šiauriniuose šalies regionuose braliukai latviai suka ir į lietuviškas maisto, statybinių medžiagų ir buitinės technikos parduotuves. Kaimynai tikina, kad Lietuvoje daug kas pigiau nei jų tėvynėje, o kai kurios prekės net perpus. Prie vieno iš prekybos centrų Šiauliuose savaitgalį gausu automobilių latviškais numeriais.

Lietuvoje per metus rekordiškai pabrango kiauliena, jos brangimui didelės įtakos turi Kinijoje siaučiantis kiaulių maras. Prognozuojama, jei situacija nesikeis, tuomet kiaulienos kaina dar labiau šoktels į viršų. Per metus Lietuvoje brango ir sviestas bei pieno produktai, nors pasaulinėje rinkoje, priešingai, sviesto kaina jau kuris laikas mažėja. Ekspertai tikina, kad ateityje galima tikėtis dar didesnio maisto produktų kainų šuolio ir dėl brangstančių degalų.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas daugiau nei 109 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9,5 procento. Šalyje esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčio per metus vidutiniškai padidėjo apie 7 procentus.

Po Naujųjų metų degalinių švieslentėse fiksuojamos į viršų kopiančios benzino ir dyzelino kainos. Vairuotojai piktinasi, kad padidėjus akcizui, degalų kainos šoktelėjo daugiau nei buvo prognozuota. Tačiau naftos produktų prekybos įmonių asociacija tikina turinti tam paaiškinimą: esą degalai brangsta ne tik dėl akcizų, bet ir dėl didėjančios pasaulinės naftos kainos. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl augančios tarptautinės įtampos ir įvykių Irane degalai netrukus gali brangti dar labiau.

Nors valdžia džiūgauja, kad kitais metais didės atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos, tačiau dalis gyventojų to gali ir nepajusti dėl augančių kainų. Primename, kad jau žinoma, kiek kai kurios prekės ir paslaugos 2020 m. brangs dėl patvirtintų didesnių įkainių ir mokesčių. Kitos kainos gali didėti dėl augančios minimalios algos ir kitų priežasčių.

Nuo Naujų metų gyventojams didėja elektros kaina, dėl to vartotojai perspėjami nedelsti ir elektros skaitiklių rodmenis deklaruoti paskutinėmis gruodžio dienomis. Kitu atveju naujais metais už gruodį suvartotą elektrą teks mokėti didesnėmis kainomis. Nuo Naujųjų elektra brangsta ne tik gyventojams, bet ir verslui. Pasak pramonininkų konfederacijos, brangstant elektrai ir kurui, didės ir gaminamos produkcijos kaina, o galiausiai tai nuguls ant paprastų vartotojų pečių.

Kitąmet Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų, gyventojams geriamo vandens tiekimas ir nuotėkų tvarkymas turėtų brangti šeštadaliu, o Klaipėdos – beveik 4 proc. Pirmadienį taip vienašališkai nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jos sprendimu, „Vilniaus vandenys“ kelia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas: vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas bute, bus taikoma 16,7 proc. didesnė, palyginti su šiuo metu galiojančia. Apskaitos kaina nesikeis.

Kol didžiųjų prekybos centrų darbuotojai ilsėjosi per pirmąją Kalėdų dieną, smulkieji prekybininkai plušo išsijuosę. Per Kalėdas dirbusios mažos parduotuvėlės sulaukė pirkėjų, kurie iš lentynų graibstė mineralinį vandenį, alkoholinius gėrimus, saldainius ir netgi kapų žvakes. Tačiau kalbinti gyventojai tikina, kad per didžiąsias metų šventes prekybininkai gali ir toliau nedirbti, mat šaldytuvai ir taip lūžta nuo maisto bei gėrimų.

Net neabejojame, kad dar ir šiandien ant visų jūsų vaišių stalų pūpso kalnai skanaus maisto. O ar kada pagalvojote, kad net ir eilinę dieną prisiperkame gausybę maisto produktų, gal net daugiau nei reikėtų? Eurostato tyrimas rodo, kad lietuviai perka daugiausiai maisto visoje Europos Sąjungoje, nors skundžiasi, kad maisto kainos didelės. Ar tai reiškia, kad tautiečiai labai mėgsta kimšti pilvus, ar pirkinių gausą lemia kitos priežastys, tuojau ir pasiaiškinsime.

Norintiems Naujuosius metus sutikti Lietuvos kurortuose reikėtų paskubėti. Laisvų vietų viešbučiuose sparčiai mažėja, o 4 kartus išaugusios kainos verčia plačiai atverti piniginę. Tačiau ne visi tautiečiai linkę išlaidauti, dalis jų Naujųjų metų šventę rengia namuose. Vilnietė Jurgita Naujuosius metus jau antrąjį kartą iš eilės sutiks Palangoje. Moteris tvirtina, kad šventė, ko gero populiariausiame Lietuvos kurorte jai kainuoja vos keliasdešimt eurų.

Daugelis lietuvių smulkias vieno ir dviejų centų monetas kaupia, bet retai jomis atsiskaito parduotuvėse ar turguose. Todėl siūloma smulkių monetų nebekaldinti, o prekių kainą apvalinti iki 5 centų. Tiesa, tokie siūlymai priimtini ne visiems. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius teigia, kad tokia kainų apvalinimo taisyklė jau yra taikoma Airijoje, Belgijoje, Suomijoje, Italijoje. Taip pat apie ją svarstoma Latvijoje ir Estijoje.

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija vidutinio lygmens, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta finansų įstaigų apklausa. Kaip didžiausias rizikas apklausos dalyviai įvardijo kibernetinius nusikaltimus ir galimus disbalansus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Sostinės savivaldybė paruošė naujametinę dovaną vilniečiams tėvams – nuo kitų metų brangsta darželiai. Taip pat kyla maitinimo ir ugdymo įkainiai. Tad už kiekvieną vaiką reikės mokėti keliolika eurų daugiau. Kol sostinės valdžia teisinasi, kad darželių kainos sostinėje nesikeitė kone dešimtmetį, tėvai niršta, kad apie išaugusius tarifus sužinojo likus kelioms savaitėms iki Naujųjų.  Vilniaus lopšelio darželio „Lazdynėlis“ auklėtiniai prieš pietus laiką leidžia lauke.

Netrukus sueis penkeri metai, kai Lietuvoje gyvename su euru. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas ir žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Anuomet brangiausias kepsnys viename restoranų kainavo 20 Lt, pridėjus garnyrą ir padažą gautųsi 25 Lt. Kiek gi kainuoja jautiena dabar? Šiuo metu jautienos kepsnį tas pats restoranas siūlo taip pat už 25. Tik jau ne litus, o eurus.

Sostinėje gyvenantiems tėvams teks patuštinti piniginę – Vilniaus miesto valdžia nusprendė pakelti vaikų maitinimo darželiuose kainą ir ugdymo mokestį. Valdininkai tvirtina, kad beveik dešimtmetį nekeistos kainos pokytis nežymus, tačiau tėvai piktinasi, kad apie netrukus įsigaliojančius pokyčius sužinojo iš žiniasklaidos. Vilniaus miesto savivaldybės taryba gruodžio 4 d. patvirtino naujas darželių maitinimo kainas ir pakėlė ugdymo mokestį.

Vaikštant siauromis Rygos senamiesčio gatvelėmis retas gali aplenkti Domus laukums aikštėje įsikūrusi Kalėdų miestelį su jaukiai papuošta natūralia kalėdine eglute. Apie tai, kad šis Kalėdų miestelis yra kažkur šalia išduoda artėjant vis garsiau skambanti šventinė muzika, svaigus karšto vyno aromatas bei aplink gausėjančios besišypsančių žmonių gretos.

Po dviejų savaičių sueis 5 metai, kai Lietuvoje yra įvestas euras. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Apie euro įneštus pokyčius TV3 studijoje kalbėjome su ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene  Netrukus bus euro įvedimo jubiliejus.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Vos tik prasidėjo šventinė prekyba, parduotuvėse šoktelėjo maisto produktų kainos. Tai pastebi ir juose apsiperkantys žmonės, ir kainų pokyčius skaičiuojantys ekspertai. Jie skelbia, kad palyginus su spaliu, lapkritį pabrango tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis. Ekonomistai ir kainų ekspertai sako, kad prekybininkai metų pabaigoje esą naudojasi paskutine proga daugiau užsidirbti.

Kiauliena – viena iš dažniausiai ant lietuvių stalo atsiduriančių mėsos rūšių. Nors Lietuva nėra didelė, galima pastebėti, kad skirtinguose miestuose vidutinė mėsos kaina gali skirtis kone ketvirtadaliu. Be to, per pastaruosius metus kiauliena tiek parduotuvėse, tiek turguje apskritai pabrango 20–30 proc. Specialistai neatmeta, kad artimiausiu metu ji gali dar labiau pabrangti.